‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Praeitis

Praeitis

Kvietimas į istorijos paskaitą
2010-08-18 Apie praeities svarbą ateičiai.
257. Numatoma: : : , , .
Milvydas Juškauskas: Aivaro Lileikio paskaita įvyks Vilniaus savivaldybėje 2010-08-26 16-18:00.

Aivaro Lileikio paskaita apie Sarmatijos, LDK ir dabartinės Lietuvos respublikos sąsajas ir apie Lietuvos svarbą ateities geopolitikai įvyks Vilniaus savivaldybės salėje rugpjūčio 26 dieną 16-18 val.

Durbės mūšis
2010-07-09 Sauliaus Noviko filmas pagal Ingos Baranauskienės istorinį romaną.
251. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Baltų išlaisvintojas, suvienytojas ir didvyris buvo Alminas, o Mindaugas išdavikas.
Inga-750
Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės
2010-07-06 Kaip prieš 750 metų Almino vadovaujami žemaičiai išvadavo baltus.
252. Garso įrašai: : : , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Tautos šventė yra Durbės 750-metis, o ne Mindaugo karūnavimo sukaktuvės.

Durbės mūšis, kurio 750 metų jubiliejų minėsime liepos 13 dieną, yra viena svarbiausių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Savo reikšme ir mastais jis nusileidžia tik Žalgiriui. Bet kai kuriais atžvilgiais Durbės mūšis įspūdingesnis net ir už jį, nes prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas, be to, padarė tai bemaž vieni — padedami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad Durbės mūšis pakeitė visą karo eigą — be jo Žalgirio tiesiog nebūtų buvę.

Aukuro ženklai
Aukuro ženklai
2010-06-14 Mėginimas paaiškinti ženklus ant senovės apeiginio akmens.
242. Pastabos: : : , , .
Rimantas Matulis: Lazdynų Pelėdos dvare išsaugotas akmeninis aukuras su ženklais.

Dešinėje pusėje pavaizduota strėlė simbolizuoja pasaulį (pasaulio medį) nuo žemės iki dangaus: „strėlės“ apačia žymi žemės paviršių, o viršus — dangų. Į kairę nuo strėlės įrašo viršuje pavaizduotas Perkūnas — dangaus įvaizdis. Piešinio viduryje esantis pjautuvas reiškia žmogaus veiklą — žemdirbystę, to meto lietuvių tautos egzistencijos ir veiklos pagrindą.

Durbė-750
Durbės mūšio 750-ųjų metinių renginiai
2010-06-10 Apie valdžios priešiškumą tautinei šventei ir savanoriškus Durbės 750-mečio renginius.
250. Nuorodos: : : , , , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Žemaičių pergalė, išlaisvinusi visus baltus, baigėsi Mindaugo išdavyste.

Nors lenkomaniška Lietuvos valdžia nemėgsta tautinės šventės, stengiasi tylomis preleisti didžiąją 750 metų sukaktį, kai, išdavikui Mindaugui parsidavus okupantui, Durbės mūšyje žemaičiai, narsaus ir sumanaus karvedžio Almino vedami, vieni sutriuškino abu kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus ir išlaisvino baltus, žmonės patys rengia gražias paminėjimo ir pagerbimo šventes. Žemaičių sąjunga Kaupų kaime prie buvusios žiemių sostinės Tverų liepos 2 – 4 dienomis organizuoja iškilmes, mūšio inscenizaciją, baltų kovos ratą, riterių galynes, vyriškas varžybas, žaidimus ir koncertus. Liepos 9 – 10 latviai pačioje Durbėje pagerbs didvyrius jiems pastatytu paminklu, paroda, amatų muge ir tautiniais koncertais. Liepos 13 Medžiokalnio ąžuolyne prie Kražių — žemaičių vėliavos atkūrimo iškilmės, dainos, šokiai, jodinėjimas žemaitukais, šaudymas iš lanko. Liepos 13 draugija „Pilis“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengs istorijos tyrinėjimo paskaitas, pristatys Ingos Baranauskienės romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ bei dokumentinę tų įvykių apžvalgą „Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės“.

Tautosakos reikšmė mokslui
2010-05-21 Leopoldas Krušinskas per Lietuvos radiją apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje.
241. Garso įrašai: : : , , , , , .
Vladas Palubinskas: Lietuvių tautosaka vertesnė istorijos mokslui ir mokslotyrai už PR raštiją.
Iš lietuvių pavardžių lenkinimo istorijos
228. Nuorodos: : : , , , .

Zigmas Zinkevičius: Merkelio Račkausko knyga ypač svarbi tuo, kad joje bene išsamiausiai pavaizduotas ano meto lietuvių aukštuomenės sulenkėjimas, jos lenkiška mąstysena, lenkiškas patriotizmas ir siekiai, taip pat požiūris į valstiečių tebevartojamą lietuvių kalbą ir pačius valstiečius.

Kur išsikraustė dakai?
2010-05-10 Klausimas, kur žinomi dakų pabėgėlių pėdsakai 106-aisiais metais.
229. Pasiteiravimai: : : , , , , , , , .
Jūratė Rosales: Po romėnų genocido 106 metais dab. Rumunijoje baltų nebeliko.

106-aisiais mūsų eros metais Roma nukariavo ir sunaikino dakų valstybę. Senuose raštuose ji buvo suprantama kaip bendresnės didžiulės, bet nesuvienytos valstybės nuo jūrų iki jūrų dalis. Po karo buvusių vietinių gyventojų nebeliko: vieni žuvo, kiti išsikraustė šiauriau, pusę milijono romėnai išvežė į vergiją, o jų vieton atkėlė ir apgyvendino kolonistus. Senbuviai kalbėjo baltiškai, o naujakurių lotyniška kalba ilgainiui virto dabartine rumuniška.

Pokalbiai pilyje
2010-05-01 Init TV apie senovės baltų kultūrą, jos svarbą Lietuvos ir visos Europos ateičiai.
221. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Lietuvių protėvių savivaldi santvarka ir gamtajausmė pasaulėžiūra galėtų būti išsigelbėjimas iš pasaulinės demokratijos krizės.

„Init TV“ 2009 m. rudens ir 2010 m. pavasario savaitinių laidų „Pokalbiai pilyje“ vedėjas Seimo narys (Tautininkų frakcijos pirmininkas) Gintaras Songaila kalbina archeologus, baltų praeities istorikus, protėvių kultūros tyrinėtojus, paveldo puoselėtojus. Demokratijos siautėjimo ir pasaulinės krizės metu bent mintimis verta sugrįžti prie savo šaknų, suvokti protėvių stiprybės pamatus, gamtajausmės kultūros esmę, pažinti didžiulę, savitą, turtingą ir garbingą senovės baltų civilizaciją.

Baltai nuo Atlanto iki Uralo
2010-03-18 Prof. Algirdas Girininkas apie protėvių priešistorę pagal archeologinius duomenis.
232. Vaizdo įrašai: : : , , .
Vladas Palubinskas: Senovėje baltai viešpatavo nuo Atlanto iki Uralo.

Prof. Algirdas Girininkas TV.delfi.lt Rolandui Maskoliūnui ir Robertui Narmontui apie „Lietuvos archeologijos“ šešiatomį, įvertintą 2009 metų mokslo premija (su dr. Audrone Bliujiene ir prof. Vladu Žulkum už pateiktį „Baltai Baltijos jūros erdvėje“).

Tiltų inžinierius Stanislovas Kerbedis
2010-03-09 Mokslo istorikas Libertas Klimka apie įžymaus kūrėjo 200-ąsias metines.
207. Garso įrašai: : : , .
Vladas Palubinskas: Stanislovas Kerbedis buvo garsiausias XIX amžiaus tiltų meistras Eurazijoje.

Stanislovas Kerbedis (1810-1899) suprojektavo pirmąjį ir didžiausią to meto Europoje tiltą per nepatvarią Nevą, po to dar didesnį per Vislą, suprojektavo geležinkelį tarp Peterburgo, Varšuvos ir Karaliaučiaus kartu su tiltais per Dauguvą, Lugą, kt. Buvo Rusijos imperijos susisiekimo ministras, Peterburgo mokslų akademijos narys, generolas. Asmeninėmis lėšomis statė kultūros įstaigas, šelpė menininkus.

Lietuvos valsčiai
2010-02-16 „Versmės“ leidžiamo vietinių tyrimų šimtatomio medžiaga pasiekiama ir internete.
203. Nuorodos: : : , , , .
Vladas Palubinskas: „Lietuvos valsčių“ kraštotyros žinynas Llt.lt — „Lietuvos internete“ garbės žymūnas.

Vasario šešioliktąją prieš knygų mugę dera pagerbti rūpestingai renkamą ir kruopščiai tvarkomą tautinės kraštotyros žinyną „Lietuvos valsčiai“. Valsčiai — tai protėvių savivaldos žemės, savarankiškos valstybės, pilietinės visuomenės. Kiekviena su savo piliakalniais — kapinėmis, gynybos ir švenčių pilimis, kurias paeiliui prižiūrėjo patys pilėnai, nuosavuose sodžiuose įsikūrę ūkininkai. Įvedus krikščionybę, pilys panaikintos vardan bažnyčių, bet parapijos ilgainiui beveik atitiko valsčius. Tik 1950 metais valsčiai suskaidyti į apylinkes, dabar į seniūnijas, jos sujungtos į dirbtinius „rajonus“, o šie dar ir į apskritis.

Švaistiklis (svastika) tautodailėje
Svastikos mūsų bus amžinai
2010-01-08 Apie visatos veikimo ženklo lietuvišką kilmę ir paplitimą pasaulyje.
201. Pastabos: : : , , , .
Milvydas Juškauskas: Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais yra garbė.

Svastikos — paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurie naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O svastikų ženklai tiks, kol veiks gamtos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir branduolinės fizikų nuotraukos įrodo, kad viskas subalansuotai sukasi — nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais — mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus.

Ir vėl viena tiesa
2009-12-03 Prof. Bronius Genzelis apie tėvynės išdavikų žiniasklaidoje įsigalėjusią Lietuvos istorijos cenzūrą.
188. Nuorodos: : : , , , , .
Lietuvos istorijos klubas Čikagoje
2009-12-03 Čikagoje įsisteigė Lietuvos istorijos klubas.
185. Numatoma: : : , , .
Vladas Palubinskas: 2009 gruodžio 13 Pranas Jurkus praneš apie naujausius Jūratės de Rosales veikalus.

Čikagoje susibūrė Lietuvos istorijos diskusijų klubas. 2009 metų gruodžio 13 dieną, sekmadienį, 11:30 klubas kviečia į vakaronę, kur teisininkas, rašytojas ir praeities tyrinėtojas Pranas Jurkus pristatys garsios žurnalistės ir mokslininkės Jūratės de Rosales veikalus apie gudų žygius ir seniausią Europos valstybę.

Istorijos nežinantys pražūva
2009-11-24 Apie 2009-11-16 pasirašytą „gynybinę“ sutartį, galbūt jau paskutinę.
186. Ištraukos: : : , , , .
Genovaitė Mačiūtė: Vėl gretimos šalies kariuomenę įsileidžiame be mūšio.
Didybės ir tragizmo poetas Bronius Krivickas
2009-11-10 Algirdo Butkevičiaus rašinys apie Bronių Krivicką Biržų krašto laikraštye „Šaurės Rytai“.
182. Nuorodos: : : , , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Partizanas Bronius Krivickas mokė eilėdaros ir tarybinius jaunuosius poetus.

Algirdas Butkevičius: Lietuvos partizanams rūpėjo ne koks kerštas, kova dėl kovos, kova dėl valdžios, o be jų likusių žmonių ateitis, jų orumas, savivoka, kuo mažiau kančių. Antai literatūros profesoriumi vadintas poetas, publicistas, pasipriešinimo spaudos redaktorius Bronius Krivickas mokė ir jaunus žioplus poetus, mėginančius apdainuoti „Gegužės pirmąsias“, „Penkmečius“, „Tarybines mergaites“.

Širvintų žygdarbis
2009-11-09 Savanorio Baltrūno prisiminimai apie karo žygį į Širvintas ir apie politikų žalą.
179. Nuorodos: : : , , , .
Vladas Palubinskas: Itin drąsus, sumanus ir netikėtas žygis nulėmė Giedraičių kautynes ir perlaužė Nepriklausomybės karą.

Matydami, kad apsiginti nuo žymiai didesnio priešo negalės, ir sužinoję apie 1920-11-20 numatytą Želigovskio kariuomenės puolimą iš Širvintų Ukmergės link, Lietuvos savanoriai ryžosi patys užpulti anksčiau. Vyr. ltn. T. Balnas sugalvojo ir su savo vadovaujamo bataliono apie 137 vyrais XI.19 paryčiui Širvintos paupio mišku prasiskverbė giliai į priešo užnugarį ir narsiai užpuolė to nesitikėjusios lenkų stovyklos štabą, po to iškart Paširvinčių dvare įsitvirtinusią artilerijos bateriją ir nesustodami viesulu perėjo Širvintas, imdami nelaisvėn priešo karius, žirgus, vežimus, daugybę ginkluotės. Žygis nulėmė pergalę Giedraičių kautynėse ir perlaužė Nepriklausomybės karo eigą, privertė jau okupantus nuolat trauktis. Deja, politikų koketavimas su Tautų sąjunga, stojusia ginti lenkų, sutrukdė savanoriams atsiimti Lietuvos sostinę Vilnių. — „Versmės“ rinkinyje „Lietuvos valsčiai“ (PDF).

Jotvingių žodynėlyje slypi raktas
2009-11-03 Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose.
171. Pastabos: : : , , , , , .
Jūratė Rosales: Susidarant ispanų kalbai, p→b, t→d, k→g kito baltiškai, be germaniškų f, h, th.

Penktajame mūsų eros amžiuje gudams užvaldžius Pirėnų pusiasalį, pasikeitė ir vietinė lotynų kalba (romansas), virtusi ispanų kalba. Sprogstamųjų priebalsių p→b, t→d, k→g suskardėjimas, šnypščiamųjų ir gomurinių priebalsių f, h, th išnykimas rodo, kad gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).

Mažoji Lietuva „išvalyta“. Ar ir iš atminties?
2009-10-14 Spalio šešioliktoji — Mažosios Lietuvos genocido paminėjimo diena.
162. Garso įrašai: : : , , , .
Vladas Palubinskas: 1944 spalio 16 Mažoji Lietuva pradanginta, sunaikinta, nebeliko.

2009 spalio 14 Žinių radijo laida „Raktas“ primena Prūsijos etnocidą 1944 spalio 16, kai lietuvninkai pagal demokratinių šalių susitarimą buvo Raudonosios armijos „išvalyti“: sušaudyti, sutraiškyti tankais, nuskandinti jūroje. Mažosios Lietuvos nebeliko. Tokio nuožmaus, nežmoniško visų vietinių gyventojų nušlavimo pavyzdžių nesenais laikais nėra, artimiausias — senųjų Anatolijos tautų (armėnų, graikų, trakų) iškraustymas iš dabartinės Turkijos pagal taikos sutartį su Antante (maždaug būsimąja Europos sąjunga) Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Bet ten žudė tik besipriešinančius išsinešdinti, o čia išnaikino visus.

Ar mūsų valstybei tik tūkstantis metų?
2009-10-01 Init TV apie išbrauktą protėvių praeitį prieš Lietuvos krikštą.
152. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Mūsų valstybė seniausia Europoje.

Init TV laidos „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vedėjas Sigitas Valadka kalbina Jūratę de Rosales ir Guillermo Morón iš Karakaso, Dario Fernández-Morera iš Čikagos, Aivarą Lileiką iš Londono, Algirdą Girininką iš Klaipėdos, Romualdą Grigą, Rimantą Matulį ir Vladą Palubinską iš Vilniaus, Algirdą Patacką, Virginiją Skučaitę ir Leopoldą Krušinską iš Kauno apie protėvių senovę prieš Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Čia ne kopija, o tik vaizdas į laidos įrašus, saugomus Init TV sandėly.

Sarmatija Vilniaus universitete
2009-09-30 Aivaro Lileikos paskaita Vilniaus universitete, seminare „Ar Lietuvos šaknys Sarmatijoje?“.
156. Vaizdo įrašai: : : , , , , .
Vladas Palubinskas: Baltų valstybių sandrauga senovėje vadinosi Sarmatija (taip pat ir Baltijos jūra, ir Karpatų kalnai).
Netekome Gintauto Česnio
2009-09-29 Nekrologas Vilniaus universiteto profesoriui Gintautui Jurgiui Česniui.
149. Prakalbos: : : , , , , , .
Vladas Palubinskas: Gintautas Česnys buvo Jaunosios Lietuvos padorumo mokslininkas.
Jūratės de Rosales laidos per televiziją
2009-09-28 Pranešimas apie Sigito Valadkos televizijos laidą „Istorija, kurios nežinome“.
148. Numatoma: : : , , , , , .
Vladas Palubinskas: Jūratė de Rosales kalbės per „Init TV“ kas savaitę, pradedant spalio 1.

Sigito Valadkos televizijos laida „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vyksta ketvirtadieniais per „Init TV“, vaizdo įrašai čia skiltyje „Raiškiai“, URL http://on.lt/filmai/.

Draugas-1920
Revolveriai ir šampanas tarp broliškų tautų
172. Nuorodos: : : , , , , , .

Donatas Januta: Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo valstybę.

Klasikos Muzikinis pastišas Jūratės de Rosales gimtadieniui
2009-09-09 Karaliaus Alfonso X Išminčiaus nuopelnai klasikinei muzikai ir istorijai.
137. Garso įrašai: : : , , , , , , , .
Jūratė Rosales: Alfonsas X Išminčius liudija aukštą gudų ir senosios Europos kultūrą.

2009-09-09 „Klasikos“ radijo laidos „Muzikinis pastišas“ vedėja Jūratė Vičienė kalbina Gabrielių Gykį, Leopoldą Krušinską ir Jūratę Rosales jos 80-ojo gimtadienio proga. Apie šios darbščios, protingos ir garbingos moters, gyvenančios Venesuelos sostinėje Karakase, nuopelnus Lietuvai. Bei apie Kastilijos ir Leono karaliaus gudų kilmės Alfonso X Išminčiaus nuopelnus klasikinei muzikai, Europos kultūrai ir lietuvių protėvių istoriografijai.

Jaunoji Lietuva
2009-07-18 Ar turime kuo didžiuotis prieškaryje.
145. Ištraukos: : : , , , , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Jaunoji Lietuva buvo aukštos kultūros, padorių savininkų tauta.

Jaunoji Lietuva buvo viena pažangiausių valstybių. Bet kur kas svarbiau — tvirtas padorumas, atsakomybė, patriotizmas ir orumas, kylantis iš nuosavybės. Jokia moralistinė nei pažangietiška valstybinio valdymo ir auklėjimo sistema nepajėgi išugdyti šių taurių kultūringo žmogaus bruožų, kurie atsiskleidžia ir suklesti tik nuosavybės sąlygomis.

Protėvių praeities slėpimas ir niekinimas yra nusikaltimas
2009-07-13 Pareiškimas Lietuvos prezidentei iškelti bylą dėl duomenų apie Sarmatiją iškraipymo.
112. Pateiktys: : : , , , , , .
Milvydas Juškauskas: Faktų apie protėvių valstybę slėpimas prieštarauja nacionalinio saugumo įstatymui.

Sarmatijos ir Lietuvos istorijos esmę privalo žinoti kiekvienas valstybės tarnautojas ir politikas. Būtina patikrinti valstybės įstaigų istorikų veiklą dėl protėvių ir mūsų valstybės istorijos netyrimo ir neviešinimo, dėl Sarmatijos vertinimo klaidų ir duomenų tyčinio klastojimo, dėl aplaidaus pareigų nevykdymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Lietuvos polonizacija
2009-07-01 Ar teisinga Lietuvos ir Lenkijos istoriją skaičiuoti tik nuo 1991 metų.
94. Garso įrašai: : : , , , , .
Vladas Palubinskas: Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis.

Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis? Neapykanta Rusijai, jos išsižadėjimas ir ištikimybės priesaikos Lenkijai — meilė be atsako? Žinių radijo 2009 birželio 29 dienos klausimas.

Įspūdinga knyga apie mūsų protėvius
2009-06-19 Jono Laurinavičiaus „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“.
71. Nuorodos: : : , , , , , , .
Rimantas Matulis: Minske išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas.

Rimantas Matulis: Minske išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas — Jono Laurinavičiaus „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“ (Древняя Литва: Цивилизация и государство).

Krikstas
Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją
2009-04-23 Protėvių senovės atskleidimas, tyrinėjant istorijos raštus ir kalbos duomenis.
29. Paskaitos: : : , , , , , , , , .
Jūratė Rosales: Gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).

Istorinės kalbotyros duomenys patvirtina metraščius, kad vadinamieji gotai buvo ne germanai, o baltai — gudai (godai). Ir kad gudai buvo ryškiai aukštesnės kultūros už tuometinius Europos barbarus. Atsikraustę į Pirėnų pusiasalį, gudai pakeitė lotynų tartį į romansą, iš kurio kilo ispanų kalba.

Jūratė de Rosales
Senasis aisčių giminės metraštis
2009-04-08 Knygos pristatymas, jos bibliografinis aprašas, paminėjimai žiniasklaidoje.
31. Pateiktys: : : , , , , , , , .
Jūratė Rosales: Baltų valstybė buvo pirmoji Europoje, dar prieš keturis tūkstančius metų.

Jūratės de Rosales 2000-aisiais metais išversta, bet tik 2009 išleista knyga pagal ispanų kalba paskelbtą jos istorijos tyrimą „Los Godos“, vėliau išleistą ir anglų kalba „Goths and Balts“. Remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, geografijos tyrinėtojų darbais, archeologijos ir kalbotyros duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XIII a. Ispanijos kronika ir gausiais kitais šaltiniais, autorė įrodo, kad istorijos analuose minimi gudai, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, iš Pabaltijo rengę žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų ar slavų, o aisčių — lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.

Užsienietis Lietuvos nesuprato ar nenorėjo suprasti?
2008-02-20 Timočio Snaiderio knygos „Tautų rekonstrukcija“ recenzija.
245. Pastabos: : : , , , , , .
Rimantas Matulis: Autorius klysta, lietuvių tautos ir valstybės atgimimą vadindamas beprasmišku.
Dingusi senosios Europos kultūra
2007-11-03 Apie Jūratės Rosales istorinius tyrinėjimus ir knygą „Didžiosios apgavystės“.
138. Garso įrašai: : : , , , , , , , .
Jūratė Rosales: Europos istorija suklastota visai neseniai, tik Lietuvai apsikrikštijus ir praradus valstybę.

2007-11-03 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“ Audrys Antanaitis kalbina iš tolimosios Venesuelos į Lietuvą atvykusią Jūratę de Rosales jos knygos „Didžiosios apgavystės“ išleidimo proga.

Lietuvos vardo kilmė ir prasmė
2007-07-13 Apie senovės lietuvių visuomenės sanklodą ir santvarką.
129. Ištraukos: : : , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Mums toli iki protėvių nuosavybės sampratos.

Seno lietuvių kalbos žodžio lieta reikšmė — nauda, pelnas. Išvestinės: tikslas (naudos siekimo prasme, pritaikymas, panaudojimas); įrankis (vėlgi uždarbio, pragyvenimo, pramonės); dalykas, reikalas (verslo prasme); (žmogaus) būdas, gabumas ir galop — valstybė, valdžia, didikai (valdžios žmonės). Lietis — šeimininkas, valdininkas, karininkas, ūkininkas, pramoninkas, bet pirmiausia verslininkas. Lietuva (Lietva, Lietua, Lietuo, o tarmiškai ir Leitva, Litva, Latva) — šių lietuviškų patricijų, arijų šalis, bajorų sąjunga, tautos valstybė. Tik humanitariniu romantizmu persmelkta visuotinė privaloma švietimo sistema mus įtikinusi, kad galia pasiekiama kariniu smurtu (dabar „pinigų valdžia“).

Partizanai — savi ar svetimi?
2007-04-24 „Klasikos“ radijo paskaita apie partizanų teisinę padėtį.
103. Garso įrašai: : : , , .
Bernardas Gailius: Ne partizanai, o Lietuvos kariai, gynę nuosavybę, padorumą ir teisėtvarką tarybinės okupacijos dešimtmečiu.

Kai įraudę inteligentai, auksaburniai politikai ir nutukę kariuomenės vadai išdavė Lietuvą, 1940 m. atidavė Raudonajai armijai visą puikią ginkluotę, lėktuvus, pabūklus, šarvuočius, pilnus šaudmenų sandėlius, kareivines, aprangą, vėl teko kariuomenę kurti patiems ūkininkams, nors jos išlaikymui jau atidavus pusę savo mokesčių.

Lietuviai — getų ir gerulių palikuonys
2004-04-23 Pranešimas, skaitytas Mokslų Akademijoje, diskusijoje apie lietuvių kilmę.
243. Pastabos: : : , , , , , , , .
Rimantas Matulis: Menami „indoeuropiečiai“ yra istoriniai getai, kurių palikuonys esame mes, lietuviai.
Lietuvių tautos kilmė
1990-08-27 1990 m. išleista 84 psl. knyga UDK 947.45 apie lietuvių protėvius prieš LDK.
246. Paskaitos: : : , , , , , , , .
Rimantas Matulis: Baltai buvo vadinami getais, geruliais, giruliais, šiliais, aisčiais ir kitaip.

1990 m. knygoje Rimantas Matulis: „Lietuvių tautos kilmė“ surinktos žinios apie gentis, tautas ir įvairius etninius junginius, kurie suformavo lietuvių tautą Rytų Europos plotuose. Aprašomas kiekvieno etninio junginio kelias nuo pirmųjų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose iki išnykimo ir įsiliejimo į lietuvių tautą bei jai giminingas tautas.

Jūratė Statkutė de Rosales
2009-05-09 Jūratės Rosales gyvenimo aprašymas, išsilavinimas, veikla ir nuopelnai, išleistos knygos.
30. Talkininkai: : : , , , .
Jūratė Rosales: Jūratė per 80 metų išsaugojo lietuviškumą, orumą, pelnė pagarbą pasaulyje.

Jūratė Statkutė gimė 1929 m. Kaune, mokėsi Kaune, Paryžiuje, Niujorke, gyvena Venesueloje. Rašė Amerikos lietuvių laikraštyje „Dirva“, dabar „El Nuevo País“, yra žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, dažnai pasisako per radiją ir televiziją. Gudų klausimu išleidusi penkias knygas, parašiusi ir internete. Apdovanota LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, Venesuelos ir Karakaso ordinais, buvo išrinkta Iberų Amerikos žurnalistų metų asmenybe.

galas
‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?