‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Praeitis

Praeitis

Lenkinimo nasrai 1920 m. piešinyje
1919 – 1939 okupacija ir genocidas
2016-10-08 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl 1919 –1939 m. okupacijos vertinimo.
453. Prakalbos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , .
: Gerbkime ir tyrinėkime protėvių pasipriešinimo nutautinimui atminimą.

1920 metais Lenkijai aneksavus didelę Lietuvos dalį su sostine Vilniumi, daug žmonių pasitraukė į nepriklausomą Lietuvą. Bet tėvynėje likę lietuviai okupacijos laikotarpiu telkėsi, aukojosi gindami ir gaivindami lietuvybę, saugodami Vilnių Lietuvai. Tai buvo kultūrinė, šviečiamoji kova. O bausmės už ją buvo žiaurios: kankinimai, žudymai, kratos, plėšimai, kalinimai, trėmimai. Vilniaus krašto lietuvių kultūrinė veikla — neeilinis reiškinys Lietuvos istorijoje. Tačiau mokyklos vadovėliuose ir žiniasklaidoje jis nutylimas. Lietuvos politikai ir istorikai nuolat nuolaidžiauja lenkiškosios pusės tendencingiems teiginiams vis tuo pačiu „kultūrinimo“ pamušalu, pritardami neteisiems reikalavimams ir melagingiems įrodinėjimams. Mūsų valstybės tarnybų darbuotojai dažnai nė negirdėję apie visos kartos pasiaukojamą kultūrinį darbą, apie vieningą lietuvių priešinimąsi nutautinimui. Dauguma Lietuvos žmonių nėra gavę vadovėlinių žinių, nesugeba argumentuotai paaiškinti Lenkijos politikos. Mokslo Lietuvos tėvo dr. Jono Basanavičiaus 165-ąsias metines pasitinkame be paminklo sostinėje didžiajam vilniečiui, o po metų jau ir Nepriklausomybės šimtmečio sukaktis. Sambūris „Patirtis“ ragina Vyriausybę pripažinti 1920 m. okupacijos ir ją sekusio genocido faktą bei atlyginti kraštotyros darbus tautos, mokslo ir teisingumo labui.

500 years from Reformation (1517-2017)
Reformacija
2016-09-05 2017-ieji skelbiami Reformacijos metais (1517–2017).
457. Numatoma: Praeitis: Gudai: , , .
: Vakarų Europos Reformaciją sukėlė Lietuvos krikštas ir Žalgirio mūšis.

1517 metais augustinas vienuolis, Biblijos vertėjas, Šventojo rašto aiškinimo profesorius Martynas Liauderis sukalė savo 95 tiesas (protestantiškas tezes), bet iš tikrųjų tai reformacija kilo visu šimtmečiu anksčiau — husitams krikštijant Lietuvą. Pirmajam Reformacijos sąjūdžiui vadovavo Bohemios karaliumi išrinktas čekų tautos didvyris Žygimantas Kaributaitis. Janas Husas buvo sudegintas, Bohemia nukariauta, o pirmąją protestantišką valstybę Lietuvos globoje įsteigė ir pirmąjį Europoje pasaulietinį Karaliaučiaus universitetą (Albertiną) įkūrė lietuvis — kryžiuočių ordino didysis magistras ir Vakarų Lietuvos (Parusios) valdovas Albertas.

Velykinių margučių raštai
Velykos
2016-03-17 Vilkių didybė ir jų technologijų svarba Europos kultūrai.
450. Pastabos: Praeitis: Gudai: , , .
: Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai.

Susivokus, kad vilk-, vielk-, velk- yra ta pati šaknis (balsiai I,E kilę iš dvibalsio IE), išaiškėja ir vietovardžių Wielka, Великая, Великий Новгород pradinė reikšmė — tai krovinių gabenimo valksnų upės, jų pakrantėse gyvenusių vielkių (velkių, vilkių) vietovės. Vielkiai buvo sėslūs laivų statybos, plukdymo ir pervilkimo įrangos meistrai, išminčiai. Šaknis Vielyk- yra tos pačios kilmės, nes:
1 – rusiškus žodžius Великая, великий atitinka lenkiški Wielka, wielki;
2 – tiek Wielka, tiek ir Великая abi jos buvo nuolatinių valksnų vietovės;
3 – Trys karaliai (Trys išminčiai) rusiškoje Biblijoje vadinami Три волхва;
4 – rusų kalboje dar gyvas žodis верхи irgi yra kilęs iš велки — vielkių.
Išvada: žodžiai wielki, великий (didis) ir верхи (žyniai) slavų kalbų susidarymo laikais yra kilę iš vielkių.

Briedis braidys - vilkių pagalbininkas
Vilkiai
2015-07-25 Lietuviškų pervalkos vietovardžių geografinė apžvalga.
440. Paskaitos: Praeitis: Gudai: , , .
: Istorinėje kalbotyroje dar nenagrinėtas vilkių kultūros klodas.

Vietovardžiai ir asmenvardžiai Vilk- šaknimi baltistikoje ligšiol yra kildinami iš žodžio vilkas. Visai nepaisant, tarsi nė nežinant kitų šios šaknies reikšmių lietuvių kalboje, pirmiausia vilkti. Šioje studijoje iškeliamos metodologinės ydos istorijos ir kalbotyros moksle, tada, ribojantis vien visuotinai žinomais duomenimis ir istorinėje bei lyginamojoje kalbotyroje pripažintais dėsningumais, išaiškinami asmenvardžių ir vietovardžių Vilk-, Velk-, Valk-, Βαλκ-, Волк-, Болг-, Болк-, Balk-, Bilk- šaknimis prasminiai ryšiai. O „žodžių archeo­logijos“ bei istorinės geografijos priemonėmis atskleidžiamas seniausias, žmonijos raidai itin svarbus ir labai platus vilkių kultūros klodas.

Kol skalvių dar nebuvo
2014-09-04 Dokumentinis filmas apie Tauragės kraštą prieš krikštą.
433. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: , , .
: Karšuva itin nusipelniusi tėvynės gynybai.

75 min. trukmės dokumentiniame filme pristatoma Nemuno žemupio archeologinė kultūra, Jūros paupio gynybinių piliakalnių tyrinėjimų išvados, Karšuvos kraštotyra. Atkreipiamas dėmesys į buvusią aukštą vietos kultūrą, itin prabangias įkapes, kurios dabar eksponuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Kalba mokslininkai Eugenijus Jovaiša, Valdemaras Šimėnas ir Vytenis Almonaitis.

Gintalas gintaras gintra ambra ombra umbra saugelis
Gintaras
2014-09-03 A. Račkus apie gintarą kaip pinigą, kitos jo paskirtys ir paplitimas.
432. Pateiktys: Praeitis: Gudai: , , , , .
: Ilgus amžius lietuviškas gintaras buvo tvirta pasaulinė valiuta.

Kadangi mokytojai, kultūrologai, net etnologai ir istorikai nebežino buvusios gintaro paskirties, teko pargabenti tėvynėn pasaulyje garsaus numizmato dr. Aleksandro Račkaus „Amber As a Medium of Exchange“ žurnale „The Numismatist“, išversti jį lietuviškai ir paskelbti enciklopedijoje Lietuvai.lt. Pristatydamas šį svarbų veikalą, siūlau patikslinti etimologiją sakeliais, saikeliais ir saugeliais, papildyti ambronimis, ambra ir ežero gintaru.

Rosales 84-mečio pokalbis
2013-09-16 Sigitas Valadka su Jūrate de Rosales per „Init“ televiziją.
415. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: , , .
: Išleista monoigrafijos „Europos šaknys“ antroji dalis.

2013 m. rugsėjo 9 dieną, Jūratės de Rosales 84-ųjų metinių proga ją kalbina televizijos žurnalistas Sigitas Valadka apie ką tik išleistą trilogijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir šiuo metu rašomą trečiąją, apie pernai Valensijos universiteto profesoriaus Antonio Lastros išleistą knygą „Lituania philosophica“, apie istorijos mokslo naujoves, apie kosmopolitizmą ir tautiškumo išsaugojimą. Pokalbis parodytas „Init TV“ laidoje „Nuomonės“ 2013-09-12.

Jūratė Rosales
Europos šaknys giliau
2013-09-09 Jūratė de Rosales per „Laisvosios bangos“ radiją.
414. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , .
: Išleista jau antroji monografijos „Europos šaknys“ dalis.

„Laisvosios bangos“ radijo laidos „Korys“ vedėjas Audrys Antanaitis kalbina Lietuvoje vėl viešinčią Jūratę de Rosales iš Venesuelos apie jos monografijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir apie istorijos bei kalbotyros mokslo padėtį 2013 metų rugsėjo 7 dieną, trukmė 47 minutės.

Pasišventusi protėvių istorijai ir Lietuvai
2013-08-27 Stasio Petkaus dokumentinis filmas apie Jūratę de Rosales.
417. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: , .
: Rosales gerai žinoma, labai gerbiama Venesueloje ir už jos ribų.
Kęstutis Pūkas su Jūrate de Rosales
2013-08-20 Jūratė de Rosales per „Pūko“ televiziją ir radiją.
418. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: , .
: Lietuvių kalbos ir tautos papročių išdavystė yra nusikaltimas žmonijai.
Rosales Patirtis
Rosales patirtis
2013-08-14 Sambūrio „Patirtis“ susitikimo su Jūrate de Rosales vaizdai.
410. Paveikslai: Praeitis: Gudai: , , .
: Svarstyta istorijos, etnologijos, filologijos mokslo padėtis Lietuvoje.

Rugpjūčio 14 dieną su Sambūrio „Patirtis“ nariais susitiko Lietuvoje viešinti, Kaune gimusi, Venesueloje gyvenanti lietuvė, populiariausio Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, senosios protėvių istorijos ir Lietuvos senovės tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė, Lietuvos ir Venesuelos ordinų kavalierė Jūratė de Rosales. Selemono Paltanavičiaus ir Vlado Palubinsko nuotraukos.

http://www.spameriai.lt/
Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai
2013-06-06 Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga.
406. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , .

Dr. Algimantas Liekis leidžia visiems nemokamai internete skaityti savo knygą „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga) — 2011 metais išleistą dvitomį UDK 947.45.07 ISSN 1392-8465 (I t. 506 psl. iki 1921 metų ISBN 978-9986-795-66-7 ir II t. 456 psl. 1921-1939 m. ISBN 978-9986-795-67-4). Šią Pietų Lietuvos slavinimo apžvalgą kaip mokyklinį vadovėlį turėtų gerai perskaityti kiekvienas lietuvis (ir lenkas), nes politikai, švietimo sistema ir žiniasklaida piešia neatpažįstamai iškraipytą Lietuvos praeities ir net dabarties vaizdą.

Joana Mureikienė
Neparklupdoma Lietuva
402. Nuorodos: Praeitis: Santvarka: , , , .

Joana Mureikienė: šių metų vasario 16 d. negalėjau atsistebėti eitynėmis Kaune – eina mergaitės tautiniais drabužiais, nešinos trispalvėmis, o jas lyg kalines lydi gausus ginkluotų policininkų pulkas. Ko tad valstybės struktūros bijo? Trispalvės vėliavos? Skanduojamo žodžio: Lietuva? Savo šalį mylinčio savos tautos jaunimo? Eisenose žengiančių vaikų? Ypač skaudu išgirsti žiniasklaidoje pasigirstantį epitetą „fašistai“, skirtą eisenoje dalyvaujantiems žmonėms apibūdinti. Tuo pačiu žodžiu mane vadino sovietų lagerių prižiūrėtojai.

Algimanto Bučio žinynas
Tautos tragedija XIII amžiuje
2013-01-11 Apie ankstyviausią Lietuvos literatūrą ir istoriografiją.
399. Numatoma: Praeitis: Gudai: , , .
: Algimantas Bučys pristatys veikalą Mokslininkų rūmuose 2012-01-22.

2012 m. sausio 22 dieną Lietuvos mokslų akademijos mažojoje menėje dr. Algimantas Bučys pristatys ką tik išleistą didžiulės svarbos žinyną tyrinėtojams ir studentams — „Seniausios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Apsvarstysime ir ankstesnių autoriaus tyrimų išvadas bei iškeltus opius litaratūrologijos, kultūrologijos, istoriografijos, tautotyros klausimus. Apie įvykius XIII amžiuje, kuriuos Marija Gimbutienė yra pavadinusi didžiausia tautos tragedija per keturis tūkstančius metų. Dalyvaus akademikai Romualdas Grigas, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Viktorija Pakerienė, dr. Vykintas Vaitkevičius su dr. Daiva Vaitkevičiene, rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Vilniuje, Gedimino pr. 3, 17:30.

Lietuvos respublika neteisėta
2012-06-05 BNS pranešimas žiasklaidai dėl ketinimo atkurti karalystę.
385. Vaizdo įrašai: Santvarka: Praeitis: , , , .
: Pagal konstituciją, Valstybės tarybą ir Vilniaus seimą reikia atkurti tūkstantmetę Lietuvą.

Lietuvos konstitucijoje įrašytas prieš daugelį amžių gyvavusios lietuvių valstybės tęstinumas. 1917 m. Didysis Vilniaus seimas ir 1918 m. Lietuvos valstybės taryba nutarė atkurti LDK. Nei 1918 m. Vasalio 16-osios, nei 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomybės aktuose respublika net nepaminėta. 1918 metais buvo išrinktas Lietuvos karalius Mindaugas Antrasis. Šie ir daug kitų duomenų verčia abejoti respublikos teisėtumu. LDK buvo Sarmatijos tęsėja, respublika neatitinka Lietuvos esmės. LDK tolygi TSRS, ES, su popiežiumi Lietuvos valdovas turi kalbėtis lygiomis teisėmis. Tačiau Lietuvos dvasininkija veikia ne savo valstybės tikslais, neužkerta kelio dorovės griovimui. Respublikos valdžia skatina neįgalumą, jaunimo mainus, emigraciją ir imigraciją, lietuvių kalbos ardymą ir teršimą svetimybėmis. Kai lietuvių kalba daug sodresnė, raiškesnė, aiškesnė ir tikslesnė, turėtų būti UNESCO saugoma kaip pasaulinės reikšmės kultūros paveldas, raktas visų indoeuropiečių ir kitų tautų kalbotyrai. 2012 m. Pasaulio žemaičių sueigos nutarimas, Milvydo Juškausko, Vaido Leskučio ir Vaido Želvio pareiškimai 2012-06-05 BNS preskonferencijoje, atsakymai į žurnalistų klausimus. Apie tai plačiai skelbė Alfa.lt, Delfi.lt, Diena.lt, Pogon.lt ir kt.

Lietuviški įspaudai Pirėnuose
Nevalia vėl pavėluoti
2012-02-22 Baltų istorijos mokslo padėties apžvalga, veiklos gairės ateičiai.
374. Pastabos: Praeitis: Gudai: , , , .
: Lietuva turėtų pirmauti, tiriant baltų paveldą, o ne vilktis užsieniui iš paskos.

Lietuvoje ilgai nenorėta pripažinti, kad baltų etninės žemės toli už dabartinių Latvijos ir Lietuvos sienų. Baltistikos mokslas atsirado užsienyje, Lietuvoje vienintelis Kazys Būga tada gvildeno vandenvardžių kilmės hipotezę. Iki Marijos Gimbutienės pripažinimo baltų paveldo paieškos plačiame Europos ruože išvis buvo laikomos „nemoksliškomis“ (ir dabar praeities iki Mindaugo tyrinėjimai vadinami „proistore“, net „paraistorija“). Jei dabartinis Nepriklausomos Lietuvos mokslas laiku nesujudės, vėl gali atsirasti naujų pangermanų ar panslavų, kaip jau buvo nutikę praeityje, kai germanai pasisavino gudus, o slavai griebėsi „baltoslavų“ kalbos klasifikacijos. Lietuvių kalbotyra negali užsidaryti vien dabartinės Lietuvos sienose, turi veikliai reikštis pasaulinėje romaniškų ir slaviškų kalbų genezės tyrimų plotmėje, kur baltų kalbos gali pasirodyti raktas, atveriantis vaizdą ir į pačių baltų buvusį didžiulį poveikį romaniškoms kalboms V-XI amžiuose, ir slavų kalbų susidarymui nuo VI-VII amžiaus ir vėliau.

Godonys - Codanus sinus, Aistmarės - tautų įsčios.