ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Ištraukos » Praeitis » Gudai » 263 nr.
Tikrinu Česlovo Gedgaudo pramatas apie lietuvių kalbos kilmę:
Lietuviai kilę iš kreivių, kroatai iš širvintų, suomiai iš venedų, trakai iš madjarų, turkai iš alanų —
, 2010-09-25.

Lietuviški vietovardžiai Vokietijoje

Tipps zu Suche das Ortsname Lendre, Lendrow, Lendritz, Lendren, Lendrino.

2010-06-27 Arklys:

Skaičiau jūsų paaiškinimus apie slavų prokalbę. Aš ją pavadinau krivių kalba. Lietuvoje ta krivių kalba tapo dabartine lietuvių kalba jau po Vaidevučio laikų. Bandau aiškintis iš kur Krivių kalba radosi. Ji Europoje pakankamai nauja savo grmatika. Mano spėjimu ji bus padaryta pagal latynų kalbos gramatiką 6-ame amžiuje kur nors Moravijoje chorvatų (sirvintų) kalbos pagrindu. Sirvintus reiktų įvardinti kaip aisčius, ir jų kalba turėtų būti panaši į suomių kalbą. Aš daugiau remiuosi archeologijos pateikiama medžiaga. Indoeuropietiškų kalbų tiorė tebūtų lingvistų pirmu bandymu sugalvoti kažką panašaus į tiesą.

skirtukas

2010-06-30 Vokietis:

Labas Gintarai.

slavų prokalbę aš ją pavadinau krivių kalba. Lietuvoje ta krivių kalba tapo dabartine lietuvių kalba.

Tad jūs esate vienas iš tos keliolikos kabotyrininkų tikinčių kad slavų ir aistų kalbos priklauso tai pačiai kalbų šeimai? Tie retai randomi tarp lietuvių!

Bandau aiškintis iš kur Krivių kalba radosi. Ji Europoje pakankamai nauja savo grmatika.

Ar tikrai šitaip manote? Bent dabartinės lietuvių kalbos gramatika aiškiai indoeuropietiška. Ją galima lengvai palyginti su lotynų, ostgotų ir Senųjų vokiečių kalbomis bei sanskritu.

(sirvintų) kalbos pagrindu. būti panaši į suomių kalbą.

Juk soumių kalba neturi jokių bendrimų su lietuvių kalba! Argi radote tų tikrų bendrų ypatybių?

Ryšium su Jūsų paaiškinimu, kodėl ieškote Lendrės kaimo, galiu duoti kelias pastabas:

Kapelle (ar Kapellenberg) yra tikras vokiškas žodis, kilęs iš lotynų capella ir reiškiant „koplyčia“. Tie Riugenio vietovardžiai gana nauji (XVII/XIX a.), kai jau buvo kalbama Naujoji vokiečių kalba. Nežinau iš kur kilęs lietuviškas žodis „kapas“, bet negali būti turėjęs įtaką į tuos vietovardžius.

Vietovardis Dwarsdorf kilo iš Twargelsdorf>Dwarg(el)sdorf, šeima fon Twargel ten dar gyvena. Gal mokate paaiškinti asmenvardį Twargel krivių kalba, bet turbūt galvojote apie vietovardžio kilimo iš žodžio „dvaras“. Manau, kad tas asmenvardis negali būti kylęs iš to žodžio.

Lancken iš tikrųjų reiškia „lanka“ (kilęs iš slavų kalbos), bet tai jau indoeuropiečių kamiena. Tokių vietovardžių rasite visur Europijoje bei Indijos pusiasalėje. Neseniai turėjome čia diskusiją apie tas „lankas“.

Lohme taip pat slaviškas vietovardis ir reiškia „pelkė“. Man neaišku kaip susieti tą Lohme su lietuvių kalba.

Apie Riugeno vietovardžių kilimą galite skaityti šičia

Kaip suprantu, Jūs dabar ieškote senųjų Baltų dievaičių vardai rytų vokiečių vietovardžiuose. Va, tai parašysiu ir kitiems forumo dalyviems, nes tai, ką jūs esate rašęs, vos suprantama.

Viso gero
Immanuel

skirtukas

2010-07-27 Arklys:

Ich will Deutsch schreiben.
Es war nur shwach diskution zum Rügens Ortsnamen Lanken. Indoeuropäishe Theorie hilf nicht für dialekten des Litauische Sprache. Ich gab das Beispiele lit. nendrė, endrė, mendrė, lendrė welche hat keine Hauptnenner in einen geschictliche Sprache. Du mußt die konkrete Geschichte diesen Wörter studieren.

In litauishe Sprache lit. lanka und lit. laukas sind gleichdeutig.
Zumbeispiel der Ortsname lit. lauka ist der name für dem Sumpf unweit Stadt lit. Jonava. Nur gegenwärtig lit. laukas ist verstandet wie lit. arimas – der Acker. In polnische Sprache dieses Wort ist pln. pole geworde. Dazu lit. Lenkija heißt pln. Poland. In Rügen wir finden der Ortsname pole nicht, aber litauische lit. lanka.
Aufwiedersehen!

skirtukas

2010-09-11 Arklys:

Sveikas Vokieti!

Mane truputį užgauna jūsų tylėjimas. Man atrodo kad visada galima atsakyti, tik gal su atsakymais nereiktų skubėti, jie turėtų būti pakankamai pasverti. Jūsų rėmai man neleidžia per daug išsiskleisti, todėl neužsigaukite mano užuominų glaustumu. Tolesniam bendravimui reikėtų ieškoti kitų kelių. Man galima parašyti žinutę [E-Mail-Adresse entfernt]

Jūs nustebote kai Riugeno saloje suradau lietuviškus vietovardžius. Jus bandėte atsikirsti nuorodomis į slaviškus ar vokiškus žodžius. Aš jau paaiškinau kodėl jūs suklydote dėl Dvarsdorfo (Dvaro), Lohme (Laumė), Lanken (Lankos). Dar noriu paaiškinti kodėl galite klysti ir dėl atrodytų grynai vokiško vietovardžio KapellenbergZirkow pastorato. Aišku vokiečiai dabar vadina maldos namus Kapella, ir daug vietovardžių Vokietijoje dabar kilę nuo taip pavadintos bažnyčios.

Bet matyt ne visi. Aš įtariau kad čia gali slypėti lietuviškas vardas kapeliai, atseit palaidojimo vieta. Kiekvienu atveju jau reiktų aiškintis atskirai pačioje vietoje. Pats žodis Kapella gali būti kilęs nuo lietuviško žodžio „Kapeliai“. Įdomu kad anglai tokio žodžio net nežino. Lietuviški kapai būdavo visos giminės bendravimo vieta. Galėtume pasiremti Lietuvos tūkstantmetinio Marvelės kapinyno tyrinėjimais prie Kauno miesto.

M. Bertašius 2005, Marvelė, ein Gräberfeld Mittellitauens, I Band, Kauno technologijos universitetas, humanitarinių mokslų fakultetas: Kaunas.

Nenuostabu kad tokie kapinynai vadindavosi ir Dukstyna, atseit vieta kur visi dūksta, t. y. šėlsta. Tokiose vietose neapseita ir be bendrų dainų, giesmių. Taigi dainuodavo visi drauge, iš čia žodžio kilmė In Kapella, ar Kapellmeister. Pas mus ir dabar kapų vietoje, ar stačiai ant kryžkelės statomi kryžiai su įkeltomis koplytėlėmis, bet Žemaitijoje koplytėlės stovi kaip namukas ant žemės. Gal ir Vokietijoje galėjo būti panašūs papročiai.

Pirmiausiai reiktų patikrinti vietas Kapellenberg Vokietijoje pagal geody.com (48.11,11.01), (48.40,10.03), (49.08,8.08) ir Austrijoje (48.50,16.67).Visos šios vietovės yra laukuose ar miškuose, netgi negyvenamos vietos. Tokia vietovė yra ir minėta Riugeno saloje. Vokietijoje randame ir Koplin (52.11,13.91) prie Berlino, Kapendorf (54.48,11.05) Baltijos jūros pusiasalyje, ir netoly, šiauriau Kielio miesto miestelis Kappeln. Įdomu kad Kapellenhoek vietovių yra Belgijos laukuose. o taip pat Kapel Olandijoje. Panašių vietovardžių Bosnijoje, Korvatijoje, Slovėnijoje, Graikijoje. Labai įdomus Korvatijos miestelio pavadinimas Kapela kalnička (46.18,16.40). Vargu ar juos galėtume kildinti nuo vokiško žodžio Kapella. Dar reiktų pridėti panašius vietovardžius Švedijoje, Suomijoje ir net Karelijoje Käpälä (65.71,31.21). Tuo tarpu lietuvių kalbos pirmatakė kreivių kalba šiuose kraštuose pažįstama kartu su runų raštu.

Nežinau aš jūsų metų, įdomiau žinoti gimtadienį, taigi nežinau kiek jūs dar norėsite išmokti naujų dalykų. Bet ką aš buvau pasakęs, nereiktų juokais nuleisti. Jums iš tikro reiktų bent susipažinti su suomių, vengrų, turkų kalbomis. Iki tautų kraustymosi Europoje nebuvo nei dabartinės lietuvių kalbos, nei slavų, prancūzų, anglų, ir vokiečių, o taip pat ir kitų vadinamų germanų. Vieninteliai gotai ir keltai tais laikais buvo žinomi Europoje, o Rytų Europą valdė suomiai venedai, turkai alanai. ir trakai ar senieji madjarai iš Moldavijos.

Nuo šių kalbų kalbininkai ir turėtų pradėti Europos kalbų istoriją. Indoeuropietiškos prokalbės ieškojimas yra iš esmės rasistinis kalbos mokslas, ir šiais laikais jį reiktų ramstyti genomo tyrinėjimais. Lietuvoje geru pvyzdžiu būtų kapitalinis darbas

V. Kučinskas 2004, Genomo įvairovė: lietuviai Europoje, Spalvų šalis: Vilnius.

Deja indoeuropiečių prokalbės tyrinėjimai kertasi ne tik su žmogaus rasių genetiniu pawinimu, bet ir su archiologijos ar netgi istorijos mokslu. Niekinti kad suomiai ar vengrai jau ne europiečiai yra tik neišmanėlių prietaras. Nenuostabu kad Vokietijoje tokius mokslininkus prilygina nacių ideologams.

Aš tik norėčiau atidesnio kalbinikų dėmesio ir į kitas Europos (neindoeuropietiškas) kalbas. Pasižiūrėjęs į suomiū žodyną, radau kad kreiviais suomiai vadina grafus, taigi iš ties raštingus žmones. Visa Rytų Europa nusėta suomiškais vardais, pavyzdžiui Kulmas Lenkijoje tereiškia kampą ar alkūnę.

Nežinau ar jūsų Forume nėra gilesnių kalbininkų, ar tiesiog jūs jų neįsileidžiate, neparodydami tinkamos pagarbos mokslo tiesai. Bet jau tuomet turėtų susirūpinti pats Hamburgo universitas, kurio vardu jūs norite didžiuotis kaip kokių nors mokslų žinovai.

Aš taip pat padariau atradymą bendraudamas su jumis, dėl jūsų rašydamas. Lietuvių kalbos kilmės išaiškinimas iš esmės keičia supratimą ir apie vokiečių kalbos kilmę. Apie lietuvių kalbos ryšius su vokiečiais, švedais, net anglais kalbininkai nemažai rašė, pav.

M. Guchman red. 1962, Sravniteljnaja grammatika germanskich jazykov, tom I, Izdateljstvo akademiji nauk SSSR: Moskva, p. 78.

Bet kalbininkai dar nežinojo iš kurių laikų ateina tos bendrybės ir kuria kryptimi. Dabar aiškiai atsekame kad vokiečiai ir anglai skolinosi iš senosios lietuvių ar kreivių kalbos, o kreivių kalba ir dabartinė lietuvių kalba remiasi senąja suomių kalba.

Apie tai rašė Kazimieras Būga 1908, Aistiški studijai, Peterburge, bet jam tada atrodė kad suomiai turėjo skolintis iš lietuvių. Dabar jau žinome kad kalbos mainai vyko priešinga kryptimi. Lygiai taip pat ir anglams norėtųsi tikėti kad lietuviai iš jų skolinosi, o ne atvirkščiai. Todėl toks mokslas bus nutylimas Anglijoje, o taip pat pas jūs Vokietijoje. Bet kur tuomet tiesos žvaigždė, kuri turėtų spindėti visiems tikriems mokslininkams.

Užbaigdamas aš pasakysiu kad labai norėčiau susipažinti su Brolių Grimų kalbos istorijos darbais. Gal galite man patarti kaip aš galėčiau juos įsigyti.

Gintaras

skirtukas

2010-09-13 Vokietis:

Sveikas Arkly!

Mane truputį užgauna jūsų tylėjimas.

Taip veikia šitas forumas: Jei kas gali padėti, padės. Aš jau buvau rašęs viską kurį galėjęs rašyti apie Jūsų teorijas. Daugiau nežinau, aš net nestudijuoju kalbotyros, tai man tik laisvalaikis.

Be to, Jūsų teorijos gana, kaip sakoma, nepaprastos. Daugybė kalbotyrininkų pasakys (kaip aš pasakiau), kad egzistuoja gerų Vokietijos vietovardžių kilmės paaiškinimai. Nėra priežasties kreiptis į visai naujus modelius.

Jūs nustebote kai Riugeno saloje suradau lietuviškus vietovardžius. Jus bandėte atsikirsti nuorodomis į slaviškus ar vokiškus žodžius.

Riugeno kaimai gana neseni, todėl dar gerai žinoma, iš kur iš tikrųjų kilę vietovardžiai. Pvz apie Dvarsdorfą galima bažnyčios archyvuose skaityti katastrą, kuriame šeimai Dvargeliams duodama ta žemė. O nauji vietovardžiai dažnai kilė iš asmenvardžių (tokiū ir būna daug Lietuvoje).

Aš jau paaiškinau kodėl jūs suklydote dėl Dvarsdorfo (Dvaro), Lohme (Laumė), Lanken (Lankos).

Jūs paaiškinote, kad galima ir kitaip suprasti tuos vietovardžius. Vis dėlto manau, kad Riugene iš bažnyčių archyvų galite sužinoti, kad aš nesuklydau.

Dar noriu paaiškinti kodėl galite klysti ir dėl atrodytų grynai vokiško vietovardžio Kapellenberg (…) Pats žodis Kapella gali būti kilęs nuo lietuviško žodžio „Kapeliai“.

Galėtų, bet nėra. Žodis kilęs nuo Lotynų cappella, žodžio cappa mažybinės formos. Pirmiausiai tas žodis reiškėjo tik tą tikrą relikviją, paskui koplyčią, kurioje buvo ta relikvija, paskui visas koplyčias. (Vikipedijoje galite paskaityti to žodžio istorija.)

Įdomu kad anglai tokio žodžio net nežino.

Tai netiesa. Anglų kalba Kapelle vadinasi chapell. Vikipedija žino „koplyčią“ daugybė kalbomis, o dažniausiai žodis kilęs nuo Lotynų cappella (net lietuviška „koplyčia“ kilusi nuo ten). Tik Bulgarų, Graikų, Korėjiečių, Filipinų ir žinoma pačia Lotynų kalbose žodis kilęs nuo kitur (Japonų, Tailandiečių bei Kinų kalbą nemoku skaityti, tad negaliu sakyti, kaip tenai vadinasi koplyčios).

Pas mus ir dabar kapų vietoje, ar stačiai ant kryžkelės statomi kryžiai su įkeltomis koplytėlėmis, bet Žemaitijoje koplytėlės stovi kaip namukas ant žemės. Gal ir Vokietijoje galėjo būti panašūs papročiai.

Taip, yra ir dabar, ypač katalikų žemėje kaip Bavarijoje.

Panašių vietovardžių Bosnijoje, Korvatijoje, Slovėnijoje, Graikijoje. Labai įdomus Korvatijos miestelio pavadinimas Kapela kalnička (46.18,16.40). Vargu ar juos galėtume kildinti nuo vokiško žodžio Kapella.

Ne nuo vokiško žodžio, bet nuo korvatiško žodžio kapela (serbiškai kaplnica), kilęs – kaip galėtų ne? – nuo Lotynų cappella.

Jums iš tikro reiktų bent susipažinti su suomių, vengrų, turkų kalbomis.

Vengrų kalbą žinau. Estų kartą žinojau bet užmiršau. Suomių į Estų panaši. Abi turi daug germanizmų. Bet nežinau kaip tai padėtų paaiškinti vietovardžių kilmę.

Iki tautų kraustymosi Europoje nebuvo nei dabartinės lietuvių kalbos, nei slavų, prancūzų, anglų, ir vokiečių, o taip pat ir kitų vadinamų germanų. Vieninteliai gotai ir keltai tais laikais buvo žinomi Europoje,

Gotų kalba yra viena iš Germanų kalbų. Jei ir seniausia, todėl dar radoma daug bendrumų su kitomis Indoeuropiečių kalbomis. Slavų kalba jau pradėjo formuotis dabartinėje Bulgarijos teritorijoje.

Nuo šių kalbų kalbininkai ir turėtų pradėti Europos kalbų istoriją. Indoeuropietiškos prokalbės ieškojimas yra iš esmės rasistinis kalbos mokslas,

O kodėl? Egzistuoja tiek daug bendrumų tarp Slavų, Keltų, Germanų, Baltų, Graikų, Albanų, Lotynų, Romanų ir Indoarijų kalbomis – tai visai aišku kad šios kalbos vienodos kilmės, ir visos tos kalbos – Indoeuropiečių. Kita vertus, be skolinių nėra jokių bendrumų tarp vengrų ir Indoeuropiečių kalbomis. Net linksnių sąvoka vengrų kalboje nėra. Kur ten rasizmas? Tik kai kurie kolbotyrininkai bando paaiškinti vengrų kalbos gramatiką Indoeuropiečių kalbų gramatikų sąvokomis, kurie visai netinka tokiai kalbai. Tai gali vadinti rasizmu.

ir šiais laikais jį reiktų ramstyti genomo tyrinėjimais.

Taip ir daroma. Tik kitos Europoje gyvenančios tautos niekada nebuvo izuliuotos, todėl pvz. vengrų genomas neatsiskyriamas nuo slovakų. Vienodos kilmės kalbos kalbininkams ir nereikia būti vienodos kilmės, pvz. yra daug tautų Rusijoje, kurios dažniausia nebekalba savo kalbos, bet vietoj to Rusų kalbos. O genomas gana skirtingas.

Niekinti kad suomiai ar vengrai jau ne europiečiai yra tik neišmanėlių prietaras.

Niekas tai nesako! Tik jų kalbos ne indoeuropietiškos. (Tai net nereiškia, kad jie ne visada gyventų Europoje.)

Nenuostabu kad Vokietijoje tokius mokslininkus prilygina nacių ideologams.

Tad šitaip žiūri į vokiečius?!

Nežinau ar jūsų Forume nėra gilesnių kalbininkų,

Yra, bet, matyt, negalėjo nieko sakyti apie Jūsų teorijos, tik tiek, kad Riugeno vietovardžių kilmė gana aiški ir nesusijusi su lietuvių kalba.

Apie lietuvių kalbos ryšius su vokiečiais, švedais, net anglais kalbininkai nemažai rašė

Pamiršai slavų.

Bet kalbininkai dar nežinojo iš kurių laikų ateina tos bendrybės ir kuria kryptimi.

Yra teorija kad susiformavo baltų ir germanų Sprachbund. Bet tiesa, egzistuoja ir daugiau teorijų.

Dabar aiškiai atsekame kad vokiečiai ir anglai skolinosi iš senosios lietuvių ar kreivių kalbos,

Linkėjimai su dar viena nauja teorija!
Negaliu tikėti, kad tai taip aišku. Jei yra (ar bus) išleistas Jūsų darbas apie tai, būtinai skaitysiu. Kol kas esu patenkintas su įvairiais kitais kalbotyros darbais apie baltų ir germanų genčių susiejimą.

Apie tai rašė Kazimieras Būga 1908, Aistiški studijai,

Galima tą darbą skaityti kažkur?

Užbaigdamas aš pasakysiu kad labai norėčiau susipažinti su Brolių Grimų kalbos istorijos darbais. Gal galite man patarti kaip aš galėčiau juos įsigyti.

Aišku. Įžymų Brolių Grimų vokiečių kalbos žodyną galima skaityti internete. Jakobo Grimo vokiška gramatika irgi internete.

Viso gero
Imanuelis

skirtukas

2010-09-16 Arklys:

Gutenabend Emi. Ich danke für seine Antworten. Ich glaube das deutschen Wissenschaftler sind starke mit großen tradition, aber Brüder Grimmes sind vergessen in meiste Parzelle. Ich wünshe ihren Werken studieren. Das Welt ist groß, und ihress Geschichte ist unendlich. Ich wolle glauben das mein Entdeckung dess litauisches ortsnamess Lendraß in Bavaria und Lendringsen in Nord Rheine Westphalia wurde gut Geschenk für deutsches Wissenschaft. Aufwiedersehen
Gintaras.

Aite vaikes Emi = Ačiū mažas Emi (išverčiau iš estų kalbos į lietuvių kalbą, mažas bus suomiškai pieni, o rusiškai molodoj o gal moloko)

2010-10-25 Arklys:

Ich gebe ein Beispiel der “litauschen” namen im slawischen Gebiet. Das ist das litauische Wort lit. kalnas “der Berg”, aber ich weiß sicherlich nicht den Ursprung diesen Wortes. Slavische Übertragung ist rus. gor und sie weißen keines solchen Wort kalno oder kalnica.

Die Stadt Kalnowo (52.79, 21.58) nordÖstlich der Warschau im Polen, das Badeort Kalnica (52.75, 22.95) im Podlasko Wojewodstwo,

die Orte Kalnica (49.33, 22.60), Kalnica (49.34, 22.35), Kalnikow (49.91, 23.03) im Ostbeskiden am Ufer den Stromes San im Polen, und Kalna Roztoka (48.96, 22.33), Kalnište (49.13, 21.48) in der Slowakia,

das Ort Kalna (49.71, 19.11) im Westbeskiden im Polen und die Orte Kalnica und Kalna (48.20, 18.53) in der Slowakia nicht weit der Donau,

die kleine Stadt Kalno (50.93, 16.53) in der Silesia nicht weit der Wroclawo im Polen und das Ort Kalna Woda (50.59, 15.88) im der Tschechia,

das Strom Kalnoki Dunaag (47.83, 17.35) im Ungarn und das Ort Kalnok (45.93, 25.78) in der Transilvania nordlich der Stadt Brasov in der Rumanien,

in der Nordbulgarien wir haben das Strom Kalnica (42.11, 26.51) und die Orte Kalnište (42.98, 26.16), Kalnowo (43.09, 27.64),

in der Ostbulgarien wir haben dies Ströme Kalnik (43.04, 24.05) und in der Montenegro das Badeort Kalna (42.86, 22.44),

in der Kroatien wir haben vielen Orte im der kleinen Umgebung der Stadt Kalnička Kapella (46.18, 16.40) wie Kalnička Obrež (46.11, 16.41), Kalnik (46.12, 16.46).

Das ist die polnische Familie Kalnik, aber die Geographie dieser Ortname wiese den seinigen Urspung dieser Ortname. Sie weisen den Weg über Gebirgen, aus Nord zum Süd, möglicherweise das Weg des Bersteins. So lit kalnas ist genau zu lateinishe Colonia. Das deutsche Köln ist kalnas ebenfals.

Aufwiedersehen!

skirtukas

2010-10-28 Vokietis:

Labas Arkly,

ich werde mir die Mühe machen, auf Litauisch und Deutsch zu antworten, falls hier außer mir noch jemand Deine Theorien verfolgt.

Atsakysiu lietuvių bei vokiečių kalba, nes galbūt be manęs dar kažkas skaito šią diskusiją apie tavo teorijas.

Tatsächlich habe ich im Polnischen kein derartiges Wort gefunden. Vielleicht gehen diese Ortsnamen tatsächlich auf die Zeit des Polnisch-Litauischen Großreiches zurück und sind aus dem Litauischen »kalnas« entstanden; eventuell gehen sie aber auch auf tschechische oder slowakische Vermittlung zurück (wäre bei den Beskiden nicht auszuschließen) oder es gibt ein ausgestorbenes polnisches »kalny« (siehe dazu im weiteren Text).

Iš tikrųjų negalėjau rasti jokio panašaus žodžio lenkų kalboje. Galbūt šie vietovardžiai tikrai kilo iš lietuviško žodžio “kalnas” ATR laikais, bet gali ir taip būti kad jieji yra Čekų ar Slovakų kilmės arba kad egzistuoja nebevartotas lenkiškas “kalny” (tiksliau tuoj rašysiu).

Im Tschechischen und Slowakischen existiert das Wort »kalný« = »trüb«, im Kroatischen »kalan« = »schmutzig«, was offenbar mit »kalný« verwandt ist. »kalná« (tschechisch/slowakisch) bzw. »kalna« (kroatisch) ist die weibliche Form dieses Adjektivs, »-ište« in allen drei Sprachen die Bezeichnung für einen Ort, der die genannte Eigenschaft trägt, dementsprechend slow. »kalnište« = »trüber Ort«. Kalná Roztoka (mit Akzent!) entstand aus dem Zusammenschluss von Kalná (»der Trübe (Ort)«) und Roztoka (dessen Etymologie ich gerade nicht erschließen kann; »roztok« heißt »Lösung«).

Čekų bei slovakų kalbos pažįsta žodį “kalný” reiškiantis “drumstas”, kroatų kalboje taip pat yra “kalan” reiškiantis “purvinas” ir, matyt, tos pačios kilmės kaip “kalný”. Čekų/slovakų “kalná” ir kroatų “kalna” yra to būdvardžio moteriškosios giminės vienaskaitos vardininkas, “-ište” visose tryse kalbose pažymi to būdo vietovė, todėl slov. “kalnište” reiškia „drumsta vieta“. Kalná Roztoka (su tvirtapradės ženklu!) kilė iš dviejų kaimų Kalná („Drumsta“) bei Roztoka (kurio etimologija man neaišku; „roztok“ reiškia „tirpalas“).

Kalná Voda ist so offensichtlich »trübes Wasser«, dass sich jegliche Diskussion über die Etymologie erübrigt. Zu den anderen Orten mögen meine vorherigen Ausführungen genügen.

Kalná Voda be jokių abejo yra „drumstas vanduo“, tad nebereikia apie kilimą begalvoti. Apie kitus vietovardžius teužtenka ką jau rašiau.

Laut der ungarischen Wikipedia lässt sich der Ortsname Kálnok auf das slawische Wort “kalnik” zurückführen, welches – o Wunder! – “matschig, schmutzig” bedeute. In dieser Form (»kalnik«) finde ich zwar nur das bulgarische Wort für »Kotflügel«, aber dass es etwas mit Schmutz zu tun hat, ist, denke ich, unbestreitbar; und in den slawischen Sprachen scheint es doch weitverbreitet zu sein. Kálnoki Dunaág ist nun wieder die reguläre ungarische Übersetzung von “Kálnoker Donauast”.

Pagal vengrišką Vikipediją vietovardis „Kálnok“ kilo nuo slavų žodžio „kalnik“, kuris reiškiąs – koks stebuklas! – „purvinas“. Nors ir tą pačią formą „kalnik“ tik radau bulgarų kalboje, toje reiškiant „automobilio sparnas“, vis tiek be jokio ginčiojimos sklido per daug slavų kalbas ir yra susijęs su purvu Kálnoki Dunaág yra tik pagal vengriškos gramatikos taisykles verčiamas „Dunojaus Kalnoko šaka“.

Das ist wieder alles dasselbe. Kalnik ist ein von “kalan” abgeleiteter Ortsname, Kapela Kalnička ist die Kapelle von Kalnik und Kalnička Obrež ist der Ort Obrež bei Kalnik (im Gegensatz zu den vielen anderen Obreži – so wie Preußisch Eylau, Schwäbisch Gmünd und Hannoversch Münden).

Tai vėl viskas tas pats: Kalnik kilė nuo žodžio „kalan“ (taip vietovardis panašus į Marijampolės rajono Purviniškė), Kapela Kalnička yra Kalniko koplyčia ir Kalnička Obrež – vieta Obrež prie Kalniko (kad nebus painiojamas su kitomis Obrežėmis, kaip ir randama Lietuvoje Žemaičių Naumiestis, Kudirkos Naumiestis ir Trakų Vokė).

Das deutsche Köln ist nichts weiter als das lateinische Colonia, eine Kolonie, eine Siedlung.

Vokiškas Kelnas – nieko daugiau negu lotynų Colonia: kolonija, gyvenvietė, nausėdija.

Und was ein Berg mit einer Siedlung zu tun haben soll – wo doch Siedlungen bevorzugt an Furten und in Tälern entstehen – oder mit dem slawischen Schmutz, das musst Du mir erst einmal sinnvoll erklären, bevor ich mich mit Deiner Theorie ernsthaft beschäftige.

Kaip susijęs kalnas su gyvenviete – juk daugiausia gyvenvietės bus pastatyti prie brastų (taip ir Kelnas) ar slėnyse – arba su slavų kalbų purvas, tai Jūs pirma turite paaiškinti, o tik tada galėsiu rimtai nagrinėti Jūsų teoriją.

Viso gero!
Immanuel

skirtukas

2010-11-04 Arklys:

Ich will frÖlich die Erklärungen geben. Einer Satz für mir ist das alles slawische Wort kann ich im Litau finden. So suche ich tsche. kalná in russische, polnicshe und litauische Sprachen.

Wir haben
rus. kal “fecal” lit. šūdas,
rus. kalužnica (Caltha palustris) “lit.puriena” – die Sumpfdotterblume,
rus. kaleka “lit. luošys” – eines Lahm, rus. kalečitj – lähmen.

In litauicshen Sprachen wir wissen
lit. klanas – die Lache,
lit. kalė, kalienė =, šlapia višta – die Hündin oder die Frau,
lit. kalabanas = prastas kuinas – das alte Pherd,
lit. kalapetnikas = apgavikas – der Betrüger,
lit. kalaušyti = plepėti – plaudern.
lit. kaliausė – die Vogelscheuche.

Das ist keines Wort lit kala in der gegenwärtigen litauischen Sprache, aber das ist die Vielheit der Wörter mit diesen Bestandteil. Seines Sinn ist
lit. prastas, pelkinis – schlecht oder sumpfig.

lit. kalaveinis = kalavijas arba vilkdalgis (Iris sibirica) die Schwertlilie,
lit. kaladirsė = nelaboji svidrė ( Lolium temulentum) das Taumellolch,
lit. kaliažolė = dedervinis ėdrynas (Ranunculus flammula) der Hahnenfuß.

Sehr interesant sind die Wörter lit. kaliaspenė, kaliavotė = šunvotė – das große Geschwür. Vielleicht müßen wir verstanden dieses Wort wie lit. kalės spenis – die Hündin Warze oder lit. kalės votis – das Hündin Geschwür.

Einige Wörter gehen aus polnische oder weißrussische Sprache:
lit. kalačyti = daug privargti – ermüden sich,
pln. kolacja `= lit. puota – das Mahl.

Dieser Sinn kann aus der illyrischen Sprache gehen.
Es habe das griechische Wort gala – das Milch.
In der finnishe Sprache som. kala – der Fisch.
In Osteuropa kann das slawische Wort tsche. kalná der Sinn lit. purvinas, dumblėtas – schmutzig, schlammig aus thraken oder venedischen Širvinten genommen.

Wir stellen die Frage welcher Sinn kann slawische Wörter kalnica, kalnowo haben aus Adria bis Balticum in Bulgarien und Polen? Gora oder Bolota. Ist eine Grenze zwischen baltische und slawishe Sinne für das Wört Kalnowo ?

Aufwiedersehen.

skirtukas

2010-11-05 Arklys:

Sveikas Emi. Pavargau vokiškai rašinėti, todėl greičiau bus lietuviškai. O ir ką parašysiu nebus paskutiniu mokslo žodžiu, dar toly iki nepajudinamos tiesos. Nustebai kad miestas sietinas su kalnu, o ne su kokia brasta per upę. Dabartiniai miestai gal būt. Dabartinis lietuviškas žodis “miestas” yra tik “vieta” rusų ar lenkų kalboje. Kažkas stebėjosi kad jotvingių žodynėlyje “miestas” išverstas kaip “daiktas”. Ir iš tikro krašte kur pirmieji jotvingiai (getai) 5-ame amž. atėjo, po visą Rytų Lietuvą nuo Ignalinos iki Biržų, sakoma “kuriam daikte radosi”, atseit “daiktas” pavartotas kaip “vieta”. Apie dzūkus jau reiktų atidžiau pasižiūrėti, jie jau naujesni žmonės, genai ir kalba rodo kad jie atėjo kelis šimtus metų vėliau, gal vienu metu su suvalkiečiais.

Po 5 -to amž. iki Kristaus, skytams ar jų sąjungininkams gelonams atėjus į Europą net iki dabartinės Vokietijos, Lietuvoje atsiranda pirmieji piliakalniai, gal pasirodo ir pirmieji žirgai. Iš tų laikų miestai pas mus vadinosi “gala”, Europoje “kala” jau nuo Mikėnų laikų. Riugeno saloje turėjome irgi tokią tvirtovę “Gel”, paskiau ją pavadino “Dvargel”, o jau dabar “Dvarsdorf”. Jei koks normanas Dvargel ir turėjo tokią pavardę, tai ji kilo nuo vietovės vardo, kaip ir baronas Von Lanken nuo paprasčiausios Lankos. Sėlių kalboje “gala” išvirto “sala”, rusams “selo”, o vokiečiams “Hale”

Po to pasiekiame iki romėnų laikų. Lietuvoje per tą laiką pabuvojo ir keltai, po to aisčiai. Jų tvirtovės jau buvo kitokios, todėl ir vardų prireikė kitokių. Keltiška tvirtovė buvo netoly Rodūnios, ir Teodoras Narbutas į ją žiūrėjo pro savo dvarelio langą, kai rašė Lietuvos Istoriją. Tai tiesiog kvadratu supiltas pylimas pelkėtoje vietovėje. Vietiniai vadino “piliakalnis” arba “gorodišče”.

Paželvės piliakalnis prie Ukmergės yra ne pilies kalnas bet gretimas platesnis kalnas ant kurio buvo gyvenvietė. Yra ir kaimų pavadintų tiesiog “kalnas”.

Dabar aš pamėginsiu tik atskleisti žodžio “kalnas” etymologę. Aš nesu indoeuropietis, ir todėl turėsiu iš naujo plūšti prie etymologės. Aš negaliu taip puikiai pasigirti kaip kiti indoeuropiečiai per du šimtus metų jau prirašę kalnus knygų. Bet gal ateityje ir mūsų nauja tiorė susilauks naujų darbininkų, ir tuomet galėsime gražiau atrodyti. Be komputorių ir naujoviškos paieškos logikos mes tikriausiai neapsieisime.

Kiekvienam žodžiui ieškosime jo prasmės peršokdami į naujus žodžius paraidžiui, arba jį versdami į naują kalbą. Indoeuropiečiai tokių vertimų nepripažįsta, ir tenori tyrinėti tik tų pačių raidžių ištarimo kaitą. Jeigu mes atsargiai ir teisingai taip šokinėsime nuo žodžio prie žodžio, tai labai apsidžiaugsime jeigu sugrįšime į paimtą žodį. Reiškia visi aplankyti žodžiai buvo giminingi ir turi kokią tai vieną bendrą prasmę. Šičia aš netilpsiu taip plačiai šokinėti, bet ir to turėtų užtekti kad pajustume mus dominančio žodžio “kalnas” prasmę.

Norėčiau naudotis mūsų Europoje gyventų tautų kalbomis: šumerų, aigyptiečių, hetitų, turkų, suomių, graikų, latynų, vengrų, rusų, lietuvių kalbomis, nors kol kas tuom nesigirsiu.

egp. Ra paišytas kaip burna rus. rot reiškė pradžią, liet. ratas bus rus.koleso, liet. rytas pradeda dieną.

lat. ora pasaulio kraštas, grk. uros kalnas, grk. Ural kanai kur baigiasi graikų pasaulis, grk. Uranos dangus lat. origo kilmė, lat. orare kalbėti, lat. orbis ratas, lat. urbis miestas, lat. ursus meška, lat. uro deginti, bet lat. urina šlapimas, lat. urinor pasinerti, lat. urna ąsotis vandeniui ar numirelio pelenams.

vngr. kel kelia aukštyn, vngr. Kelt būdina, vngr. kelet rytai. Prisiminkime kad persai ir aigyptiečiai nežinojo garso “l”. Jį turėjo ilyrai, trakai, etruskai, venedai, dabartiniai suomiai dažnai garsus “l” ir “r” maišo.

rus. gora kalnas, rus. gorod miestas, vngr. kert sodas, vok. Garten daržas, liet. gardas aptvaras, rus. goretj degti.

vok. Berg kalnas, vok bringen nešti, vok Geburt gimimas, vok. Bär meška, vok Burg pilis.

lat. caelum dangus, lat. caleo šildau, lat callis takas, lat calva viršugalvis, lat. collis kalnas lat. colo dirbti žemę, lat. colonus kolonijos gyventojas, lat. columna stulpas, lat. colus ratas, lat. colonia gal įtvirtintas miestas, tuomet galėtų stovėti ant kalvos.

Prirašiau daug žodžių, būtų galima ir toliau kiekvienam žodžiui ieškoti naujų kaimynų, arba tikrinti kad mūsų rate jie neatsitiktiniai. Paulius Slavėnas dar 1978 m. bandė nupaišyti lietuviškų žodžių prasmių žemėlapį. Kažkokio žemėlapio reiktų ir mums. Arba kaip indoeuropiečiai sako atgaminti mūsų prokalbės žmogaus pasaulį. Bet tai jau ne šios dienos darbas.

Taigi atsisveikinu viso gero!

Santrauka:

Dažni vietovardžiai Kapellen, kaip ir žodžiai „kapela“, „koplyčia“, lotyniškas capella, tikriausiai bus kilęs iš lietuviško žodžio „kapeliai“. Reiktų remtis naujausiais genomo tyrimais ir daugiau dėmesio atkreipti į neindoeuropietiškas Europos kalbas: suomių, vengrų, turkų, nes tai venedų, alanų, trakų palikuonys. Akad. Paulius Slavėnas dar 1978 m. bandė nupaišyti lietuviškų žodžių prasmių žemėlapį. Kažkokio žemėlapio reiktų ir mums. Arba kaip indoeuropiečiai sako atgaminti mūsų prokalbės žmogaus pasaulį. Bet tai jau ne šios dienos darbas.

Teiginys:
Lietuviai kilę iš kreivių, kroatai iš širvintų, suomiai iš venedų, trakai iš madjarų, turkai iš alanų.
Sritis:
Praeitis: Gudai.
Raktažodžiai:
, .
Asmenvardžiai:
M. Bertašius, Kazimieras Būga, Jakobas Grimas, M. Guchman, Vaidutis Kučinskas, Paulius Slavėnas.
Vietovardžiai:
Dwarsdorf, Kapelle, Lancken, Lendre, Lendrow, Lendritz, Lendren, Lendrino, Lohme.
Pirminis šaltinis:
http://www.wer-weiss-was.de/theme197/article5948333.html#6073504
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2010-09-25.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?