Lietuva internete: žinių talka

Kaip rašyti raiškiai

2010-07-02 Raiškaus rašto „Tekstilės“ ženklai leidykloje „Sava Lietuva“.

249. Pamokos: Leidyba: CMS: apdaila, braižas, css, darna, patarimai, stilius, taisyklės.

Vladas Palubinskas: Paskelbti galima ir nemokant, bet su „Tekstile“ pavyks dailiau ir aiškiau.

Aukuro ženklai

2010-06-14 Mėginimas paaiškinti ženklus ant senovės apeiginio akmens.

242. Pastabos: Praeitis: Gudai: apeigos, aukuras, tikyba.

Rimantas Matulis: Lazdynų Pelėdos dvare išsaugotas akmeninis aukuras su ženklais.

Dešinėje pusėje pavaizduota strėlė simbolizuoja pasaulį (pasaulio medį) nuo žemės iki dangaus: „strėlės“ apačia žymi žemės paviršių, o viršus — dangų. Į kairę nuo strėlės įrašo viršuje pavaizduotas Perkūnas — dangaus įvaizdis. Piešinio viduryje esantis pjautuvas reiškia žmogaus veiklą — žemdirbystę, to meto lietuvių tautos egzistencijos ir veiklos pagrindą.

Laisvė ar nuosavybė?

2010-03-11 Kodėl inteligentai nemėgsta konstitucinio teiginio „nuosavyvė šventa ir neliečiama“.

244. Ištraukos: Santvarka: Liberalizmas: demokratija, dievulis, ekonomika, klasta, nuosavybė, praeitis, socializmas, vertybės.

Vladas Palubinskas: Protėvių santvarkos pamatas ir klestėjimo priežastis buvo nuosavybė.

Užsienietis Lietuvos nesuprato ar nenorėjo suprasti?

2008-02-20 Timočio Snaiderio knygos „Tautų rekonstrukcija“ recenzija.

245. Pastabos: Praeitis: Rzeczpospolita: aneksija, atgimimas, baltai, lenkinimas, tauta, valstybė.

Rimantas Matulis: Autorius klysta, lietuvių tautos ir valstybės atgimimą vadindamas beprasmišku.

Po Jono Kazlausko dangum

2007-08-01 Prakalba per kalbininko metinių iškilmes jo tėviškėje.

43. Prakalbos: Paveldas: Kalba: atžanga, kalba, kalbininkai, kompiuteris, mintis, protėviai, protas, tarmė, tauta.

Genovaitė Mačiūtė: Kalbos prastėjimas rodo nykstantį protą.

Apsišarvavę mokslo išradimais, naujosiomis technologijomis ir socialinėmis garantijomis, kažką labai svarbaus savyje prarandame. Įpratome, yra patogiau sakyti „mes“, nei „aš“ ir taip asmeninės atsakomybės nusikratyti. Bet ar ne dėl to ir traukiasi mūsų galvos, nyksta mintys? O jei minties nėra, tai ir žodžio nebereikia.

Raiškiai

Sukilimas

2010-08-19 Sukilimas kalbėtis su demokratijos vaidintojais taikiai keisti santvarkai.

259. Vaizdo įrašai: Santvarka: Rinkimai: demokratija, svastika.

Milvydas Juškauskas: Rinkėjas turi likti savo balso šeimininkas, prireikus perkelti pasitikėjimą kitam atstovui.

Nelietuviški mitingai ir piketai ribojami, bet galima telktis į taikų sukilimą — neribotai rinktis pasikalbėti asmeniškai su savo išrinktais atstovais. Demokratija yra atstovavimas rinkėjams, todėl atstovai negali išsižadėti mandato, turi vykdyti tik tai, kam gavo įgaliojimus. Atstovui nevykdant prisiimto įpareigojimo, rinkėjas turi perkelti savo įgaliojimą kitam atstovui, nelaukdamas visuotinių rinkimų.

Durbės mūšis

2010-07-09 Sauliaus Noviko filmas pagal Ingos Baranauskienės istorinį romaną.

251. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, išdavystė, istorija, karas, tauta.

Vladas Palubinskas: Baltų išlaisvintojas, suvienytojas ir didvyris buvo Alminas, o Mindaugas išdavikas.

Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės

2010-07-06 Kaip prieš 750 metų Almino vadovaujami žemaičiai išvadavo baltus.

252. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, istorija, karas, metinės, tauta.

Vladas Palubinskas: Tautos šventė yra Durbės 750-metis, o ne Mindaugo karūnavimo sukaktuvės.

Durbės mūšis, kurio 750 metų jubiliejų minėsime liepos 13 dieną, yra viena svarbiausių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Savo reikšme ir mastais jis nusileidžia tik Žalgiriui. Bet kai kuriais atžvilgiais Durbės mūšis įspūdingesnis net ir už jį, nes prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas, be to, padarė tai bemaž vieni — padedami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad Durbės mūšis pakeitė visą karo eigą — be jo Žalgirio tiesiog nebūtų buvę.

Tautosakos reikšmė mokslui

2010-05-21 Leopoldas Krušinskas per Lietuvos radiją apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje.

241. Garso įrašai: Praeitis: Paveldas: etnografija, istorija, mokslotyra, praeitis, tauta, tautosaka.

Vladas Palubinskas: Lietuvių tautosaka vertesnė istorijos mokslui ir mokslotyrai už PR raštiją.

Lietuvybės draudimo šventė

2010-05-08 Gitanos Gugevičiūtės prakalba per „Lietuvos radiją“ lietuviškos spaudos metinių proga.

227. Garso įrašai: Santvarka: Kalba: aktyvizmas, atžanga, bulvaras, griovimas, kapas, metinės, tauta.

Vladas Palubinskas: Gitana Gugevičiūtė: Lietuva grįžta į spaudos draudimo metus.

Gitana Gugevičiūtė: Gegužės 7-oji — spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Veržiasi vulkanai banalybės pelenų apie išsaugotą kultūrinę ir tautinę tapatybę, laimę rašyti, skaityti, kalbėti ir mąstyti lietuviškai, džiaugsmą šildytis bendrame tautą vienijančiame (deja, jos negausinančiame) kalbos patale. Džiaugiamasi gausia periodinės spaudos pasiūla, filosofuojama apie spaudos sąžiningumą kaip valstybės demokratijos pamatą ir dar apie daug ką džiūgaujama. Deja, su tikrove, kasdienybės ritmu bei nuotaika šventė turi mažai ką bendro, labiau primena puotą maro metu. Lietuva kelia taurę už laisvę rašyti ir kalbėti, nors grįžta į spaudos draudimo metus, kai lietuviška knyga buvo stebuklas. Prisipažinsiu, buvau optimistė, tikinti, kad krizė ir mokesčių reforma kai ką išspręs į gera: sumažės leidyklų, sumažės šlamšto, o likusieji leidiniai ir juos leidžiantys organai tarpusavy varžysis kokybe. Gėdingai kliedėjau ir klydau.

Tvenkiniai

2010-05-06 Dr. Aušrys Balevičius apie tvenkinių rausimą, jų švarą ir gyvastį.

253. Garso įrašai: Kūryba: Amatai: darna, kultūra, patarimai.

Vladas Palubinskas: Tvenkiniuose svarbiausia suderinti augalų ir žuvų santykį.

Pokalbiai pilyje

2010-05-01 Init TV apie senovės baltų kultūrą, jos svarbą Lietuvos ir visos Europos ateičiai.

221. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: aisčiai, baltai, darna, dora, kalba, santvarka, savivalda, skaisčiai.

Vladas Palubinskas: Lietuvių protėvių savivaldi santvarka ir gamtajausmė pasaulėžiūra galėtų būti išsigelbėjimas iš pasaulinės demokratijos krizės.

„Init TV“ 2009 m. rudens ir 2010 m. pavasario savaitinių laidų „Pokalbiai pilyje“ vedėjas Seimo narys (Tautininkų frakcijos pirmininkas) Gintaras Songaila kalbina archeologus, baltų praeities istorikus, protėvių kultūros tyrinėtojus, paveldo puoselėtojus. Demokratijos siautėjimo ir pasaulinės krizės metu bent mintimis verta sugrįžti prie savo šaknų, suvokti protėvių stiprybės pamatus, gamtajausmės kultūros esmę, pažinti didžiulę, savitą, turtingą ir garbingą senovės baltų civilizaciją.

Baltai nuo Atlanto iki Uralo

2010-03-18 Prof. Algirdas Girininkas apie protėvių priešistorę pagal archeologinius duomenis.

232. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: archeologija, baltai, istorija.

Vladas Palubinskas: Senovėje baltai viešpatavo nuo Atlanto iki Uralo.

Prof. Algirdas Girininkas TV.delfi.lt Rolandui Maskoliūnui ir Robertui Narmontui apie „Lietuvos archeologijos“ šešiatomį, įvertintą 2009 metų mokslo premija (su dr. Audrone Bliujiene ir prof. Vladu Žulkum už pateiktį „Baltai Baltijos jūros erdvėje“).

Tiltų inžinierius Stanislovas Kerbedis

2010-03-09 Mokslo istorikas Libertas Klimka apie įžymaus kūrėjo 200-ąsias metines.

207. Garso įrašai: Praeitis: Amatai: mokslas, technika.

Vladas Palubinskas: Stanislovas Kerbedis buvo garsiausias XIX amžiaus tiltų meistras Eurazijoje.

Stanislovas Kerbedis (1810-1899) suprojektavo pirmąjį ir didžiausią to meto Europoje tiltą per nepatvarią Nevą, po to dar didesnį per Vislą, suprojektavo geležinkelį tarp Peterburgo, Varšuvos ir Karaliaučiaus kartu su tiltais per Dauguvą, Lugą, kt. Buvo Rusijos imperijos susisiekimo ministras, Peterburgo mokslų akademijos narys, generolas. Asmeninėmis lėšomis statė kultūros įstaigas, šelpė menininkus.

Lietuvos valdžia — valstybės išdavikė

2010-02-17 Psichologinio karo žinovas Vilniaus totorius Rustamas atsako Žinių radijui.

205. Garso įrašai: Santvarka: Švietimas: žiniasklaida, išdavystė, karas, propaganda, tauta, teroras.

Vladas Palubinskas: Žiniasklaida nuosekliai niekina lietuvių tautą, planingai dergia savo valstybę.

Klausimai

Iškelti klausimai, jų atsakymai, pasiūlymai, užsakymai

Kur išsikraustė dakai?

2010-05-10 Klausimas, kur žinomi dakų pabėgėlių pėdsakai 106-aisiais metais.

229. Pasiteiravimai: Praeitis: Gudai: baltai, dakai, etnocidas, genocidas, getai, jotvingiai, karas, rumunai.

Jūratė Rosales: Po romėnų genocido 106 metais dab. Rumunijoje baltų nebeliko.

106-aisiais mūsų eros metais Roma nukariavo ir sunaikino dakų valstybę. Senuose raštuose ji buvo suprantama kaip bendresnės didžiulės, bet nesuvienytos valstybės nuo jūrų iki jūrų dalis. Po karo buvusių vietinių gyventojų nebeliko: vieni žuvo, kiti išsikraustė šiauriau, pusę milijono romėnai išvežė į vergiją, o jų vieton atkėlė ir apgyvendino kolonistus. Senbuviai kalbėjo baltiškai, o naujakurių lotyniška kalba ilgainiui virto dabartine rumuniška.

Spameriai.lt

2009-10-07 Ką galima išvadinti spam teršėju, kaip juos registruoti?.

158. Pasiteiravimai: Leidyba: Sava: žinynai, brukalas, reklama, spam.

Vladas Palubinskas: Įsteigtas Spameriai.lt, bet reiktų žinovų patarimų.

Ką galima vadinti piktybiniu spam kenkėju, kaip turėtų atrodyti gėdos stulpas, ar susirinktų talkininkų juodajam sąrašui tvarkyti, o gal verta steigti lietuvišką DNSBL serverį?

Gal kas norėtų imtis šio leidinio apdailos?

2009-08-16 CSS dailininko kvietimas talkon arba braižo paklausa.

87. Pasiūlymai: Kūryba: CSS: apdaila, braižas, css, dizainas, stilius.

Vladas Palubinskas: Galėtų būti keli leidinio rūbai, antai šventėms pasipuošti, persirengti iškilmingiau.

Nuorodos

Kur verta pasižvalgyti žiniasklaidoje

Popieriui liko penkeri metai

255. Nuorodos: Ekonomika: Leidyba: knygos, skaitymas.

Popierinė leidyba lėta, brangi, leidyklos susižeria beveik visas rašytojų pajamas ir net autorių teises. Leidyklų paslaugų šiandien reikia tik tiems autoriams, kurie tikisi, kad juos „prasuks“ leidyklos rinkodara. Nauji autoriai yra palikti garsinti save patys, o žinomiems autoriams garsinimo nebereikia. O skaitytoją kaip tik ir domina patys žymiausi rašytojai ir nauji atradimai. Skaitmeninių knygų autoriams nebereikia leidėjų. „Galas popierinei knygai“ yra naujas startas skaitymui. Skaitmeninės knygos jau dabar vidutiniškai perkamos dažniau ir skaitomos gausiau, nei popierinės. Todėl kultūra ir išsilavinimas nepralaimės.

Aukos agresija

247. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: agresija, diskriminacija, kalba, klasta, ksenofilija, nacionalizmas, tauta.

Rusas nacionalistas Sergėjus Obogujevas supeikia Delfi.ee žurnalistę Taline Mariną Filatovą, išvadinusią estus nepakenčiamais nacionalistais už tai, kad jie drįsta tarpusavy šnekėtis gimtąja kalba restorane, kuriame yra rusų ir kitų užsieniečių, nesuprantančių estiškai. Lietuvis nacionalistas Zeppelinus atskleidžia lenkomanų klastą, apšaukiant nacionalistais lietuvius, dar ne visuotinai įteisinusius nelietuviškos rašybos ir parodo liaudies gynėjų agresijos loginę seką tolerancijos reikalavimais ir aukos įvaizdžiu.

Durbės mūšio 750-ųjų metinių renginiai

250. Nuorodos: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, iškilmės, istorija, karas, metinės, minėjimas, tauta.

Nors lenkomaniška Lietuvos valdžia nemėgsta tautinės šventės, stengiasi tylomis preleisti didžiąją 750 metų sukaktį, kai, išdavikui Mindaugui parsidavus okupantui, Durbės mūšyje žemaičiai, narsaus ir sumanaus karvedžio Almino vedami, vieni sutriuškino abu kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus ir išlaisvino baltus, žmonės patys rengia gražias paminėjimo ir pagerbimo šventes. Žemaičių sąjunga Kaupų kaime prie buvusios žiemių sostinės Tverų liepos 2 – 4 dienomis organizuoja iškilmes, mūšio inscenizaciją, baltų kovos ratą, riterių galynes, vyriškas varžybas, žaidimus ir koncertus. Liepos 9 – 10 latviai pačioje Durbėje pagerbs didvyrius jiems pastatytu paminklu, paroda, amatų muge ir tautiniais koncertais. Liepos 13 Medžiokalnio ąžuolyne prie Kražių — žemaičių vėliavos atkūrimo iškilmės, dainos, šokiai, jodinėjimas žemaitukais, šaudymas iš lanko. Liepos 13 draugija „Pilis“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengs istorijos tyrinėjimo paskaitas, pristatys Ingos Baranauskienės romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ bei dokumentinę tų įvykių apžvalgą „Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės“.

Dar vienas smūgis lietuvių kalbai

239. Nuorodos: Santvarka: Kalba: atskirtis, diskriminacija, etnocidas, griovimas, išdavystė, iždas, kalba, lenkinimas, vertimai.

Vladas Palubinskas: Artėja metas, kai skirtingų tautų žmonės tarpusavy susišnekės kiekvienas sava kalba — internetu, išaugus ryšio pralaidumui ir sparčiai tobulėjant balso atpažinimo, jo sintezės ir sakinių automatinio vertimo programoms. Tačiau tarp jų nebus lietuvių kalbos — Europos sąjungos tam skirtus 39,5 milijonus litų Lietuvos vyriausybė perkėlė kitiems reikalams.

Teisių gynimo verslas

238. Nuorodos: Santvarka: Tvirkinimas: agresija, aktyvizmas, ekonomika, emancipacija, homofobija, mokslas, socializmas, teisės.

Tomas Čyvas: Graikija šiek tiek primena dvesiančią Sovietų Sąjungą. Klausantis Europos parlamentarų ir ministrų teiginių aiškėja, kad su vertybėmis Senajame žemyne vyksta panašūs procesai kaip ir tie, kurie dusina Graikiją ir visą euro zoną. Vilniuje ES steigiamo instituto lietuviams gydyti nuo homofobijos mokslininkai, nieko kito nemokantys lytinių teisių gynėjai profesionalai turės dar būti ir atleisti nuo mokesčių. Vienas žilas Amerikos advokatas man seminare aiškino, kad šiais laikais visą gyvenimą iš rasizmo temos nebepragyvensi – homoseksualų teisės yra pelningesnės.

Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo

234. Nuorodos: Santvarka: Kalba: švietimas, asmenvardis, lenkinimas, tremtiniai.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Valstybinė kalba – už mokyklos slenksčio?

237. Nuorodos: Santvarka: Kalba: įstatymas, švietimas, lenkinimas.

Vydas Astas: Keista, kad nei Švietimo ministerija, nei įstatymų leidėjai neteikia jokių projektų praktiniam švietimo valstybine kalba įgyvendinimui. Šis klausimas tarytum visiškai užmirštas, jo nerasi partijų programose. Paskendę smulkių problemėlių nagrinėjime ir sprendime, nebeįžiūrim svarbių, esminių dalykų.

Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės

231. Nuorodos: Santvarka: Kalba: asmenvardis, lenkinimas, rašyba.

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija: Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės, o Lenkija neturi teisės reikalauti keisti lietuvių kalbos abėcėlės ir rašybos. Lietuva negali tapti Lenkijos pakraščiu, todėl neteisėtai Lenkijos „pastangų dėka Lietuvos vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo“.

Iš lietuvių pavardžių lenkinimo istorijos

228. Nuorodos: Praeitis: Kalba: asmenvardis, lenkinimas, pavardės, rašyba.

Zigmas Zinkevičius: Merkelio Račkausko knyga ypač svarbi tuo, kad joje bene išsamiausiai pavaizduotas ano meto lietuvių aukštuomenės sulenkėjimas, jos lenkiška mąstysena, lenkiškas patriotizmas ir siekiai, taip pat požiūris į valstiečių tebevartojamą lietuvių kalbą ir pačius valstiečius.

Polonizacija per valdininkus?

230. Nuorodos: Santvarka: Kalba: asmenvardis, lenkinimas, rašyba.

Ričardas Kalytis: Aš didžiuojuosi savo protėviais, kurie tamsiais polonizacijos metais išliko savos kalbos patriotais.

Socialų gamybos pramonė

68. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: švietimas, mokslas, tarnavimas, ugdymas.

Universitetai verčiasi socialiniais „mokslais“ — kasmet kepa neįgalius valdovus: vadybininkus, administratorius, ekonomistus, ekspertus, inspektorius, prokurorus, dirbančių ir išmanančių meistrų tikrintojus ir auklėtojus. Vladas Palubinskas:

1. Pirmasis mokyklos uždavinys — atbukinti smalsumą, išnaikinti prigimtinį žingeidumą.
2. Antrasis — atskirti mokinius nuo tėvų, nuo darbo, nuo gyvenimo, prikimšti galvą pramanytų problemų ir humanitarinių pasakų, sumaišyti logiką su mistika, įpratinti vaidybos, melo, gražbylingų ataskaitų ir prezentacijų.
3. Ir trečiasis, galutinis — padaryti jauną, veiklų, sveiką, veržlų žmogų neįgaliu, nedarbingu, nesubrendusiu, nesavarankišku, ieškančiu tiktai tarnybos ir visiškai priklausomu nuo valstybės.

• Autoriai  
• Skiltys  
• Sritys  
• Dalykai  
• XML-
• RSS

2010 „Sava Lietuva“:

  Kas?

  Kaip?

  Kodėl?