‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Dailė

Dailė

Audronė Mickutė: Kovo 11
Kovo vienuoliktoji
2017-03-10 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai.
466. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , .
: Sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo Kovo 11 dieną.

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana tautai 2017 m. kovo 11 dieną. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3495×2485 px 203 MiB.

Vytautas Jarutis prie savo kūrybos kryžiaus ant Palubinskų paminklo Daugų kapinėse
Taip neturėtų būti
2017-02-23 Kalvių kalvis Vytautas Jarutis dėl tautos paveldo likimo.
465. Prakalbos: Paveldas: Dailė: , , , , .

Neturime pamiršti, kas mes esame. Lietuviams itin svarbu išlaikyti savo papročius, tautinę kultūrą ne tik dainoje, kalboje, bet ir visose srityse. Ne mažiau svarbią vietą užima tautos dailė. Tautodailė — viena iš dvasingesnių sričių mūsų kultūroje. Ne kartą teko dalyvauti mūsų tautodailės parodose užsienyje. Gausūs lankytojų būriai atidžiai apžiūrinėdavo mūsų parodą, išeidami sakydavo: ar suprantate, ką jūs turite?

Audronė Mickutė: „Perkūno žirgai“ (2017)
Perkūno diena
2017-02-01 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana „Perkūno žirgai“.
462. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , .
: Šiemet kovo devynioliktąją bus pavasario lygiadienis — Perkūno diena.

Naujame vitražo dailininkės Audronės Mickutės kūrinyje „Perkūno žirgai“ pritaikytos Veršvų kapinyne Kauno Šiaurės Vakaruose, Nemuno ir Veršvos santakoje XI – XII a. palaidotų žirgų kamanos. Piešinį galima pavadinti ir „Raktu“. Jo kampuose liepsnoja, auga ir skleidžiasi laimės ženklai — vidurinio gyvybės sūkurio, verpeto, kalvarato plastinės ir prasminės plėtotės. Viso dydžio JPEG paveikslas yra 2347×2390 px 366 KiB.

Tautodailės sąjūdžio 50-metis
Tautodailės paroda
2017-01-20 Kvietimas į LTS 50-mečio iškilmes Nacionaliniame muziejuje 2017-01-26.
461. Numatoma: Paveldas: Dailė: , , .
: Istorinė tautodailės paroda veiks nuo sausio 26 iki kovo 20 dienos.

Lietuvos nacionaliniame muziejuje ruošiama tautodailės paroda, skirta Lietuvos tautodailininkų sąjungos 50-mečiui. Atidarymo iškilmės įvyks 2017-01-26 13:00, paroda veiks iki 2017-03-20 Vilniuje, Arsenalo g. 1 n.

Sausio tryliktoji
Sausio tryliktoji
2017-01-12 Audronės Mickutės dailės dovana tautos didvyriams atminti.
460. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , .
: Vien lietuviškų ženklų derinys iš tautinių raštų.

„Sausio tryliktoji“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana Lietuvos valstybinės nepriklausomybės gynimo didvyriams atminti. Tai vien lietuviškų ženklų derinys iš tautinių raštų. Viso dydžio PNG paveikslas yra 3514×2516 px 0,25 MiB. Dangiška mūsų tautos raštų darna ir didybė!

Rudens lyguo - Baltų vienybės diena
Lyguo
2016-09-18 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana „Baltų vienybės ugnis“.
452. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , .
: Rudens lygiadienis — tautinės vienybės šventė.

„Baltų vienybės ugnis“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana dar nesu­slavėjusių ir nesu­germa­nėjusių šventosios Tautos palikuonių ugnies iškilmėms Saulės pergalės 780-mečio garbei per rudens lygiadienį 2016 metų rugsėjo 22 dieną (viso dydžio PNG paveikslas yra 2488×3520 px 0,7 MiB).

Audronė Mickutė Gediminui
Šlovė Gediminui!
2016-07-09 Naujas vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
451. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , .
: Lietuvos valdovui Gediminui — 700 metų (1316-2016).

Šiemet sukanka 700 metų, kai, mirus Vyteniui, už šventosios Lietuvos vairo stojo Gediminas. Šį atsakingą darbą tautai jis atliko kiek įmanydamas išmintingai ir garbingai — šlovė Gediminui! Valdiškų priminimo renginių nėra ir nenusimato, bet vitražo dailininkė Audronė Mickutė sukūrė proginį paveikslą Lietuvos valdovo Gedimino 700 metų sukakčiai pagerbti (visu dydžiu 3780×2580 px PNG 0,5 MiB).

2016 m. Audronė Mickutė: „Kovo vienuoliktoji“
Kovo vienuoliktoji
2016-03-11 Naujas vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
448. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , .
: Sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo Kovo 11-ąją!.
Vasario šešioliktoji
Vasario šešioliktoji
2016-02-15 Naujas vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
446. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , .
: Sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo Vasario 16-ąją!.
Kalinauskų medalių paroda
Lietuvos istorija medaliuose
2015-01-28 Rengiama dailininkų Kalinauskų istorinių medalių paroda Kaune.
437. Numatoma: Kūryba: Dailė: , , .
: Graži Vasario 16-osios šventė Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

2015 m. vasario 12 dieną 15 valandą įvyks dailininkų Juozo Kalinausko ir jo dukters Linos autorinių kūrinių — Lietuvos istorijos medalių parodos „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“ atidarymo iškilmės Karo muziejuje Kaune su šventiniu Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentų koncertu Lietuvos valstybės atkūrimo dienai ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus 94-osioms įkūrimo metinėms paminėti (žr. skelbimą visu dydžiu). Renginys nemokamas, paroda veiks iki 2015 m. balandžio 27 dienos.

Margutis saulėje
Margutis saulėje
2014-04-19 Naujas dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
426. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , , .
: Sveiki sulaukę saulėtų Velykų!.

Tai vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys 2014 m. Velykų proga. Nuo pat ledynmečio ir Akmens amžiaus Velykos buvo didžiausia mūsų tautos metų šventė. Po žiemos atgimstanti gamta, iš Pietų tėvynėn perėti parskridusių paukščių turgus, itin maistingi kiaušiniai buvo tikra atgaiva ir pavasario sulaukusiems žmonėms. Todėl kiaušinis — svarbiausia šventinė auka, apeiga ir puošmena. Tautiniu kiaušinio puošybos papročiu margučio raštais vaizduojamos paukščio pėdos, saulė, gamtos atsinaujinimo ratas, gyvybės sūkurys. Išryškinant kiaušinio sukinį, eiklumą velykinio ridenimo varžybose. O šiame paveiksle (žr. visu dydžiu) pritaikytas dešimtojo amžiaus austinės juostos raštas.

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai
Dangaus sodai
2010-12-17 Apie šiaudinių sodų sudėtingumą, darną ir prasmę.
282. Vaizdo įrašai: Paveldas: Dailė: , , , .
: Lietuviai puošti mokėjo, bet nekūrė dailės be paskirties.

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai verti UNESCO pasaulinio kultūros paveldo apsaugos. Savo sudėtingumu, darna, grožiu primena pasaulio stebuklu vadinamą senovės Tarpupio kabantį sodą. Tautodailininkė Marija Liugienė pasakoja, kiek kruopštumo, proto, darnos ir grožio supratimo reikėjo sukurti tokiam įspūdingam tvariniui iš šiaudų, ašutų ir vaško. Dailininko profesijos nebuvo, kurti mokėjo visi. Nors puošyba lietuviai garsėjo, bet nieko nekūrė be paskirties. Sauliaus Noviko ir Ričardo Martišiaus 2010-12-27 laida per „Init“ televiziją.

Griovimas kūrybos vardu
2010-11-23 Prof. Aloyzo Stasiulevičiaus prakalba Lietuvos mokslų akademijoje.
286. Vaizdo įrašai: Paveldas: Dailė: , .
: Dailėje mažėja meno ir tautiškumo, plinta nepadorumas ir griovimas.

Prieš karą Lietuvos menas buvo pasaulyje garsus, nors modernus, bet buvo tautiškas. Šiuo metu įsigali fluxus idėja — tautiškumo niekinimas, logikos, darnos ir grožio niokojimas, turto griovimas. Pasibaigė laikai, kai inteligentas buvo ant kranto. Dabar laive, neaiški kryptis, neaišku, kas už vairo. Kai laivas skęsta, nebereikia partijų, reikia gelbėti skęstantį laivą — Aloyzas Stasiulevičius.

Evaldas Purlys Sapieginėje
Karališkas Sapiegų dvaras
309. Įvykiai: Paveldas: Dailė: , , , .

Sapiegų rūmų ir parko Vilniaus Antakalnyje atstatymo projekto vadovas, Lietuvos nusipelnęs architektas Evaldas Purlys — atidus dailidė ir geras istorijos žinovas — 2010 rugsėjo 26 dieną 13 valandą pakvietė besidominčius žmones pristatyti savo projekto, mielai papasakojo apie dvaro kilmę, istorines aplinkybes (Kazimieras Sapiega rengėsi tapti Abiejų tautų respublikos karaliumi Kazimieru IV), sumanymą, parko išplanavimą, rūmų architektūrą, jų raidą, likimą ir atstatymo galimybes (daugelį svarbiausių dalykų pavyko ištirti, sužinoti). Brėžiniai iš Heritage.lt, o nuotraukų autorius Vladas Palubinskas.

Istorinis paveikslas
2010-09-25 Tapytojas Aloyzas Stasiulevičius apie atminties dailę ir politiką.
265. Garso įrašai: Paveldas: Dailė: , , .
: Lietuvos politikai priešiški protėvių kultūros atminimo menui.

Nors valstybė neužsakinėja istorinio meno kūrinių, Lietuvos valdžia išvis priešiška tautinei dvasiai ir protėvių nuopelnų pagerbimui, individualistų grupė savo lėšomis surengė istorinio paveikslo parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metinėms. Paroda veikia Lietuvos dailininkų sąjungos menėje „Arka“ Vilniuje, 2010 m. nuo rugsėjo 15 iki spalio 2 dienos. Šią parodą ir istorinio meno svarbą tapytojas Aloyzas Stasiulevičius pristato Lietuvos radijo 2010-09-25 laidoje „Kultūros savaitė“, kalbina laidos vedėja Jolanta Kryževičienė.

Švaistiklis (svastika) tautodailėje
Svastikos mūsų bus amžinai
2010-01-08 Apie visatos veikimo ženklo lietuvišką kilmę ir paplitimą pasaulyje.
201. Paskaitos: Paveldas: Dailė: , , , , .
: Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais yra garbė.

Svastikos — paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurie naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O svastikų ženklai tiks, kol veiks gamtos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir branduolinės fizikų nuotraukos įrodo, kad viskas subalansuotai sukasi — nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais — mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus.

Lietuvos atgimimo obeliskas, Tautinės giesmės paminklas, Vinco Kudirkos varpinė
2009-08-11 Lietuvybės paminklas Vilniuje, daktaro Vinco Kudirkos aikštėje.
77. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , , , , , .
: Iškiliausias dvidešimtmečio dailės kūrinys tiek svarba, tiek ir menine raiška.

Ryškiausias dailės kūrinys ir bene vienintelis tokio lygio statinys per dvidešimt vėl laisvos Lietuvos metų. Aišku, asmeninėmis lėšomis, per ilgą vargą ir nepaisant visų politikų trukdymų. Paminklakalys Arūnas Sakalauskas, architektas Ričardas Krištapavičius, Vlado Palubinsko nuotrauka. Ant paminklo stiklo išrašyti Tautinės giesmės žodžiai.

Menininkų duetas
143. Nuorodos: Paveldas: Dailė: , , , , , .

Man atrodo, kad tie vaikai, kuriuos tėvai išmokė nebijoti darbo, niekada nepražus — Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?