‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Pateiktys

Pateiktys

Veiklos, veikalų ir asmenybių pristatymai.

Gintalas gintaras gintra ambra ombra umbra saugelis
Gintaras
2014-09-03 A. Račkus apie gintarą kaip pinigą, kitos jo paskirtys ir paplitimas.
432. Pateiktys: Praeitis: Gudai: , , , , .
: Ilgus amžius lietuviškas gintaras buvo tvirta pasaulinė valiuta.

Kadangi mokytojai, kultūrologai, net etnologai ir istorikai nebežino buvusios gintaro paskirties, teko pargabenti tėvynėn pasaulyje garsaus numizmato dr. Aleksandro Račkaus „Amber As a Medium of Exchange“ žurnale „The Numismatist“, išversti jį lietuviškai ir paskelbti enciklopedijoje Lietuvai.lt. Pristatydamas šį svarbų veikalą, siūlau patikslinti etimologiją sakeliais, saikeliais ir saugeliais, papildyti ambronimis, ambra ir ežero gintaru.

Vytenis Papievis Donelaičio 300 metinėms
Karaliaučiaus srities vietovardžiai
2014-05-03 Surinkau į žemėlapį rusiškus, vokiškus ir lietuviškus gyvenviečių pavadinimus.
427. Pateiktys: Paveldas: Kalba: , , , .
: Dar galima atkurti lietuviškus Parusios vietovardžius.

Įkurtas Mažosios Lietuvos, dabar Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg) vietovardžių žinynas — kompiuterinė GIS duomenų bazė, jau veikia ir internete, atviruoju KML formatu, pritaikyta tyrinėti „jautriame“ žemėlapyje. Žinyne surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Aprašyta apie 4000 vietovardžių su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Ketiname pridėti dar vandenvardžių, piliakalnių ir kitų išlikusių vietovardžių, plėstis į Lenkiją, Gudiją, bendradarbiaujant su kitų šalių geografais, etnografais, istorikais, kalbininkais.

Enciklopedija Lietuvai.lt
Enciklopedija „Lietuvai ir pasauliui“ (ELIP)
2012-10-16 Naujo žinyno paskirtis ir ypatumai.
392. Pateiktys: Leidyba: Savilaida: , , , .
: Lietuvai.lt pažangesnė ir didesnė už lt.wikipedia.org.

Enciklopedija „Lietuvai ir pasauliui (ELIP) — tai visuotinių žinių kaupykla lietuvių kalba, kuria nemokamai gali naudotis kiekvienas. Ji skirta ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui, todėl enciklopedijoje rasite duomenų ir apie daugelį kitų šalių, jų asmenybių, reiškinių ir t. t. Lietuva — tai tik atspirties taškas žinių sklaidai visomis enciklopedinėmis kryptimis.

Sarmizegetusa
Europos šaknys
2011-03-01 Dar rašoma knyga apie baltiškas Europos kultūros ištakas.
294. Pateiktys: Praeitis: Gudai: , , , , .
: Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys.

Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie proistore arba net paraistorija dabar vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Čia knygos pristatymas, turinio rodyklė, šeši pirmieji skyriai ir vis papildomi bibliografiniai duomenys, leidybos naujienos.

Įspūdinga knyga apie mūsų protėvius
2009-06-19 Jono Laurinavičiaus „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“.
71. Pateiktys: Praeitis: Gudai: , , , , , , .
: Minske išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas.

Rimantas Matulis: Minske rusų kalba išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas — net 327 psl. Jono Laurinavičiaus akademinė monografija „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“ (Древняя Литва: Цивилизация и государство).

Jūratė de Rosales
Senasis aisčių giminės metraštis
2009-04-08 Knygos pristatymas, jos bibliografinis aprašas, paminėjimai žiniasklaidoje.
31. Pateiktys: Praeitis: Gudai: , , , , , , , .
: Baltų valstybė buvo pirmoji Europoje, dar prieš keturis tūkstančius metų.

Jūratės de Rosales 2000-aisiais metais išversta, bet tik 2009 išleista knyga pagal ispanų kalba paskelbtą jos istorijos tyrimą „Los Godos“, vėliau išleistą ir anglų kalba „Goths and Balts“. Remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, geografijos tyrinėtojų darbais, archeologijos ir kalbotyros duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XIII a. Ispanijos kronika ir gausiais kitais šaltiniais, autorė įrodo, kad istorijos analuose minimi gudai, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, iš Pabaltijo rengę žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų ar slavų, o aisčių — lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.

Lietuvos.net
2005-12-09 Pilietinio sąjūdžio pristatymas.
12. Pateiktys: Leidyba: Metraštis: , , , .
: Kurkime teisinę, turtingą ir dvasingą Lietuvą.
Tomas Baranauskas 2005-12-08 konferencijoje
Lietuvos istorijos forumas
2005-12-07 Istorija.net pristatymas.
8. Pateiktys: Leidyba: Metraštis: , , , , , .
: Forume moksliškumo kriterijai negali būti tokie patys, kaip mokslinėje spaudoje.

Forumas man kaip istorikui davė nemažai. Visų pirma — supratimą, kokios temos yra iš tiesų svarbios visuomenei. Istorikai, deja, dažnai užmiršta, o gal kartais ir nenori pripažinti, kad dirba ne sau, ne abstrakčiam „mokslui“, o būtent visuomenei. Tuo anaiptol nenoriu pasakyti, kad istorikas turi pataikauti visuomenei ir rašyti tik taip, kaip to norėtų eilinis istorijos mėgėjas. Kartais reikia elgtis atvirkščiai — paprieštarauti istorijos mėgėjui, nurodyti, kas iš tiesų svarbu, į ką reikia atkreipti dėmesį. Bet visa tai turi turėti ryšį su tuo, kuo gyvena istorijos mokslų universitetuose nestudijavęs žmogus. Ne vienas mano straipsnis spaudoje kilo iš problemų, kurios išryškėjo forumo diskusijose. Be to, forumas suteikia galimybę sekti istorijos naujienas, sužinoti istorijos tyrimams naudingų interneto resursų adresus.

Leidiniai — lietuviško interneto vadovai
2005-12-01 Dešimtmečio bibliografija.
5. Pateiktys: Leidyba: Metraštis: , , , , , , .
: 1995-2005 leidiniai apie lietuviškas interneto paslaugas ir žinynus.

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?