‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Leidėjai

Rimantas Matulis

Rimantas Matulis gimė 1941 metų vasario 19 dieną Kaune. Savo senelės rašytojos Lazdynų pelėdos — bajorės Marijos Lastauskienės — dvaro Akmenės raj. Paragiuose neatsiėmė, patikėjo jį rašytojų muziejui, retkarčiais aplanko, padeda jį sutvarkyti.

Karo metais su tėvais gyveno Rokiškio raj. Salose. Grįžęs į Kauną, vidurinėje mokykloje Rimantas Matulis įsitraukė į kelionių, kraštotyros ir tautinę veiklą, dainavo vyrų chore, grojo styginiame orkestre. 1957 metais už dalyvavimą valdančios komunistų partijos nepalaimintame Vėlinių minėjime dešimčiai parų buvo įkalintas.

1960 metais Rimantas Matulis įstojo į Vilniaus universiteto istorijos ir filologijos fakultetą. Kartu su kitu studentu iš Kauno Tadu Šidiškiu ėmėsi telkti žygeivių, užmezgė Vilniaus universiteto turistų klubo ryšius su panašiais Latvijos ir Estijos sambūriais, įsteigė „Pabaltijo turistų sąjungą“ su bendru ženklu ir uniforma. Sąjungos veikloje tarp kitų reiškėsi disidentė ir tremtinė iš Estijos, būsima nepriklausomos Estijos užsienio reikalų ministrė Lagle Parek. 1961 metais už šios sąjungos sutelkimą Rimantą Matulį dešimt dienų tardė TSRS valstybės saugumo komitetas (КГБ).

Septinto dešimtmečio pabaigoje Vilniaus universiteto turistų klubo veikla peraugo į galingą Žygeivių sąjūdį. Žygeivystė Lietuvoje plito per aukštųjų mokyklų turistų klubus, telkdama vis daugiau jaunimo, besidominčio savo krašto praeitimi ir susirūpinusio tautinių papročių puoselėjimu. Žygeiviai lankė ir tvarkė piliakalnius, kultūros paminklus, partizanų ir kitų laisvės kovų vietas. Žygiuose dalyvaudavo dešimtys, kartais per šimtą studentų. Skambėjo patriotinės dainos žygiuose, traukiniuose ir net grįžtant miesto gatvėmis.

Rimantas Matulis rengė ir tolimas keliones už Lietuvos ribų — į Sibirą, Aziją. Bet svarbiausi žygiai buvo po baltų žemes, ypač Karaliaučiaus kraštą. Traukiniu jie pasiekdavo įvairias šios srities vietas, minios žygeivių pasipildavo ir traukdavo po prūsų piliakalnius ir net draudžiamas karines zonas. Būdavo atvejų, kai žygeiviai sustoję stovyklauja, gaminasi pietus, o tuo tarpu rusų kariuomenė juos apsupa ir iš krūmų išlenda su atstatytais šautuvais. Rimantas šaltai valgo konservus ir nekreipia į juos jokio dėmesio. O kai prieina ginkluotas leitenantas, išsitraukia namuose pasidirbtą maršrutinį lapą, ant kurio parašyta, kad šitas žygis skirtas Spalio revoliucijos metinėms paminėti. Tokių gudrybių žygeiviai prigalvodavo daugybę ir su tokiais rašteliais nukeliaudavo net į Tolimuosius Rytus.

Dėl Kagiebė persekiojimo už tautines pažiūras 1962 metais Rimantas Matulis buvo priverstas palikti universitetą. Kelis mėnesius dirbo Kaukaze (Karačiajų-Čerkesų autonominėje srityje) geologijos ekspedicijoje, bet buvo sučiuptas tarnauti į tarybinę armiją.

Kai tarybų valdžia galop uždraudė Žygeivių sąjūdį, 1969 metų rudenį kartu su Birute Burauskaite Rimantas Matulis įkūrė liaudies dainų klubą, vėliau pavadintą „Raskila“. Nors nekaltu pavadinimu, klubas ir toliau tęsė „Žygeivių“ pradėtus darbus: senųjų lietuvių dainų ir šokių mokymąsi, senųjų kalendorinių švenčių, papročių, apeigų atgaivinimą, piliakalnių, pilkapių lankymą ir tvarkymo talkas, ryšių palaikymą su lietuviškomis salomis Gudijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje ir kitur. Buvo rengiamos šventinės vakaronės įmonėse, ugdymo įstaigose, globos namuose. Išvykose bei susitikimuose su senoliais buvo renkamos ir užrašomos liaudies dainos. 2014 metais atšventęs savo veiklos 45-metį, dainų klubas „Raskila“ sėkmingai tebeveikia iki šiol.

1970 metais Vilniaus Universitete baigęs anglų kalbą ir literatūrą, Rimantas Matulis pradėjo studijuoti istoriją, tačiau dėl politinių motyvų antrame kurse buvo priverstas istorijos mokslus nutraukti. 1972 metais išlaikiusiam kandidatinio minimumo egzaminus, Rimantui sovietinis saugumas neleido rašyti disertacijos iš Lietuvos istorijos, tačiau iki pat šių dienų domėjimasis istorija lieka jo pagrindiniu laisvalaikio praleidimo būdu.

Ypač daug dėmesio Rimantas Matulis skyrė Karaliaučiaus kraštui. Jo bendražygis Jonas Trinkūnas pasakoja, kad Rimantas buvo prigaminęs daugybę Prūsų žemės žemėlapių su smulkiausiais pavadinimais. Žemėlapiai buvo lietuviški — ne vokiški, ne rusiški — juose buvo sužymėti visi piliakalniai, Romuvų vietos ir t.t. Būtent šiais žemėlapiais ir naudojosi Karaliaučiaus kraštą lankantys žygeiviai. Bet vėliau atsirado Kaliningrado srities siena, kur pradėti tikrinti dokumentai. Štai tada rusai ir surado būdą, kaip sustabdyti Rimantą ir kitus Prūsijos entuziastus. Atsirado „juodasis sąrašas“, kuriame buvo ir Matulio pavardė. Šiems žmonėms buvo draudžiama įvažiuoti į sritį. Bet Rimanto Matulio duomenys apie Karaliaučiaus žemę pravertė V. Šilo ir H. Samboros parengtai knygai „Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje“. Šiai knygai Rimantas parengė Karaliaučiaus piliakalnių sąrašą ir žemėlapį.

1970 – 1980 metais Rimantas Matulis dirbo moksliniu bendradarbiu Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejuje, o nuo 1980 iki 1990 metų — inžinieriumi Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijoje. Kartu su Antanu Terlecku, Julium Sasnausku ir kitais disidentais dalyvavo antitarybinės Helsinkio grupės veikloje. Nuo 1989 metų Rimantas Matulis yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, priklauso Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai ir Vokiečių kalbos klubui „Lotte“.

1989 metais Rimantas Matulis buvo vienas pagrindinių Lietuvių tautininkų sąjungos (LTS) atkūrėjų, 1989 – 1990 metais — jos pirmininkas. 1990 – 1995 metais išrinktas Vilniaus miesto deputatu ir dirbo Lietuvos kultūros fondo direktoriumi. 1996 – 1998 metais dirbo Lietuvos pedagogų kėlimo kvalifikacijos institute. Taip pat dirbo anglų kalbos mokytoju, žurnalistu dienraščio „Lietuvos aidas“ redakcijoje, Valdovų rūmų paramos fonde. Dabar gyvena Vilniuje, pašto adresas v_pavardė@yahoo.com.

Rimantas Matulio plunksnai priklauso gerai žinomos knygos: „Lietuvių tautos kilmė“ ir „Istoriniai akmenys“ (abi išleistos 1990 metais). Spaudoje jis yra paskelbęs kelis šimtus rašinių kraštotyros ir istorijos mokslo klausimais. Bibliografija:

Sunku suskaičiuoti, kiek Rimantas Matulis yra padaręs Lietuvai svarbių darbų, kiek sukurstęs kitų. Jis yra tikras lietuviškos dvasios reiškėjas ir skleidėjas, paruošęs ir įkvėpęs nemažą būrį Lietuvos atgimimo sąjūdžio veikėjų. Rimantas Matulis yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu (2005 m.).

Rimanto Matulio 70 metų sukakties proga jį sveikina tautinės dainos klubas „Raskila“:

Rimantas Matulis - 70
‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?