Lietuva internete: žinių talka

Tiesa ir prisitaikymas

2011-09-16 Prof. Viktorijos Pakerienės prakalba akad. Jono Kubiliaus 90-mečiui.

345. Prakalbos: Praeitis: Švietimas: dora, mokslas, pagerbimas, sukaktis, tauta, universitetas.

Jonas Kubilius: Tauta turi išlikti, inteligentas turi nuveikti ko nors gero visuomenės labui.

Rosales viešnagė Lietuvoje

2011-05-30 Jūratės ir Luiso Rosales susitikimų ir pasisakymų 2011 m. biržely medžiaga.

318. Numatoma: Praeitis: Gudai: įvertinimas, iškilmės, istorija, kilmė, mokslas, nuopelnas, universitetas.

Jūratė Rosales: Garbės daktarės vardo suteikimo proga aplankiau Lietuvą.

Turiu padėkoti akademinei bendruomenei už mano triūso pripažinimą Lietuvai svarbia moksline veikla — už garbės daktarės vardo (doctor honoris causa) suteikimą. Pripažinimo iškilmės įvyko birželio 15 dieną 11 valandą Vilniaus pedagoginio universiteto centrinių rūmų aktų salėje (Studentų g. 39), inauguracinė paskaita ir naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas — Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino g. 3) birželio 16 dieną 16 valandą. Paskaita Birštono savivaldybės salėje — birželio 18 dieną 15 valandą, paskaita Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune — birželio 20 dieną 14 valandą. Jotvingių ir prusių atminimo pagerbimas Punske — birželio 21 dieną (atšaukiau). Mokslinė diskusija Klaipėdos universiteto senato salėje — birželio 22 dieną 11 valandą, o 17 valandą — paskaita Klaipėdos viešojoje bibliotekoje. Dabar čia vaizdinė ir kitokia medžiaga, kurią pavyko surinkti talkininkų dėka.

Ką paneigė teismas

2011-05-13 Europos teisingumo teismas paneigė kaltinimą dėl lietuviškos rašybos.

315. Ištraukos: Santvarka: Kalba: asmenvardis, griovimas, kalba, rašyba, teismas.

Vladas Palubinskas: Polonizacijos politiką remia žurnalistai dėl teisės kalbėti neišmanant.

Polonizacijos politikų užduotis išdarkyti ir sugriauti lietuvių kalbą, padaryti nepatogia ir netinkama, išstumti ją iš vartosenos. Bet parsidavėliai tėvynės išdavikai remiasi ir žurnalistų, valstybės tarnautojų, „viešųjų intelektualų“ teise kalbėti, ko neišmano — pareiga kartoti gautą naujienų agentūrų ir kitokią propagandą raštu, nežinant tikrinių daiktavardžių ištarimo, matant tik užrašą. Taigi priežastis ne runkelių tamsumas ir elito apšviestumas, o atvirkščiai — paviršutiniškas visuomenės auklėtojų išsilavinimas. Nemokėti visų pasaulio kalbų nebūtų gėda, jei ne pastangos nuslėpti nemokėjimą ištarti ir užrašyti svetimžodžio lietuviškai, dangstant savo neišmanymą kaltinimu visai tautai, kad jinai prastai moka užsienio kalbas. Todėl aš pasiūliau ištaisytas lietuviškos rašybos taisykles, kurios apgina šventą kalbėtojo teisę nusirašyti ir nemokant ištarti.

Kaip mokslininkas virsta pamokslininku

2011-03-13 Algimantas Bučys apie Dariaus Barono ir politikų požiūrį į patriotizmą.

326. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: dora, gynyba, išdavystė, istorija, savižudybė, tauta, tikyba.

Genovaitė Mačiūtė: Valstybė laiko mokslu ir premijuoja nemokslines priešlietuviškas apkalbas.

Algimantas Bučys: Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?

Europos šaknys

2011-03-01 Dar rašoma knyga apie baltiškas Europos kultūros ištakas.

294. Pateiktys: Praeitis: Gudai: archeologija, istorija, kalbotyra, kilmė, tauta.

Jūratė Rosales: Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys.

Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie proistore arba net paraistorija dabar vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Čia knygos pristatymas, turinio rodyklė, šeši pirmieji skyriai ir vis papildomi bibliografiniai duomenys, leidybos naujienos.

HTML5 garbės ir W3C gėdos žymuo

2011-01-19 WWW architektų taryba skelbia ir kviečia platinti HTML5 žymenį.

287. Apžvalgos: Kūryba: HTML: bulvaras, dizainas, logika, rinkodara, standartas.

Vladas Palubinskas: Bulvarinės rinkodaros mėgiamas sąvokų painiojimas įsimetė į W3C.

HTML ir CSS aprašai vis aiškesni, lengviau suvokiami, maloniau skaitomi — tai didelis jų kūrėjų ir standartų tarybos nuopelnas. Ir svarbus įgyvendinimo, paplitimo, taisyklingos tinklapių kūrybos, pagarbos standartams veiksnys. Bet tai pasiekta be bulvarinės reklamos agentūrų pagalbos. Įsibrovę į standartų tarybą, jos vardu cigoniškų užkalbėjimų daktarai drumsčia žmonių protus ir laužo pačias taisykles. Žymuo beprasmis, o HTML5 sąvoka tyčia supainiota.

Kaip rašyti raiškiai

2010-07-02 Raiškaus rašto „Tekstilės“ ženklai leidykloje „Sava Lietuva“.

249. Pamokos: Leidyba: CMS: apdaila, braižas, css, darna, patarimai, stilius, taisyklės.

Vladas Palubinskas: Paskelbti galima ir nemokant, bet su „Tekstile“ pavyks dailiau ir aiškiau.

Geruliai

2010-01-19 Baltų istorija nuo vėlyvųjų antikos laikų iki susidūrimo su krikščionybe.

275. Paskaitos: Praeitis: Gudai: baltai, galindai, geruliai, giruliai, gotai, gudai, rugijai, skiriai.

Rimantas Matulis: Lietuvių kilmės iš romėnų ir iš gerulių teorijos gali neprieštarauti.

Raiškiai

Dr. Jūratės de Rosales perspėjimas

2011-10-09 Amerikos lietuvių žurnalistė apie emigraciją, žiniasklaidą ir orumą.

349. Vaizdo įrašai: Santvarka: Leidyba: baltai, gudai, istorija, orumas, tauta.

Jūratė Rosales: Lietuvoje grėsmingai gilėja praraja tarp valdžios ir tautos.

Jūratė de Rosales: Pro tą angą, kurią mano surasti dokumentai atvėrė, jau tekės pažinimo srovė. Kaip sakė Maironis — nebeužtvenksi upės bėgimo. Antra — anksčiau ar vėliau nebegalėsime kliautis vien apgavimais. Tikrieji senieji dokumentai, tuo labiau dabar, elektronikos laikotarpiu, kada jie staiga pasidarė labai prieinami, patys susiras skaitytoją. Aš juos jau suradau ir paskelbiau — nieko neišgalvojau. Toliau viskas vyks savaime. Kas tam priešinasi, liks praeity, užmaršty, kitapus.

Jei imsi prisitaikyti, niekas tavęs negerbs

2011-10-04 Pokalbis apie Lietuvos raidą ir emigrantų likimą per Init TV.

343. Vaizdo įrašai: Santvarka: Švietimas: dora, emigracija, gudai, tauta.

Jūratė Rosales: Reikia diagnozuoti pragaištingą tautos išsivaikščiojimo ligą.

Jūratės de Rosales 2011 m. birželio 20 d. pokalbis su TV laidos „Susitikimai“ vedėju Sigitu Valadka apie Lietuvos ūkinę ir dvasinę raidą, apie emigracijos mastą ir išeivių pasirinkimą, apie mokslą, žiniasklaidą ir žurnalistiką. Parodyta per „Init“ televiziją 2011 m. spalio mėn. 4 d.

Europa germanų ir slavų susidarymo laikais

2011-10-01 „Žinių radijo“ laida „Avilys“ apie mūsų protėvius Vėlyvosios Antikos laikais.

339. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: baltai, galtai, geruliai, getai, gudai, istorija.

Rimantas Matulis: Geruliai, getai, dakai, trakai tikriausiai buvo baltai.

Protėvių senovės kultūrą iki krikšto oficialūs istorikai neigia politiniais tikslais, o ne dėl metraščių trūkumo — senovės graikai, romėnai protėvius minėjo plačiai ir smulkiai, žinių yra netgi žydų Biblijoje ir Egipto raštuose. Menamų indoeuropiečių pagrindą sudarė lietuvių protėviai getai. Rimantas Matulis apie lietuvių kilmę 2011-10-01 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“, vedėjas Audrys Antanaitis.

Istoriniai eksponatai

2011-09-02 Pranešimas žiniasklaidai apie surinktus ir paliudytus daiktinius duomenis.

337. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: istorija, lenkinimas.

Milvydas Juškauskas: Lietuvos ir Lenkijos vadovai proistorę turi pripažinti bendra istorija.

Politiniai aferoistorikai rengia pseudomokslines konferencijas ir kursto tautinę nesantaiką, slepia ir klastoja praeities įvykius, nežino ir nepaiso svarbiausių mūsų praeities faktų. Skitijos, Sarmatijos, Lietuvos imperinę praeitį vadina „proistorija“ — priešistore, neistoriniais įvykiais, mitologinėmis legendomis, tautosaka, net prasimanymais. Tuo tarpu surinkta ir ekspertų sertifikuota daugiau kaip du šimtai senoviškų monetų, nemažai žemėlapių, kitų įrodomąją vertę turinčių daiktinių duomenų, pakankamų proistorei pripažinti istorija. Priešingai, jokių duomenų, rodančių buvus „Abiejų tautų respubliką“, „Rzeczpospolita“ rasti nepavyko, atrodo, tai tėra šių laikų politinių istorikų pramanas. Lietuvos, Lenkijos ir kitų kaimyninių valstybių vadovai, pasitelkę ekspertus, turi patikrinti ir deramai įvertinti surinktus tikrovės įrodymus.

Juozapo Montvilos takais

2011-08-04 Kraštotyros žygio po Vilnių Juozapo Montvilos takais vaizdai.

331. Paveikslai: Praeitis: Paveldas: žygis, kapas, kraštotyra, pagerbimas, paminklas.

Donatas Januta: Vilniuje dar išlikusi atmintis ir pagarba miesto geradariui.

Gražią rugpjūčio 4 dieną surengėme pažintinį žygį Juozapo Montvilos atminimui ir jo nuopelnams pagerbti. Juozapas Mantvila (1850-1911, rusiškai Юзеф Монтвиллъ, lenkiškai Józef Montwiłł) pastatė keturis naujus gyvenamuosius kvartalus, Vilniaus senbuvių ligšiol tebevadinamus Montvilos kolonijomis, „Žemės banko“ (dabar „Lietuvos banko“) pastatą Gedimino pr. 6, savo namą (dabar Susisiekimo ministerija) Gedimino pr. 17 ir kitas įžymybes, ypač daug nusipelnė šelpdamas neturtingo jaunimo mokslus, steigdamas švietimosi ir kitokias visuomenines draugijas, tarp kitų sudarė sąlygas reikštis ir būsimajam prezidentui Antanui Smetonai.

Daumanto tiltas

2011-07-27 Fotoreportažas, aplankius tiltą prie Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus sienos.

328. Paveikslai: Praeitis: Partizanai: žygis, gynyba, istorija, karas, tauta, tiltas.

Donatas Januta: Ties šiuo geležinkelio tiltu kovėsi Daumanto partizanai.

Vakar išvažinėjau beveik visą Karaliaučiaus kraštą. Miestus ir miestelius. Pasikalbėjau Tilžėje su Lietuvos respublikos konsule. Pasisvečiavau pas kleboną, išgėrėme keletą (kas gi skaičiuoja, kiek) „kleboniškų“. Išvažiavau iš viešbučio 08:00 ryto ir grįžau vakare po 11:00. Parodau aplankyto geležinkelio tilto Lenkijos ir Rusijos pasienyje nuotraukas. Tilto, ties kuriuo, kaip rašė Juozas Lukša (Daumantas), jo būrys susikovė su rusų ir lenkų sargybiniais.

Dr. Jūratė de Rosales Lietuvoje

2011-07-14 „Init“ TV laida apie Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 m. birželio antroje pusėje.

323. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: įvertinimas, gudai, iškilmės, istorija, mokslas, nuopelnas, tv.

Jūratė Rosales: Jūratės de Rosales moksliniai tyrinėjimai įvertinti VPU medaliu ir grabės daktarės vardu.

„Init“ televizijos laida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 metų birželio 13 – 23 dienomis: apie mokslinių tyrinėjimų pripažinimo iškilmes, apdovanojant Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) medaliu ir suteikiant garbės daktarės vardą (honoris causa), apie paskaitą ir knygos „Europos šaknys“ pristatymą Lietuvos mokslų akademijoje, apie dalykinius susitikimus su kalbininkais Vytauto Didžiojo universitete, su archeologais Klaipėdos universitete, su istorikais, kraštotyros ir tautinės kultūros puoselėtojais, savo talkininkais. „Init TV“ laidos autoriai Vaida Stagniūnaitė ir Saulius Novikas.

Lietuvos istorija per Gino iPad2

2011-07-06 Valstybės dienos proga akad. Eugenijus Jovaiša apie Lietuvos istorijos pateiktį.

321. Garso įrašai: Leidyba: Gudai: istorija, pristatymas.

Vladas Palubinskas: Išmanant istoriją ir technologijas, Lietuvą galima pateikti labai patraukliai.

Nors Lietuvos valdžia skatina ir apmoka lietuvių kultūros niekinimo kūrybą, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, VPU istorijos dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša savo darbais per iPad2 įrodo, kad, išmanant istoriją, tautos kultūrą ir šiuolaikines technologijas, Lietuvą galima pristatyti labai patraukliai. Valstybės dienos proga profesorių kalbina „Žinių amžiaus“ vedėja Jolanta Jurkūnienė per „Lietuvos radiją“ 2011 m. liepos 6 d.

Rytų ir Vakarų istorijos spragos

2011-06-18 Doc. Edvardo Satkevičiaus pranešimas po dr. Rosales paskaitos Birštone.

332. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: baltai, getai, gudai, hunai, istorija, kapas, piliakalniai.

Jūratė Rosales: Politiniai istorikai nepaiso archeologijos baltiškų iškasenų Kinijoje.

Doc. Edvardas Satkevičius iš Kauno papildo dr. Jūratės de Rosales paskaitą Birštone 2011 m. birželio 18 d. apie baltų paminėjimus kinų metraščiuose, apie gerai išsilaikiusius baltiškus kapus I tūkst. pr.m.e. ant Gintaro ir Šilko kelio Gobio slėnyje (dabar dykuma Vakarų Kinijoje), apie tų baltų iš kinų perimtos tarties dzūkiškus bruožus ir apie II a. pr.m.e. bei V m.e. a. piliakalnius, rodančius pilių grandinės liekanas ant buvusių valstybių sienos dabartinėje Lietuvoje. Šių duomenų politiniai istorikai ir kalbininkai ligšiol netyrinėja, nepaiso (ignoruoja).

Lenkai 1912 metais

2011-04-07 Lenkų kiekybinis santykis su kitomis tautomis prieš I pasaulinį karą.

307. Paveikslai: Praeitis: Partizanai: baltai, lenkinimas, tauta.

Vladas Palubinskas: Vidurio Lietuva nutautinta tik lenkų okupacijos 1920 - 1940 metais.

Lenkijos etnografų 1912 metais sudarytas lenkų tautybės žmonių apgyvendinimo tankio žemėlapis, lenkų dalies % santykis su kitomis tautomis. „Tautų pavasary“ lenkų nebuvo daugiau kaip lietuvių, o su latviais, Suvalkijos ir Prūsijos lietuviais (kurie tebekalbėjo lietuviškai) Lietuva dar buvo ryškiai didesnė. Valstybę suskaldė ir nutautino lenkų ir sulenkėjusių Lietuvos bajorų (Pilsudskio, Želigovskio ir kitų) sukeltas karas, agresija prieš atsikuriančią Lietuvą ir kitas kaimynines tautas. Spustelėjus žemėlapis atsiveria visu dydžiu, o jo aprašymas — „Rokiškio“ dienyne.

Klausimai

Iškelti klausimai, jų atsakymai, pasiūlymai, užsakymai

Kur išsikraustė dakai?

2010-05-10 Klausimas, kur žinomi dakų pabėgėlių pėdsakai 106-aisiais metais.

229. Pasiteiravimai: Praeitis: Gudai: baltai, dakai, etnocidas, genocidas, getai, jotvingiai, karas, rumunai.

Jūratė Rosales: Po romėnų genocido 106 metais dab. Rumunijoje baltų nebeliko.

106-aisiais mūsų eros metais Roma nukariavo ir sunaikino dakų valstybę. Senuose raštuose ji buvo suprantama kaip bendresnės didžiulės, bet nesuvienytos valstybės nuo jūrų iki jūrų dalis. Po karo buvusių vietinių gyventojų nebeliko: vieni žuvo, kiti išsikraustė šiauriau, pusę milijono romėnai išvežė į vergiją, o jų vieton atkėlė ir apgyvendino kolonistus. Senbuviai kalbėjo baltiškai, o naujakurių lotyniška kalba ilgainiui virto dabartine rumuniška.

Spameriai.lt

2009-10-07 Ką galima išvadinti spam teršėju, kaip juos registruoti?.

158. Pasiteiravimai: Leidyba: Sava: žinynai, brukalas, reklama, spam.

Vladas Palubinskas: Įsteigtas Spameriai.lt, bet reiktų žinovų patarimų.

Ką galima vadinti piktybiniu spam kenkėju, kaip turėtų atrodyti gėdos stulpas, ar susirinktų talkininkų juodajam sąrašui tvarkyti, o gal verta steigti lietuvišką DNSBL serverį?

Gal kas norėtų imtis šio leidinio apdailos?

2009-08-16 CSS dailininko kvietimas talkon arba braižo paklausa.

87. Pasiūlymai: Kūryba: CSS: apdaila, braižas, css, dizainas, stilius.

Vladas Palubinskas: Galėtų būti keli leidinio rūbai, antai šventėms pasipuošti, persirengti iškilmingiau.

Nuorodos

Kur verta pasižvalgyti žiniasklaidoje

Gėrėjimasis tautos pažeminimu

368. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: praeitis, tauta.

Jonas Užurka: Baltai – viena iš unikaliausių pasaulio tautų. Apie tai byloja ne tik legendos, bet seniai patvirtinta ir moksliškai. Tai patvirtina iškiliausi ir mūsų dienų mokslininkai baltistai: ir akademikai Vladimiras Toporovas, Zigmas Zinkevičius, ir mūsų tautos ištakų tyrinėtojos mokslininkės Marija Gimbutienė, Jūratė Statkutė de Rosales. Visame pasaulyje kuo toliau, tuo vis intensyvėja tautinės savasties plėtojimas. Jau ne tik meno kūrėjai, ne tik istorinės praeities tyrinėtojai, bet jau net ir kriminalistai, ekspertai, antropologai, genetikai, pasitelkę naujausias mokslo technologijas, išsijuosę ieško savasties, savo tautų ištakų, giminystės šaknų. Ypač kosmopolitizmo plėtros amžiuje, akivaizdžiai ryškėja bene visų valstybių (tautų) prioritetai – savasties paieškos, fundamentalus tautinių ištakų puoselėjimas ir dvasinis pakylėjimas. Per ilgus okupacinius šimtmečius mus negailestingai minkant it pilką tešlą, mūsų tautos deimantiniai žiedeliai dabar dar tik skleidžiasi. Tačiau ir toliau paslaptingos jėgos visais vis dar įmanomais būdais negailestingai trina iš mūsų atminties mūsų garbingą praeitį.

Prekyba sąžine arba VSD stogas

367. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: žiniasklaida, teisės, teismas.

Rolandas Boravskis: KGB archyvai Lietuvoje buvo pradanginti ir niekas jų net neieškojo, nes jie sužlugdytų daug aukštas pareigas užimančių dabartinės Lietuvos respublikos politikų, teisėjų, prokurorų, departamentų vadovų ir t. t. Ką jau bekalbėti apie didžiausią dvidešimties metų nepriklausomos Lietuvos pasiekimą – elitą. Kažkam, disponuojančiam slaptaisiais KGB archyvais (neatmestina galimybė, kad tai VSD), suteikta didžiulė galia reguliuoti procesus ir įvykius dabartinėje Lietuvos valstybėje. Noriu patarti ir įspėti blaiviai mąstančius: neverta tų „agentų“ rašinių komentuoti įvairiuose portaluose — tuo jūs keliate reitingus internetiniams portalams ir leidžiate lobti nesąžiningai žiniasklaidai.

Lietuvi, ką renkiesi: Lietuvą ar vėžį?

366. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: tauta.

Olava Strikulienė: Apklausos tik tiek patikimos, kiek teisingai suformuluojami klausimai. Tarkime, galima suformuluoti taip. Ką labiau myli? Motiną, žmoną, Tėvynę ar vaiką? Ką pirmiausiai gintum? Kiekvienas suaugęs žmogus atsakytų, kad gintų savo bejėgį vaiką. Ir „Delfi“ galėtų skelbti skandalingą išvadą, kad lietuviai spjauna ne tik į savo Tėvynę, bet ir į savo motinas. O gyvenimo partneres, skirtingai nei kitos tautos, laiko paskutinėje vietoje. Jas, ištikus bėdai, gintų tik 0,3 proc. respondentų. O tada būtų galima skalambyti apie užguitas Lietuvos moteris, skandalingą lyčių nelygybę ir taip toliau. Kitaip skambėtų atsakymai, jei žmonių ne tiesiogiai klaustų apie Lietuvos nepriklausomybę, bet konkrečiau. Pvz., ar sutiktumėte, kad jums neleistų vykti į Airiją, Norvegiją ir t.t. užsidirbti? Ar sutiktumėte, kad jums būtų uždrausta vykti į Ispanijos, Turkijos, Egipto ir t.t. kurortus? Išsodintų Vilniaus oro uoste iš lėktuvo ir įgrūstų į saugumo rūsį. Ar sutiktumėte, kad jūsų vaikams būtų draudžiama mokytis Vakaruose? Ar sutiktumėte, kad jums būtų draudžiama balsuoti, už ką norite? Ar sutiktumėte, kad, užsimanę pakritikuoti jau ne savo valdžią, dingtumėte jau kitą naktį?Ar sutiktumėte, kad jūsų vaiką augintų du vyrais apsimetantys asmenys sulaižytais plaukais? Ir taip aišku, ką atsakytume. Ne, nesutinkame!

Briuselis puola orius ir savo tautą ginančius vengrus

365. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: papročiai, tauta, teisės.

„Respublikos redakcija“: Vengrija šiuo metu šmeižiama vos ne per visas masines informacijos priemones. Šios šalies Konstitucija vadinama „antidemokratiška“, nes demokratiniame pasaulyje šis žodis skamba baisiausiai. Juk nesakysi, kad Vengrijos Konstitucija akcentuoja doros ir moralės dalykus. Nesakysi, kad saugojamas krikščioniškumas, stiprinama Vyriausybės kontrolė teisinei sistemai ir centriniam bankui. Nesakysi, kad Konstitucija buvo priimta demokratiškai. Nes taip pasakius išnyktų ir dirbtinis baubas. Paradoksas. „Liberaliojo“ Briuselio nė kiek nešokiruotų besimaivantys transvestitai, persirengę vengrais. Nešokiruotų nuogalius, pjūklu grojantis Ferenco Listo kūrinius. Tačiau šokiruoja orus, išdidus, savo tautos vertybes saugantis vengras?

Lietuva yra kiekvieno iš mūsų

362. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: žiniasklaida, kalba, tauta.

Genovaitė Mačiūtė: Vis dėlto gerai, kad Lietuva yra ne Seimo, Vyriausybės ar tos vis didėjančios valdininkų armijos. Lietuva juk yra mūsų visų, kiekvieno iš mūsų. Tai teikia daugiausia vilties. Prieš mėnesį, rengdama parodą Jono Basanavičiaus 160-mečiui, vėl paskaitinėjau tautos patriarcho raštus. Ne tai, ką apie jį kalba ir kaip jį juodina dabartiniai valdžios ideologai: istorikai ir kalbininkai, o patį Basanavičių. Siūlau ir kitiems. Jo raštai žadina savigarbą ir atsakomybę ne vien už save, bet ir už savo gyvenamą laiką.

Visą pasaulį apėmęs kultūros naikinimas

361. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: griovimas, nuopelnas, orumas, pagerbimas.

Saulius Sondeckis: Ar susiklosčiusi hierarchija yra adekvati kultūros indėliui? Kiek mes turime žmonių jos pačioje viršūnėje? Man pakaktų rankų pirštų jiems suskaičiuoti, o vienam iš jų – Donatui Banioniui – ir šiemet nepaskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Šiuo atveju man nesvarbu, kad tėra šešios premijos, man svarbu, kad per 20 metų, kai jos skiriamos, Banioniui neužteko vietos. Kai Virgilijus Noreika negavo jos dukart, savo didžiulei gėdai, buvau to komiteto narys. Po tokių kuriozų prezidentas akimirksniu turėjo išvaikyti tokią komisiją, visus, tarp jų ir mane, nesvarbu, kad mano balsas buvo „už“. Sakys, Arūnas Žebriūnas gavo. Teisingai, ir turėjo gauti, bet kur mes buvome anksčiau, kad tokie mūsų kultūros milžinai savo amžiaus pabaigoje sustatyti į eilę dėl premijos.

Nepastūmkim žmogaus į užribį

360. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: bendruomenė, orumas, tauta.

„Respublika“: Mes gyventume daug geriau, jei nesidrovėtume iš tikrųjų pažiūrėti į žmogų. Ne į jo batus, rankinę, šukuoseną, limuziną, bet į žmogų. Ne finansiškai įvertinančiomis, bet širdies akimis. Jei dažniau savęs paklaustume, ar vienas kitas įstatymas ar jo pataisa nebus žmogui žalingi ar net pražūtingi. Jei dažniau savęs paklaustume, ar asmeniškai nepastūmiau žmogaus. Į užribį. Į užmarštį. Ar neišsityčiojau iš jo? Ar nepažeminau? Galbūt vien iš baugštaus ir visai neteisingo įtikėjimo, kad aplinkui yra tik priešai.

Dar yra ginančių tautą

359. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: žiniasklaida, tauta.

Ovdijus Vyšniauskas: Lietuvos žmonės šiandien labiausiai bijo rytdienos, kur nėra jokio saugumo jausmo, ramaus gyvenimo garantijos. Bet tam žmogui, kuris bijo prarasti ir tai, ką dar turi, valdžia kasdien į galvas kala, kad bus dar blogiau, labiau teks susiveržti diržus. Ar galima normaliai jaustis tokioje aplinkoje? Nemanau, todėl ir yra tiek depresijų, savižudybių. Nors daugelis ir taip netvirtai stovi ant pusiau pakirstų kojų, tauta jau naikinama atvirai.

Trys Jono Kubiliaus priesakai Lietuvai

356. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: dora, istorija, mokslas, nuopelnas, tauta, universitetas.

Liudvikas Gadeikis: Šiandien mes laisvi, darom ką norim, važiuojam kur norim ir galvojam: kai būsim turtingi kaip švedai, laimingi kaip danai, tai ir dėl lietuvybės viskas bus aišku. Nebus. Lietuvybę reikia kurti. Naujomis sąlygomis. Globaliame pasaulyje. Laikantis trijų kelrodžių: mokslas, istorija, tauta. Toks, manau, ir būtų svarbiausias Jono Kubiliaus priesakas Lietuvai.

Bronislovo Lubio rangas

353. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: atsakomybė, tauta, verslas.

Olava Strikulienė: Bronislovo Lubio atsakomybė nebuvo vienadienė ar tik vienos Seimo, savivaldybės tarybos kadencijos. Jis visada buvo valstybėje. Darbais, idėjomis, įžvalgomis. Paliko po savęs ne tuščią dykynę, kurią užtūps turtingesni užsieniečiai. Tarsi tos istorinės kryžiuočių ordos. Ne, tas užsispyręs žemaitis paliko nacionalinio kapitalo įmones, galinčias atlaikyti užsienio kapitalo invaziją. Buvo tylus mecenatas. Tyliai suteikdavo labdarą. Nesigarsindamas. Be viešų liaupsių. O kodėl? Atsakymas liūdnai paprastas. Neturėjo iliuzijų.

Socialų gamybos pramonė

68. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: švietimas, mokslas, tarnavimas, ugdymas.

Universitetai verčiasi socialiniais „mokslais“ — kasmet kepa neįgalius valdovus: vadybininkus, administratorius, ekonomistus, ekspertus, inspektorius, prokurorus, dirbančių ir išmanančių meistrų tikrintojus ir auklėtojus. Vladas Palubinskas:

1. Pirmasis mokyklos uždavinys — atbukinti smalsumą, išnaikinti prigimtinį žingeidumą.
2. Antrasis — atskirti mokinius nuo tėvų, nuo darbo, nuo gyvenimo, prikimšti galvą pramanytų problemų ir humanitarinių pasakų, sumaišyti logiką su mistika, įpratinti vaidybos, melo, gražbylingų ataskaitų ir prezentacijų.
3. Ir trečiasis, galutinis — padaryti jauną, veiklų, sveiką, veržlų žmogų neįgaliu, nedarbingu, nesubrendusiu, nesavarankišku, ieškančiu tiktai tarnybos ir visiškai priklausomu nuo valstybės.

• Autoriai  
• Skiltys  
• Sritys  
• Dalykai  
• XML-
• RSS

2010 „Sava Lietuva“:

  Kas?

  Kaip?

  Kodėl?