‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Santvarka

Santvarka

Kvietimas tautos referenduman
Lietuvio būdas
2017-02-16 Donaldo Trampo, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių etimologija.
463. Pastabos: Paveldas: Santvarka: , , , .
: Lietuviškos atmenos rodo tiesos ir gerovės kelią.

Nusipelniusių valstybės vadovų pavardžių etimologija iš dalies paaiškina ir jų sėkmės priežastį — teisingos santvarkos supratimo kilmę. Apžvalgoje išnagrinėtos Donaldo Trampo, Andžejaus Dūdos, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių kilmė, buvusi bendrinė tų žodžių reikšmė.

Ūkininkavimas kaime
2016-01-16 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl šeimos ūkių.
445. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: , , .
: Ūkininkai stiprina valstybę ir aprūpina sveiku maistu.
Gerb. banditėli
2014-09-04 Ryšardo Maceikianeco samprotavimai dėl politkorektiškų terminų.
434. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: , .
: Politikus dera vadinti gerbiamas banditėli, gerbiamas vagie.

Kai lenkmečiu valdininkams buvo leidžiama savivaliauti, laikyti lietuvius ir Lietuvos gudus žemesnės rūšies lenkais, vadinti juos bydło, — pateisinti negalima, bet galima paaiškinti fašistine Želigovskio okupacija. Kai stribams buvo leidžiama išvadinti dorus ūkininkus бандиты ir tuo pagrindu juos kankinti, žydyti, tremti į Gulago lagerius, dar suprantama komunistine Stalino aneksija. Bet ką galvoti ir ko tikėtis, kai dorus lietuvius, praskolintus ir apiplėštus žemiau skurdo ribos taikos metu, savi Lietuvos politikai vadina vagimis ir banditais, durniais vargoleis, duskit, pavidolei?

Audronė Mickutė: „Ąžuolas“
Ar Lietuva dar lietuvių valstybė
2014-06-28 Kokia ta Sąjūdžio Lietuvos posovietinė politika ir santvarka.
430. Prakalbos: Santvarka: Paveldas: , , .
: Savininkiška lietuvių tauta verčiama tarptautiniu tarnų kumetynu.

Tautos referendumas naujosios eros 2014 metais yra proga apsidairyti, susimąstyti ir apsispręsti, ar jau atsisakome Lietuvos kaip lietuvių valstybės, paskutinio žemės sklypo šiame pasaulyje tautos namams. Su protėvių milžinkapiais, seniausia ir tyriausia „indoeuropiečių“ kalba. Ar susigėdę nusisukame nuo tūkstantmetės lietuvių civilizacijos, išradusios pasauliui savininkišką santvarką ir suklojusios Vakarų kultūros pamatus su gamtajausmio dvasingumo, mokslo ir šeimininkiško ūkininkavimo papročiais. Sambūrio „Patirtis“ užsakymu išguldžiau savo išvadas, į kokią padėtį esame patekę ir kokius turime pasirinkimus.

Kvietimas tautos referenduman
Tautos referendumas — birželio 29-ąją
2014-06-19 2014 metų birželio 29 dieną įvyks referendumas grąžinti tautai valstybę.
428. Numatoma: Santvarka: Paveldas: , .
: Tai pirmasis XXI amžiuje pačios tautos susitelkimas ginti tėvynės.

2014 metų birželio 29 dieną įvyks referendumas išreikšti tautos valiai ir tramdyti politikams, kurie jau atvirai išduoda savo tėvynę Lietuvą, įžūliai nepaisydami daugumos žmonių nuomonės, niekindami doros papročius ir protėvių atminimą, griaudami paskutinius lietuvių valstybės pamatus. VRK savo išaiškinimu neleido balsuoti už kiekvieną referendumo klausimą paskirai — tik už visus arba prieš visus keturis:
1. Sumažinti referendumui surengti reikiamų parašų skaičių iki 100000;
2. Referendumu priimtus sprendimus keisti tik referendumu;
3. Atstatyti Lietuvos piliečių nuosavybės teisę žemei, miškams ir vidaus vandenims;
4. Gamtos išteklius pramoniniu būdu naudoti tik po privalomojo referendumo.

Dr. Dainius Razauskas
Tik 17 kapeikų
2014-05-19 Ką reiškia svetimos valstybės reikalavimai grąžinti okupacinę rašybą.
429. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .
: Atidavęs plėšikui 17 centų, tesulauksi jo paniekos, o ne pagarbos.

Dainius Razauskas: Lenkijos spaudimą dėl teisės pasuose pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis reikėtų įvardyti tiesiai šviesiai: siekiama uždrausti sulenkintas pavardes Lietuvoje rašyti lietuviškai. Būtent šitaip reikia įvardyti šią Lenkijos užgaidą. Pasas yra tapatybės dokumentas, tad pilietis įgyja šventą teisę reikalauti, kad jo pavardė ir visur kitur būtų rašoma tik taip, kaip užrašyta pase, netgi su galimybe visus, „iškraipančius“ pavardę, bausti. O tai yra agresyvus svetimos valstybės okupantės noras išstumti lietuvių kalbą iš mūsų valstybinės kalbos į buitinę šneką, tada per mokyklas ir žiniasklaidą vėl lenkinti Lietuvą — mūsų pačių įstatymais.

Pakrantė
Lietuva ir Sąjunga
2013-12-20 Lietuvai pagražinti draugijos pareiškimas dėl Lietuvos žemės.
424. Prakalbos: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Europos tautų naikinimas silpnina Europos sąjungą.

Žemių pardavimas nuosavybės teise užsieniečiams yra vienas iš svarbiausių klausimų, garantuojant tautos ateities egzistenciją, jos laisvę ir nepriklausomybę ir todėl turėtų buti sprendžiamas tautos referendumu. Seimas, 1996 ir 2003 metais pakeitęs Konstitucijos 47 straipsnį, suteikiantį „užsienio subjektams“ teisę įsigyti Lietuvoje žemę nuosavybės teise be tautos referendumo, sukūrė specialią konstitucinę normą, pažeidžiančią Konstitucijos 9 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas konstitucinis principas, nustatantis, kad „svarbiausi tautos ir valstybės klausimai sprendžiami referendumu“. Kolizijos atveju Konstitucijos principai turi viršenybę prieš specialias konstitucines normas. Šio straipsnio pakeitimas be referendumo pažeidė ir Konstitucijos 2 straipsnį — principą: „suverenitetas priklauso tautai“ o taip pat Konstitucijos preambulę, teigiančią „Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje“.

Lietuviškos santvarkos ženklai
Konstitucijos galia
2013-11-25 Sambūrio „Patirtis“ raštas Lietuvos seimo pirmininkei.
425. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Tebegalioja Lietuvos konstitucijos 47 straipsnis dėl valstybės vientisumo.

Už Lietuvos konstitucijos 47 straipsnio pakeitimą 2003 m. kovo 20 dieną balsavo tik 90 LR Seimo narių, todėl pakeitimo projektas turėjo būti nepriimtas ir atidėtas 12 mėnesių, kaip kad nurodyta tame pat 148 konstitucijos straipsnyje. Kadangi to nebuvo padaryta, pakeitimas yra neteisėtas ir dabar tebegalioja Lietuvos konstitucija, kurios 47 straipsniu draudžiamas Lietuvos žemės pardavimas nuosavybės teise užsieniečiams, paliekant išlygą tik Lietuvos akredituotoms užsienio valstybių ambasadoms.

LPD pareiškimas dėl žemės
Žemė yra Lietuvos valstybingumo pamatas
2013-11-13 Lietuvai pagražinti draugijos prisistatymas per „Laisvosios bangos“ radiją.
422. Nuorodos: Paveldas: Santvarka: , .
: Žemė yra lietuvių tautos valstybingumo pamatas.

Europa yra gerai, jeigu mes patys nepersistengiame, suteikdami jai galių, kurių suteikti jokiais būdais negalima. Mes jau esame pardavę visus strateginius objektus, visas gamyklas, visus bankus, todėl jeigu dar ir žemę parduosime, tai Lietuvos paprasčiausiai neliks po kokių 20-30 metų. Tai ne šiaip išgalvota grėsmė — tokia dabar yra pasaulio tikrovė. Todėl šiandien daugybė žmonių prisideda prie referendumo organizavimo „iš apačios“, nes valdžia jau seniai netarnauja žmonėms, kaip turėtų. Tauta laikoma kvailio vietoje ir netgi jos aiškios nuostatos yra ignoruojamos. Valdžia žemina lietuvių tautą, sakydama, kad ji esą nieko negali nuspręsti, nes nėra informuota kažkokiais specifiniais klausimais. Galima pagalvoti, kad Lietuvos valdžioje dešimtmečiais sėdi tik patys geriausi specialistai. Tai kodėl gyvename prasčiau už kaimynus? Ką tie „specialistai“ padarė gero ar tokio stebuklingo sugalvojo? Ogi nieko. Lyginant su šveicarais, mūsų visuomenė yra visiškai užblokuota, iš jos atimta bet kokia teisė spręsti. Šveicarijoje žmonių bendruomenės sprendžia visus klausimus vietoje, pačios priiminėja įstatymus ir nuolat kontroliuoja valdžią, kaip ji vykdo tautos įpareigojimus.

Konstatavimas
2013-11-09 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl pansijų ir algų sunkmečiu.
423. Prakalbos: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Konstitucinis teismas pats griauna socialinį teisingumą ir valstybę.
Valdas Anelauskas
Valdas Anelauskas
2013-08-16 Disidentas apie Marijampolę ir Lietuvos respubliką.
412. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , .

Valdas Anelauskas Kiekvienas lietuvis turime visada išlikti ištikimas savo tautai ir tėvynei Lietuvai (pats pridėčiau, ir mūsų visai baltajai rasei). Aš esu savo tėvynės, savo tautos patriotas, bet tik ne šitos dabartinės Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, patriotas. Man dabartinė Lietuvoje esanti valstybė, švelniai diplomatiškai tariant, nereiškia nieko, o tiesiai šviesiai — ji yra mano priešas, kaip ir visos lietuvių tautos priešas. Ši valstybė mūsų brangiąją motiną Tėvynę mums pavertė pamote.

Garbas
Dėl valstybės erozijos
2013-06-21 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl demokratijos.
408. Prakalbos: Santvarka: Rinkimai: , , .
: Lietuvių tauta nevaldo savo valstybės tiesiogiai, pagal Konstituciją.

Esame labai susirūpinę dėl tolimesnio Lietuvos Respublikos likimo. Lietuvos visuomenė tiesiogiai nedalyvauja ir šiandien negali dalyvauti valstybės valdyme, nors pagal konstituciją „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai“ (2 str.). Demokratinė santvarka Lietuvoje vis labiau pralaimi dėl perdėm sureikšminto politinių partijų vaidmens. Nors jos atstovauja vos keliems procentams gyventojų, tačiau jų atstovai turi įstatymų leidimo teisę. Seime įsigalėjo imperatyvus mandatas. Imperatyvus mandatas yra būdingas autoritarinėms valstybėms, kuomet autokratai paskiria marionetinius deputatus į valstybės tarybą. Seimo nario mandatą gavęs deputatas jau nebeprivalo atstovauti rinkėjams, nors per rinkimus būtent tam jis buvo įsipareigojęs. Tokiu būdu melas ir apgaulė tampa legalia Seimo nario savybe. Lietuvoje paprastą kyšininkavimą pakeitė piktnaudžiavimas valstybine galia ir kitos politinės korupcijos formos. Lietuvoje piliečių teisės ir laisvės virsta imitacija. Masinis rinkimų klastojimas, politinė korupcija, išrinktų deputatų bėgiojimas iš partijos į partiją, iš frakcijos į frakciją ir „parsidavimas“ yra rimti simptomai, kad mūsų valstybės valdymas sutrikęs ir vyksta vidinė šalies okupacija.

Tarnas valstybės nekuria
407. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

„Respublikos“ redakcija: Liokajai nesukuria stiprių valstybių. Nes jo pagrindinis rūpestis – ne ką jis galvoja, bet ką apie mane, apie mus kiti pagalvos? Ar tinkamai laikau padėklą. Ar ponui ant galvos sriubos neužpilsiu. Ar nesupyks. Tas liokajiškumas, tiesa, nebūdingas visai tautai, jau persismelkęs į mūsų valdžios viršūnes. Ir visu grožiu sužydės nuo liepos 1-osios. Kai imsime pirmininkauti ES Tarybai. Štai tada patirsime liokajiško pasilankstymo šventę. Regėsime neva vakarietišką gestikuliaciją ir labai liberalias šypsenas mūsų vadukų veidukuose. Nes rūgštūs, įtarūs veidukai skirti vietiniam naudojimui. Prieš savo tautiečius.

Dr. Romas Pakalnis
Esu atsakingas
2013-06-03 Dr. Romo Pakalnio prakalba LPS 25-mečio iškilmėse Seime.
405. Prakalbos: Santvarka: Paveldas: , .
: Nesuvokiama atsakomybė savo šeimai, bendruomenei, valstybei.

Reikia pagaliau nustoti diskredituoti seniausią indoeuropiečių kalbą, nustoti siaurinti jos vartojimo sritis (moksle, reklamoje, kitur), reikliau vykdyti Valstybinės kalbos įstatymą visoje Lietuvoje, nepasiduoti autonomininkų šantažui keisti abėcėlę. Valstybės pareigūnai privalo nedalinti niekam pažadų įvesti naujas raides ar sugrįžti kaip kažkada prie kirilicos. Sąjūdžio žmonės niekam nedavė tokių teisių ir, jeigu reikės, teisinėmis priemonėmis padės valdžiai apsispręsti ginti tautą savo tėvynėje.

Nebe Lietuva
„Elertė“
2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos pavadinimo.
404. Prakalbos: Santvarka: Kalba: , , .
: Ryškėja valstybės politika šalinti lietuvių tautovardį.
Lenkinimo nasrai 1920 m. piešinyje
Neatstatinėkime okupacinio režimo
2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl kalbos konstitucinės padėties.
403. Prakalbos: Santvarka: Kalba: , , .
: Lietuvių kalbos teisės negali būti tarpvalstybinių derybų dalykas.
Joana Mureikienė
Neparklupdoma Lietuva
402. Nuorodos: Praeitis: Santvarka: , , , .

Joana Mureikienė: šių metų vasario 16 d. negalėjau atsistebėti eitynėmis Kaune – eina mergaitės tautiniais drabužiais, nešinos trispalvėmis, o jas lyg kalines lydi gausus ginkluotų policininkų pulkas. Ko tad valstybės struktūros bijo? Trispalvės vėliavos? Skanduojamo žodžio: Lietuva? Savo šalį mylinčio savos tautos jaunimo? Eisenose žengiančių vaikų? Ypač skaudu išgirsti žiniasklaidoje pasigirstantį epitetą „fašistai“, skirtą eisenoje dalyvaujantiems žmonėms apibūdinti. Tuo pačiu žodžiu mane vadino sovietų lagerių prižiūrėtojai.

Akad. dr. Vytautas Stonkus
Melas apie užkrečiamą AIDS ligą
2013-02-25 Apie medicinos melo pramonę.
401. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , .

AIDS tėra pasaulinė medicinos melo pramonė, ciniška gąsdinimo afera — teigia buvęs ilgametis Geležinkelininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas, Lietuvos katalikų mokslo akademijos narys, medicinos mokslų daktaras Vytautas Stonkus, daugelio straipsnių apie organizuotus piktnaudžiavimus ir korupciją medicinoje autorius. ŽIV virusui tirti ir AIDS gydyti Amerikoje išleidžiama septynis kartus daugiau lėšų už vėžio, širdies, kraujagyslių ir išsėtinės sklerozės ligų tyrimą ir gydymą, daugiau, negu kosminių skrydžių programoms. Aprėptimi nenusileidžia ir kompensuojamųjų vaistų pramonė, už kurios reklamą penkiskart daugiau pinigų išleidžiama sveikatos apsaugos pareigūnams papirkinėti. Pusė vaistų yra beverčiai, penktadalis prastai toleruojami, o penki nuošimčiai turi stiprų neigiamą poveikį.

Ne Lietuva į pašalį stumia Maironį
395. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Gražiausiom rudens spalvom šviečianti Lietuva lenkiasi didžiam poetui Maironiui (profesoriui Jonui Mačiuliui) ir tautos dainiaus eilėmis beldžiasi į mūsų širdis: ar jose dar yra vietos Maironiui? Ar yra tėvynei?

Privalome toleruoti visus, dergiančius Lietuvą
388. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , .

Dainius Razauskas: Negalima iš lietuvio reikalauti tolerancijos lenkų okupacijai. Tai buvo karinis smurtas. Atsikūrusi Lietuva, beje, niekada nebuvo užpuolusi Lenkijos nei ginklu, nei ideologiškai. O lenkai įvykdė smurtinę okupaciją, užgrobtoje teritorijoje engė lietuvių tautą, brutaliausiais metodais naikino lietuvybę. Tad šiuo atveju, jei ir galime kalbėti apie toleranciją, tai tik apie lenkų toleranciją lietuvių tautai, o ne atvirkščiai. Apskritai „tolerancija“ yra migla — juk kiekvieną be išimties daugumą sudaro įvairios mažumos. Aš taip pat esu mažuma kurioj nors srity, o tolerancijos politikas visada yra daugumoje daugely sričių.

Be kalbos neliks Lietuvos
387. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai – tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai kitais projektais ruošiamasi smogti daug skaudžiau.

Lietuvos respublika neteisėta
2012-06-05 BNS pranešimas žiasklaidai dėl ketinimo atkurti karalystę.
385. Vaizdo įrašai: Santvarka: Praeitis: , , , .
: Pagal konstituciją, Valstybės tarybą ir Vilniaus seimą reikia atkurti tūkstantmetę Lietuvą.

Lietuvos konstitucijoje įrašytas prieš daugelį amžių gyvavusios lietuvių valstybės tęstinumas. 1917 m. Didysis Vilniaus seimas ir 1918 m. Lietuvos valstybės taryba nutarė atkurti LDK. Nei 1918 m. Vasalio 16-osios, nei 1990 m. Kovo 11-osios nepriklausomybės aktuose respublika net nepaminėta. 1918 metais buvo išrinktas Lietuvos karalius Mindaugas Antrasis. Šie ir daug kitų duomenų verčia abejoti respublikos teisėtumu. LDK buvo Sarmatijos tęsėja, respublika neatitinka Lietuvos esmės. LDK tolygi TSRS, ES, su popiežiumi Lietuvos valdovas turi kalbėtis lygiomis teisėmis. Tačiau Lietuvos dvasininkija veikia ne savo valstybės tikslais, neužkerta kelio dorovės griovimui. Respublikos valdžia skatina neįgalumą, jaunimo mainus, emigraciją ir imigraciją, lietuvių kalbos ardymą ir teršimą svetimybėmis. Kai lietuvių kalba daug sodresnė, raiškesnė, aiškesnė ir tikslesnė, turėtų būti UNESCO saugoma kaip pasaulinės reikšmės kultūros paveldas, raktas visų indoeuropiečių ir kitų tautų kalbotyrai. 2012 m. Pasaulio žemaičių sueigos nutarimas, Milvydo Juškausko, Vaido Leskučio ir Vaido Želvio pareiškimai 2012-06-05 BNS preskonferencijoje, atsakymai į žurnalistų klausimus. Apie tai plačiai skelbė Alfa.lt, Delfi.lt, Diena.lt, Pogon.lt ir kt.

Lietuviai visais laikais pavojingi Europai
381. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , .

Atverti Maironio „Pavasario balsus“ ir apstulbsti – Maironis šiandien atrodo dar drąsesnis ir radikalesnis nei tą pačią knygelę skaitant sovietiniais laikais. O Kristijonas Donelaitis ir jo „Metai“? O palaimintasis Jurgis Matulaitis? Šie trys dvasininkai šiandien labai pavojingi Europos Sąjungos tiesoms. Ir mums patiems, katrie skuba išmainyti lietuvybę į sotesnį europietišką kąsnį, pigius vakarietiškus blizgučius bei madingą anglišką šnektą. Nejau artėjame prie to, kad Maironį, Kristijoną Donelaitį, Jurgį Matulaitį ir kt. cenzūruosime arba uždrausime kaip Europai kenkiančius ekstremistus?

Apleistos sodybos
Nepaverskime Lietuvos kumetynu!
2012-03-24 Sambūrio „Partiris“ kreipimasis į partijas dėl žemės ūkio politikos.
378. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: , , , , .
: Samdinių pramonė ir šeimos ūkių naikinimas yra lietuvių tautos naikinimas.

Mūsų kaimo žmonės yra padaryti išmaldos prašytojais. Išmaldos, kuri duodama tada, kai valstietis atsisako prekinės gamybos ir pasirenka išlaikytinių padėtį. Žmogų pradėta vertinti ne už darbą, o už tinginiavimą. Dar daugiau: jeigu nedirbsi — gausi pinigų, o jeigu dirbsi — gali būti nubaustas ir turėsi nuostolių. Todėl Lietuvoje dirvonuoja didžiausi plotai, kaimiečiai nebelaiko gyvulių nei paukščių. O juk darbštumas Lietuvos šeimų ūkiuose nuo amžių buvo viena pagrindinių žmogaus dorybių. Lietuvių tautą sukūrė, jos papročius ir valstybę visais amžiais gynė savarankiški ūkininkai. Dabar atvirai propaguojamas artimiausiu metu prasidėsiantis šeimos ūkių (sodybų) žemės valdų „konsolidavimas“ — jų supirkinėjimas bei stambinimas iki ne mažesnio kaip 500 hektarų. Tai niekuo nepateisinamas, tiesiog nusikalstamas kėsinimasis į Lietuvos sodžius — tautos tapatumo, demografinio ir kultūrinio gyvybingumo, sveiko gyvenimo būdo bei sveikų žemės ūkio produktų gamybos lobyną — šeimos ūkių likimą.

Lietuvių trispalvė vėliava
Tauta reiškė veislę
2012-03-10 Kas yra tauta?.
376. Ištraukos: Santvarka: Švietimas: , .
: Tautos sąvoka pamiršta, tautiškumo turinys iškreiptas ir išniekintas.

Kovo 11-osios proga siūlau atsakyti į klausimą, kas yra tauta — ką reiškia ši sąvoka, koks jos turinys? Kokia tautiškumo vertė, netgi nauda — kodėl verta laikytis protėvių papročių, argi ne geriau apsimokėtų perimti iš kiekvienos tautos, kas jų papročiuose naudinga ir nevaržyti savęs tautiniais prietarais, priklausomybe vienai tautai, o būti laisvu pasaulio piliečiu? Atsakant paprastai pasipila tuščiažodžiavimai, gražbylystė apie dvasios slėpinius ir sielos virpulius, tarsi objektyviai dalykas būtų nepažinus, nešališkai nepatikrinamas ir neįrodomas. Patyrinėjęs pats, priėjau išvados, kad tikroji tautiškumo prasmė pamiršta, iškreipta ir paniekinta. Tai kadaise buvusi žmonių veislininkystė savęs atžvilgiu — griežtas ugdymas, kilmės puoselėjimas ir tarpusavio pagalba (talka). Ne vienas faktas ir jų derinys veda į tai, kad mūsų protėviai gali būti kalti dėl žmogaus kilmės — jo atsiskyrimo nuo gyvulio. Šią prielaidą paremia kalbotyra, o neseniai patvirtino ir naujausi genetikos mokslo atradimai, padedant antropologijai, archeologijai, matematiniam klimato modeliavimui.

Protėvių papročiai – brangiausias turtas
375. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , .

Dalia Dilytė: Svarbiausia romėnų vertybė buvo „mores“, t.y. protėvių papročiai, jų gyvensena; laikymasis tų papročių, gyvensenos, moralės. Taigi ta literatūra, kuri apie tai kalbėjo, – apie protėvius, apie tradiciją, buvo vertinama, o, sakykime, kokia nors lyrika, – ne itin. Romoje aukštos pareigos buvo vadinamos „honores“, buvo laikoma garbe darbuotis savo tautos ir savo visuomenės labui. Išrinktas į savivaldybę Romos pilietis (atskiri miestai turėjo savivaldą) pirmiausia turėjo įnešti į iždą tam tikrą sumą pinigų. Romoje valdininkai negaudavo jokio atlyginimo, maža to, jie turėjo daugybę išlaidų: rengti šventes savo sąskaita, statyti šventyklas, pirtis, tiesti kelius.

„Meniškas“ Lietuvos griovimas
371. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Dailės akademijos studentai jau nebemokomi lipdyti. Nebemokomi nemadingo tapymo, raižymo. Net piešimas daug kam tapo neprivalomas. Būsimieji menininkai paprasčiausiai „nuvaromi“ nuo profesijos. Visai kaip mūsų žemdirbiai nuo žemės – Europos Sąjunga jiems skiria išmokas, kad nedirbtų žemės. Beje, ir visas tas šiuolaikinis menas yra gausiai remiamas ES fondų. O pagal finansavimo proporcijas akivaizdu, kad Lietuvoje postmodernistinis, globalusis menas jau du dešimtmečiai yra valstybinės kultūros politikos prioritetu.

„Tautiška giesmė“ byloja ne visiems, o tau
370. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Romas Treideris: „Tautiška giesmė“ yra Vinco Kudirkos testamentas Lietuvai. Kitaip nei kai kurie kiti autoriai, Kudirkos radau tik tris priesakus. „Tautiškoje giesmėje“ žymiausias XIX a pabaigoje tautinio atgimimo veikėjas, rašytojas, muzikas, „Varpo“ redaktorius Vincas Kudirka ragina tautą, kiekvieną mūsų kurti šviesią ir teisingą Lietuvą, tam stiprybės semiantis iš Lietuvos, Tėvynės mūsų, didvyrių žemės, praeities. Pirmas jo priesakas – dorybė, antras – dvasinė kultūra, o trečias – meilė Tėvynei. Vykdydamas Vinco Kudirkos priesakus kiekvienas iš mūsų sukurtų šviesią ir teisingą Lietuvą, kurioje viešpatautų dorybė, dvasinė kultūra ir meilė Lietuvai.

Gėrėjimasis tautos pažeminimu
368. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , .

Jonas Užurka: Baltai – viena iš unikaliausių pasaulio tautų. Apie tai byloja ne tik legendos, bet seniai patvirtinta ir moksliškai. Tai patvirtina iškiliausi ir mūsų dienų mokslininkai baltistai: ir akademikai Vladimiras Toporovas, Zigmas Zinkevičius, ir mūsų tautos ištakų tyrinėtojos mokslininkės Marija Gimbutienė, Jūratė Statkutė de Rosales. Visame pasaulyje kuo toliau, tuo vis intensyvėja tautinės savasties plėtojimas. Jau ne tik meno kūrėjai, ne tik istorinės praeities tyrinėtojai, bet jau net ir kriminalistai, ekspertai, antropologai, genetikai, pasitelkę naujausias mokslo technologijas, išsijuosę ieško savasties, savo tautų ištakų, giminystės šaknų. Ypač kosmopolitizmo plėtros amžiuje, akivaizdžiai ryškėja bene visų valstybių (tautų) prioritetai – savasties paieškos, fundamentalus tautinių ištakų puoselėjimas ir dvasinis pakylėjimas. Per ilgus okupacinius šimtmečius mus negailestingai minkant it pilką tešlą, mūsų tautos deimantiniai žiedeliai dabar dar tik skleidžiasi. Tačiau ir toliau paslaptingos jėgos visais vis dar įmanomais būdais negailestingai trina iš mūsų atminties mūsų garbingą praeitį.

Prekyba sąžine arba VSD stogas
367. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: , , .

Rolandas Boravskis: KGB archyvai Lietuvoje buvo pradanginti ir niekas jų net neieškojo, nes jie sužlugdytų daug aukštas pareigas užimančių dabartinės Lietuvos respublikos politikų, teisėjų, prokurorų, departamentų vadovų ir t. t. Ką jau bekalbėti apie didžiausią dvidešimties metų nepriklausomos Lietuvos pasiekimą – elitą. Kažkam, disponuojančiam slaptaisiais KGB archyvais (neatmestina galimybė, kad tai VSD), suteikta didžiulė galia reguliuoti procesus ir įvykius dabartinėje Lietuvos valstybėje. Noriu patarti ir įspėti blaiviai mąstančius: neverta tų „agentų“ rašinių komentuoti įvairiuose portaluose — tuo jūs keliate reitingus internetiniams portalams ir leidžiate lobti nesąžiningai žiniasklaidai.

Lietuvi, ką renkiesi: Lietuvą ar vėžį?
366. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: .

Olava Strikulienė: Apklausos tik tiek patikimos, kiek teisingai suformuluojami klausimai. Tarkime, galima suformuluoti taip. Ką labiau myli? Motiną, žmoną, Tėvynę ar vaiką? Ką pirmiausiai gintum? Kiekvienas suaugęs žmogus atsakytų, kad gintų savo bejėgį vaiką. Ir „Delfi“ galėtų skelbti skandalingą išvadą, kad lietuviai spjauna ne tik į savo Tėvynę, bet ir į savo motinas. O gyvenimo partneres, skirtingai nei kitos tautos, laiko paskutinėje vietoje. Jas, ištikus bėdai, gintų tik 0,3 proc. respondentų. O tada būtų galima skalambyti apie užguitas Lietuvos moteris, skandalingą lyčių nelygybę ir taip toliau. Kitaip skambėtų atsakymai, jei žmonių ne tiesiogiai klaustų apie Lietuvos nepriklausomybę, bet konkrečiau. Pvz., ar sutiktumėte, kad jums neleistų vykti į Airiją, Norvegiją ir t.t. užsidirbti? Ar sutiktumėte, kad jums būtų uždrausta vykti į Ispanijos, Turkijos, Egipto ir t.t. kurortus? Išsodintų Vilniaus oro uoste iš lėktuvo ir įgrūstų į saugumo rūsį. Ar sutiktumėte, kad jūsų vaikams būtų draudžiama mokytis Vakaruose? Ar sutiktumėte, kad jums būtų draudžiama balsuoti, už ką norite? Ar sutiktumėte, kad, užsimanę pakritikuoti jau ne savo valdžią, dingtumėte jau kitą naktį?Ar sutiktumėte, kad jūsų vaiką augintų du vyrais apsimetantys asmenys sulaižytais plaukais? Ir taip aišku, ką atsakytume. Ne, nesutinkame!

Briuselis puola orius ir savo tautą ginančius vengrus
365. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Vengrija šiuo metu šmeižiama vos ne per visas masines informacijos priemones. Šios šalies Konstitucija vadinama „antidemokratiška“, nes demokratiniame pasaulyje šis žodis skamba baisiausiai. Juk nesakysi, kad Vengrijos Konstitucija akcentuoja doros ir moralės dalykus. Nesakysi, kad saugojamas krikščioniškumas, stiprinama Vyriausybės kontrolė teisinei sistemai ir centriniam bankui. Nesakysi, kad Konstitucija buvo priimta demokratiškai. Nes taip pasakius išnyktų ir dirbtinis baubas. Paradoksas. „Liberaliojo“ Briuselio nė kiek nešokiruotų besimaivantys transvestitai, persirengę vengrais. Nešokiruotų nuogalius, pjūklu grojantis Ferenco Listo kūrinius. Tačiau šokiruoja orus, išdidus, savo tautos vertybes saugantis vengras?

Dr. Rosales aplankė savo bibliografę
Lietuva yra kiekvieno iš mūsų
362. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Genovaitė Mačiūtė: Vis dėlto gerai, kad Lietuva yra ne Seimo, Vyriausybės ar tos vis didėjančios valdininkų armijos. Lietuva juk yra mūsų visų, kiekvieno iš mūsų. Tai teikia daugiausia vilties. Prieš mėnesį, rengdama parodą Jono Basanavičiaus 160-mečiui, vėl paskaitinėjau tautos patriarcho raštus. Ne tai, ką apie jį kalba ir kaip jį juodina dabartiniai valdžios ideologai: istorikai ir kalbininkai, o patį Basanavičių. Siūlau ir kitiems. Jo raštai žadina savigarbą ir atsakomybę ne vien už save, bet ir už savo gyvenamą laiką.

Visą pasaulį apėmęs kultūros naikinimas
361. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , .

Saulius Sondeckis: Ar susiklosčiusi hierarchija yra adekvati kultūros indėliui? Kiek mes turime žmonių jos pačioje viršūnėje? Man pakaktų rankų pirštų jiems suskaičiuoti, o vienam iš jų – Donatui Banioniui – ir šiemet nepaskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Šiuo atveju man nesvarbu, kad tėra šešios premijos, man svarbu, kad per 20 metų, kai jos skiriamos, Banioniui neužteko vietos. Kai Virgilijus Noreika negavo jos dukart, savo didžiulei gėdai, buvau to komiteto narys. Po tokių kuriozų prezidentas akimirksniu turėjo išvaikyti tokią komisiją, visus, tarp jų ir mane, nesvarbu, kad mano balsas buvo „už“. Sakys, Arūnas Žebriūnas gavo. Teisingai, ir turėjo gauti, bet kur mes buvome anksčiau, kad tokie mūsų kultūros milžinai savo amžiaus pabaigoje sustatyti į eilę dėl premijos.

Nepastumkim žmogaus į užribį
360. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

„Respublika“: Mes gyventume daug geriau, jei nesidrovėtume iš tikrųjų pažiūrėti į žmogų. Ne į jo batus, rankinę, šukuoseną, limuziną, bet į žmogų. Ne finansiškai įvertinančiomis, bet širdies akimis. Jei dažniau savęs paklaustume, ar vienas kitas įstatymas ar jo pataisa nebus žmogui žalingi ar net pražūtingi. Jei dažniau savęs paklaustume, ar asmeniškai nepastūmiau žmogaus. Į užribį. Į užmarštį. Ar neišsityčiojau iš jo? Ar nepažeminau? Galbūt vien iš baugštaus ir visai neteisingo įtikėjimo, kad aplinkui yra tik priešai.

Dar yra ginančių tautą
359. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , .

Ovdijus Vyšniauskas: Lietuvos žmonės šiandien labiausiai bijo rytdienos, kur nėra jokio saugumo jausmo, ramaus gyvenimo garantijos. Bet tam žmogui, kuris bijo prarasti ir tai, ką dar turi, valdžia kasdien į galvas kala, kad bus dar blogiau, labiau teks susiveržti diržus. Ar galima normaliai jaustis tokioje aplinkoje? Nemanau, todėl ir yra tiek depresijų, savižudybių. Nors daugelis ir taip netvirtai stovi ant pusiau pakirstų kojų, tauta jau naikinama atvirai.

Ar Vilnius dar mūsų?
2011-11-10 Apie lietuvių padėtį Vidurio Lietuvoje.
355. Pastabos: Santvarka: Rzeczpospolita: , , , .
: Vienos tautos lygesnės teisės yra Lietuvos įjungimo į Lenkiją politika.

Pirma, Vilnijoje jau keliolika metų įtvirtinta vienos partijos — neištikimos Lietuvai, priešiškos ir kitoms tautoms partijos — Lietuvos lenku rinkimų akcijos (LLRA) valdžia, labiau panaši į diktatūrą. O pačios partijos valdymą užgrobęs šeimyninis klanas. Antra, čia nuolat diskriminuojami visi nelenkai, nelenkiškos įstaigos, mokyklos, organizacijos, pažeidžiamos žmogaus teisės į mokslą (nepakanka lietuviškų mokyklų), į darbą, į teisingą atlyginimą (kur dairosi mūsų akylieji lygių galimybių kontrolieriai?). Trečia, valstybinėse mokyklose vyksta mokymas ir ugdymas nevalstybine kalba, iškreipiama istorija ir geografija, o pilietinio ugdymo turinys skatina patriotizmą svetimai valstybei, savąją pateikiant kaip šių žemių neteisėtą valdytoją. Ketvirta, čia arba nevykdomi, arba pažeidinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, jei jie nepatinka LLRA. Lietuvos valdžios, galima sakyti, čia nėra: čia sava tvarka, savos taisyklės ir savotiškas gyvenimas, kreipiamas viena aiškia vaga — į šio krašto sulenkinimą.

Trys Jono Kubiliaus priesakai Lietuvai
356. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .

Liudvikas Gadeikis: Šiandien mes laisvi, darom ką norim, važiuojam kur norim ir galvojam: kai būsim turtingi kaip švedai, laimingi kaip danai, tai ir dėl lietuvybės viskas bus aišku. Nebus. Lietuvybę reikia kurti. Naujomis sąlygomis. Globaliame pasaulyje. Laikantis trijų kelrodžių: mokslas, istorija, tauta. Toks, manau, ir būtų svarbiausias Jono Kubiliaus priesakas Lietuvai.

Bronislovo Lubio rangas
353. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: , , .

Olava Strikulienė: Bronislovo Lubio atsakomybė nebuvo vienadienė ar tik vienos Seimo, savivaldybės tarybos kadencijos. Jis visada buvo valstybėje. Darbais, idėjomis, įžvalgomis. Paliko po savęs ne tuščią dykynę, kurią užtūps turtingesni užsieniečiai. Tarsi tos istorinės kryžiuočių ordos. Ne, tas užsispyręs žemaitis paliko nacionalinio kapitalo įmones, galinčias atlaikyti užsienio kapitalo invaziją. Buvo tylus mecenatas. Tyliai suteikdavo labdarą. Nesigarsindamas. Be viešų liaupsių. O kodėl? Atsakymas liūdnai paprastas. Neturėjo iliuzijų.

Akademiko Kubiliaus patirtis
2011-10-31 Sambūrio „Patirtis“ nekrologas savo pirmininkui Jonui Kubiliui.
357. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: , , , .
: Akademiko Jono Kubiliaus nuopelnai Lietuvai milžiniški.
Jewish Karta Kresy.pl
Viešoji paslaptis
2011-10-30 Kas stovi už Lietuvos lenkintojų.
352. Pastabos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .
: Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose.

Parsidavėliška tėvynės išdavikų politika Lietuvoje būtų neįmanoma be stipraus užnugario. Ne, ne Varšuvoje — gerokai toliau ir stambiau. Tačiau gaila ir kaimynų lenkų — net kurstoma dauguma juk dar nenusiteikusi agresyviai. Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose: atlikusi juodą darbą, jau tikrai pagrįstai bus nuteista ir sutrypta už šovinistinę agresiją, o valdžią perims tolerantiškoji litvakų tarptauta.

Grįžtančių anūkų sindromas
354. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , .

Elena Aglinskienė (Bradūnaitė): Tuos, kurie nori nukirpti bambagyslę su savąja tauta, noriu įspėti, kad jie psichologiškai labai skaudžiai už tai sumokės. Be to, jiems skaudžiai smigs anūkų priekaištai: ką padarėte su mano šaknimis, su mano siela? Sociologai jau įvardijo tai: grįžtančiųjų anūkų sindromas. Trečioji emigrantų karta atsigręžia į senelių Tėvynę. Ir net tėvų pasikeistas pavardes atstato. O nutautėjusius tėvus – pasmerkia.

Liaukimės tarnauti valstybės tarnautojams
2011-10-21 Tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno prakalba Lietuvos naujienų agentūroje „Elta“.
348. Nuorodos: Santvarka: Mokesčiai: , , , .
: Valdžia nėra ta publika, su kuria reikia kalbėti mandagiai, ypač pataikaujamai.

Prof. Giedrius Kazimierėnas: siūlau keisti bendravimo su valdžia toną. Valdžia nėra ta publika, su kuria reikia kalbėti mandagiai, ypač pataikaujamai — nustokime būti savo tarnų tarnai, rinkimų įrankiai. Antra, reikia užblokuoti valdiškai finansuojamus koncertus, parodas — jie neverti nei mūsų pinigų, nei dėmesio. Tegul valdininkai patys naudoja tą antimeną, kurį remia. Antai Šiuolaikinio meno centre buvo britų dailės paroda — kubinis metras dramblio mėšlo. Štai tegul ir karo tas mėšlo gabalas Seime. Arba muilo likučiai, pavogti iš išvietės — tegul juos ir susidėlioja ant turėklų Seime. Jie mažina finansavimą Valdovų rūmams ir dairosi į Gugenheimą. Gal nebeapsimoka Valdovų rūmų statyti todėl, kad į juos jau sutelktas prokuratūros ir visuomenės dėmesys — jau neišplausi pinigų? Kas turi teisę siūlyti Gugenheimo muziejų, kai mes išgyvename tokį sunkmetį? Kaip galima nesijaudinti, juk tautai gresia didžiulės, milijardinės išlaidos!

Išlindo saugumiečio ranka
2011-10-20
347. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .

Ferdinandas Kauzonas: Šiandien, kai su globalizmu kolaboruojantys politikai ir jiems patarnaujantys politinio, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, keliaklupsčiaudami prieš didesnį, svarbesnį, galingesnį, stengiasi iš mūsų išpumpuoti paskutinius tautos ir valstybės orumo gurkšnius, vis dažniau ateina į galvą keista mintis. Ar tai, ką jie daro, jau reiškia, kad kultūros ministrą Arūną Gelūną, jo patarėją „etnologą“ Imantą Melianą, švietimo ir mokslo viceministrę Neriją Putinaitę, kai kuriuos kitus politikus ir istorikus jau galime lyginti su giljotina, ar dar ne?

Lenkų skansenas Lietuvoje
2011-10-13 Lenkijos žurnalistė Maria Wiernikowska apie „tuteišių“ diskriminaciją Lietuvoje.
346. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , , , , .

Maria Wiernikowska: Dauguma lenkų Seimo narių balsavo prieš Lietuvos nepriklausomybę, o Šalčininkų rajone, kur gyvena daugiausia lenkų, buvo vykdomas šaukimas į sovietų armiją ir referendume balsuota už prijungimą prie Sovietų Sąjungos. Ir dabar save vadinantys lenkais klausosi rusų radijo, žiūri rusų televizijos, o ne „TV Polonia“ ar „Radijo znad Wilii“. Tiesa apie Vilnijos lenkus nebūtinai mums maloni. Tačiau geriau nemitologizuokime patriotinio pasipriešinimo prieš lietuvių priespaudą.

Luis ir Jūratė Rosales
Dr. Jūratės de Rosales perspėjimas
2011-10-09 Amerikos lietuvių žurnalistė apie emigraciją, žiniasklaidą ir orumą.
349. Vaizdo įrašai: Santvarka: Leidyba: , , , , .
: Lietuvoje grėsmingai gilėja praraja tarp valdžios ir tautos.

Jūratė de Rosales: Pro tą angą, kurią mano surasti dokumentai atvėrė, jau tekės pažinimo srovė. Kaip sakė Maironis — nebeužtvenksi upės bėgimo. Antra — anksčiau ar vėliau nebegalėsime kliautis vien apgavimais. Tikrieji senieji dokumentai, tuo labiau dabar, elektronikos laikotarpiu, kada jie staiga pasidarė labai prieinami, patys susiras skaitytoją. Aš juos jau suradau ir paskelbiau — nieko neišgalvojau. Toliau viskas vyks savaime. Kas tam priešinasi, liks praeity, užmaršty, kitapus.

Jonas Kubilius – gyvoji Vilniaus universiteto atmintis
358. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .

Gediminas Zemlickas: Jeigu bandytume glaustai apibūdinti, ką ypatingai reiktų išskirti iš 33 metų Jono Kubiliaus vadovavimo universitetui veiklos, tai turėtume priminti kelis principinius dalykus. Pavyko įgyvendinti siekį, kad universitetas būtų ne tik studijų, bet ir autoritetinga mokslo institucija. Išliktų lietuviškas, ko visą laiką kryptingai buvo siekiama ir pasiekta: Vilniaus universitetas buvo vienintelė aukštoji mokykla buvusioje Sovietų Sąjungoje, kur paskaitos skaitytos, užsiėmimai vyko lietuvių kalba. Žinoma, buvo ir grupių, kuriose paskaitos buvo skaitomos rusų kalba, bet lietuviams studentams buvo visos sąlygos studijuoti gimtąja kalba.

Jei imsi prisitaikyti, niekas tavęs negerbs
2011-10-04 Pokalbis apie Lietuvos raidą ir emigrantų likimą per Init TV.
343. Vaizdo įrašai: Santvarka: Švietimas: , , , .
: Reikia diagnozuoti pragaištingą tautos išsivaikščiojimo ligą.

Jūratės de Rosales 2011 m. birželio 20 d. pokalbis su TV laidos „Susitikimai“ vedėju Sigitu Valadka apie Lietuvos ūkinę ir dvasinę raidą, apie emigracijos mastą ir išeivių pasirinkimą, apie mokslą, žiniasklaidą ir žurnalistiką. Parodyta per „Init“ televiziją 2011 m. spalio mėn. 4 d.

Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
335. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Vitas Labutis: Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų.

Lietuviai, ar bijote Lietuvos vėliavos?
333. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Rimvydas Stankevičius: Mums jau įmušta į galvas, kad šiandien vien tik euroentuziastai ir iš tėvų bei senelių paveldėtas moralės normas pamynę „tolerastai“ turi teisę vadintis Lietuvos patriotais, o siekiantys lietuviškumą bei lietuvybę ginti žmonės – tegu tenkinasi valstybės interesus išduodančių ekstremistų epitetu. Tik štai niekaip neduoda ramybės klausimas – kurie labiau primena šalies išdavikus? Ar tie, kurie rizikuodami būti nubausti, iškoneveikti ir suniekinti virš savęs kelia trispalvę, ar tie, kurie kasdien vis labiau jos bijo?

Skautai
Tik nesakyk, kad esi lietuvis
334. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Algirdas Berkevičius: Kad apgintume konstitucines nuostatas ir lietuvių tautos teisę savarankiškai gyventi protėvių mums išsaugotoje žemėje Lietuvoje, manau, jog jau yra būtina nedelsiant savo tėvynę Lietuvą mylintiems žmonės telktis tautos sąjūdyje. Pradėti reikėtų nuo iniciatyvinės grupės sudarymo. Manau, kad tai neturėtų būti kokia nors dar viena partinė organizacija, bet geros valios žmonių susitelkimas, kad apgintų savo tautos ir tėvynės interesus.

Burnojimo prieš savo tėvynę nė vienam neatleisiu
330. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , , , .

Veronika Povilionienė: Aš klausiau senųjų liaudies dainininkių apie gyvenimo prioritetus, ir jos man atsakė: „Darbas mums yra kaip malda, o daina – kaip gyvenimas“. Jos akcentuoja darbą, kaip dvasinį judesį, neleidžiantį mūsų esybėms aptingti, subliūkšti, padedantį ir raginantį kopti aukštyn. O ką šiuolaikinis žmogus mano apie darbą? Svajonių profesija: kad dirbt nieko nereikėtų, būtų daug atostogų ir svaiginantys atlyginimai. Kažko čia esama ydingo, amoralaus.

Rimvydas Stankevičius
Dabartistams
329. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Rimvydas Stankevičius: Tik jungdamas praeitį ir ateitį, kaip dvi to paties obuolio puses, įgaunu save. Prasidėjusį prieš šimtmečius drauge su kunigaikščio Kęstučio žygiais ir vaidilučių giesmėmis, su miško brolių krauju šlakstytų miškų ošimu ir žiloje senovėje ištartais motinų palaiminimais bei saugančiomis maldomis. Todėl man dirbant į talką visuomet ateina kitados gyvenę viso pasaulio geriausi meistrai su vertingais patarimais, man ilsintis ar svajojant savo minčių ir jausmų vėriniais pasimėgauti siūlo talentingiausi viso pasaulio poetai, dailininkai, kompozitoriai, man apsisprendžiant palaikyti manęs visuomet ateina mano tėvai, seneliai, proseneliai, mažiausiai trisdešimt aštuoneri mano paties „aš“, ataidintys iš jau pragyventų, bet neišnykusių, drauge su manimi į ateitį pėdinančių metų.

Integruojamės
322. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Gintautas Iešmantas: Užmirštama savigarba, puolama bendrinė kalba, užuot ją stiprinus, nepaisoma lietuviško žodžio, pačios kalbos savitumo. Kur taip nueisime, negerbdami savęs bei lankstydamiesi kitų norams ir užmačioms? Ir kas tuomet šeimininkai Lietuvoje?

Parsidavusi Lietuvos valdžia ir žiniasklaida
2011-06-23 Apie slaptą viešųjų ryšių propagandą politinio bulvaro žiniasklaidoje.
320. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .
: Antikultūrą portalų komentarais bruka ne paaugliai, o tokiais apsimetę diplomuoti pareigūnai.

Nepriklausomybės signataras ir pirmojo nevaldiško dienraščio redaktorius Vitas Tomkus: internetinėje erdvėje lietuviški kvislingai neriasi iš kailio. Jiems mokama ne tik už tai, kad nebeliktų nė vieno bent kiek padoresnio Lietuvos autoriteto, bet ir už tai, kad lietuviui būtų įvarytas nevisavertiškumo jausmas: neišprusęs, homofobiškas, ksenofobiškas, agresyvus pavyduolis, linkęs į banditizmą, depresiją bei šizofreniją. Visa tai kartojama diena iš dienos. Patys portalų šeimininkai apspjaudo mūsų šviesuolius, o po to priklijuoja jiems etiketes „skandalingai pagarsėję“, „prieštaringos reputacijos“, „marginalai“. Absoliučiai visi komentarai yra kontroliuojami: ką reikia užblokuoja, ką reikia išplatina. Tam net yra paruošti tekstai su raktiniais žodžiais („KGB-istas“, „prorusiškas“, „korumpuotas“ ir pan.), kad apmokami inernautai skaudžiau muštų savo oponentus, kad svarstymai taptų įžeidūs, aistringi ir nešvankūs, kaip terlionės ant išvietės sienų.

Nykstanti Lietuva
Jonas Sabeckas
2011-05-23 Jonas Sabeckas apie prieštautinės valstybės pragaištį.
438. Garso įrašai: Santvarka: Liberalizmas: , , .
: Arba patriotizmas, arba skubiai emigruojam!.

Žmogus pats sau yra niekas, jo vertė ir nuopelnai matosi tik kitų žmonių, šeimos, tautos atžvilgiu. Prieštautinė valstybė neišvengiamai skatina blogį, švaisto ir naikina turtą, griauna gerovę. Turime arba sugrąžinti patriotizmą, arba nešdintis iš tokios valstybės.

Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?
336. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .

Pranas Kniūkšta: Manau, kad didesnis autoritetas yra ne Alfredas Bumblauskas, o Jonas Jablonskis. Kokios yra kalbos sąsajos su tauta, Jablonskis yra taip nusakęs: „Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.“ Jei kas netiki Jablonskiu, galiu priminti Kazimiero Būgos žodžius: „Kalboje, it stebuklingame veidrodyje, atšviečia tautų gyvenimas, kultūra, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais.“ Vertinimą pratęsė prof. Vitas Labutis: „Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų“.

Lietuvai pagražinti draugija
Kam skamba Lietuvai pagražinti draugijos varpai
316. Nuorodos: Santvarka: Paveldas: .

Romualdas Grigas: Lietuvoje tebeegzistuoja, tebekvėpuoja kultūrinio, dvasinio ir patriotinio apaštalavimo tinklai… Vienas ryškiausių – Lietuvai pagražinti draugija. Tai – pilietinė, patriotinė organizacija, kuriai su neįtikėtinu kantrumu, su tikro apaštalavimo pasiaukojimu nuo pat jos atkūrimo pradžios (1995 06 23) vadovauja Juozas Dingelis.

Lenkai 1912 metais — demografinis žemėlapis
Ką paneigė teismas
2011-05-13 Europos teisingumo teismas paneigė kaltinimą dėl lietuviškos rašybos.
315. Ištraukos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Polonizacijos politiką remia žurnalistai dėl teisės kalbėti neišmanant.

Polonizacijos politikų užduotis išdarkyti ir sugriauti lietuvių kalbą, padaryti nepatogia ir netinkama, išstumti ją iš vartosenos. Bet parsidavėliai tėvynės išdavikai remiasi ir žurnalistų, valstybės tarnautojų, „viešųjų intelektualų“ teise kalbėti, ko neišmano — pareiga kartoti gautą naujienų agentūrų ir kitokią propagandą raštu, nežinant tikrinių daiktavardžių ištarimo, matant tik užrašą. Taigi priežastis ne runkelių tamsumas ir elito apšviestumas, o atvirkščiai — paviršutiniškas visuomenės auklėtojų išsilavinimas. Nemokėti visų pasaulio kalbų nebūtų gėda, jei ne pastangos nuslėpti nemokėjimą ištarti ir užrašyti svetimžodžio lietuviškai, dangstant savo neišmanymą kaltinimu visai tautai, kad jinai prastai moka užsienio kalbas. Todėl aš pasiūliau ištaisytas lietuviškos rašybos taisykles, kurios apgina šventą kalbėtojo teisę nusirašyti ir nemokant ištarti.

Antanas Tyla
Lietuva yra viena ir nedaloma
314. Nuorodos: Santvarka: Rzeczpospolita: , , , .

Antanas Tyla: Neatsitiktinai Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vaikai mokomi lenkiškosios istorijos versijos be Vilniaus okupacijos. Todėl ir siekiama, kad minėtuose rajonuose būtų kuo mažiau lietuviškų mokyklų. Ne be Lietuvos istorikų pagalbos perrašomos „istorinės Lietuvos klaidos“. Pavyzdžiui, negerai, kad nepriklausomybės aušroje konfliktavome su lenkais, buvome tautiški egoistai, kad nesulenkėjome, kaip Juzefas Pilsudskis, kad, pasikliaudami Jonu Basanavičiumi, rėmėmės „baudžiavos kultūriniu paveldu“, o ne „istoriniais lietuviais“, kurie jau kalbėjo tik lenkiškai.

Lietuvių tautą — į areštinę!
2011-04-22 Apie Irenos Degutienės ir Andtiaus Kubiliaus nacistinius pareiškimus.
313. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Lietuvos politikai įprato kaltinti lietuvių tautą, neieškodami kaltininkų.

Lietuvos politikai įprato apibendrintai kaltinti visą tautą pavienių žmonių nusikaltimais. Šiuo atveju Seimo pirmininkė Irena Degutienė, Vyriausybės premjeras Andrius Kubilius kaltinimus pareiškė būtent lietuviams, nors teisėsauga to nenustatė, panašu, kad tai jau įprasta priešlietuviška provokacija. Teisinėje valstybėje nusikaltėlio tautybė neturi reikšmės, viešas kalbėjimas apie teisės pažeidėjo tautybę yra nusikalstamas, o apkaltinimas tautos pavienių žmonių veikomis yra grynas nacizmas.

Lietuvos saugumo politikai
Išsigandau tylinčios prezidentės
2011-04-21 Dabartinės ir prieškarinės valdžios elgesio palyginimas agresijos akivaizdoje.
312. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , , .
: Lietuvos politikai uoliai smerkia tautiškumą, bet ignoruoja lenkišką šovinizmą.

Ferdinandas Kauzonas: Prieš Hitleriui atplėšiant nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą ir ten, kaip ir dabar, nacionaliniu pagrindu buvo sukurta partija. Ji irgi viešai deklaravo susirūpinimą ten gyvenančių vokiečių švietimu, kultūriniu gyvenimu. Kai ši pseudopartija triuškinamai laimėjo krašto seimelio rinkimus, buvo pradėta rengti sukilimą prieš Lietuvos valdžią, sukurti smogiamieji būriai, mokyklos imtos valyti nuo visko, kas lietuviška. Ir kaip į visa tai tada reagavo Lietuvos valdžia? 1934 metų vasario 9-ąją valstybės saugumo policija suėmė aktyviausius nacistus. Buvo sustabdyta jų partijų veikla. Daugiau nei tris mėnesius Kaune truko teismo procesas. Įrodyta kaltinamųjų antivalstybinė veikla ir ryšiai su nacistine Vokietija. Nuteisti 87 naciai. Du mirties bausme, vienas kalėti iki gyvos galvos. O kaip elgiasi dabartiniai valstybės saugumo politikai?

Sangizmas ar išėjimas iš savos tautos
2011-04-18 Apie Lietuvos nutautinimo ir lenkinimo politiką.
310. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Kosmopolitinių virštarybinio „pasaulio piliečio“ internacionalinių madų pasitaikydavo jau Brežnevo laikais, bet atvirai lietuvių tautą ir jos valstybingumą niekinti pradėjo tik prezidentas Adamkus ir jo patarėjos Nerija Putinaitė, Irena Vaišvilaitė, Katalikų mokslo akademijos pirmininkas Paulius Subačius, valdančios konservatorių partijos Vilniaus tarybos lyderis Mantas Adomėnas ir kiti politikai, jau ne vien politologai, istorikai, filosofai ir panašūs humanistai. Atkakliai niūkindami lietuvius pripažinti ne savo kaltes, tuo tarpu Jeruzalės žydų istorijos profesoriaus, buvusio komunistinio Vilniaus partizano Dovo Levino knyga „Mažesnė iš dviejų blogybių“ arba karo metais lietuvių išgelbėto žydo prof. Marko Petuchausko dienoraščiai „Santarvės kaina“ politinės žiniasklaidos liko nepastebėta, nors dar nepersekiojama. Bet taiki jaunimo tautinė šventė jau persekiojama, viešai pasauliui smerkiama, vadinant šovinistiniu nacių Holokaustu.

Apie pareigą tėvynei išrikiuoti raitelius
317. Nuorodos: Santvarka: Paveldas: , , .

Vilius Bražėnas: Daugelis JAV žymiausių politologų jau seniai teigia, jog dabar varžybos vyksta ne tarp kairės ir dešinės, o tarp globalizmo ir nacionalizmo. JAV akademiniame, žiniasklaidos ir politiniame elite vyrauja globalinės utopijos idėja. Todėl pasitaiko politinių sprendimų, priešingų net JAV interesams. Popiežius Benediktas XV įspėjo: „Pasaulio valdžios atėjimo ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė panaikintų visus tautinius saitus. Joje nebūtų pripažįstamas joks tėvo autoritetas virš jo vaikų ar Dievo viršenybė virš visuomenės. Jei tokios idėjos bus įgyvendintos, tai neišvengiamai seks dar negirdėtas teroro viešpatavimas.“ Žymus disidentas Vladimiras Bukovskis Europos sąjungą pavadino pabaisa (monster), kuri turi būti išardyta, kol ji dar neišsigimė į totalitarinę valstybę – tarpinį etapą į pasaulinę valdžią ir tautų sunaikinimą. Jis priminė, kad tokių planų turėjo Leninas ir Trockis. Jei be kovos atsisakysime nepriklausomybės ir tautiškumo, kurį dabar bandoma sutapatinti su nacizmu, pateksime į „pasaulio piliečių“ mėsmalę, ateities tautos galės mus apkaltinti tėvynės išdavimu. Reikia statyti dvasines užtvaras tautų žudikų idėjų įsiskverbimui į tautos sąmonę bei pasąmonę. Ypač jaunimas turėtų pakilti į ideologinį partizaninį ir po to organizuotų pulkų karą už tautos išlikimą. Kelti Lietuvą ne iš viršaus, o iš apačios, buriantis talkos branduoliams. Mūsų istorijoje pirmavo ir toliau turi pirmauti pareiga tėvynei. Pareiga tėvynei išrikiavo Lietuvos raitelius Juodosios jūros pakrantėje, Saulės mūšio laukuose ir Žalgiryje. Ji subūrė kovotojus Pilėnuose ir partizanų bunkeriuose. Viešpats gal neklaus mūsų, ar tau pavyko, bet tikriausiai paklaus, ar mėginai.

Dar nepraskolinti lietuvio namai
299. Nuorodos: Santvarka: Mokesčiai: , , .

Lietuviai pirmauja Europoje atkaklumu turėti namus: net 80% šeimų gyvena nuosavame būste, kuris jiems priklauso be jokių paskolų — sielojasi komjaunimotiesa.lt reporteris Saulius Jarmalis ir „Ober-haus“ Būsto departamento direktorius Remigijus Pleteras, nagrinėdami Europos sąjungos statistikos ekspertų „Eurostat“ pranešimą. Kai Vakarų šalyse yra atvirkščiai, jau beveik visi gyvena skolintuose būstuose. Gėdingas lietuvių noras turėti savo namus! Nors ir Lietuva sparčiai praskolinama per valstybės iždą, nors komunaliniais mokesčiais atimama jau pusė šeimos pajamų, bet vis tiek lieka neišnaudotas tiesioginis būdas asmeniškai pavergti žmonių, niekaip neseka paversti tų runkelių priklausomais skolininkais amžiams. Kaip atsakingą lietuvį padaryti benamį tarną kosmopolitą?

Algimantas Bučys
Kaip mokslininkas virsta pamokslininku
2011-03-13 Algimantas Bučys apie Dariaus Barono ir politikų požiūrį į patriotizmą.
326. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , , .

Algimantas Bučys: Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?

Dramatiški poeto ir mūsų būties atspindžiai
2011-03-06 Nekrologas tautos poetui Justinui Marcinkevičiui atminti.
297. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: , , , , .
: Justinas Marcinkevičius kaip gerasis voras audė lietuvių tautos dvasinį tinklą.

Justinas Marcinkevičius atkartojo savo pirmtako Maironio žygdarbį — atkūrė lietuvių tautą siejančius dvasinius ryšius. Kaip gerasis voras be atvangos pynė ir taisė tą įstabų tautos vienybę saugantį ir jos žaizdas gydantį „voratinklį“. Poetas įprastiems ir nuvalkiotiems žodžiams sugrąžindavo pirmykštį jų šventumą, suteikdavo jėgos ir įtaigos. Ypač skaudžiai išgyveno valstybės išdavystę, valdžios puolimą prieš gimtąją kalbą ir kraštotyros panaikinimą mokyklose. Jaunoji karta mažai žino Justino Marcinkevičius kūrybos, bet jei moksleivis poetą priimtų į savo širdį, vargu ar gundytųsi amžiams palikti savo tėvų ir prosenelių šalį.

Tauta reiškia tyrą grynuolį
2011-02-22 Prof. Romualdo Grigo prakalba lietuvių tautos poetui Justinui atminti.
295. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: , , , , .
: Lietuvių kalba yra išskirtinė, tyra ir grįsta prasmėmis.

Justino Marcinkevičiaus asmenybė susijusi su pačia tautos sąvoka. Apmaudu, kad ligšiol neturime lietuvių – sanskrito kalbų žodyno, čia kažkoks nesusipratimas, o gal sąmokslas. Sanskrito kalboje tauta reiškia tyrą grynuolį. Justino poetikoje nėra įmantrių žodžių, vien paprasti, tautiniai, kaimo žmogaus. Ir tie žodžiai suspindėdavo deimantu, įgydavo šventumo. Akademikas Romualdas Grigas Lietuvos mokslų akademijoje 2011 vasario 22 dieną, palaidojus lietuvių tautos poetą akademiką Justiną Marcinkevičių.

Kas yra kaltė?
2010-12-13 Politbiuro humanistinių filosofų cigoniškų užkalbėjimų analizė.
281. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: , , , , , .
: Politkorektišku sofizmu diegiama šovinistinė tautų kolektyvinės atsakomybės teisė.

Liberalūs kosmopolitai patys iš tikrųjų tėra apsimetę totalitariniai šovinistai, neapkenčiantys jokios kitos tautos ir savo politkorektiška gražbylyste diegia lietuviams kolektyvinės atsakomybės teiseną ir inkvizicinę kaltės sampratą. Įdomu, atrodo šitiek pilosopų, psichologų, pedagogų, humanistų, liaudies gynėjų, o tokį paprastą cigoniško užkalbėjimo algoritmą, įkyriai brukamą visais žiniasklaidos kanalais, atskleidžia tiktai anonimas Zeppelinus — ko tada moko mokyklose? Ne pasiruošimo savarankiškam gyvenimui, ne kritinio mąstymo, sugebėjimo perprasti apgavystę? Atrodo priešingai, tarsi tai būtų sutartinė propaganda, politbiuro planas. Visuotinė privaloma švietimo sistema.

Valstybinė šeima
2010-11-30 Rūta Vainienė per Lietuvos radiją apie šeimos suvalstybinimą.
279. Garso įrašai: Santvarka: Globa: , , , .
: Siekiama visai suvalstybinti šeimą, „Sodra“ jau be gėdos vadina save mama.
Lenkijos išdavystė prieš 90 metų ir dabar
2010-10-15 Katažynos Andriuškevič prakalba sutarties 90-mečio minėjime.
386. Vaizdo įrašai: Santvarka: Tolerancija: , , , .
: Vilniaus kraštas sulenkintas tik Lenkijos okupacijos metu.

Lenkija, sulaužiusi Suvalkų sutartį ir okupavusi Vidurio Lietuvą, gėdingai išdavė savo ilgaamžę sąjungininkę, draugišką tautą. Ne lenkiška kalba ir kultūra buvo niekinama, pradėtas ten gyvenusių lietuvių diskriminavimas ir teroras. Dabartiniai „lenkai“ ir „tuteišiai“ — tai ne į LDK atsikėlusių lenkų palikuonys, o tik nutautinti tikri lietuviai. Sulenkinti žmonės neteko tūkstantmečius kurtos gyvenimo sanklodos, turtingos tautosakos ir kitų dvasinių vertybių.

Katytė iš Eifelio bokšto
266. Nuorodos: Santvarka: Paveldas: , , , .

Marcelijus Martinaitis: Žodis „butas“, „būstas“ padarytas iš „būti“, „prabūti“, „išbūti“ ir panašiai. Tai toks komunalinis įrenginys, sumodeliuotas vaikams auginti, maitintis, ilsėtis, kuo nors užsiimti. Mano kaime namus vadindavo gyvenimu, nes ten tilpo visa, kuo žmogus gyveno, veikė, mąstė, šventė… Tai buvo tam tikra individuali erdvė, didesnė už tą, kurioje šiandien gyvename tokiose savo butų dėžutėse. Yra žinoma, kad ir gyvūnai siekia valdyti tam tikrą erdvę, o uždaryti narve nustoja net daugintis.

Lietuviškieji Sokratai: kas jie?
267. Nuorodos: Santvarka: Liberalizmas: , , , .

Justinas Karosas: Bėda ta, kad tarp grąžinimo ir skolos esama ryšio: pradėsi negrąžinti, liausis skolinti. Čia ir pasirodo sofistai, aristofaniškieji sokratai, kurie nutrina šį nepageidautiną ryšį įrodydami, kad jie mums skolinti privalo, o mes grąžinti jiems neturime. Ir gal neatsitiktinai mūsų laikais šią išmintį bene grakščiausiai panaudojo Sokrato tėvynainiai graikai: jie įtikino savo ES partnerius, kad jų skolos yra bendras visos sąjungos reikalas. Tiesa, mes šioje srityje (juk tai ne krepšinis!) dar kiek atsiliekame, bet vejamės sparčiai. Kol kas mus daugiau domina, kaip pasiskolinti, o grąžinimą dar galima atidėti.

Sukilimas
2010-08-19 Sukilimas kalbėtis su demokratijos vaidintojais taikiai keisti santvarkai.
259. Vaizdo įrašai: Santvarka: Rinkimai: , .
: Rinkėjas turi likti savo balso šeimininkas, prireikus perkelti pasitikėjimą kitam atstovui.

Nelietuviški mitingai ir piketai ribojami, bet galima telktis į taikų sukilimą — neribotai rinktis pasikalbėti asmeniškai su savo išrinktais atstovais. Demokratija yra atstovavimas rinkėjams, todėl atstovai negali išsižadėti mandato, turi vykdyti tik tai, kam gavo įgaliojimus. Atstovui nevykdant prisiimto įpareigojimo, rinkėjas turi perkelti savo įgaliojimą kitam atstovui, nelaukdamas visuotinių rinkimų.

Kalbos pamokėlė areštinėje
2010-07-02 Humoreska apie nejuokingą lietuvių kalbos ateitį.
298. Pamokos: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Lietuvių fonetinės rašybos pranašumo atsisakymas griauna kalbą.

Trumpa nurašinėtojų „originaliosios” rašybos atmintinė — mokykitės, pareigūnai. Ir nesišaipykite, rimti laukia mokslai. Kaip tai atrodo moderniai suprastėjusiose kalbose — geras Al Kabailos pavyzdys iš Australijos ir lenkiško kinofilmo „Jak rozpętałem drugą wojnę światową“ ištrauka.

dvokas
Aukos agresija
247. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , , , , , .

Rusas nacionalistas Sergėjus Obogujevas supeikia Delfi.ee žurnalistę Taline Mariną Filatovą, išvadinusią estus nepakenčiamais nacionalistais už tai, kad jie drįsta tarpusavy šnekėtis gimtąja kalba restorane, kuriame yra rusų ir kitų užsieniečių, nesuprantančių estiškai. Lietuvis nacionalistas Zeppelinus atskleidžia lenkomanų klastą, apšaukiant nacionalistais lietuvius, dar ne visuotinai įteisinusius nelietuviškos rašybos ir parodo liaudies gynėjų agresijos loginę seką tolerancijos reikalavimais ir aukos įvaizdžiu.

Dar vienas smūgis lietuvių kalbai
2010-06-02 Apie Lietuvos vyriausybės politiką naikinti tautiškumą, stumti lietuvybę iš vartosenos.
239. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , , , , , .

Vladas Palubinskas: Artėja metas, kai skirtingų tautų žmonės tarpusavy susišnekės kiekvienas sava kalba — internetu, išaugus ryšio pralaidumui ir sparčiai tobulėjant balso atpažinimo, jo sintezės ir sakinių automatinio vertimo programoms. Tačiau tarp jų nebus lietuvių kalbos — Europos sąjungos tam skirtus 39,5 milijonus litų Lietuvos vyriausybė perkėlė kitiems reikalams.

Teisių gynimo verslas
2010-05-27 Apie Vilniuje steigiamo Lyčių lygybės instituto uždavinius.
238. Nuorodos: Santvarka: Tvirkinimas: , , , , , , , .

Tomas Čyvas: Graikija šiek tiek primena dvesiančią Sovietų Sąjungą. Klausantis Europos parlamentarų ir ministrų teiginių aiškėja, kad su vertybėmis Senajame žemyne vyksta panašūs procesai kaip ir tie, kurie dusina Graikiją ir visą euro zoną. Vilniuje ES steigiamo instituto lietuviams gydyti nuo homofobijos mokslininkai, nieko kito nemokantys lytinių teisių gynėjai profesionalai turės dar būti ir atleisti nuo mokesčių. Vienas žilas Amerikos advokatas man seminare aiškino, kad šiais laikais visą gyvenimą iš rasizmo temos nebepragyvensi – homoseksualų teisės yra pelningesnės.

Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės
231. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija: Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės, o Lenkija neturi teisės reikalauti keisti lietuvių kalbos abėcėlės ir rašybos. Lietuva negali tapti Lenkijos pakraščiu, todėl neteisėtai Lenkijos „pastangų dėka Lietuvos vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo“.

Inkvizicija
2010-05-20 Apie teisėtvarkos ir jos reformų ydingumą.
235. Ištraukos: Santvarka: Teisėsauga: , , , , .
: Įsigali demokratijos šventumo ir inkvizijos teisinė sąmonė.
Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo
2010-05-19 Dėl lietuvių kalbos ir savimonės išsaugojimo.
234. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , .

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Kaip sovietmečiu buvo vengiama mokyti Lietuvos istorijos, taip dabar vengiama mokyti pasipriešinimo istorijos. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija naikina lietuviškas mokyklos ir darželius arba prijungia prie mažesnių lenkiškų mokyklų. Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Valstybinė kalba – už mokyklos slenksčio?
237. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Vydas Astas: Keista, kad nei Švietimo ministerija, nei įstatymų leidėjai neteikia jokių projektų praktiniam švietimo valstybine kalba įgyvendinimui. Šis klausimas tarytum visiškai užmirštas, jo nerasi partijų programose. Paskendę smulkių problemėlių nagrinėjime ir sprendime, nebeįžiūrim svarbių, esminių dalykų.

Polonizacija per valdininkus?
2010-05-10 Apie Lietuvos lenkinimą praeityje ie dabar.
230. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Ričardas Kalytis: Aš didžiuojuosi savo protėviais, kurie tamsiais polonizacijos metais išliko savos kalbos patriotais.

Lietuvybės draudimo šventė
2010-05-08 Gitanos Gugevičiūtės prakalba per „Lietuvos radiją“ lietuviškos spaudos metinių proga.
227. Garso įrašai: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Gitana Gugevičiūtė: Lietuva grįžta į spaudos draudimo metus.

Gitana Gugevičiūtė: Gegužės 7-oji — spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Veržiasi vulkanai banalybės pelenų apie išsaugotą kultūrinę ir tautinę tapatybę, laimę rašyti, skaityti, kalbėti ir mąstyti lietuviškai, džiaugsmą šildytis bendrame tautą vienijančiame (deja, jos negausinančiame) kalbos patale. Džiaugiamasi gausia periodinės spaudos pasiūla, filosofuojama apie spaudos sąžiningumą kaip valstybės demokratijos pamatą ir dar apie daug ką džiūgaujama. Deja, su tikrove, kasdienybės ritmu bei nuotaika šventė turi mažai ką bendro, labiau primena puotą maro metu. Lietuva kelia taurę už laisvę rašyti ir kalbėti, nors grįžta į spaudos draudimo metus, kai lietuviška knyga buvo stebuklas. Prisipažinsiu, buvau optimistė, tikinti, kad krizė ir mokesčių reforma kai ką išspręs į gera: sumažės leidyklų, sumažės šlamšto, o likusieji leidiniai ir juos leidžiantys organai tarpusavy varžysis kokybe. Gėdingai kliedėjau ir klydau.

Pradėjome Baltijos keliu, baigsime Graikijos
226. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: , , , , .

„Respublikos“ redakcija: Kuo Lietuva skiriasi nuo Graikijos? Iš esmės niekuo. Tik šaltesniu klimatu. Tik trumpesniu mūsų suvirškinimo terminu. Lietuva, jei nesipriešins, irgi taps ES pakraščio „bomže“. Kito ES pakraščio, bet irgi klusni marionetė. Pažvelkime į savo valdžią. Ji JAU yra marionetė. Tik eiliniai lietuviai ir graikai prie marionetinio būvio vis dar nepritaikomi.

Gelbėkite nuo tolerancijos!
225. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , , , , , , .

Gražina Išganaitienė: Tapo įprasta miestą prismaigstyti atgrasių šiukšliažmogių stendų, o kiemsargiams ir sunkiausią žiemą nerasti grašių, pinigais vadinamų; namie svečius it karalius vaišinti, o įstaigoje klientą it valkatą kvailinti ir gaišinti; savo būstą gražinti, o aplinką dergti; pirkti prestižinės klasės mašiną, o kelyje stumdytis mužiko manevrais ir signalais; rengtis pabrėžtinai prašmatniai, bet einančiojo šaligatviu eilutę smagiai nulieti balos vandeniu iš po ratų; puoselėti veislinį šunį ir jį vedžioti dvokiančiomis išmatomis nusėtoje pievelėje; vaikui duoti įmantrų vardą ir atlaidžiai vieptis, kai šis bendraamžius drabsto pravardėmis; namie už piktžodžiavimą lupti kailį, bet iš aukštų postų svaidytis prasčiokų leksika. Begalinė tolerancija viskam, kam tik nereikia. Net Dž. Sviftas praturtintų Guliverio keliones, nusiųsdamas jį į Atvirkščio pakantumo šiukšliažmogių kraštą.

Elitas ir kalba
2010-04-30 Apie kalbos likimą, kas ją gina ir kas parduoda.
218. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , , .
: Lietuvos elitas išduoda valstybę ir gimtąją kalbą.

Lietuvos „elito“ atstovai kaskart atviriau, nusimesdami kaukes, visai nebesidrovėdami ima atstovauti ir ginti svetimos valstybės interesus.

Nepaverskim tragedijos farsu
2010-04-28 Apie pastangas lenkų mažumai teikti ypatingas teises.
219. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , .

Jūratė Laučiūtė: Lietuva, jos kultūra, raštija, istorija – ne baravykai politinių miško gėrybių mėgėjų krepšelyje, kuriuos jie gali dalinti savo nuožiūra bet kam. Ir net ne naftos terminalai, kuriais prekiaujama ir į vakarus, ir į rytus.

Kam reikalingi emigrantai?
2010-04-13 Apie valstybės propagandą ir politiką grįžtančių išeivių atžvilgiu.
216. Nuorodos: Santvarka: Mokesčiai: , , , , .

Kristina Sabaliauskaitė: Keroja ir didingai veši visos įmanomos komisijos ir komitetai „skatinantys emigrantų ir Lietuvos ryšių stiprinimą“, „Globalios Lietuvos“, iniciatyvos ir diasporos vienijimo programos. Štai kam esate reikalingi, emigrantai – kad komitetai, komisijos ir projektai, prisidengdami jūsų vardu galėtų iš biudžeto pasiimti pinigų Vilniuje sau patogiai tupintiems biurokratams. Ne daugiau.

Lietuva — lietuviams
2010-04-13 Amerikos teisininko Algimanto Gurecko atkirtis Hrmi.lt direktoriui Henrikui Mickevičiui.
236. Nuorodos: Santvarka: Rzeczpospolita: , , .
: Lietuvos valstybė negali būti netautinė, kitaip prarastų prasmę ir nepriklausomybę.

Algimantas Gureckas: Glumina Lietuvos politikų ir liaudies gynėjų piktinimasis jaunimo priesaku „Lietuva lietuviams“. Europos sąjunga nereikalauja naikinti tautinių valstybių (nebent Briuselio eurokratai), o priešingai — skatina tautinių kultūrų puoselėjimą. Lietuvos respublika atkurta kaip tautinė valstybė. Lietuvos konstitucija sako, kad „(…) Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.“ (32 str.). Taigi – lietuvis. Nei lenkas, nei rusas, nei čečėnas tokios teisės neturi. Ji gali būti jiems suteikta, bet jie negali jos išsireikalauti.

Kodėl Lenkijai tokia brangi w raidė Lietuvos piliečio pase?
214. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , .

Jonas Vaiškūnas: Jei dar kuo nors ir pasireiškia mūsų lietuviškumas, tai pirmiausia kalba ir lietuviška raštija. Jei šie dalykai pateikiami kaip kliūtis, einant į Vakarus ir siekiant saugumo bei ekonominės gerovės, tai tuomet kai kurių valdžios pareigūnų vadinamosios „real politik“ tikslas, matyt, yra tapti viena iš Lenkijos vaivadijų – tuomet automatiškai būsime visomis įmanomomis jungtimis ir visais vamzdžiais sujungti su išsvajotais W-akarais, tuomet ir sėkmingai integruosimės į juos, užsitikrindami III-osios Žečpospolitos efektyvią apsaugą.

Atviras laiškas
2010-04-07 Apie Lietuvos vyriausybės tėvynės išdavystę ir latvišką asmenvardžių rašybos įstatymo projektą.
213. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , .

Seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos teikiamas projektas XIP-1668 išlaiko valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir, sekdamas Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio teismo sprendimu bei išaiškinimu, siūlo įstatymą, kuris Latvijoje jau priimtas ir išbandytas – reikalui esant nelatviškais (mūsų atveju, nelietuviškais) rašmenimis rašyti kitame paso įrašų skyriuje. Ši praktika yra pasiteisinusi, apginta Europos Žmogaus teisių teisme ir nei viena valstybė, nei jokia tautinė mažuma dėl to neteikia Latvijai protestų. Pagal ES sutartis kalbos dalykai priklauso kiekvienos šalies narės kompetencijai.

Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?
2010-03-24 Šiandien vyriausybė nutarė įvesti Lietuvoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis.
210. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , , .
: Jei pavardė – prekės ženklas, tai ir jos savininkas jau prekė? Kokia mūsų kaina?.

Jonas Vaiškūnas: Kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Laisvė ar nuosavybė?
2010-03-11 Kodėl inteligentai nemėgsta konstitucinio teiginio „nuosavyvė šventa ir neliečiama“.
244. Ištraukos: Santvarka: Liberalizmas: , , , , , , , .
: Protėvių santvarkos pamatas ir klestėjimo priežastis buvo nuosavybė.
Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
2010-03-01 Apie išdavikišką vyriausybės rengiamą įstatymą dėl nelietuviškos rašybos.
215. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Tauta gyva tol, kol saugo savo kalbą.

Lietuvių kalba – mūsų valstybės kalba ir tai yra vienas iš didžiausių nepriklausomybės iškovojimų. Valstybė ją gina. Turėtų ginti. Deja, ne visada ryžtingai, deja, pritrūksta stiprybės.

Coralitas — kalbos užkalkėjimas
2010-02-22 Apie tekstyno „CorALit“ pristatymą vasario 25 d. Vilniaus universitete.
206. Pastabos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .
: Gimtąją kalbą ir net Lietuvos vardą darko jau patys VU filologai.
Lietuvos valdžia — valstybės išdavikė
2010-02-17 Psichologinio karo žinovas Vilniaus totorius Rustamas atsako Žinių radijui.
205. Garso įrašai: Santvarka: Švietimas: , , , , , .
: Žiniasklaida nuosekliai niekina lietuvių tautą, planingai dergia savo valstybę.
Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje
2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.
195. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.

2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.

Didžiulis agresyvus rėksmingas apdriskęs plakatas
Liaudies gynėjų tarša
2010-01-09 Nevalančių valytojų raginimai valytis patiems.
194. Paveikslai: Santvarka: Teisėsauga: , , , , .
: Mokesčių pinigai plaunami ne tyliai, o rėkiant, socializuojant atsakomybę.

Mokesčius miesto valymui susirinko, o nevalo. Bet nesitenkina tyliai įsisavindami lėšas — dar ir rėkia, agresyviai teršia didžiuliais apdriskusiais plakatais. Versdami prisiimti kaltę ir atgailauti pačius mokesčių mokėtojus.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?