‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Turinio rodyklė

Raktažodis: nuosavybė

Žodis „nuosavybė“ yra esminis šiuose pranešimuose:

Pakrantė
Lietuva ir Sąjunga
2013-12-20 Lietuvai pagražinti draugijos pareiškimas dėl Lietuvos žemės.
424. Prakalbos: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Europos tautų naikinimas silpnina Europos sąjungą.

Žemių pardavimas nuosavybės teise užsieniečiams yra vienas iš svarbiausių klausimų, garantuojant tautos ateities egzistenciją, jos laisvę ir nepriklausomybę ir todėl turėtų buti sprendžiamas tautos referendumu. Seimas, 1996 ir 2003 metais pakeitęs Konstitucijos 47 straipsnį, suteikiantį „užsienio subjektams“ teisę įsigyti Lietuvoje žemę nuosavybės teise be tautos referendumo, sukūrė specialią konstitucinę normą, pažeidžiančią Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas konstitucinis principas, nustatantis, kad „svarbiausi tautos ir valstybės klausimai sprendžiami referendumu“. Kolizijos atveju Konstitucijos principai turi viršenybę prieš specialias konstitucines normas. Šio straipsnio pakeitimas be referendumo pažeidė ir Konstitucijos 2 straipsnį — principą: „suverenitetas priklauso tautai“ o taip pat Konstitucijos preambulę, teigiančią „Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“.

Lietuviškos santvarkos ženklai
Konstitucijos galia
2013-11-25 Sambūrio „Patirtis“ raštas Lietuvos seimo pirmininkei.
425. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Tebegalioja Lietuvos konstitucijos 47 straipsnis dėl valstybės vientisumo.

Už Lietuvos konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą 2003 m. kovo 20 dieną balsavo tik 90 LR Seimo narių, todėl pakeitimo projektas turėjo būti nepriimtas ir atidėtas 12 mėnesių, kaip kad nurodyta tame pat 148 konstitucijos straipsnyje. Kadangi to nebuvo padaryta, pakeitimas yra neteisėtas ir dabar tebegalioja Lietuvos konstitucija, kurios 47 straipsniu draudžiamas Lietuvos žemės pardavimas nuosavybės teise užsieniečiams, paliekant išlygą tik Lietuvos akredituotoms užsienio valstybių ambasadoms.

Odetė Abromavičiūtė: Vėlinės
Neparduokime tėvynės
2013-09-21 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
421. Prakalbos: Paveldas: Teisėsauga: , , .
: Tautai gresia samdinių ir klajoklių likimas.

Pirmąjį atkuriamos Lietuvos dešimtmetį vykusi sparti dekolektyvizacija kėlė džiugių vilčių atgaivinti šeimos ūkius, agrarinę pramonę, nuosavybinę santvarką ir tautos kultūrą Lietuvos sodžiuose. Tačiau antrasis dešimtmetis pasižymėjo įtartinai užprogramuotu šeimos ūkių išstrūmimu ir prekinės gamybos, sodžių nualinimu, valstiečių vertimu parduoti žemę ir tapti samdiniais. Lygia greta kūrėsi itin stambios latifundinės kompanijos, kai 1 – 2 % bendrovių abejotinais pagrindais užvaldė net 40 % šalies žemės ūkio naudmenų ir kasmet susižeria iki 80 % Europos sąjungos paramos lėšų, skirtų visai Lietuvos žemės ūkio plėtros programai. O dabar įvairūs politiniai agentiniai statytiniai padeda užsienio korporacijoms supirkinėti pelningiausius žemės ūkius, pažangiausias agrarinio verslo ir kultūros sklaidos įmones. Prieštaraujant konstitucijos dvasiai, ES senbuvių valstybių teisinei praktikai ir Lietuvos statutui, nuosekliai siekiama užvaldyti tautos pamatą — žemę. Visa tai, kaip ir prasidėjęs vietinių mokyklų bei bibliotekų uždarinėjimo vajus, naikinant kultūros židinius kaimo vietovėse, sukėlė srautinę jaunimo emigraciją iš tėvynės.

Dar nepraskolinti lietuvio namai
299. Nuorodos: Santvarka: Mokesčiai: , , .

Lietuviai pirmauja Europoje atkaklumu turėti namus: net 80% šeimų gyvena nuosavame būste, kuris jiems priklauso be jokių paskolų — sielojasi komjaunimotiesa.lt reporteris Saulius Jarmalis ir „Ober-haus“ Būsto departamento direktorius Remigijus Pleteras, nagrinėdami Europos sąjungos statistikos ekspertų „Eurostat“ pranešimą. Kai Vakarų šalyse yra atvirkščiai, jau beveik visi gyvena skolintuose būstuose. Gėdingas lietuvių noras turėti savo namus! Nors ir Lietuva sparčiai praskolinama per valstybės iždą, nors komunaliniais mokesčiais atimama jau pusė šeimos pajamų, bet vis tiek lieka neišnaudotas tiesioginis būdas asmeniškai pavergti žmonių, niekaip neseka paversti tų runkelių priklausomais skolininkais amžiams. Kaip atsakingą lietuvį padaryti benamį tarną kosmopolitą?

Copyleft
Autorių naudą teisių gynėjai gaudo
248. Nuorodos: Leidyba: Mokesčiai: , , , , , .

Arūnas Liuiza: Kūrinių perklausos, atkartojimo, laikmenų mokesčius vadinti autorių teisių gynyba yra nemenkas pasityčiojimas — autoriams trupiniai tenubyra. Juolab, kad autorių teisių turėtojais pripažįstami ne tik kūrinių autoriai, bet ir „juridiniai“ asmenys, leidyklos. Kurios propagandiniam karui bruka apgaulingus piratavimo ir automobilio vagystės įvaizdžius, o nuostolius skaičiuoja, menamą pardavimų apimtį tapatindamos su sutikimu pasiimti nemokamai. Pridėtos nuorodos į kitus samprotavimus ir argumentus.

Laisvė ar nuosavybė?
2010-03-11 Kodėl inteligentai nemėgsta konstitucinio teiginio „nuosavyvė šventa ir neliečiama“.
244. Ištraukos: Santvarka: Liberalizmas: , , , , , , , .
: Protėvių santvarkos pamatas ir klestėjimo priežastis buvo nuosavybė.
Pasas
Pasas mintyje
2010-01-21 Kas yra žmogaus pavardė — ištartas žodis ar jo grafinis ženklas.
196. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , .

Darius Kilinskis: Kalba nėra jos raštas. Atrodo aišku savaime, bet rašto žmonėms dažnai būna nelengva tai suvokti. Kai daugiau skaitai, rašai, nei kalbi, tai ir kalba ima atrodyti labiau jos raštas, nei pati kalba, t.y. tariami garsai. Žodis rašto žmonėms yra jo užrašas, o ne pats žodis, ištartas balsu. Kad gali būti kitaip, kad užrašas tai ne žodis, daugeliui žurnalistų, politikų, teisininkų, atrodo net sunku įsivaizduoti. Tikroji pavardė — tai jos užrašas, neabejoja Anatolijus Lapinskas. Tapatybė — tai pavardės užrašas, akivaizdu Rimvydui Valatkai. Ar yra kitaip manančių? Perskaičius jo straipsnį, atrodo, kad nėra, nebent esi pasiklydęs tarp trijų pušų tautininkas arba linkęs tyčiotis iš kitų tautybių nacis.

Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje
2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.
195. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.

2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.

Valdžiai nepavyko uždaryti nepriklausomo žurnalo „Zeta“
2009-11-24 Kaip komunistuojanti Venesuelos valdžia užpuolė ir atsiprašė mūsų žurnalo „Zeta“.
187. Įvykiai: Leidyba: Teisėsauga: , , .
: Tvirčiausio šalies žurnalo skubiai stojo ginti visos Amerikos ir Ispanijos internautai.
„Opera Unite“ — pilietinis perversmas internete
190. Nuorodos: Leidyba: Savilaida: , , .

Norvegų programuotojai ištesėjo pažadą „išrasti ratą“ (we will reinvent the web) — naujoji naršyklės „Opera“ 10.10 atmaina išleista jau ir su interneto serveriu viduje. Tai tikrai esminė, „revoliucinė“ naujovė, keičianti interneto visuomenės santvarką. Kiekvienas asmeninio kompiuterio šeimininkas dabar tampa tikru, visaverčiu interneto veikėju, ne vien „vartotoju“. Dalintis žiniomis, bendradarbiauti, paleisti programas, teikti turinį internete dabar gali tiesiogiai, be tarpininkų — ne per tarnybines stotis. Šitu išradimu „Opera“ stoja prieš dabartinio interneto viešpačius, pirmiausia priešais „Gugelį“. „Operos Unite“ pasirodymas — panašios svarbos įvykis, kaip pirmojo asmeninio „Apple Macintosh“ išleidimas.

Kas čia šeimininkas
2009-09-04 Leidyklos nuosavybė, autorystė, įranga, standartai.
134. Taisyklės: Leidyba: Savilaida: , , , .
: On.lt yra žinių talka, išlaikoma vien savanoriškai asmeninėmis lėšomis.
Jaunoji Lietuva
Jaunoji Lietuva
2009-07-18 Ar turime kuo didžiuotis prieškaryje.
145. Ištraukos: Praeitis: Partizanai: , , , .
: Jaunoji Lietuva buvo aukštos kultūros, padorių savininkų tauta.

Jaunoji Lietuva buvo viena pažangiausių valstybių. Bet kur kas svarbiau — tvirtas padorumas, atsakomybė, patriotizmas ir orumas, kylantis iš nuosavybės. Jokia moralistinė nei pažangietiška valstybinio valdymo ir auklėjimo sistema nepajėgi išugdyti šių taurių kultūringo žmogaus bruožų, kurie atsiskleidžia ir suklesti tik nuosavybės sąlygomis.

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?