Lietuva internete: žinių talka

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava


Tvenkiniai: 2010-05-06 Dr. Aušrys Balevičius apie tvenkinių rausimą, jų švarą ir gyvastį.; 253. Garso įrašai: Kūryba: Amatai: darna, kultūra, patarimai.; Vladas Palubinskas: Tvenkiniuose svarbiausia suderinti augalų ir žuvų santykį.


Tiltų inžinierius Stanislovas Kerbedis: 2010-03-09 Mokslo istorikas Libertas Klimka apie įžymaus kūrėjo 200-ąsias metines.; 207. Garso įrašai: Praeitis: Amatai: mokslas, technika.; Vladas Palubinskas: Stanislovas Kerbedis buvo garsiausias XIX amžiaus tiltų meistras Eurazijoje.; Stanislovas Kerbedis (1810-1899) suprojektavo pirmąjį ir didžiausią to meto Europoje tiltą per nepatvarią Nevą, po to dar didesnį per Vislą, suprojektavo geležinkelį tarp Peterburgo, Varšuvos ir Karaliaučiaus kartu su tiltais per Dauguvą, Lugą, kt. Buvo Rusijos imperijos susisiekimo ministras, Peterburgo mokslų akademijos narys, generolas. Asmeninėmis lėšomis statė kultūros įstaigas, šelpė menininkus.


Naminio alaus reklama klaidina turistus: 2009-08-17 Kiek išlikę naminio alaus papročių, kaip priimami turistai.; 91. Nuorodos: Paveldas: Amatai: alus, bier, hausbier, namudinis, papročiai, schmackhaft.; Vladas Palubinskas: Vokiečių turistai gali pateikti ieškinį dėl klaidinančios reklamos.; Biržai garsėja ir toliau garsinami kaip alaus kraštas. Reklaminiuose lankstinukuose, internete ir turizmo agentūrose turistams siūloma susipažinti su alaus gaminimo papročiais, paragauti naminio alaus. Iš anksto susitarus ir didesnei turistų gaujai tai gal ir pavyktų pamatyti. Tačiau pavieniams turistams belieka eiti į „Zinutę“ ar „Piceriją“ arba pirkti bambalį „bravorinio“. Tuo pažintis su „alaus kraštu“ ir baigiasi. „Biržiečių žodžio“ žurnalisto Dariaus Mikelionio tyrimas, ar tikrai naminis alus dar gaminamas, kaip tai skelbia reklamos ir kodėl niekam nereikia privačių turistų pinigų.


Nuo auksologijos iki lietuvių etnogenezės: 2005-11-04 Apie Gintauto Česnio veiklą ir nuopelnus profesoriaus 65 metinių proga.; 155. Nuorodos: Paveldas: Amatai: antropologija, auksologija, etnogenezė, istorija, kraniologija.; Vladas Palubinskas: Gintautas Česnys buvo pasaulinio mokslo žymūnas, pasišventęs tautos paveldui ir žmogaus genetikai.; Profesoriaus Gintauto Česnio 65 metų sukakčiai pažymėti Janina Tutkuvienė pateikia šios iškilios asmenybės — Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto, buvusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano (1988-1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo (1988-2001), Lietuvos valstybinės premijos laureato (1989) ir Estijos valstybinio apdovanojimo (2005) — mokslinės veiklos ir kitos kūrybos apžvalgą. Gintautas Česnys baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą 1963 metais. Jo mokslinė ir pedagoginė veikla rutuliojosi nuo auksologijos (pirmoji disertacija „Lietuvių kūdikių auksologinė charakteristika, longitudinalinis tyrimas“, 1970) iki lietuvių etnogenezės (antroji disertacija „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija“, 1986) problemų nagrinėjimo. Dabar profesorius daugiausia laiko skiria svarbiausių Lietuvos antropologijos istorijos periodų apibendrinimui, iškiliausių jos asmenybių mokslinės veiklos nagrinėjimui.