Lietuva internete: žinių talka
Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava
- ISSN 1392-9127
- Lietuva internete » Sava Lietuva » Turinio rodyklė
Raktažodis: gynyba
Žodis „gynyba“ yra esminis šiuose pranešimuose:
- Daumanto tiltas
- 2011-07-27 Fotoreportažas, aplankius tiltą prie Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus sienos.
- 328. Paveikslai: Praeitis: Partizanai: žygis, gynyba, istorija, karas, tauta, tiltas.
- Donatas Januta: Ties šiuo geležinkelio tiltu kovėsi Daumanto partizanai.
-
Vakar išvažinėjau beveik visą Karaliaučiaus kraštą. Miestus ir miestelius. Pasikalbėjau Tilžėje su Lietuvos respublikos konsule. Pasisvečiavau pas kleboną, išgėrėme keletą (kas gi skaičiuoja, kiek) „kleboniškų“. Išvažiavau iš viešbučio 08:00 ryto ir grįžau vakare po 11:00. Parodau aplankyto geležinkelio tilto Lenkijos ir Rusijos pasienyje nuotraukas. Tilto, ties kuriuo, kaip rašė Juozas Lukša (Daumantas), jo būrys susikovė su rusų ir lenkų sargybiniais.
- Kaip mokslininkas virsta pamokslininku
- 2011-03-13 Algimantas Bučys apie Dariaus Barono ir politikų požiūrį į patriotizmą.
- 326. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: dora, gynyba, išdavystė, istorija, savižudybė, tauta, tikyba.
-
Algimantas Bučys Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?
- Partizanų kapeliono dienoraštis
- 291. Nuorodos: Praeitis: Partizanai: žygiai, atsakomybė, blogis, dievulis, gynyba, karas, tėvynė.
-
Tauro apygardos kapelionas, štabo narys kunigas Justinas Lelešius „Grafas“ (1917—1947) nuosekliai pasakoja apie apygardos štabo ir atskirų jo padalinių veiklą, aprašo žūtis, apmąsto gyvenimo ir kovos prasmę. Dienoraštis prasideda nuo 1946 m. balandžio 19 d. ir baigiasi 1947 m. rugpjūčio mėn. Tai reikšmingas žinių šaltinis bei pasipriešinimo dvasios paminklas, atskleidžiantis laisvės kovotojo mąstyseną, kovos esmę ir prasmę.
- Durbės mūšis
- 2010-07-09 Sauliaus Noviko filmas pagal Ingos Baranauskienės istorinį romaną.
- 251. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, išdavystė, istorija, karas, tauta.
- Vladas Palubinskas: Baltų išlaisvintojas, suvienytojas ir didvyris buvo Alminas, o Mindaugas išdavikas.
- Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės
- 2010-07-06 Kaip prieš 750 metų Almino vadovaujami žemaičiai išvadavo baltus.
- 252. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, istorija, karas, metinės, tauta.
- Vladas Palubinskas: Tautos šventė yra Durbės 750-metis, o ne Mindaugo karūnavimo sukaktuvės.
-
Durbės mūšis, kurio 750 metų jubiliejų minėsime liepos 13 dieną, yra viena svarbiausių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Savo reikšme ir mastais jis nusileidžia tik Žalgiriui. Bet kai kuriais atžvilgiais Durbės mūšis įspūdingesnis net ir už jį, nes prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas, be to, padarė tai bemaž vieni — padedami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad Durbės mūšis pakeitė visą karo eigą — be jo Žalgirio tiesiog nebūtų buvę.
- Durbės mūšio 750-ųjų metinių renginiai
- 2010-06-10 Apie valdžios priešiškumą tautinei šventei ir savanoriškus Durbės 750-mečio renginius.
- 250. Nuorodos: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, iškilmės, istorija, karas, metinės, minėjimas, tauta.
- Vladas Palubinskas: Žemaičių pergalė, išlaisvinusi visus baltus, baigėsi Mindaugo išdavyste.
-
Nors lenkomaniška Lietuvos valdžia nemėgsta tautinės šventės, stengiasi tylomis preleisti didžiąją 750 metų sukaktį, kai, išdavikui Mindaugui parsidavus okupantui, Durbės mūšyje žemaičiai, narsaus ir sumanaus karvedžio Almino vedami, vieni sutriuškino abu kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus ir išlaisvino baltus, žmonės patys rengia gražias paminėjimo ir pagerbimo šventes. Žemaičių sąjunga Kaupų kaime prie buvusios žiemių sostinės Tverų liepos 2 – 4 dienomis organizuoja iškilmes, mūšio inscenizaciją, baltų kovos ratą, riterių galynes, vyriškas varžybas, žaidimus ir koncertus. Liepos 9 – 10 latviai pačioje Durbėje pagerbs didvyrius jiems pastatytu paminklu, paroda, amatų muge ir tautiniais koncertais. Liepos 13 Medžiokalnio ąžuolyne prie Kražių — žemaičių vėliavos atkūrimo iškilmės, dainos, šokiai, jodinėjimas žemaitukais, šaudymas iš lanko. Liepos 13 draugija „Pilis“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengs istorijos tyrinėjimo paskaitas, pristatys Ingos Baranauskienės romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ bei dokumentinę tų įvykių apžvalgą „Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės“.
- Ringailių vyrų karo dainos
- 2008-04-12 Šios dainos sudėtos ir į 2007 CD „Siūbavo liepelė“.
- 108. Vaizdo įrašai: Paveldas: Daina: daina, dvasia, gynyba, karas, tėvynė, tauta.
- Vladas Palubinskas: Šiek tiek primena buvusį galingą vyrišką dainavimą.
- Partizanai — savi ar svetimi?
- 2007-04-24 „Klasikos“ radijo paskaita apie Lietuvos partizanų teisinę padėtį.
- 103. Garso įrašai: Praeitis: Partizanai: gynyba, karas, teismas.
- Bernardas Gailius: Ne partizanai, o Lietuvos kariai, gynę nuosavybę, padorumą ir teisėtvarką tarybinės Stalino okupacijos dešimtmečiu.
-
Kai įraudę inteligentai, auksaburniai politikai ir nutukę kariuomenės vadai išdavė Lietuvą, 1940 m. atidavė Raudonajai armijai visą puikią ginkluotę, lėktuvus, pabūklus, šarvuočius, pilnus šaudmenų sandėlius, kareivines, aprangą, vėl teko kariuomenę kurti patiems ūkininkams, nors jos išlaikymui jau atidavus pusę savo mokesčių. Plačiau apie tai: Partizanai.org, Lietuvos.org, Spaudoje.lt, Vikipedijoje ir liaudies dainose.
