Lietuva internete: žinių talka

Paveldas

Coralitas — kalbos užkalkėjimas

2010-02-22 Apie tekstyno „CorALit“ pristatymą vasario 25 d. Vilniaus universitete.

206. Pastabos: Paveldas: Kalba: kalbininkai, kalbotyra, lituanika, puskalbė, rašyba, tauta.

Vladas Palubinskas: Gimtąją kalbą ir net Lietuvos vardą darko jau patys VU filologai.

SMS puskalbė Lietuvos žiniasklaidoje

2010-02-17 Lietuvos radijas klausia, gal jau metas prastinti lietuvių rašybą.

204. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: žiniasklaida, puskalbė, rašyba, radijas, sms.

Rimas Kudelis: Žurnalistų rašyba rodo jų etiką ir žiniasklaidos kultūrą.

Lietuvos valsčiai

2010-02-16 „Versmės“ leidžiamo vietinių tyrimų šimtatomio medžiaga pasiekiama ir internete.

203. Nuorodos: Praeitis: Paveldas: žinynai, kraštotyra, tauta, valsčius.

Vladas Palubinskas: „Lietuvos valsčių“ kraštotyros žinynas Llt.lt — „Lietuvos internete“ garbės žymūnas.

Vasario šešioliktąją prieš knygų mugę dera pagerbti rūpestingai renkamą ir kruopščiai tvarkomą tautinės kraštotyros žinyną „Lietuvos valsčiai“. Valsčiai — tai protėvių savivaldos žemės, savarankiškos valstybės, pilietinės visuomenės. Kiekviena su savo piliakalniais — kapinėmis, gynybos ir švenčių pilimis, kurias paeiliui prižiūrėjo patys pilėnai, nuosavuose sodžiuose įsikūrę ūkininkai. Įvedus krikščionybę, pilys panaikintos vardan bažnyčių, bet parapijos ilgainiui beveik atitiko valsčius. Tik 1950 metais valsčiai suskaidyti į apylinkes, dabar į seniūnijas, jos sujungtos į dirbtinius „rajonus“, o šie dar ir į apskritis.

Kas Vyriausybę įgaliojo kenkti valstybinei kalbai?

2010-01-23 Apie vyriausybės nutarimą Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nevalstybine kalba.

197. Nuorodos: Paveldas: Kalba: asmenvardis, rašyba, valstybė.

Genovaitė Mačiūtė: Vyriausybė ardo Lietuvos nepriklausomybę ir stumia tautos kalbą iš vartosenos.

Vyriausybės atstovai stengiasi siaurinti Lietuvos nepriklausomybę ir kalba kaip tarybiniai propagandistai, nutylėdami jiems prieštaraujančius dalykus ir iškraipydami kitką: „sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai“. Bet kalbininkai visą laiką siūlo priešingai, tik už juos kalba valstybės apmokami diletantai, užsiėmę priešvalstybine veikla.

Pasas mintyje

2010-01-21 Kas yra žmogaus pavardė — ištartas žodis ar jo grafinis ženklas.

196. Nuorodos: Paveldas: Kalba: asmenvardis, nuosavybė, pasas, rašyba.

Vladas Palubinskas: Rašto visuomenėje sąmonės lūžis jau įvykęs: pavardė tai ne žodis, o jo užrašas.

Darius Kilinskis: Kalba nėra jos raštas. Atrodo aišku savaime, bet rašto žmonėms dažnai būna nelengva tai suvokti. Kai daugiau skaitai, rašai, nei kalbi, tai ir kalba ima atrodyti labiau jos raštas, nei pati kalba, t.y. tariami garsai. Žodis rašto žmonėms yra jo užrašas, o ne pats žodis, ištartas balsu. Kad gali būti kitaip, kad užrašas tai ne žodis, daugeliui žurnalistų, politikų, teisininkų, atrodo net sunku įsivaizduoti. Tikroji pavardė — tai jos užrašas, neabejoja Anatolijus Lapinskas. Tapatybė — tai pavardės užrašas, akivaizdu Rimvydui Valatkai. Ar yra kitaip manančių? Perskaičius jo straipsnį, atrodo, kad nėra, nebent esi pasiklydęs tarp trijų pušų tautininkas arba linkęs tyčiotis iš kitų tautybių nacis.

Kompiuterinių programų lietuvinimas

2010-01-13 Apie kompiuterių ir programų prisitaikymo Lietuvos sąlygomis svarbą.

193. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: lietuvinimas, vertimai.

Rimas Kudelis: Tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery, nebeišliks.

Prisitaikyti kompiuterius vietos sąlygomis ir išsiversti programas gimtąja kalba visada verta, nes ir mokant angliškai, gimtąja kalba suvokiama greičiau, darbas spartesnis — vieno ar kelių vertėjų sugaištą laiką atsveria daugybės naudotojų santaupos ir patogumas. O tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery — nebeišliks.

Svastikos mūsų bus amžinai

2010-01-08 Apie svastikos - visatos veikimo ženklo lietuvišką kilmę bei paplitimą pasaulyje.

201. Pastabos: Paveldas: Praeitis: gintaras, simboliai, svastika, visata.

Milvydas Juškauskas: Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais – mums garbė.

Svastikos – paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurie naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O Svastikų ženklai tiks, kol veiks Gamtos Visatos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir branduolinės fizikų nuotraukos įrodo, kad viskas subalansuotai sukasi – nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais – mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus.

Antano Baranausko giesmės

2009-10-17 Vladas Palubinskas: Vyskupo Antano Baranausko sukurtos tautinės giesmės.

163. Garso įrašai: Paveldas: Daina: giesmė, tauta.

Keletas Antano Baranausko tautinių giesmių iš 1998 metais išleistos MC kasetės, 2007 metais perrašytos į CD plokštelę. Jas dar tebegieda Lietuvos sodžiuose ir Anykščių „Valaukis“ (vadovė Violeta Juciuvienė).

Tautos dainos

2009-10-17 Vladas Palubinskas: Rinkinėlis dainų, dar primenančių buvusį galingą, gilų, skambų, sodrų ir itin švarų dainavimą.

164. Garso įrašai: Paveldas: Daina: giesmė, tauta.

Partizaniškos dainos

2009-10-17 Vladas Palubinskas: Dešimties metų karo, priešinimosi stalinizmui dainos.

165. Garso įrašai: Paveldas: Daina: giesmė, karas, partizanai, tauta.

Juridinis asmuo ir/ar vienetas

2009-10-05 Kaip darkoma kalba ir logika tautinės valstybės demokratinėse institucijose.

157. Pastabos: Paveldas: Kalba: atsakomybė, kalba, logika, nuosavybė.

Vladas Palubinskas: Siekiant sutverti teisėtvarką be nuosavybės, tenka prievartauti kalbą.

Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ giesmei — 150 metų

2009-09-21 Taikomosios dailės muziejuje IX.22 18:00 įvyks sukaktuvių iškilmės.

146. Numatoma: Paveldas: Daina: giesmė, padorumas, tauta.

Vladas Palubinskas: Poema sukurta giedoti, o ne skaityti, juolab ne deklamuoti.

Antanas Baranauskas „Anykščių šilelį“ sukūrė ne skaitymui ir juo labiau ne deklamavimui, o giedojimui. Apskritai deklamavimas, išpūstas deklaratyvus maivymasis, jausmų demonstravimas, humanitarinis romantizmas ir bulvaras yra svetimas lietuvių padorumo papročiams ir grožio suvokimui, tautos kultūra yra kur kas aukštesnio lygio.

Ar gyvas kalbos kultūros paveldas?

2009-09-12 Renata Šerelytė apie gėdą dėl aukštesnės už šiuolaikinę protėvių kultūros.

139. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: asmenvardis, emancipacija, gėda, padorumas, rašyba, tauta.

Vladas Palubinskas: Emancipuotos moterų pavardės yra gėda.

Svaigūs skrydžiai

2009-08-29 Parasparnio skrajūnų vaizdai.

131. Vaizdo įrašai: Paveldas: Skrydžiai: orlaivis, parasparnis, sklandymas, skraidymas.

Vladas Palubinskas: Gaiviausias skrydis būna be variklio, be kabinos, be standžių santvarų.

Naminio alaus reklama klaidina turistus

2009-08-17 Kiek išlikę naminio alaus papročių, kaip priimami turistai.

91. Nuorodos: Paveldas: Amatai: alus, bier, hausbier, namudinis, papročiai, schmackhaft.

Vladas Palubinskas: Vokiečių turistai gali pateikti ieškinį dėl klaidinančios reklamos.

Biržai garsėja ir toliau garsinami kaip alaus kraštas. Reklaminiuose lankstinukuose, internete ir turizmo agentūrose turistams siūloma susipažinti su alaus gaminimo papročiais, paragauti naminio alaus. Iš anksto susitarus ir didesnei turistų gaujai tai gal ir pavyktų pamatyti. Tačiau pavieniams turistams belieka eiti į „Zinutę“ ar „Piceriją“ arba pirkti bambalį „bravorinio“. Tuo pažintis su „alaus kraštu“ ir baigiasi. „Biržiečių žodžio“ žurnalisto Dariaus Mikelionio tyrimas, ar tikrai naminis alus dar gaminamas, kaip tai skelbia reklamos ir kodėl niekam nereikia privačių turistų pinigų.

Dainos kultūrą išstūmė raštas?

2009-08-14 „Lietuvos žinių“ pokalbis už apskritojo stalo.

73. Nuorodos: Paveldas: Daina: daina, kalba, rašyba.

Vladas Palubinskas: Senovės lietuvių kultūra buvo ne rašto, o žodinė ir dainų kultūra.

Jau senokai pastebėjau, kaip raštas gadina kalbą (kanceliarinė puskalbė ilgainiui persikrausto į gyvąją šneką). Bet dėl visuotinio dainavimo išnykimo kaltę įžiūrėjau tiktai radijo (ir muzikos įrašų) išplitime. Vis dėlto manau, kad tai tėra šalutinės sąlygos, o pagrindinė aukšto lygio kalbos ir dainos kultūros priežastis — gyvenimas nuosavybės sąlygomis. Vladas Palubinskas

Lietuvos atgimimo obeliskas, tautinės giesmės paminklas, Vinco Kudirkos varpinė

2009-08-11 Lietuvybės paminklas Vilniuje, daktaro Vinco Kudirkos aikštėje.

77. Paveikslai: Paveldas: Dailė: giesmė, himnas, obeliskas, paminklas, tauta, varpas, varpinė.

Vladas Palubinskas: Iškiliausias dvidešimtmečio dailės kūrinys tiek svarba, tiek ir menine raiška.

Ryškiausias dailės kūrinys ir bene vienintelis tokio lygio statinys per dvidešimt vėl laisvos Lietuvos metų. Aišku, asmeninėmis lėšomis, per ilgą vargą ir nepaisant visų politikų trukdymų. Vlado Palubinsko nuotrauka. Ant paminklo stiklo išrašyti Tautinės giesmės žodžiai (čia gaidos ir garsas).

Sąlygos rašytojų kalbai

2009-08-09 Skirtingų kalbų derinimo tarpusavy ir rašybos taisyklės.

64. Taisyklės: Paveldas: Kalba: asmenvardis, rašyba.

Vladas Palubinskas: Lietuviai išlaikę baltų prokalbės sodrumą ir tikslumą.

Nepadorių žmonių mušti nereikia

65. Nuorodos: Paveldas: Kalba: garbė, kalba, orumas, padorumas.

Turi būti pasipriešinimas negarbei. Negarbingam žmogui niekas nepaduodavo rankos — Saulius Sondeckis.

Pamokslas radijo muzikos redakcijai

2009-06-25 Trys Česlovo eilėraščiai ir patarimas Žinių radijo muzikos redakcijai.

93. Garso įrašai: Paveldas: Daina: daina, muzika, radijas, tauta.

Vladas Palubinskas: Lietuvių tautinė daina yra žymiai aukštesnės kultūros už radijo brukamą muziką.

Žinių radijo pertraukos ir savaitgalis užpildytas svetimkalbiais rypavimais, kurie ne tik erzina, bet ir žemina mūsų tautinį orumą. Lietuvį daina lydėjo nuo neatmenamų laikų, nuo žilos senovės. Dainoje jis rasdavo nusiraminimą ir paguodą. Ir džiaugsmo kibirkštį, kuri suteikdavo jėgų ir stiprybės ištverti ir išlikti savo sunkiame gyvenimo kely. Dainoje yra sukaupti mūsų tautos dvasiniai lobiai, jos unikalios kultūros atspindžiai ir meilė savo kraštui. Šventvagiška ir net pavojinga visa tai užmiršti ir paniekinti.

Pasaulis lietuvių kalboje

2009-06-09 Prof. Olego Poliakovo enciklopedijos „Pasaulis ir lietuvių kalba“ pristatymas.

140. Nuorodos: Paveldas: Kalba: kalbininkai, kalbotyra, kilmė.

Vladas Palubinskas: Pasaulinės svarbos ir kokybės istorinis leidinys valdžios nesudomino.

Profesorius Olegas Poliakovas, studentas iš Maskvos atvykęs išmokti gyvos kaimo žmonių šnekos, išleido dar neregėto masto, kruopštumo ir svarbos enciklopediją „Pasaulis ir lietuvių kalba“. Nei valdžia, nei vadovaujantieji kalbininkai žinyno pristatyme nedalyvavo, jokios mokslinės recenzijos nei viešo atsiliepimo ligšiol nepaskelbta.

Kalbos pabaiga?

161. Nuorodos: Paveldas: Kalba: žargonas, kalba, literatūra, poezija, tv.

Juk vienoje pamatinėje Vakarų knygoje ne šiaip sau tvirtinama: Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo Dievas… Pridursiu, kad ir pabaigoje yra tas pat, tik vietoje „Dievo“ atsiranda Ekranas, spjaudantis nuodingos kalbos debesis, kurių mūsų mažytė sielelė jau nebepajėgia įkvėpti ir priglausti. Šitaip kalba tampa jei ne žmogaus priešu, tai bent jau labai klastingu ir destruktyviu pakeleiviu, o gal tiesiog tironu. Pamėginkite tris valandas paspoksoti į televizorių perjunginėdami kanalus… – Arvydas Šliogeris

Tautą budinti per kalbą

127. Nuorodos: Paveldas: Kalba: kalbininkai, orumas, padorumas, protas, tauta.

Išgyvename metą, kai kėsinamasi sumenkinti visas tautines vertybes — Valerija Vaitkevičiūtė

Kalba, mada ir Prancūzija

2009-04-05 Apie prancūzų rūpestį kalba.

121. Pastabos: Paveldas: Kalba: įstatymas, atsakomybė, kalba, kalbininkai, kultūra, orumas, peticija, tauta.

Genovaitė Mačiūtė: Saugoti gimtąją kalbą nėra gėda.

Skriaudžių kanklės

2008-12-26 Povilo Mataičio teatras pagerbia Skriaudžių kanklininkus.

167. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: giesmė, grajus, kanklės, tauta.

Vladas Palubinskas: Nebeišsaugojom kanklių papročio, nebeturim nei gaidų, nei garso įrašų.

Povilo Mataičio Lietuvių folkloro ansamblis Rumšiškėse pagerbia Antano Degučio, Prano Puskunigio ir Skriaudžių kanklininkų atminimą. Scenografijos dailininkė Dalia Mataitienė. Stilizuota, grojimas ir dainavimas suprastintas. Neišsaugotas buvęs skambesys, nebeliko nei giedojimo papročio, nei gaidų, nei garso įrašų. Šis koncertas įrašytas į filmą, čia daugiau jo ištraukų.

Galbūt negrįšiu

2008-12-21 Lietuvos partizanų daina ant jų kapu tapusio ežero.

98. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: daina, kapas, karas, partizanai, pokaris, tėvynė.

Vladas Palubinskas: Tėvynės gynėjų ūkininkų dainos itin aukštos kultūros.

Dainuoja „Kupolė“, veda Gintautas Mikalauskas ant Mergelių akių ežero prie Druskininkų, 2008-12-21 LTV laidai „Gyvenimo ratu“.

Valsas savo gamybos cimbolais

2008-10-26 Jonas Lechovickas nuo Ignalinos skambina valsą savo gamybos cimbolais.

97. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: cimbolai, grajus, tauta, valsas.

Vladas Palubinskas: Muzikantai buvo nagingi ir išprusę patys, ne valdiškų mokyklų ir ne bažnyčios dėka.

Ainu per kiemų

2008-05-31 Dainuoja studentų „Spiečius“.

100. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: daina, dvasia, sąskambis, tauta.

Vladas Palubinskas: Vedėja traukia visai neblogai, pagavusi tautinio dainavimo dvasią.

„Spiečius“ Žilvino Pekarsko TV laidoje „Kultūra“ 2008-05-31. Dainą veda Dominyka Kriščiūnaitė.

Kitoniška Dzūkija

2008-05-28 Apie Vilniaus krašto tautinę padėtį.

69. Nuorodos: Paveldas: Kalba: dzūkai, getai, gudai, sūduviai, tarmė, tauta.

Vladas Turčinavičius: Getija, getai yra baltų genties (jotvingių, dzūkų) lotyniškas pavadinimas.

Getija, getai yra baltų genties (jotvingių, dzūkų) lotyniškas pavadinimas. Dar neseniai Vilniaus krašte mažai kas kalbėjo lenkiškai, o dabar net oficialiai senieji lietuviški vietovardžiai ir asmenvardžiai tariami ir rašomi lenkiškai — Vladas Turčinavičius.

Kaišiadorių dzūkės dar moka dainuoti

2008-04-24 Kaišiadorių „Verpeta“ dainuoja LTV 2008.

107. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: daina, dvasia, sąskambis, tauta.

Vladas Palubinskas: Teisingai bedainuoja tik pati vadovė, o vyrai visai gėda.

„Už ką barsi“, „Aisiu in kalnelius“ ir „Sakyk sudieu“ dainuoja Kaišiadorių „Verpeta“, dainas veda Valerija Jankauskienė.

Ein mergelė per dvarelį

2008-04-18 Žemaičių liaudies daina.

99. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: daina, sąskambis, tauta.

Vladas Palubinskas: Dainuojama būdavo tiktai visa jėga, taip net lengviau susiderinti balsus.

„Kupolė“ traukia žemaitišką dainą, veda vadovas Antanas Bernatonis.

Ringailių vyrų karo dainos

2008-04-12 Šios dainos sudėtos ir į 2007 CD „Siūbavo liepelė“.

108. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: daina, dvasia, gynyba, karas, tėvynė, tauta.

Vladas Palubinskas: Šiek tiek primena buvusį galingą vyrišką dainavimą.

Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

2007-11-05 Justino Marcinkevičiaus prakalba Vinco Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“.

180. Prakalbos: Paveldas: Kalba: brukalas, etnocidas, griovimas, išdavystė, kalbininkai, orumas, rašyba.

Justinas Marcinkevičius: Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.

Gimtoji kalba tapo Kalbos komisijos politikų įkaite. Lietuvių kalbai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.

Po Jono Kazlausko dangum

2007-08-01 Prakalba per kalbininko metinių iškilmes jo tėviškėje.

43. Prakalbos: Paveldas: Kalba: atžanga, kalba, kalbininkai, kompiuteris, mintis, protėviai, protas, tarmė, tauta.

Genovaitė Mačiūtė: Kalbos prastėjimas rodo nykstantį protą.

Apsišarvavę mokslo išradimais, naujosiomis technologijomis ir socialinėmis garantijomis, kažką labai svarbaus savyje prarandame. Įpratome, yra patogiau sakyti „mes“, nei „aš“ ir taip asmeninės atsakomybės nusikratyti. Bet ar ne dėl to ir traukiasi mūsų galvos, nyksta mintys? O jei minties nėra, tai ir žodžio nebereikia.

Nuo auksologijos iki lietuvių etnogenezės

2005-11-04 Apie Gintauto Česnio veiklą ir nuopelnus profesoriaus 65 metinių proga.

155. Nuorodos: Paveldas: Amatai: antropologija, auksologija, etnogenezė, istorija, kraniologija.

Vladas Palubinskas: Gintautas Česnys buvo pasaulinio mokslo žymūnas, pasišventęs tautos paveldui ir žmogaus genetikai.

Profesoriaus Gintauto Česnio 65 metų sukakčiai pažymėti Janina Tutkuvienė pateikia šios iškilios asmenybės — Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto, buvusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano (1988-1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo (1988-2001), Lietuvos valstybinės premijos laureato (1989) ir Estijos valstybinio apdovanojimo (2005) — mokslinės veiklos ir kitos kūrybos apžvalgą. Gintautas Česnys baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą 1963 metais. Jo mokslinė ir pedagoginė veikla rutuliojosi nuo auksologijos (pirmoji disertacija „Lietuvių kūdikių auksologinė charakteristika, longitudinalinis tyrimas“, 1970) iki lietuvių etnogenezės (antroji disertacija „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija“, 1986) problemų nagrinėjimo. Dabar profesorius daugiausia laiko skiria svarbiausių Lietuvos antropologijos istorijos periodų apibendrinimui, iškiliausių jos asmenybių mokslinės veiklos nagrinėjimui.

Menininkų duetas

143. Nuorodos: Paveldas: Dailė: šeimos, dailininkai, orumas, praeitis, skulptoriai, tauta.

Man atrodo, kad tie vaikai, kuriuos tėvai išmokė nebijoti darbo, niekada nepražus – Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė

• Autoriai  
• Skiltys  
• Sritys  
• Dalykai  
• XML-
• RSS

2009 „Sava Lietuva“:

Kas?  

Kaip?  

Kodėl?