‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:


Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Garso įrašai

Garsai

Balsai, garso įrašai (muzikos ir kitokie audio klipai).

Jūratė Rosales
Europos šaknys giliau
Jūratė de Rosales Audriui Antanaičiui „Laisvosios bangos“ „Koryje“ apie „Europos šaknų“ II dalį 2013-09-07.
2013-09-09 Jūratė de Rosales per „Laisvosios bangos“ radiją.
414. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , .
: Išleista jau antroji monografijos „Europos šaknys“ dalis.

„Laisvosios bangos“ radijo laidos „Korys“ vedėjas Audrys Antanaitis kalbina Lietuvoje vėl viešinčią Jūratę de Rosales iš Venesuelos apie jos monografijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir apie istorijos bei kalbotyros mokslo padėtį 2013 metų rugsėjo 7 dieną, trukmė 47 minutės.

Europa germanų ir slavų susidarymo laikais
2011-10-03 „Žinių radijo“ laida „Avilys“ apie mūsų protėvius Vėlyvosios Antikos laikais.
339. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , , , , .
: Geruliai, getai, dakai, trakai tikriausiai buvo baltai.

Protėvių senovės kultūrą iki krikšto oficialūs istorikai neigia politiniais tikslais, o ne dėl metraščių trūkumo — senovės graikai, romėnai protėvius minėjo plačiai ir smulkiai, žinių yra netgi žydų Biblijoje ir Egipto raštuose. Menamų indoeuropiečių pagrindą sudarė lietuvių protėviai getai. Rimantas Matulis apie lietuvių kilmę 2011-10-01 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“, vedėjas Audrys Antanaitis.

Lietuvos istorija per Gino iPad2
2011-07-06 Valstybės dienos proga apie Lietuvos istorijos pateiktį moderniomis infotechnologijomis.
321. Garso įrašai: Leidyba: Gudai: , .
: Išmanant istoriją ir technologijas, Lietuvą galima pateikti labai patraukliai.

Nors Lietuvos valdžia skatina ir apmoka lietuvių kultūros niekinimo kūrybą, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) istorijos dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša savo darbais per iPad2 įrodo, kad, išmanant istoriją, tautos kultūrą ir šiuolaikines technologijas, Lietuvą galima pristatyti labai patraukliai. Valstybės dienos proga profesorių kalbina „Žinių amžiaus“ vedėja Jolanta Jurkūnienė per „Lietuvos radiją“ 2011 m. liepos 6 d.

Nykstanti Lietuva
Jonas Sabeckas
2011-05-23 Jonas Sabeckas apie prieštautinės valstybės pragaištį.
438. Garso įrašai: Santvarka: Liberalizmas: , , .
: Arba patriotizmas, arba skubiai emigruojam!.

Žmogus pats sau yra niekas, jo vertė ir nuopelnai matosi tik kitų žmonių, šeimos, tautos atžvilgiu. Prieštautinė valstybė neišvengiamai skatina blogį, švaisto ir naikina turtą, griauna gerovę. Turime arba sugrąžinti patriotizmą, arba nešdintis iš tokios valstybės.

Valstybinė šeima
Rūta Vainienė apie šeimos suvalstybinimą per Lietuvos radiją.
2010-11-30 Rūta Vainienė per Lietuvos radiją apie šeimos suvalstybinimą.
279. Garso įrašai: Santvarka: Globa: , , , .
: Siekiama visai suvalstybinti šeimą, „Sodra“ jau be gėdos vadina save mama.
Istorinis paveikslas
Tapytojas Aloyzas Stasiulevičius apie istorinių paveikslų parodą LDS Arkos menėje ir priešišką valstybės politiką.
2010-09-25 Tapytojas Aloyzas Stasiulevičius apie atminties dailę ir politiką.
265. Garso įrašai: Paveldas: Dailė: , , .
: Lietuvos politikai priešiški protėvių kultūros atminimo menui.

Nors valstybė neužsakinėja istorinio meno kūrinių, Lietuvos valdžia išvis priešiška tautinei dvasiai ir protėvių nuopelnų pagerbimui, individualistų grupė savo lėšomis surengė istorinio paveikslo parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metinėms. Paroda veikia Lietuvos dailininkų sąjungos menėje „Arka“ Vilniuje, 2010 m. nuo rugsėjo 15 iki spalio 2 dienos. Šią parodą ir istorinio meno svarbą tapytojas Aloyzas Stasiulevičius pristato Lietuvos radijo 2010-09-25 laidoje „Kultūros savaitė“, kalbina laidos vedėja Jolanta Kryževičienė.

Inga-750
Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės
2010-07-06 Kaip prieš 750 metų Almino vadovaujami žemaičiai išvadavo baltus.
252. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , , , , , .
: Tautos šventė yra Durbės 750-metis, o ne Mindaugo karūnavimo sukaktuvės.

Durbės mūšis, kurio 750 metų jubiliejų minėsime liepos 13 dieną, yra viena svarbiausių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Savo reikšme ir mastais jis nusileidžia tik Žalgiriui. Bet kai kuriais atžvilgiais Durbės mūšis įspūdingesnis net ir už jį, nes prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas, be to, padarė tai bemaž vieni — padedami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad Durbės mūšis pakeitė visą karo eigą — be jo Žalgirio tiesiog nebūtų buvę.

Tautosakos reikšmė mokslui
2010-05-21 Leopoldas Krušinskas per Lietuvos radiją apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje.
241. Garso įrašai: Praeitis: Paveldas: , , , , , .
: Lietuvių tautosaka vertesnė istorijos mokslui ir mokslotyrai už PR raštiją.

Česlovo Gedgaudo fondo steigėjas Leopoldas Krušinskas menotyrininkei žurnalistei Ingai Berulienei apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje — 2010-05-21 16:03-16:30 per „Lietuvos radiją“, laidai „Gyvoji istorija“. Deja, garso kokybė visai prasta, jau pačio pokalbio įrašymo metu.

Lietuvybės draudimo šventė
2010-05-08 Gitanos Gugevičiūtės prakalba per „Lietuvos radiją“ lietuviškos spaudos metinių proga.
227. Garso įrašai: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Gitana Gugevičiūtė: Lietuva grįžta į spaudos draudimo metus.

Gitana Gugevičiūtė: Gegužės 7-oji — spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Veržiasi vulkanai banalybės pelenų apie išsaugotą kultūrinę ir tautinę tapatybę, laimę rašyti, skaityti, kalbėti ir mąstyti lietuviškai, džiaugsmą šildytis bendrame tautą vienijančiame (deja, jos negausinančiame) kalbos patale. Džiaugiamasi gausia periodinės spaudos pasiūla, filosofuojama apie spaudos sąžiningumą kaip valstybės demokratijos pamatą ir dar apie daug ką džiūgaujama. Deja, su tikrove, kasdienybės ritmu bei nuotaika šventė turi mažai ką bendro, labiau primena puotą maro metu. Lietuva kelia taurę už laisvę rašyti ir kalbėti, nors grįžta į spaudos draudimo metus, kai lietuviška knyga buvo stebuklas. Prisipažinsiu, buvau optimistė, tikinti, kad krizė ir mokesčių reforma kai ką išspręs į gera: sumažės leidyklų, sumažės šlamšto, o likusieji leidiniai ir juos leidžiantys organai tarpusavy varžysis kokybe. Gėdingai kliedėjau ir klydau.

Tvenkiniai
2010-05-06 Dr. Aušrys Balevičius apie tvenkinių rausimą, jų švarą ir gyvastį.
253. Garso įrašai: Kūryba: Amatai: , .
: Tvenkiniuose svarbiausia suderinti augalų ir žuvų santykį.
Tiltų inžinierius Stanislovas Kerbedis
Stanislovas Kerbedis - garsiausias XIX a. tiltų meistras Eurazijoje (Libertas Klimka per Lietuvos radiją).
2010-03-09 Mokslo istorikas Libertas Klimka apie įžymaus kūrėjo 200-ąsias metines.
207. Garso įrašai: Praeitis: Amatai: , .
: Stanislovas Kerbedis buvo garsiausias XIX amžiaus tiltų meistras Eurazijoje.

Stanislovas Kerbedis (1810-1899) suprojektavo pirmąjį ir didžiausią to meto Europoje tiltą per nepatvarią Nevą, po to dar didesnį per Vislą, suprojektavo geležinkelį tarp Peterburgo, Varšuvos ir Karaliaučiaus kartu su tiltais per Dauguvą, Lugą, kt. Buvo Rusijos imperijos susisiekimo ministras, Peterburgo mokslų akademijos narys, generolas. Asmeninėmis lėšomis statė kultūros įstaigas, šelpė menininkus.

Lietuvos valdžia — valstybės išdavikė
Psichologinio karo žinovas Vilniaus totorius Rustamas atsako Žinių radijui: Lietuvos valdžia ir žiniasklaida - savo valstybės išdavikė.
2010-02-17 Psichologinio karo žinovas Vilniaus totorius Rustamas atsako Žinių radijui.
205. Garso įrašai: Santvarka: Švietimas: , , , , , .
: Žiniasklaida nuosekliai niekina lietuvių tautą, planingai dergia savo valstybę.
SMS puskalbė Lietuvos žiniasklaidoje
2010-02-17 Lietuvos radijas klausia, gal jau metas prastinti lietuvių rašybą.
204. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: , , , , .
: Žurnalistų rašyba rodo jų etiką ir žiniasklaidos kultūrą.
Kompiuterinių programų lietuvinimas
2010-01-13 Apie kompiuterių ir programų prisitaikymo Lietuvos sąlygomis svarbą.
193. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: , .
: Tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery, nebeišliks.

Prisitaikyti kompiuterius vietos sąlygomis ir išsiversti programas gimtąja kalba visada verta, nes ir mokant angliškai, gimtąja kalba suvokiama greičiau, darbas spartesnis — vieno ar kelių vertėjų sugaištą laiką atsveria daugybės naudotojų santaupos ir patogumas. O tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery — nebeišliks.

Vaidas Jauniškis
Kančios (stebuklo) belaukiant
2009-12-12 Vaidas Jauniškis apie krizę ir bulvarą kaip valstybės propagandą.
189. Garso įrašai: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Smegenų plovimo propagandos pažeminimus juntame kasdien, per kiekvieną žinių laidą.

Vaidas Jauniškis: Gausybė demokratinių įstatymų gina vienus šalies piliečius nuo kitų. Įstatymas pakeičia dievą, tampa išsigelbėjimu. Ne nuo gyvenimo — nuo mąstymo ir atsakomybės. Laisvė ir atsakomybė užgeriama, užliūliuojama cigoniška skurdo prabanga. Bulvarinės linksmybės yra laisvės kaina. Pirmoji asociacija — Romos imperijos metastazės. Poetai, linksminantys senatorius jų orgijose. Antroji — Veimaro respublika su infliacija ir kabaretais. Abi savo linksmybėmis šventė pabaigą. Mene reikšti aktualijas atrodo nebesvarbu ir net žema. O tinkamiausiai dabartinės santvarkos modelį išreikštų Milošo Formano psichiatrinės ligoninės metafora filme „Skrydis virš gegutės lizdo“. Per dvidešimt metų valdžia tapo svetima kaip ir tada, sovietmečiu, o piliečiai pavirto psichiatrinės ligoninės daržovėmis. Kaip virstama daržovėmis? Ilgą laiką rodyk kuo kvailesnes programas, matuok jas abejotinais TV metrais ir reitingais, sek pasakas apie tau nepasiekiamą gyvenimo stilių, ir žiūrovas praras vertinimo stuburą — nes masinė antikultūra naikina kriterijus, juos paversdama masiškumo matais. Smegenų plovimo propaganda viską režisuoja kaip Holivude, tik dar tobuliau. Ištisus metus kalama į galvą baugi pasaka apie krizę ir kaip nuo jos neįmanoma apsisaugoti. Ją papildo farmacinio gripo pandemija, nuo kurios lygiai taip pat neįmanoma apsisaugoti. Visais atvejais mes turime bijoti ir suteikti valdžiai bet kokių veiksmų laisvę, o ši ja pasinaudoja, toliau didindama mokesčius.

Visuotinis švietimas — beraščių ugdymo pramonė
Prof. Lionginas Abarius: Mokiniams neleidžiama dainuoti, valstybinė švietimo sistema - bebalsių beraščių ugdymo pramonė.
2009-10-24 Prof. Lionginas Abarius pasisako per Lietuvos radiją savo 80-mečio proga.
168. Garso įrašai: Santvarka: Švietimas: , , .
: Mokykla išleidžia diplomuotus beraščius: nemokančius rašyti, skaityti, dainuoti iš gaidų.
Tautos dainos
2009-10-17 : Rinkinėlis dainų, dar primenančių buvusį galingą, gilų, skambų, sodrų ir itin švarų dainavimą.
164. Garso įrašai: Paveldas: Daina: , .
Antano Baranausko giesmės
2009-10-17 : Vyskupo Antano Baranausko sukurtos tautinės giesmės.
163. Garso įrašai: Paveldas: Daina: , .

Keletas Antano Baranausko tautinių giesmių iš 1998 metais išleistos MC kasetės, 2007 metais perrašytos į CD plokštelę. Jas dar tebegieda Lietuvos sodžiuose ir Anykščių „Valaukis“ (vadovė Violeta Juciuvienė).

Partizaniškos dainos
1944-1954 dešimties metų Lietuvos pasipriešinimo socializmui dainos.
2009-10-17 : Dešimties metų karo, priešinimosi socializmui dainos.
165. Garso įrašai: Paveldas: Daina: , , , .
Mažoji Lietuva „išvalyta“. Ar ir iš atminties?
Mažoji Lietuva 1944-10-16 išvalyta - Marius Kundrotas per Žinių radiją.
2009-10-14 Spalio šešioliktoji — Mažosios Lietuvos genocido paminėjimo diena.
162. Garso įrašai: Praeitis: Partizanai: , , , .
: 1944 spalio 16 Mažoji Lietuva pradanginta, sunaikinta, nebeliko.

2009 spalio 14 Žinių radijo laida „Raktas“ primena Prūsijos etnocidą 1944 spalio 16, kai lietuvninkai pagal demokratinių šalių susitarimą buvo Raudonosios armijos „išvalyti“: sušaudyti, sutraiškyti tankais, nuskandinti jūroje. Mažosios Lietuvos nebeliko. Tokio nuožmaus, nežmoniško visų vietinių gyventojų nušlavimo pavyzdžių nesenais laikais nėra, artimiausias — senųjų Anatolijos tautų (armėnų, graikų, trakų) iškraustymas iš dabartinės Turkijos pagal taikos sutartį su Antante (maždaug būsimąja Europos sąjunga) Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje. Bet ten žudė tik besipriešinančius išsinešdinti, o čia išnaikino visus.

Ar gyvas kalbos kultūros paveldas?
2009-09-12 Renata Šerelytė apie gėdą dėl aukštesnės už šiuolaikinę protėvių kultūros.
139. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: , , , , , .
: Emancipuotos moterų pavardės yra gėda.
Klasikos Muzikinis pastišas Jūratės de Rosales gimtadieniui
Klasikos Muzikinis pastišas Jūratės de Rosales gimtadieniui 2009-09-09.
2009-09-09 Karaliaus Alfonso X Išminčiaus nuopelnai klasikinei muzikai ir istorijai.
137. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , , , , , , .
: Alfonsas X Išminčius liudija aukštą gudų ir senosios Europos kultūrą.

2009-09-09 „Klasikos“ radijo laidos „Muzikinis pastišas“ vedėja Jūratė Vičienė kalbina Gabrielių Gykį, Leopoldą Krušinską ir Jūratę Rosales jos 80-ojo gimtadienio proga. Apie šios darbščios, protingos ir garbingos moters, gyvenančios Venesuelos sostinėje Karakase, nuopelnus Lietuvai. Bei apie Kastilijos ir Leono karaliaus gudų kilmės Alfonso X Išminčiaus nuopelnus klasikinei muzikai, Europos kultūrai ir lietuvių protėvių istoriografijai.

Lietuvos polonizacija
Lietuvos polonizacija - Žinių radijo 2009-06-29 Dienos klausimas: Algirdas Gricius, Rimantas Klimas, Paulius Saudargas ir Leopoldas Tarakevičius.
2009-07-01 Ar teisinga Lietuvos ir Lenkijos istoriją skaičiuoti tik nuo 1991 metų.
94. Garso įrašai: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , , .
: Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis.

Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis? Neapykanta Rusijai, jos išsižadėjimas ir ištikimybės priesaikos Lenkijai — meilė be atsako? Žinių radijo 2009 birželio 29 dienos klausimas.

Lietuvių kilmė
Rimantas Matulis apie lietuvių kilmę 2009-06-27 Žinių radijo laidoje Avilys, vedėjas Audrys Antanaitis.
2009-06-27 Žinių radijas pristato Rimanto Matulio kraštotyrą.
264. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , , , , .
: Jei ne karas su kryžiuočiais, lietuviai vadintųsi getais.

Protėvių senovės kultūrą iki krikšto oficialūs istorikai neigia politiniais tikslais, o ne dėl metraščių trūkumo — senovės graikai, romėnai protėvius minėjo plačiai ir smulkiai, žinių yra netgi žydų Biblijoje ir Egipto raštuose. Menamų indoeuropiečių pagrindą sudarė lietuvių protėviai getai. Rimantas Matulis apie lietuvių kilmę 2009-06-27 Žinių radijo laidoje „Avilys“, vedėjas Audrys Antanaitis.

Pamokslas radijo muzikos redakcijai
Česlovo 3 eilėraščiai ir pamokslas Žinių radijo muzikos redakcijai
2009-06-25 Trys Česlovo eilėraščiai ir patarimas Žinių radijo muzikos redakcijai.
93. Garso įrašai: Paveldas: Daina: , , , .
: Lietuvių tautinė daina yra žymiai aukštesnės kultūros už radijo brukamą muziką.

Žinių radijo pertraukos ir savaitgalis užpildytas svetimkalbiais rypavimais, kurie ne tik erzina, bet ir žemina mūsų tautinį orumą. Lietuvį daina lydėjo nuo neatmenamų laikų, nuo žilos senovės. Dainoje jis rasdavo nusiraminimą ir paguodą. Ir džiaugsmo kibirkštį, kuri suteikdavo jėgų ir stiprybės ištverti ir išlikti savo sunkiame gyvenimo kely. Dainoje yra sukaupti mūsų tautos dvasiniai lobiai, jos unikalios kultūros atspindžiai ir meilė savo kraštui. Šventvagiška ir net pavojinga visa tai užmiršti ir paniekinti.

Kas dangstoma žodžiais kultūra ir kūryba
Žinių radijo Audrys Antanaitis susirūpinęs dėl menininkų piketo „Sudie, kultūra!“
2009-05-05 Apie meno politikų piketą priešais seimą šūkiu „Sudie, kultūra!“.
150. Garso įrašai: Santvarka: Švietimas: , , .
: Kultūros ir kūrybos gražbylyste „plaunami“ pinigai nenaudėlių antimeno patyčioms.
Cigoniški užkalbėjimai. 2
Būdingos vagių apkalbos apie pinigus ir krizes.
2009-03-12 Būdingi ekonomistų aiškinimai apie krizės priežastis ir siūlomas priemones.
96. Garso įrašai: Santvarka: Ekonomika: , , , , , , , , .
: Vagystė ir užkalbėjimai dabar gerbiami, to jau mokoma universitetuose.

Ekonominė krizė vadinama natūraliu, ciklišku gamtos dėsniu. Infliacija (melas, išpūsti prirašymai, pinigų klastojimas, vagystė) siūloma kaip gelbėjimosi priemonė, gąsdinama defliacijos pavojais. Viešoji nuomonė ruošiama visuotiniam turto nusavinimui per pinigus, o skolininkams teikiama pirmenybė prieš savininkus. 2009-03-12 Lietuvos radijo Andrius Užkalnis iš Londono.

Dingusi senosios Europos kultūra
Jūratė de Rosales kalba per Žinių radiją 2007-11-03.
2007-11-03 Apie Jūratės Rosales istorinius tyrinėjimus ir knygą „Didžiosios apgavystės“.
138. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , , , , , , .
: Europos istorija suklastota visai neseniai, tik Lietuvai apsikrikštijus ir praradus valstybę.

2007-11-03 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“ Audrys Antanaitis kalbina iš tolimosios Venesuelos į Lietuvą atvykusią Jūratę de Rosales jos knygos „Didžiosios apgavystės“ išleidimo proga.

Partizanai — savi ar svetimi?
Partizanai - savi ar svetimi? Bernardo Gailiaus pasklaita per Klasiko sradiją 2007-04-24.
2007-04-24 „Klasikos“ radijo paskaita apie Lietuvos partizanų teisinę padėtį.
103. Garso įrašai: Praeitis: Partizanai: , , .
: Ne partizanai, o Lietuvos kariai, gynę nuosavybę, padorumą ir teisėtvarką tarybinės Stalino okupacijos dešimtmečiu.

Kai įraudę inteligentai, auksaburniai politikai ir nutukę kariuomenės vadai išdavė Lietuvą, 1940 m. atidavė Raudonajai armijai visą puikią ginkluotę, lėktuvus, pabūklus, šarvuočius, pilnus šaudmenų sandėlius, kareivines, aprangą, vėl teko kariuomenę kurti patiems ūkininkams, nors jos išlaikymui jau atidavus pusę savo mokesčių. Kad 1944-1954 metai mums buvo ne „pokaris“, o tikras tėvynės gynimo karas, argumentuotai yra aprašęs ir juridiškai įrodęs teisininkas ir istorikas dr. Bernardas Gailius 2006 m. 224 psl. knygoje „Partizanai tada ir šiandien“, dar priminęs spaudai ir šioje paskaitoje per „Klasikos“ radiją. Plačiau apie tai: Partizanai.org, Lietuvos.org, Lietuvai.lt, Spaudoje.lt ir tautos dainose.

W4D — teisingo grožio dogma
W4 Dogma – Lietuvos radijo Žinių amžius Jolanta Jurkūnienė kalbina Vladą Palubinską, Aidą Bendoraitį ir Rimą Kudelį apie dalykinį WWW dizainą, interneto kultūrą.
2004-12-08 Dalykinio WWW dizaino principai.
101. Garso įrašai: Kūryba: HTML: , , , , .
: Geras dizainas yra nepastebimas.

„Lietuvos radijo“ studijoje Aidas Bendoraitis, Rimas Kudelis ir Vladas Palubinskas apie dalykinio WWW dizaino sampratą ir interneto kultūrą, klausinėja laidos „Žinių amžius“ vedėja Jolanta Jurkūnienė. 2004-12-08 pokalbis raštu išsaugotas lietuviškos interneto raidos metraštyje

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?