‡ Sava Lietuva

ISSN 1392-9127

Raktažodis: istorija

Žodis „istorija“ yra esminis šiuose pranešimuose:
Prof. Juozo Zikaro Kaunius - Gaunius Gaunietis Gauniets Goniec Pogoń Погоня Lietuvos vėliavoje
Vytis — ne karys kaunius, o viedys išminčius
2024-02-17 Koks tikras tautos vėliavoje pavaizduotos vėlės pavadinimas.
527. Nuorodos: : : , .
: Vytis kilęs ne iš vijimosi, o iš vydėjimo.

Vytis, seniau viedys, viedzys, viezdzys kilęs ne iš vijimosi, o iš vydėjimo (regėjimo, numatymo), kaip ir vyzdys, vaizdas, veidas, vaitas, vieta, vytingas (vietininkas) — visai kitas, tiesiog atvirkščios reikšmės žodis už raitą ginkluotą jaunuolį — tėvynės gynėją kaunių (gaunių, jaunių). Žodžio klaidos padarinius galima palyginti su „indoeuropietiškai“ tebekalbėjusių mūsų protėvių pervadinimu „baltais“ 1845 metais: tokio tautovardžio pėdsakų istorijoje nėra, todėl pagrįstai dabar kyla įtarimų, ar tik ne Jablonskis įsteigęs tokią naujakalbę, ar ne Basanavičius prasimanęs tautos pėdsakų Antikoje.

Ateities metraštis
Ateities metraštis
2021-10-21 Numatomos žiniatinklio permainos.
522. Apžvalgos: : : , , , .
: Ateitis laukia niūri, jei toliau plauksime pasroviui.

Pasaulinio žiniatinklio raidos metraščio bibliografai „Laiko karietos“ archyvo dvidešimt­penkmečio proga paskelbė numatomų interneto įvykių ir jo santvarkos permainų metraštį dar dvidešimt penkeriems ateities metams.

Balsių ir dvibalsių korys
Dvibalsių raidos gramatika
2021-06-27 Baigta svarbi istorinės kalbų gramatikos dalis.
521. Nuorodos: : : , .
: Dvibalsių likimas paneigia nemokslinę prokalbės rekonstrukciją.

Kalbų raidos žinyne „Ljęzgů“ jau išleista trijų skyrių dvibalsių naikos dalis istorinėje gramatikoje. Esminė, nepaliekanti jokios vilties nemokslinėms rekonstrukcijoms, prokalbės postulatams, savaiminės pažangos paradogmoms, apverstam žmonijos istorijos naratyvui, šventų tautos papročių paniekai ir parazitinės ideologijos brukimui. Istorinės kalbotyros žygdarbis pavyko! //az.on.lt/dvibalsiai

Kaunius Italijoje
Bažnyčios pradžios istorija
518. Nuorodos: : : , , .

Daugiau kaip šimtmečiu už 551 m. Jordanio „Getiką“ anksčiau, 425 metais Filostorgijaus dvylikos knygų epitomiu išleista „Bažnyčios istorija“ yra lietuvių krikšto „Pradžios knyga“. Ne vien apie teorinius pirmųjų krikščionių ginčus ir susitarimus, bet ir atskleidžianti nutautėjimo eigą, šventų žydų, germanų, slavų krikščionišką kilmę. Φιλοστοργιος: «Εκκλησιαστικη ιστορια»

Algirdas viedys Vitebske
Батый batius vadius vader father πατηρ
2020-08-13 Asmenvardžio Batijus ir žargono „batia, batka, backa“ etimologija.
508. Nuorodos: : : , .
: Raidos dėsniai randa dingusį Antikos žodį lietuvių kalboje.

Kalbininkai neranda senovės graikų ir lotynų kalbų žodžio pater, avestos ir sanskirtos pitar, menamo indoeuropiečių *pәter- pėdsakų lietuvių kalboje, manoma, kad tokio lietuvių žodžio nebūta. Tačiau netyrinėjami kalbų prastėjimo, tarties duslėjimo ir šveplavimo dėsniai rodo tokį žodį lietuvių kalboje buvus ir tebesant — tai vadas. Iš kurio kilęs Lietuvos gudų žodis batius, batia, batka, backa. O rusų tautosakoje ir metraščiuose žodžiu Batijus vadintas Aukso ordos vadas.

Audronė Mickutė - Papračio žiedas
Indoeuropiečių tautybė
2020-06-19 Uralo, Sibiro ir Tolimųjų Rytų senųjų upėvardžių kilmė.
507. Nuorodos: : : , , , .
: Seniausi vietovardžiai ir Azijoje lietuviški, kitokie yra vėlyvesni.

Jei mano istorinės kalbotyros ir istorinės geografijos tyrimai „Gintaras“, „Gauniai“, „Vilkiai“, „Velykos“, „Juoninės“, „Lietuvio būdas“, jeigu ir ruso Iljos Tarasovo „Lietuvių Maskva“ buvo per menkas dirgiklis sužadinti moksliniam ir tautiniam orumui, tai nuo kito ruso istorinės kalbotyros ir geografijos išvadų „maža nepasirodys“. Rusijos valstybinis Prieamūrės universitetas išleido Rusijos vandenvardžių Azijoje kilmės tyrimų apžvalgą, autorius Olegas Fedčenka (Oleg Fedchenko). Олег Федченко: «Балтская гидронимия Сибири и Урала».

Audronės Mickutės paveikslas tautos didvyriams
Lietuvių Maskva
2020-05-15 Ilja Tarasovas apie Maskvos lietuvių kultūrą ir laisvės kovas.
505. Ištraukos: : : , , , , .
: Maskoliai ne mongoloidai, o apkrikštinti ir suslavinti lietuviai.

Dabartinėje Vidurio Rusijoje vietiniai lietuviai pirmajame tūkstantmetyje gyveno turtingai, laisvų ūkininkų valsčiais laikėsi ilgai ir atkakliai, Volgos ir Okos tarpupyje iki XV amžiaus nepripažino su krikščionybe brukamos feodalinės vergovės. Atmintis apie litvinus, galinius, galius, galindus, galietius (Голѧдь), apie Lietuvą (Литва) Pamaskvėje buvo gyva dar ir XIX amžiuje. Daugelis iš metraščiuose aprašytų XIII amžiaus Litvos antpuolių buvo ne iš tolimo Pabaltijo, o vietinių lietuvių nepriklausomybės kovos.

upsilon - ipsilon
Balsio U→Y virsmas
2020-02-11 Istorinė balsių υ u и ы y i ι raida.
509. Nuorodos: : : , .
: Ankstyvosios krikščionybės reformos pakeitė balsio ū tartį.

Arių krikščionybę paskelbus erezija ir atsiskyrus katalikams, pakeista balsės Υ ψιλον (upsilon) tartis: balsis ū imtas tarti y. Taip pakitusi tartis išplito ir oficialiose bažnyčios lotynų, slavų kalbose, todėl dabar lietuvių (ir senovės kalbų) žodžiuose balsį ū, u atitinka i, y, и, ы kitų dabartinių kalbų tos pat kilmės žodžiuose. Ankstyvosios krikščionybės vidaus kovų žinovai galėtų dar patikslinti, iš esmės papildyti šio dėsnio aprašymą, gal ką ir pataisyti.

Balsio E→A raidos dėsnis
Balsio E→A raidos dėsnis
2020-01-01 III balsių istorinės gramatikos skyrius.
502. Nuorodos: : : , .
: Balsio E išplatėjimas yra nutautėjimo ir nukultūrėjimo apraiška.

Kieta E yra A, minkšta A yra E, raidžių junginys ia lietuviškame rašte nėra dvibalsė, visada tariama kaip balsis e. Kuo seniau, tuo lietuvių kalbos (ir kitų kalbų) tartis buvusi tikslesnė, lankstesnė ir minkštesnė. Balsio E→A išplatėjimas ir priebalsių kietėjimas yra bendro tarties stabarėjimo apraiška ir ryškus žmogaus nukultūrėjimo, sulaukėjimo, „natūralios humanizmo evoliucijos“ padarinys. Kultūrinio žmogaus „indoeuropiečio“ tartis nėra išsivysčiusi savaime, o buvo išlavinta dirbtinai — įtempiant balso stygas ir liežiuvį, sukeliant veido olų aidą ir taupant orą giedoti visa jėga pratisai. O kasdien nebegiedant, griežtai nebeugdant vaikų tautos atmintimi ir doros papročiais, nebeliko priežasties kalbos padargų įtampai, liežiuvis atsipalaiduoja, balsio E tartis vis dažniau išplatėja iki A.

2018 m. dr. Bučio knygos „Lietuvių karaliai...“ viršelis
Lietuvių karaliai
2018-09-01 2018 m. dr. Bučio monografijos „Lietuvių karaliai...“ pristatymas.
485. Pateiktys: : : , , .
: Moksliškai atmesta dogma apie neva vienintelį ir trumpai buvusį lietuvių karalių.

2018 metais „Vaga“ išleido literatūros istoriko ir kritiko, poeto, literatūrologijos teoretiko dr. Algimanto Bučio monografiją „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje (Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė)“, kurioje pateikta medžiaga atskleidžia istorikų klastotes, siekiant ištrinti tautos atmintį, sumenkinti nepriklausomos Lietuvos valdovų aukščiausius kilmės titulus ir jų pripažinimą Viduramžių Europoje.

Rimanto Matulio „Lietuvių tautos kilmė“ Krėvės muziejuje
Knygos „Lietuvių tautos kilmė“ sutiktuvės
2018-03-08 Sutiktuvių iškilmės Krėvės muziejuje.
475. Vaizdo įrašai: : : , .
: 2017 metais perleista monografija „Lietuvių tautos kilmė“.

2018 m. kovo 8 dieną Krėvės muziejuje Vilniuje iškilmingai pristatyta Rimanto Matulio 302 psl. monografija „Lietuvių tautos kilmė“ (ISBN 9789955739630). Dalyvavo muziejaus direktorius Vladas Turčinavičius, Vilniaus savivaldybės atstovė Eglė Mirončikienė, skaitovas Virgilijus Kubilius, giedojo „Raskila“, Iškilmes nufilmavo Pogon.lt leidėjas Ryšardas Maciejkianiecas.

Prof. Juozo Zikaro Kaunius - Gaunius Gaunietis Gauniets Goniec Pogoń Погоня Lietuvos vėliavoje
Gauniai
2017-07-06 Kaniūkų etimologija ir diachroninės lingvistikos mokslo kritika.
469. Paskaitos: : : , , , .
: Garbės supratimo išlikę ten, kur lietuvių būta.

Apžvelgus istorinės kalbotyros padėtį, apybraižoje pateikta mokslinio metodo (ne)taikymo diachroninėje lingvistikoje kritika. Tada, atsisakius klaidingų indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos ir savaiminio kalbų tobulėjimo prielaidos, o pritaikius aštuonis nutautėjimo raidos dėsnius, Kaniūkų etimologijos pavyzdžiu visai aiškiai atskleista lietuviška Eurazijos (ne vien indoeuropiečių) valstybių valdovų titulų kilmė.

Atmerkus akis tiesai, bent trumpam suabejojus paika savaiminės pažangos prielaida ir ja paremta parazitine pasaulėžiūra, atsiveria visai kitas raidos vaizdas. Ir supratimas, ant kokių pamatų dar laikosi ši kaip per stebuklą atsiradusi ir dar gyva, bet visai trapi ir nenaudėlių vis aršiau ardoma civilizacija, kam turime būti dėkingi už savo kultūrą ir gerovę. Kaip svarbu atsigręžti į didžiųjų žmonijos atradimų, išradėjų kultūrinės tautos gamtamokslę tikybą — gal dar pavyktų ją suvokti, gal ne per vėlu atstatyti teisingą protėvių santvarką.

Kvietimas tautos referenduman
Lietuvio būdas
2017-02-16 Donaldo Trampo, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių etimologija.
463. Paskaitos: : : , , , .
: Lietuviškos atmenos rodo tiesos ir gerovės kelią.

Nusipelniusių valstybės vadovų pavardžių etimologija iš dalies paaiškina ir jų sėkmės priežastį — teisingos santvarkos supratimo kilmę. Apžvalgoje išnagrinėtos Donaldo Trampo, Andžejaus Dūdos, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių kilmė, buvusi bendrinė tų žodžių reikšmė.

2015 Audronė Mickutė: „Žvaigždė“
Pažangos sprogimas užgesintas
2016-11-06 18 metų šviesolaidžio ir interneto 25-mečio Lietuvoje apžvalga.
454. Apžvalgos: : : , , , , .
: Savaiminė pažanga sustabdyta, tenka jau ginti interneto principus.

Interneto pradžia buvo laisva, klostėsi savaiminė tvarka ir gero elgesio standartai, mezgėsi tiesioginiai ryšiai ir žinių sklaida asmenine atsakomybe — taip reiškėsi nesuvaržyti gamtos ir visuomenės dėsniai, todėl pažanga buvo audringa, neregėtai sparti, veržli kaip sprogimas. Bet užplūdus internetą visuomenės daugumai ir juo susirūpinus politikams, socialinė santvarka persikėlė ir į internetą, todėl pažanga iš esmės sustabdyta, įsigali monopolizmas ir teršimas, duomenų uždarumas ir propaganda, biurokratizmas ir niekieno atsakomybė. Dabar būtų gerai apginti bent pradinį sumanymą, esminius interneto principus: decentralizaciją, tiesioginius ryšius ir asmeninę atsakomybę.

Gintautas Šapoka
Gintautas Šapoka
2015-11-15 Lenkinimo istorija „Raskilos“ vakaronėje.
442. Numatoma: : : , , .
: Okupacijos faktai mokyklose ir žiniasklaidoje yra nutylimi.

2015-11-17 19:00 kraštotyros žygeivių ir tautinių dainų klubas „Raskila“ kviečia į susitikimą su Gintautu Šapoka. Gintautas Šapoka pristatys naują savo knygą „Vilniaus krašto lenkinimas“.

Kalinauskų medalių paroda
Lietuvos istorija medaliuose
2015-01-28 Rengiama dailininkų Kalinauskų istorinių medalių paroda Kaune.
437. Numatoma: : : , , .
: Graži Vasario 16-osios šventė Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

2015 m. vasario 12 dieną 15 valandą įvyks dailininkų Juozo Kalinausko ir jo dukters Linos autorinių kūrinių — Lietuvos istorijos medalių parodos „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ atidarymo iškilmės Karo muziejuje Kaune su šventiniu Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentų koncertu Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 94-osioms įkūrimo metinėms paminėti (žr. skelbimą visu dydžiu). Renginys nemokamas, paroda veiks iki 2015 m. balandžio 27 dienos.

Aisčiai: II - Raida
Aisčiai: II — Raida
2014-11-04 Kvietimas į Lietuvos mokslų akademiją 2014-11-14 15:00.
435. Numatoma: : : , , .
: Išleista antroji trilogijos „Aisčiai“ knyga „Raida".

2014-11-14 penktadienį kviečiame į Mokslų akademijos rūmus Vilniuje, Gedimino pr. 3, kur Lietuvos edukologijos universitetas su Lietuvos mokslų akademija 15:00 Didžiojoje menėje rengia trilogijos „Aisčiai“ antrosios knygos „Raida“ pristatymą. Iškilmes ves Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius hab. dr. Albinas Kuncevičius, dalyvaus monografijos autorius Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorius, Istorijos fakulteto dekanas akademikas Eugenijus Jovaiša.

Gerb. banditėli
2014-09-04 Ryšardo Maceikianeco samprotavimai dėl politkorektiškų terminų.
434. Nuorodos: : : , .
: Politikus dera vadinti gerbiamas banditėli, gerbiamas vagie.

Kai lenkmečiu valdininkams buvo leidžiama savivaliauti, laikyti lietuvius ir Lietuvos gudus žemesnės rūšies lenkais, vadinti juos bydło, — pateisinti negalima, bet galima paaiškinti fašistine Želigovskio okupacija. Kai stribams buvo leidžiama išvadinti dorus ūkininkus бандиты ir tuo pagrindu juos kankinti, žydyti, tremti į Gulago lagerius, dar suprantama komunistine Stalino aneksija. Bet ką galvoti ir ko tikėtis, kai dorus lietuvius, praskolintus ir apiplėštus žemiau skurdo ribos taikos metu, savi Lietuvos politikai vadina vagimis ir banditais, durniais vargoleis, duskit, pavidolei?

Kol skalvių dar nebuvo
2014-09-04 Dokumentinis filmas apie Tauragės kraštą prieš krikštą.
433. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Karšuva itin nusipelniusi tėvynės gynybai.

75 min. trukmės dokumentiniame filme pristatoma Nemuno žemupio archeologinė kultūra, Jūros paupio gynybinių piliakalnių tyrinėjimų išvados, Karšuvos kraštotyra. Atkreipiamas dėmesys į buvusią aukštą vietos kultūrą, itin prabangias įkapes, kurios dabar eksponuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Kalba mokslininkai Eugenijus Jovaiša, Valdemaras Šimėnas ir Vytenis Almonaitis.

Sarmatijos monetos ir žemėlapiai
2014-07-13 Lietuvos istorinio paveldo iškilmės Marijampolės bažnyčioje.
431. Vaizdo įrašai: : : , .
: Sarmatijos monetų ir žemėlapių rinkinys įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjams.

2014 m. liepos 13 sekmadienį Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos skyriui perduota ir bažnyčioje eksponuota dalis Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės sukauptų svarbios įrodomosios vertės 20 iš daugiau kaip 150 Sarmatijos žemėlapių ir 5 iš daugiau kaip 500 senovinių monetų su užrašu SARMATIA (SARMATICÆ, SARMAT, SARM). Surengtoje parodoje šį istorinį rinkinį priėmė Marijampolės skyriaus vadas majoras Algimantas Samuolis. Filmavo operatorius Marius Staronis, redaktorės Justė Lasauskaitė ir Ugnė Joniškytė. 2014-07-18 15 nr. paskelbė ir laikraštis „Karštas komentaras“.

Vytenis Papievis Donelaičio 300 metinėms
Karaliaučiaus srities vietovardžiai
2014-05-03 Surinkau į žemėlapį rusiškus, vokiškus ir lietuviškus gyvenviečių pavadinimus.
427. Pateiktys: : : , , , .
: Dar galima atkurti lietuviškus Parusios vietovardžius.

Įkurtas Mažosios Lietuvos, dabar Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg) vietovardžių žinynas — kompiuterinė GIS duomenų bazė, jau veikia ir internete, atviruoju KML formatu, pritaikyta tyrinėti „jautriame“ žemėlapyje. Žinyne surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Aprašyta apie 4000 vietovardžių su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Ketiname pridėti dar vandenvardžių, piliakalnių ir kitų išlikusių vietovardžių, plėstis į Lenkiją, Gudiją, bendradarbiaujant su kitų šalių geografais, etnografais, istorikais, kalbininkais.

Rosales 84-mečio pokalbis
2013-09-16 Sigitas Valadka su Jūrate de Rosales per „Init“ televiziją.
415. Pateiktys: : : , , .
: Išleista monoigrafijos „Europos šaknys“ antroji dalis.

2013 m. rugsėjo 9 dieną, Jūratės de Rosales 84-ųjų metinių proga ją kalbina televizijos žurnalistas Sigitas Valadka apie ką tik išleistą trilogijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir šiuo metu rašomą trečiąją, apie pernai Valensijos universiteto profesoriaus Antonio Lastros išleistą knygą „Lituania philosophica“, apie istorijos mokslo naujoves, apie kosmopolitizmą ir tautiškumo išsaugojimą. Pokalbis parodytas „Init TV“ laidoje „Nuomonės“ 2013-09-12.

Jūratė Rosales
Europos šaknys giliau
2013-09-09 Jūratė de Rosales per „Laisvosios bangos“ radiją.
414. Garso įrašai: : : , , .
: Išleista jau antroji monografijos „Europos šaknys“ dalis.

„Laisvosios bangos“ radijo laidos „Korys“ vedėjas Audrys Antanaitis kalbina Lietuvoje vėl viešinčią Jūratę de Rosales iš Venesuelos apie jos monografijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir apie istorijos bei kalbotyros mokslo padėtį 2013 metų rugsėjo 7 dieną, trukmė 47 minutės.

Pasišventusi protėvių istorijai ir Lietuvai
2013-08-27 Stasio Petkaus dokumentinis filmas apie Jūratę de Rosales.
417. Vaizdo įrašai: : : , .
: Rosales gerai žinoma, labai gerbiama Venesueloje ir už jos ribų.
Kęstutis Pūkas su Jūrate de Rosales
2013-08-20 Jūratė de Rosales per „Pūko“ televiziją ir radiją.
418. Vaizdo įrašai: : : , .
: Lietuvių kalbos ir tautos papročių išdavystė yra nusikaltimas žmonijai.
Rosales Patirtis
Rosales patirtis
2013-08-14 Sambūrio „Patirtis“ susitikimo su Jūrate de Rosales vaizdai.
410. Paveikslai: : : , , .
: Svarstyta istorijos, etnologijos, filologijos mokslo padėtis Lietuvoje.

Rugpjūčio 14 dieną su Sambūrio „Patirtis“ nariais susitiko Lietuvoje viešinti, Kaune gimusi, Venesueloje gyvenanti lietuvė, populiariausio Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, senosios protėvių istorijos ir Lietuvos senovės tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė, Lietuvos ir Venesuelos ordinų kavalierė Jūratė de Rosales. Selemono Paltanavičiaus ir Vlado Palubinsko nuotraukos.

http://www.spameriai.lt/
Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai
2013-06-06 Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga.
406. Nuorodos: : : , , .

Dr. Algimantas Liekis leidžia visiems nemokamai internete skaityti savo knygą „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga) — 2011 metais išleistą dvitomį UDK 947.45.07 ISSN 1392-8465 (I t. 506 psl. iki 1921 metų ISBN 978-9986-795-66-7 ir II t. 456 psl. 1921-1939 m. ISBN 978-9986-795-67-4). Šią Pietų Lietuvos slavinimo apžvalgą kaip mokyklinį vadovėlį turėtų gerai perskaityti kiekvienas lietuvis (ir lenkas), nes politikai, švietimo sistema ir žiniasklaida piešia neatpažįstamai iškraipytą Lietuvos praeities ir net dabarties vaizdą.

Lietuvių trispalvė vėliava
Tauta reiškė veislę
2012-03-10 Kas yra tauta?.
376. Ištraukos: : : , , , .
: Tautos sąvoka pamiršta, tautiškumo turinys iškreiptas ir išniekintas.

Kovo 11-osios proga siūlau atsakyti į klausimą, kas yra tauta — ką reiškia ši sąvoka, koks jos turinys? Kokia tautiškumo vertė, netgi nauda — kodėl verta laikytis protėvių papročių, argi ne geriau apsimokėtų perimti iš kiekvienos tautos, kas jų papročiuose naudinga ir nevaržyti savęs tautiniais prietarais, priklausomybe vienai tautai, o būti laisvu pasaulio piliečiu? Atsakant paprastai pasipila tuščiažodžiavimai, gražbylystė apie dvasios slėpinius ir sielos virpulius, tarsi objektyviai dalykas būtų nepažinus, nešališkai nepatikrinamas ir neįrodomas. Patyrinėjęs pats, priėjau išvados, kad tikroji tautiškumo prasmė pamiršta, iškreipta ir paniekinta. Tai kadaise buvusi žmonių veislininkystė savęs atžvilgiu — griežtas ugdymas, kilmės puoselėjimas ir tarpusavio pagalba (talka). Ne vienas faktas ir jų derinys veda į tai, kad mūsų protėviai gali būti kalti dėl žmogaus kilmės — jo atsiskyrimo nuo gyvulio. Šią prielaidą paremia kalbotyra, o neseniai patvirtino ir naujausi genetikos mokslo atradimai, padedant antropologijai, archeologijai, matematiniam klimato modeliavimui.

Lietuviški įspaudai Pirėnuose
Nevalia vėl pavėluoti
2012-02-22 Baltų istorijos mokslo padėties apžvalga, veiklos gairės ateičiai.
374. Pastabos: : : , , .
: Lietuva turėtų pirmauti, tiriant baltų paveldą, o ne vilktis užsieniui iš paskos.

Lietuvoje ilgai nenorėta pripažinti, kad baltų etninės žemės toli už dabartinių Latvijos ir Lietuvos sienų. Baltistikos mokslas atsirado užsienyje, Lietuvoje vienintelis Kazys Būga tada gvildeno vandenvardžių kilmės hipotezę. Iki Marijos Gimbutienės pripažinimo baltų paveldo paieškos plačiame Europos ruože išvis buvo laikomos „nemoksliškomis“ (ir dabar praeities iki Mindaugo tyrinėjimai vadinami „proistore“, net „paraistorija“). Jei dabartinis Nepriklausomos Lietuvos mokslas laiku nesujudės, vėl gali atsirasti naujų pangermanų ar panslavų, kaip jau buvo nutikę praeityje, kai germanai pasisavino gudus, o slavai griebėsi „baltoslavų“ kalbos klasifikacijos. Lietuvių kalbotyra negali užsidaryti vien dabartinės Lietuvos sienose, turi veikliai reikštis pasaulinėje romaniškų ir slaviškų kalbų genezės tyrimų plotmėje, kur baltų kalbos gali pasirodyti raktas, atveriantis vaizdą ir į pačių baltų buvusį didžiulį poveikį romaniškoms kalboms V-XI amžiuose, ir slavų kalbų susidarymui nuo VI-VII amžiaus ir vėliau.

Godonys - Codanus sinus, Aistmarės - tautų įsčios.
Kaip tėvynė tampa svetima
2012-01-30 Dėl „Europos šaknų“ kritikos žurnale „Respectus philologicus“.
369. Pastabos: : : , , , .
: Kritikai neišnagrinėję žinių šaltinių, net kritikuojamos knygos nėra perskaitę.
Algimanto Bučio žinynas
Tautos tragedija XIII amžiuje
2012-01-11 Apie ankstyviausią Lietuvos literatūrą ir istoriografiją.
399. Numatoma: : : , , .
: Algimantas Bučys pristatys veikalą Mokslininkų rūmuose 2012-01-22.

2012 m. sausio 22 dieną Lietuvos mokslų akademijos mažojoje menėje dr. Algimantas Bučys pristatys ką tik išleistą didžiulės svarbos žinyną tyrinėtojams ir studentams — „Seniausios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Apsvarstysime ir ankstesnių autoriaus tyrimų išvadas bei iškeltus opius litaratūrologijos, kultūrologijos, istoriografijos, tautotyros klausimus. Apie įvykius XIII amžiuje, kuriuos Marija Gimbutienė yra pavadinusi didžiausia tautos tragedija per keturis tūkstančius metų. Dalyvaus akademikai Romualdas Grigas, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Viktorija Pakerienė, dr. Vykintas Vaitkevičius su dr. Daiva Vaitkevičiene, rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Vilniuje, Gedimino pr. 3, 17:30.

Trys Jono Kubiliaus priesakai Lietuvai
356. Nuorodos: : : , , , , , .

Liudvikas Gadeikis: Šiandien mes laisvi, darom ką norim, važiuojam kur norim ir galvojam: kai būsim turtingi kaip švedai, laimingi kaip danai, tai ir dėl lietuvybės viskas bus aišku. Nebus. Lietuvybę reikia kurti. Naujomis sąlygomis. Globaliame pasaulyje. Laikantis trijų kelrodžių: mokslas, istorija, tauta. Toks, manau, ir būtų svarbiausias Jono Kubiliaus priesakas Lietuvai.

Jewish Karta Kresy.pl
Viešoji paslaptis
2011-10-30 Kas stovi už Lietuvos lenkintojų.
352. Pastabos: : : , , , , , .
: Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose.

Parsidavėliška tėvynės išdavikų politika Lietuvoje būtų neįmanoma be stipraus užnugario. Ne, ne Varšuvoje — gerokai toliau ir stambiau. Tačiau gaila ir kaimynų lenkų — net kurstoma dauguma juk dar nenusiteikusi agresyviai. Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose: atlikusi juodą darbą, jau tikrai pagrįstai bus nuteista ir sutrypta už šovinistinę agresiją, o valdžią perims tolerantiškoji litvakų tarptauta.

Luis ir Jūratė Rosales
Dr. Jūratės de Rosales perspėjimas
2011-10-09 Amerikos lietuvių žurnalistė apie emigraciją, žiniasklaidą ir orumą.
349. Ištraukos: : : , , , , .
: Lietuvoje grėsmingai gilėja praraja tarp valdžios ir tautos.

Jūratė de Rosales: Pro tą angą, kurią mano surasti dokumentai atvėrė, jau tekės pažinimo srovė. Kaip sakė Maironis — nebeužtvenksi upės bėgimo. Antra — anksčiau ar vėliau nebegalėsime kliautis vien apgavimais. Tikrieji senieji dokumentai, tuo labiau dabar, elektronikos laikotarpiu, kada jie staiga pasidarė labai prieinami, patys susiras skaitytoją. Aš juos jau suradau ir paskelbiau — nieko neišgalvojau. Toliau viskas vyks savaime. Kas tam priešinasi, liks praeity, užmaršty, kitapus.

Jonas Kubilius – gyvoji Vilniaus universiteto atmintis
358. Nuorodos: : : , , , , , .

Gediminas Zemlickas: Jeigu bandytume glaustai apibūdinti, ką ypatingai reiktų išskirti iš 33 metų Jono Kubiliaus vadovavimo universitetui veiklos, tai turėtume priminti kelis principinius dalykus. Pavyko įgyvendinti siekį, kad universitetas būtų ne tik studijų, bet ir autoritetinga mokslo institucija. Išliktų lietuviškas, ko visą laiką kryptingai buvo siekiama ir pasiekta: Vilniaus universitetas buvo vienintelė aukštoji mokykla buvusioje Sovietų Sąjungoje, kur paskaitos skaitytos, užsiėmimai vyko lietuvių kalba. Žinoma, buvo ir grupių, kuriose paskaitos buvo skaitomos rusų kalba, bet lietuviams studentams buvo visos sąlygos studijuoti gimtąja kalba.

Europa germanų ir slavų susidarymo laikais
2011-10-03 „Žinių radijo“ laida „Avilys“ apie mūsų protėvius Vėlyvosios Antikos laikais.
339. Garso įrašai: : : , , , , , .
: Geruliai, getai, dakai, trakai tikriausiai buvo baltai.

Protėvių senovės kultūrą iki krikšto oficialūs istorikai neigia politiniais tikslais, o ne dėl metraščių trūkumo — senovės graikai, romėnai protėvius minėjo plačiai ir smulkiai, žinių yra netgi žydų Biblijoje ir Egipto raštuose. Menamų indoeuropiečių pagrindą sudarė lietuvių protėviai getai. Rimantas Matulis apie lietuvių kilmę 2011-10-01 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“, vedėjas Audrys Antanaitis.

Istoriniai eksponatai
2011-09-02 Pranešimas žiniasklaidai apie surinktus ir paliudytus daiktinius duomenis.
337. Vaizdo įrašai: : : , .
: Lietuvos ir Lenkijos vadovai proistorę turi pripažinti bendra istorija.

Politiniai aferoistorikai rengia pseudomokslines konferencijas ir kursto tautinę nesantaiką, slepia ir klastoja praeities įvykius, nežino ir nepaiso svarbiausių mūsų praeities faktų. Skitijos, Sarmatijos, Lietuvos imperinę praeitį vadina „proistorija“ — priešistore, neistoriniais įvykiais, mitologinėmis legendomis, tautosaka, net prasimanymais. Tuo tarpu surinkta ir ekspertų sertifikuota daugiau kaip du šimtai senoviškų monetų, nemažai žemėlapių, kitų įrodomąją vertę turinčių daiktinių duomenų, pakankamų proistorei pripažinti istorija. Priešingai, jokių duomenų, rodančių buvus „Abiejų tautų respubliką“, „Rzeczpospolita“ rasti nepavyko, atrodo, tai tėra šių laikų politinių istorikų pramanas. Lietuvos, Lenkijos ir kitų kaimyninių valstybių vadovai, pasitelkę ekspertus, turi patikrinti ir deramai įvertinti surinktus tikrovės įrodymus.

Daumanto tiltas
Daumanto tiltas
2011-07-27 Fotoreportažas, aplankius tiltą prie Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus sienos.
328. Paveikslai: : : , , , , , .
: Ties šiuo geležinkelio tiltu kovėsi Daumanto partizanai.

Vakar išvažinėjau beveik visą Karaliaučiaus kraštą. Miestus ir miestelius. Pasikalbėjau Tilžėje su Lietuvos respublikos konsule. Pasisvečiavau pas kleboną, išgėrėme keletą (kas gi skaičiuoja, kiek) „kleboniškų“. Išvažiavau iš viešbučio 08:00 ryto ir grįžau vakare po 11:00. Parodau aplankyto geležinkelio tilto Lenkijos ir Rusijos pasienyje nuotraukas. Tilto, ties kuriuo, kaip rašė Juozas Lukša (Daumantas), jo būrys susikovė su rusų ir lenkų sargybiniais.

Dr. Jūratė de Rosales
Dr. Jūratė de Rosales Lietuvoje
2011-07-14 „Init“ TV laida apie Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 m. birželio antroje pusėje.
323. Vaizdo įrašai: : : , , , , .
: Jūratės de Rosales moksliniai tyrinėjimai įvertinti VPU medaliu ir garbės daktarės vardu.

„Init“ televizijos laida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 metų birželio 13 – 23 dienomis: apie mokslinių tyrinėjimų pripažinimo iškilmes, apdovanojant Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) medaliu ir suteikiant garbės daktarės vardą (honoris causa), apie paskaitą ir knygos „Europos šaknys“ pristatymą Lietuvos mokslų akademijoje, apie dalykinius susitikimus su kalbininkais Vytauto Didžiojo universitete, su archeologais Klaipėdos universitete, su istorikais, kraštotyros ir tautinės kultūros puoselėtojais, savo talkininkais. „Init TV“ laidos autoriai Vaida Stagniūnaitė ir Saulius Novikas.

Lietuvos istorija per Gino iPad2
2011-07-06 Valstybės dienos proga apie Lietuvos istorijos pateiktį moderniomis infotechnologijomis.
321. Garso įrašai: : : , .
: Išmanant istoriją ir technologijas, Lietuvą galima pateikti labai patraukliai.

Nors Lietuvos valdžia skatina ir apmoka lietuvių kultūros niekinimo kūrybą, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) istorijos dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša savo darbais per iPad2 įrodo, kad, išmanant istoriją, tautos kultūrą ir šiuolaikines technologijas, Lietuvą galima pristatyti labai patraukliai. Valstybės dienos proga profesorių kalbina „Žinių amžiaus“ vedėja Jolanta Jurkūnienė per „Lietuvos radiją“ 2011 m. liepos 6 d.

Rytų ir Vakarų istorijos spragos
2011-06-18 Doc. Edvardo Satkevičiaus pranešimas po dr. Rosales paskaitos Birštone.
332. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , .
: Politiniai istorikai nepaiso archeologijos baltiškų iškasenų Kinijoje.

Doc. Edvardas Satkevičius iš Kauno papildo dr. Jūratės de Rosales paskaitą Birštone 2011 m. birželio 18 d. apie baltų paminėjimus kinų metraščiuose, apie gerai išsilaikiusius baltiškus kapus I tūkst. pr.m.e. ant Gintaro ir Šilko kelio Gobio slėnyje (dabar dykuma Vakarų Kinijoje), apie tų baltų iš kinų perimtos tarties dzūkiškus bruožus ir apie II a. pr.m.e. bei V m.e. a. piliakalnius, rodančius pilių grandinės liekanas ant buvusių valstybių sienos dabartinėje Lietuvoje. Šių duomenų politiniai istorikai ir kalbininkai ligšiol netyrinėja, nepaiso (ignoruoja).

ELTA preskonferencija su dr. Rosales
Kelias į nepriklausomybę
2011-06-16 Pranešimas žiniasklaidai apie I - V amžiaus Vakarų baltų archeologinius pėdsakus.
373. Prakalbos: : : , , .
: „Eupopos šaknų“ įžvalgos iš esmės atitinka archeologinių tyrinėjimų išvadas.
Akad. Algirdas Gaižutis sveikina dr. Jūratę Rosales
Giluminiai požiūriai laukia savo valandos
2011-06-15 LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis vertina Jūratės de Rosales tyrinėjimus.
363. Prakalbos: : : , , , .

Keldama hipotezes apie didį probaltų vaidmenį visoje Europos istorijoje ir kultūroje, autorė remiasi daugybe istorinių šaltinių, archeologų, kalbininkų tyrinėjimais ir išvadomis. Jos keliamos ir grindžiamos hipotezės apie getų – dakų ir trakų įspaudą Europos istorijoje, apie probaltiškojo kamieno ypatingą reikšmę, grindžiamos labai svarbiais įvairiais šaltiniais ir jų aiškintojų, interpretatorių svarstymais bei diskusijomis. Man nekelia abejonių Jūratės Statkutės de Rosales gera savijauta tame rate, palaikoma dalykų žinojimo, fundamentalumo, erudicijos ir sąžiningumo. Imponuoja rašančiosios geismas, jai susitikus su tai, kas istorijoje atrodytų nesuprantama, nuodugniai aiškintis, dėliotis, vengti visažinio povyzos.

EFE
Pasaulis grįžta į Lietuvą
2011-06-08 Vakarų žiniasklaida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę.
319. Įvykiai: : : , , , .
: Romaniškas pasaulis džiaugiasi baltiškomis savo kultūros šaknimis.

Šiandien pasaulyje skamba Lietuva. Ne sporto, meno, ne vienadienių nuotykių sraute, o Lietuva kaip Europos kultūros lopšys, kaip Vakarų civilizacijos tėvynė. Vakar vakare stambiausia Ispanijos (ir penktoji pagal dydį pasaulyje) naujienų agentūra EFE paėmė iš Jūratės de Rosales platų interviu apie Lietuvą ir baltų kilmę, apie lietuvių kalbą ir praeitį. Jau po dviejų valandų EFE apskelbė visam pasauliui apie jos viešnagės savo tėvynėn Lietuvon prasmę, apie garbės daktarės vardo (honoris causa) Jūratei suteikimą, apie revoliucinių jos tyrinėjimų pripažinimą Amerikos ir Europos universitetuose, apie šiuo metu Vakarų akademiniuose sluoksniuose vykstančias svarbias permainas, keičiančias senovės istorijos supratimą, apie praeities vertinimą dabartinių raidos problemų ir vis aštriau kylančių kultūros likimo klausimų požiūriu.

Jūratė Rosales - garbės daktarė
Rosales viešnagė Lietuvoje
2011-05-30 Jūratės ir Luiso Rosales susitikimų ir pasisakymų 2011 m. biržely medžiaga.
318. Numatoma: : : , , , , , , .
: Garbės daktarės vardo suteikimo proga aplankiau Lietuvą.

Turiu padėkoti akademinei bendruomenei už mano triūso pripažinimą Lietuvai svarbia moksline veikla — už garbės daktarės vardo (doctor honoris causa) suteikimą. Pripažinimo iškilmės įvyko birželio 15 dieną 11 valandą Vilniaus pedagoginio universiteto centrinių rūmų aktų salėje (Studentų g. 39), inauguracinė paskaita ir naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas — Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino g. 3) birželio 16 dieną 16 valandą. Paskaita Birštono savivaldybės salėje — birželio 18 dieną 15 valandą, paskaita Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune — birželio 20 dieną 14 valandą. Jotvingių ir prusių atminimo pagerbimas Punske — birželio 21 dieną (atšaukiau). Mokslinė diskusija Klaipėdos universiteto senato salėje — birželio 22 dieną 11 valandą, o 17 valandą — paskaita Klaipėdos viešojoje bibliotekoje. Dabar čia vaizdinė ir kitokia medžiaga, kurią pavyko surinkti talkininkų dėka.

Karalius Ostrogodas
2011-04-02 Apie III-V amžiaus Černiachovo kultūros kilmę ir priežastis.
305. Paskaitos: : : , , , , .
: „Getikoje“ aprašytą trečiąjį gudų antplūdį atitinka artojų suklestėjimas.

Senojo geležies amžiaus pradžioje atsiradus juodajai metalurgijai, suklestėjo artojų tauta baltai: geležinių noragų dėka dirvą išmokta arti giliau, išrastas dalgis, pjautuvas, daug kitų naudingų padargų ir našių ūkininkavimo būdų. Žmonės pakilo ieškoti naujų žemių į pietus ir rytus. Apsigyvenus vieniems gudams rytuose, kitiems vakaruose, atsirado ostrogudų ir visigudų pavadinimai. Skirtumas tarp vadinamųjų griautingų ir dervingų atrodo reiškė dvi skirtingas agrotechnikas. Archeologų vadinamos Černiachovo kultūros atsiradimą atitinka gudų kilmės romėnų istoriko Joradanio „Getikoje“ aprašyta trečioji gudų, o netrukus ir gepidų migracijos banga iš Vyslos žemupio į Pietus. Gepidų karaliaus Fastido susirėmimo su gudų karaliumi Ostrogodu aprašymas liudija, kad gudai ir gepidai buvo gentainiai.

Algimantas Bučys
Kaip mokslininkas virsta pamokslininku
2011-03-13 Apie Dariaus Barono, bažnyčios ir politikų požiūrį į patriotizmą.
326. Paskaitos: : : , , , .
: Valstybė laiko mokslu ir premijuoja nemokslines priešlietuviškas apkalbas.

Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?

Sarmizegetusa
Europos šaknys
2011-03-01 Dar rašoma knyga apie baltiškas Europos kultūros ištakas.
294. Pateiktys: : : , , , , .
: Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys.

Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie proistore arba net paraistorija dabar vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Čia knygos pristatymas, turinio rodyklė, šeši pirmieji skyriai ir vis papildomi bibliografiniai duomenys, leidybos naujienos.

Akmenų vainikai
2011-02-28 Kas per Vielbarko kultūra buvo eros pradžioje Vyslos žemupyje.
285. Paskaitos: : : , , , , .
: Gotai ir gepidai buvo ne germanai, o baltai.

XX amžiaus pradžioje Vyslos žemupyje prie Vielbarko archeologų atkasta kultūra, datuota I a. po Kr. Kapai buvo padengti akmenų vainikais, vyrai laidoti be ginklų. Tokia laidosena tuo metu buvo žinoma tik Gotlando saloje Baltijos jūroje, dabartinėje Švedijoje. Todėl buvo nutarta, kad į Pavyslį iš salos atsikėlę germanai. Tačiau tuo metu dar nebuvo tirtos baltų vietovės. Vėlesni Lietuvos archeologų tyrimai parodė, kad tokia pati laidosena jau seniai ir dar labiau buvo būdinga Vakarų baltams, ypač Semboje ir Lietuvos pajūryje. Kalbotyros duomenys rodo godų ir gepidų tautovardžių baltiškumą ir paremia „Getikos“ autoriaus antikos istoriko Jordanio teiginius, kad gudai kilę iš prūsiško Baltijos pajūrio. Taip sugriūva nuo praėjusio šimtmečio pradžios pasaulyje įsigalėjusi istorikų teorija, kad vadinamoji gotų-gepidų migracija — pakilusi nuo Vyslos žiočių II a. po Kr., atvykusi į Balkanų pusiasalį ir įveikusi Romą V a. po Kr., — buvo germaniška. Vėliausi archeologijos atradimai Lietuvoje įrodo, kad ta migracija buvo baltiška.

Baltų pėdsakai bronzos amžiais archeologės Marijos Gimbutienės žemėlapyje
Nuo Baltijos iki Juodosios jūros
2011-02-09 Kas buvo skitai ir ką reiškė Skitija.
284. Paskaitos: : : , , , , .
: Gudai valdė skitus ir visą Rytų Europą nuo jūros iki jūros.

Iš Baltijos pajūrio Skančios pakilę gudai įveikė spalus Dono baseine ir užvaldė visą Skitiją — Rytų Europą nuo Baltijos iki Juodosios ir Kaspijos jūrų. Užsitikrindami susisiekimą Vislos, Nemuno, Dauguvos ir Dunojaus, Dniestro, Bugo, Dniepro, Dono, Volgos upėmis. „Getikos“ autoriaus istoriko Jordanio teigimu, Dakijos ir Skitijos užvaldymą gudai nuolat kartojo savo tautinėse dainose, jų žygdarbius smulkiai ir nuosekliai aprašė Ablavius ir daugelis kitų senovės rašytojų, patvirtino gudų kilmės Ispanijos vyskupai ir karalius Alfonsas X Išminčius. Ilgametė gudų valdžia tuomet vadinamoje Skitijoje klaidino daugelį rašytojų, ėmusių juos vadinti skitais. Pačių gudų istorikai paaiškino, kodėl klaida įvyko, ją ištaisė ir smulkiai aprašė, kokie buvo tikrieji gudai, tuo pačiu paneigdami dabar paplitusią multietnicizmo teoriją.

Dakijos getai
2010-11-28 Apie Dakijos kilmę ir getų, dakų, trakų etninius bruožus.
278. Paskaitos: : : , , , , , .
: Dakija buvo Dunojaus gudų valstybė.

Ispaniją užkariavusių gudų vadai ir vėlesni gudų autoriai mini senovės dakų ir vėlyvesnių gudų bendrą kilmę ir tautybę. Tačiau XIX amžiaus istorikai kategoriškai tą giminystę neigia. Šiame knygos skyriuje peržiūrimi vienos ir kitos pusės teiginiai. Baigiama kalbotyros duomenimis, pagal kuriuos dakų kalba priskirtina Dunojaus baltų kalbų grupei.

Gudų kilmės vieta
2010-11-15 Apie gotų, godų, gudų kilmę.
276. Paskaitos: : : , , , , .
: Patys gotai save kildino iš prūsiško Baltijos pajūrio.

Gotų kilmės hipotezių glausta apžvalga, išvardijant svarbiausius gotų germaniškumo argumentus, nurodant tokių teiginių klaidas, jų priežastis, prieštaringumą ir nepagrįstumą. Gudų baltiškos kilmės pagrindimas, remiantis pačių gudų didikų (Tautorikio Didžiojo, Jordanio, Šv. Izidoriaus, arkivyskupo de Rados, karaliaus Alfonso X Išminčiaus ir kitų) raštais, kur jie aiškiai save kildina iš prūsiškojo Baltijos pajūrio. Šį teiginį paremia ir gausūs lyginamosios kalbotyros duomenys, Prūsijos istorikas Praitorius bei visa knygoje nuosekliai suverta tolimosios senovės įvykių raidos grandinė.

Mūsų praeities beieškant
2010-11-08 Init TV laidos apie tolimą praeitį, baltų kultūrą ir lietuvių kilmę.
274. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Baltų civilizacija viena seniausių, itin aukštos kultūros.

Česlovo Gedgaudo labdaros fondo vadovo Leopoldo Krušinsko vedamos televizijos laidos „Mūsų praeities beieškant“ apie senovės baltų civilizaciją, lietuvių kilmę, mūsų protėvių tolimą praeitį. Rodo kabelinė televizija „Vinita“ Vilniuje, „Init“ Kaune, Trakuose, Birštone, „Sugardas“ Visagine ir Druskininkų TV pirmadieniais 20:30 – 21:00. Be to, laidas transliuoja ir „Balticum“ Vilniaus rajone, Pajūryje ir Šiauliuose, „Elekta“ ir „Kateka“ Panevėžyje, „Rygveda“ Vilniuje, Kėdainiuose, Jurbarke ir Biržuose, „S plius“ Šiaulių apskrityje ir Klaipėdoje.

Istorinis paveikslas
2010-09-25 Tapytojas Aloyzas Stasiulevičius apie atminties dailę ir politiką.
265. Garso įrašai: : : , , .
: Lietuvos politikai priešiški protėvių kultūros atminimo menui.

Nors valstybė neužsakinėja istorinio meno kūrinių, Lietuvos valdžia išvis priešiška tautinei dvasiai ir protėvių nuopelnų pagerbimui, individualistų grupė savo lėšomis surengė istorinio paveikslo parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metinėms. Paroda veikia Lietuvos dailininkų sąjungos menėje „Arka“ Vilniuje, 2010 m. nuo rugsėjo 15 iki spalio 2 dienos. Šią parodą ir istorinio meno svarbą tapytojas Aloyzas Stasiulevičius pristato Lietuvos radijo 2010-09-25 laidoje „Kultūros savaitė“, kalbina laidos vedėja Jolanta Kryževičienė.

Kvietimas į istorijos paskaitą
2010-08-18 Apie praeities svarbą ateičiai.
257. Numatoma: : : , , .
: Aivaro Lileikio paskaita įvyks Vilniaus savivaldybėje 2010-08-26 16-18:00.

Aivaro Lileikio paskaita apie Sarmatijos, LDK ir dabartinės Lietuvos respublikos sąsajas ir apie Lietuvos svarbą ateities geopolitikai įvyks Vilniaus savivaldybės salėje rugpjūčio 26 dieną 16-18 val.

Inga-750
Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės
2010-07-06 Kaip prieš 750 metų Almino vadovaujami žemaičiai išvadavo baltus.
252. Garso įrašai: : : , , , , , , .
: Tautos šventė yra Durbės 750-metis, o ne Mindaugo karūnavimo sukaktuvės.

Durbės mūšis, kurio 750 metų jubiliejų minėsime liepos 13 dieną, yra viena svarbiausių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Savo reikšme ir mastais jis nusileidžia tik Žalgiriui. Bet kai kuriais atžvilgiais Durbės mūšis įspūdingesnis net ir už jį, nes prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas, be to, padarė tai bemaž vieni — padedami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad Durbės mūšis pakeitė visą karo eigą — be jo Žalgirio tiesiog nebūtų buvę.

Durbė-750
Durbės mūšio 750-ųjų metinių renginiai
2010-06-10 Apie valdžios priešiškumą tautinei šventei ir savanoriškus Durbės 750-mečio renginius.
250. Nuorodos: : : , , , , , , , , .
: Žemaičių pergalė, išlaisvinusi visus baltus, baigėsi Mindaugo išdavyste.

Nors lenkomaniška Lietuvos valdžia nemėgsta tautinės šventės, stengiasi tylomis preleisti didžiąją 750 metų sukaktį, kai, išdavikui Mindaugui parsidavus okupantui, Durbės mūšyje žemaičiai, narsaus ir sumanaus karvedžio Almino vedami, vieni sutriuškino abu kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus ir išlaisvino baltus, žmonės patys rengia gražias paminėjimo ir pagerbimo šventes. Žemaičių sąjunga Kaupų kaime prie buvusios žiemių sostinės Tverų liepos 2 – 4 dienomis organizuoja iškilmes, mūšio inscenizaciją, baltų kovos ratą, riterių galynes, vyriškas varžybas, žaidimus ir koncertus. Liepos 9 – 10 latviai pačioje Durbėje pagerbs didvyrius jiems pastatytu paminklu, paroda, amatų muge ir tautiniais koncertais. Liepos 13 Medžiokalnio ąžuolyne prie Kražių — žemaičių vėliavos atkūrimo iškilmės, dainos, šokiai, jodinėjimas žemaitukais, šaudymas iš lanko. Liepos 13 draugija „Pilis“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengs istorijos tyrinėjimo paskaitas, pristatys Ingos Baranauskienės romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ bei dokumentinę tų įvykių apžvalgą „Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės“.

Tautosakos reikšmė mokslui
2010-05-21 Leopoldas Krušinskas per Lietuvos radiją apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje.
241. Garso įrašai: : : , , , , , .
: Lietuvių tautosaka vertesnė istorijos mokslui ir mokslotyrai už PR raštiją.

Česlovo Gedgaudo fondo steigėjas Leopoldas Krušinskas menotyrininkei žurnalistei Ingai Berulienei apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje — 2010-05-21 16:03-16:30 per „Lietuvos radiją“, laidai „Gyvoji istorija“. Deja, garso kokybė visai prasta, jau pačio pokalbio įrašymo metu.

Elitas ir kalba
2010-04-30 Apie kalbos likimą, kas ją gina ir kas parduoda.
218. Pastabos: : : , , , , .
: Lietuvos elitas išduoda valstybę ir gimtąją kalbą.

Lietuvos „elito“ atstovai kaskart atviriau, nusimesdami kaukes, visai nebesidrovėdami ima atstovauti ir ginti svetimos valstybės interesus.

Baltai nuo Atlanto iki Uralo
2010-03-18 Prof. Algirdas Girininkas apie protėvių priešistorę pagal archeologinius duomenis.
232. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Senovėje baltai viešpatavo nuo Atlanto iki Uralo.

Prof. Algirdas Girininkas TV.delfi.lt Rolandui Maskoliūnui ir Robertui Narmontui apie „Lietuvos archeologijos“ šešiatomį, įvertintą 2009 metų mokslo premija (su dr. Audrone Bliujiene ir prof. Vladu Žulkumi už pateiktį „Baltai Baltijos jūros erdvėje“).

Ir vėl viena tiesa
2009-12-03 Prof. Bronius Genzelis apie tėvynės išdavikų žiniasklaidoje įsigalėjusią Lietuvos istorijos cenzūrą.
188. Nuorodos: : : , , , , .
Lietuvos istorijos klubas Čikagoje
2009-12-03 Čikagoje įsisteigė Lietuvos istorijos klubas.
185. Numatoma: : : , , .
: 2009 gruodžio 13 Pranas Jurkus praneš apie naujausius Jūratės de Rosales veikalus.

Čikagoje susibūrė Lietuvos istorijos diskusijų klubas. 2009 metų gruodžio 13 dieną, sekmadienį, 11:30 klubas kviečia į vakaronę, kur teisininkas, rašytojas ir praeities tyrinėtojas Pranas Jurkus pristatys garsios žurnalistės ir mokslininkės Jūratės de Rosales veikalus apie gudų žygius ir seniausią Europos valstybę.

Istorijos nežinantys pražūva
2009-11-24 Apie 2009-11-16 pasirašytą „gynybinę“ sutartį, galbūt jau paskutinę.
186. Ištraukos: : : , , , .
: Vėl gretimos šalies kariuomenę įsileidžiame be mūšio.
Jotvingių žodynėlyje slypi raktas
2009-11-03 Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose.
171. Pastabos: : : , , , , .
: Susidarant ispanų kalbai, p→b, t→d, k→g kito baltiškai, be germaniškų f, h, th.

Penktajame mūsų eros amžiuje gudams užvaldžius Pirėnų pusiasalį, pasikeitė ir vietinė lotynų kalba (romansas), virtusi ispanų kalba. Sprogstamųjų priebalsių p→b, t→d, k→g suskardėjimas, šnypščiamųjų ir gomurinių priebalsių f, h, th išnykimas rodo, kad gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).

1997 – 2009 m. interneto raidos metraštis
456. Nuorodos: : : , , , , .

2005-12-08 „Lietuvos internete“ dešimtmečio iškilmėse, išreiškus pageidavimą sudaryti sąlygas ir kitiems pranešinėti įvykius, pristatinėti naujoves Vlado Palubinsko beveik nuo pat interneto pradžios leidžiamame interneto metraštyje, jis sutverė dalykinę WWW leidyklą žinių talkai ir perkėlė metraščio leidybą „Savon Lietuvon“. Bet ligtol susikaupusią medžiagą paliko archyve up.on.lt, surikiuotą į kalendorinę rodyklę, ten veikia ir paieška po metraštį pagal būdingo žodžio užklausą.

Jūratės de Rosales laidos per televiziją
2009-09-28 Pranešimas apie Sigito Valadkos televizijos laidą „Istorija, kurios nežinome“.
148. Numatoma: : : , , , , , .
: Jūratė de Rosales kalbės per „Init TV“ kas savaitę, pradedant spalio 1.

Sigito Valadkos televizijos laida „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vyksta ketvirtadieniais per „Init TV“, vaizdo įrašai čia skiltyje „Raiškiai“, URL http://on.lt/filmai/.

Draugas-1920
Revolveriai ir šampanas tarp broliškų tautų
2009-09-25 Apie Lietuvai pražūtingą lenkinimo politiką.
172. Pastabos: : : , , , , , .
: Lenkai nepripažįsta lietuviams padarytų skriaudų.

Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo valstybę.

Klasikos Muzikinis pastišas Jūratės de Rosales gimtadieniui
2009-09-09 Karaliaus Alfonso X Išminčiaus nuopelnai klasikinei muzikai ir istorijai.
137. Garso įrašai: : : , , , , , , , .
: Alfonsas X Išminčius liudija aukštą gudų ir senosios Europos kultūrą.

2009-09-09 „Klasikos“ radijo laidos „Muzikinis pastišas“ vedėja Jūratė Vičienė kalbina Gabrielių Gykį, Leopoldą Krušinską ir Jūratę Rosales jos 80-ojo gimtadienio proga. Apie šios darbščios, protingos ir garbingos moters, gyvenančios Venesuelos sostinėje Karakase, nuopelnus Lietuvai. Bei apie Kastilijos ir Leono karaliaus gudų kilmės Alfonso X Išminčiaus nuopelnus klasikinei muzikai, Europos kultūrai ir lietuvių protėvių istoriografijai.

Protėvių praeities slėpimas ir niekinimas yra nusikaltimas
2009-07-13 Pareiškimas Lietuvos prezidentei iškelti bylą dėl duomenų apie Sarmatiją iškraipymo.
112. Prakalbos: : : , , , , , .
: Faktų apie protėvių valstybę slėpimas prieštarauja nacionalinio saugumo įstatymui.

Sarmatijos ir Lietuvos istorijos esmę privalo žinoti kiekvienas valstybės tarnautojas ir politikas. Būtina patikrinti valstybės įstaigų istorikų veiklą dėl protėvių ir mūsų valstybės istorijos netyrimo ir neviešinimo, dėl Sarmatijos vertinimo klaidų ir duomenų tyčinio klastojimo, dėl aplaidaus pareigų nevykdymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Įspūdinga knyga apie mūsų protėvius
2009-06-19 Jono Laurinavičiaus „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“.
71. Pateiktys: : : , , , , , , .
: Minske išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas.

Rimantas Matulis: Minske rusų kalba išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas — net 327 psl. Jono Laurinavičiaus akademinė monografija „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“ (Древняя Литва: Цивилизация и государство).

Krikstas
Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją
2009-04-23 Protėvių senovės atskleidimas, tyrinėjant istorijos raštus ir kalbos duomenis.
29. Paskaitos: : : , , , , , , .
: Gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai.

Istorinės kalbotyros duomenys patvirtina metraščius, kad vadinamieji gotai buvo ne barbarai germanai, o baltai išeiviai — gudai (godai). Ir kad gudai buvo ryškiai aukštesnės kultūros už tuometinius Europos barbarus. Atsikraustę į Pirėnų pusiasalį, gudai pakeitė lotynų tartį į romansą, iš kurio kilo ispanų kalba.

Dingusi senosios Europos kultūra
2007-11-03 Apie Jūratės Rosales istorinius tyrinėjimus ir knygą „Didžiosios apgavystės“.
138. Garso įrašai: : : , , , , , , , .
: Europos istorija suklastota visai neseniai, tik Lietuvai apsikrikštijus ir praradus valstybę.

2007-11-03 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“ Audrys Antanaitis kalbina iš tolimosios Venesuelos į Lietuvą atvykusią Jūratę de Rosales jos knygos „Didžiosios apgavystės“ išleidimo proga.

Protėvių kultūra prieš feodalizmą
2006-11-18 Baltų visuomenė ankstyvųjų Viduramžių pradžioje (V-VI amžiais).
277. Paskaitos: : : , , , , , , , .
: Prabangios įkapės rodo aukštą protėvių kultūrą ir tolimus jų žygius.

Archeologijos profesorius akad. Eugenijus Jovaiša apibūdina ankstyvųjų viduramžių pradžios baltų visuomenę, apžvelgia kunigaikščių, karo vadų ir kariaunos atsiradimo baltuose laikus, paliečia kunigaikštiškų kapų etniškumo klausimus, gotų, hunų, avarų ir baltų santykius naujojo Europos politinio žemėlapio susidarymo aušroje. Atkreipdamas dėmesį į daugelį prabangių palaidojimų, turtingų ne tik atvežtinių, bet ir vietinės gamybos aukšto meistriškumo itin puošnių įkapių, Eugenijus Jovaiša paneigia visuomenės „polietniškumo“ ir maišymosi su „ateiviais“ hipotezes, baltų sėslumo, tamsumo, skurdumo ir atsilikimo apkalbas.

Lietuvos.net
2005-12-09 Pilietinio sąjūdžio pristatymas.
12. Pateiktys: : : , , , .
: Kurkime teisinę, turtingą ir dvasingą Lietuvą.
Tomas Baranauskas 2005-12-08 konferencijoje
Lietuvos istorijos forumas
2005-12-07 Istorija.net pristatymas.
8. Pateiktys: : : , , , , , .
: Forume moksliškumo kriterijai negali būti tokie patys, kaip mokslinėje spaudoje.

Forumas man kaip istorikui davė nemažai. Visų pirma — supratimą, kokios temos yra iš tiesų svarbios visuomenei. Istorikai, deja, dažnai užmiršta, o gal kartais ir nenori pripažinti, kad dirba ne sau, ne abstrakčiam „mokslui“, o būtent visuomenei. Tuo anaiptol nenoriu pasakyti, kad istorikas turi pataikauti visuomenei ir rašyti tik taip, kaip to norėtų eilinis istorijos mėgėjas. Kartais reikia elgtis atvirkščiai — paprieštarauti istorijos mėgėjui, nurodyti, kas iš tiesų svarbu, į ką reikia atkreipti dėmesį. Bet visa tai turi turėti ryšį su tuo, kuo gyvena istorijos mokslų universitetuose nestudijavęs žmogus. Ne vienas mano straipsnis spaudoje kilo iš problemų, kurios išryškėjo forumo diskusijose. Be to, forumas suteikia galimybę sekti istorijos naujienas, sužinoti istorijos tyrimams naudingų interneto resursų adresus.

Nuo auksologijos iki lietuvių etnogenezės
2005-11-04 Apie Gintauto Česnio veiklą ir nuopelnus profesoriaus 65 metinių proga.
155. Nuorodos: : : , , , , .
: Gintautas Česnys buvo pasaulinio mokslo žymūnas, pasišventęs tautos paveldui ir žmogaus genetikai.

Profesoriaus Gintauto Česnio 65 metų sukakčiai pažymėti Janina Tutkuvienė pateikia šios iškilios asmenybės — Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto, buvusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano (1988-1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo (1988-2001), Lietuvos valstybinės premijos laureato (1989) ir Estijos valstybinio apdovanojimo (2005) — mokslinės veiklos ir kitos kūrybos apžvalgą. Gintautas Česnys baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą 1963 metais. Jo mokslinė ir pedagoginė veikla rutuliojosi nuo auksologijos (pirmoji disertacija „Lietuvių kūdikių auksologinė charakteristika, longitudinalinis tyrimas“, 1970) iki lietuvių etnogenezės (antroji disertacija „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija“, 1986) problemų nagrinėjimo. Dabar profesorius daugiausia laiko skiria svarbiausių Lietuvos antropologijos istorijos periodų apibendrinimui, iškiliausių jos asmenybių mokslinės veiklos nagrinėjimui.

Lietuviai — getų ir gerulių palikuonys
2004-04-23 Pranešimas, skaitytas Mokslų Akademijoje, diskusijoje apie lietuvių kilmę.
243. Paskaitos: : : , , , , , , , .
: Menami „indoeuropiečiai“ yra istoriniai getai, kurių palikuonys esame mes, lietuviai.
Juozas Zykus
Kūrėjo tiesa
2001-08-27 Savininkiška teisingumo, gėrio ir pažangos samprata.
116. Prakalbos: : : , , , , , , .
: Žmonijos istorija yra nuolatinė kūrėjų ir griovėjų kova.

Kūrėjų ir vartotojų pilietinės nuostatos demokratinėje santvarkoje labai skiriasi. Kūrėjas labiausiai pasikliauja savimi. Ėmėjai kliaujasi svetimas gėrybes skirstančia valdžia. Kūrybingas davėjas yra taikus. Bedvasiai ėmėjai yra aršūs. Kūrėjas dažniausiai būna individualistas. Agresyvūs svetimo turto dalintojai lengvai spiečiasi į būrius ir minias. Ėmėjai aršiai kovoja su kūrėjais, kad šie jiems atiduotų kuo daugiau. Kūrėjas kovoja ne su žmonėmis, o su žmogiškomis ydomis — pirmiausia savo paties ydomis. Kūrėjas stoja už lygias teises visiems veikti savarankiškai, už veikos padarinius atsakant savo turtu ir garbe. Ėmėjai griebiasi tikrinti, apskaičiuoti ir pažaboti veikiančių kūrėjų, mūru stoja tik už teisę visiems po lygiai suvartoti, savo atsakomybę perkeliant valstybiniam socialiniam draudimui. Kūrėjas susitaiko su valdžia, kuri gerbia kūrybą ir gina nuosavybę. Ėmėjai trokšta valdžios, kuri juos gintų, šelptų ir gerbtų.