Tyrėjui atradus dar nepastebėtą dėsningumą, priėjus išvados, prieštaraujančios politinei doktrinai, vietoj dalykinio svarstymo tokį tyrėją lengviau apšaukti „pseudomokslininku“. Todėl prieš ką nors skelbdamas neatitinkamo priimtai koncepcijai, privalai pats kruopščiai pasitikrinti, ypač ar nėra mokslinės metodikos taikymo klaidų. O jeigu esminių mokslinio požiūrio ydų nėra, tai dera atsigręžus sumaniai patikrinti tokių etikečių klijuotojų argumentus — ar jie patys neatstovauja „pseudomokslo“ užsakovams.

Lietuvoje ilgai nenorėta pripažinti, kad baltų etninės žemės toli už dabartinių Latvijos ir Lietuvos sienų. Baltistikos mokslas atsirado užsienyje, Lietuvoje vienintelis Kazys Būga tada gvildeno vandenvardžių kilmės hipotezę. Iki Marijos Gimbutienės pripažinimo baltų paveldo paieškos plačiame Europos ruože išvis buvo laikomos „nemoksliškomis“ (ir dabar praeities iki Mindaugo tyrinėjimai vadinami „proistore“, net „paraistorija“). Jei dabartinis Nepriklausomos Lietuvos mokslas laiku nesujudės, vėl gali atsirasti naujų pangermanų ar panslavų, kaip jau buvo nutikę praeityje, kai germanai pasisavino gudus, o slavai griebėsi „baltoslavų“ kalbos klasifikacijos. Lietuvių kalbotyra negali užsidaryti vien dabartinės Lietuvos sienose, turi veikliai reikštis pasaulinėje romaniškų ir slaviškų kalbų genezės tyrimų plotmėje, kur baltų kalbos gali pasirodyti raktas, atveriantis vaizdą ir į pačių baltų buvusį didžiulį poveikį romaniškoms kalboms V-XI amžiuose, ir slavų kalbų susidarymui nuo VI-VII amžiaus ir vėliau.

„Lietuvos radijo“ studijoje Aidas Bendoraitis, Rimas Kudelis ir Vladas Palubinskas apie dalykinio WWW dizaino sampratą ir interneto kultūrą, klausinėja laidos „Žinių amžius“ vedėja Jolanta Jurkūnienė. 2004-12-08 pokalbis raštu išsaugotas lietuviškos interneto raidos metraštyje