Lietuva internete: žinių talka

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

Žodis „rašyba“ yra esminis šiuose leidinio lapuose:


Coralitas — kalbos užkalkėjimas: 2010-02-22 Apie tekstyno „CorALit“ pristatymą vasario 25 d. Vilniaus universitete.; 206. Pastabos: Paveldas: Kalba: kalbininkai, kalbotyra, lituanika, puskalbė, rašyba, tauta.; Vladas Palubinskas: Gimtąją kalbą ir net Lietuvos vardą darko jau patys VU filologai.


SMS puskalbė Lietuvos žiniasklaidoje: 2010-02-17 Lietuvos radijas klausia, gal jau metas prastinti lietuvių rašybą.; 204. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: žiniasklaida, puskalbė, rašyba, radijas, sms.; Rimas Kudelis: Žurnalistų rašyba rodo jų etiką ir žiniasklaidos kultūrą.


Kas Vyriausybę įgaliojo kenkti valstybinei kalbai?: 2010-01-23 Apie vyriausybės nutarimą Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nevalstybine kalba.; 197. Nuorodos: Paveldas: Kalba: asmenvardis, rašyba, valstybė.; Genovaitė Mačiūtė: Vyriausybė ardo Lietuvos nepriklausomybę ir stumia tautos kalbą iš vartosenos.; Vyriausybės atstovai stengiasi siaurinti Lietuvos nepriklausomybę ir kalba kaip tarybiniai propagandistai, nutylėdami jiems prieštaraujančius dalykus ir iškraipydami kitką: „sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai“. Bet kalbininkai visą laiką siūlo priešingai, tik už juos kalba valstybės apmokami diletantai, užsiėmę priešvalstybine veikla.


Pasas mintyje: 2010-01-21 Kas yra žmogaus pavardė — ištartas žodis ar jo grafinis ženklas.; 196. Nuorodos: Paveldas: Kalba: asmenvardis, nuosavybė, pasas, rašyba.; Vladas Palubinskas: Rašto visuomenėje sąmonės lūžis jau įvykęs: pavardė tai ne žodis, o jo užrašas.; Darius Kilinskis: Kalba nėra jos raštas. Atrodo aišku savaime, bet rašto žmonėms dažnai būna nelengva tai suvokti. Kai daugiau skaitai, rašai, nei kalbi, tai ir kalba ima atrodyti labiau jos raštas, nei pati kalba, t.y. tariami garsai. Žodis rašto žmonėms yra jo užrašas, o ne pats žodis, ištartas balsu. Kad gali būti kitaip, kad užrašas tai ne žodis, daugeliui žurnalistų, politikų, teisininkų, atrodo net sunku įsivaizduoti. Tikroji pavardė — tai jos užrašas, neabejoja Anatolijus Lapinskas. Tapatybė — tai pavardės užrašas, akivaizdu Rimvydui Valatkai. Ar yra kitaip manančių? Perskaičius jo straipsnį, atrodo, kad nėra, nebent esi pasiklydęs tarp trijų pušų tautininkas arba linkęs tyčiotis iš kitų tautybių nacis.


Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje: 2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.; 195. Pastabos: Kalba: Rzeczpospolita: asmenvardis, griovimas, lenkinimas, nuosavybė, rašyba, tauta.; Vladas Palubinskas: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.; 2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.


Lietuvai lenkiški rašmenys dar neįteisinti: 2009-11-06 Teismas atmetė lenkų politikų pretenzijas lietuvišką raštą paversti lenkišku.; 173. Ištraukos: Praeitis: Rzeczpospolita: asmenvardis, kalba, lenkinimas, rašyba, tauta.; Vladas Palubinskas: Paso papildomoje dalyje galima įsirašyti savo vardą ir nelietuviškai.; Šiandien Lietuvos respublikos konstitucinis teismas paskelbė savo dar 1999 metais paskelbto išaiškinimo išaiškinimą, kad lenkiška rašyba negali būti įteisinta valstybinėje Lietuvos raštvedyboje. Nors pridūrė, kad papildomoje paso dalyje pageidaujantys gali įsirašyti savo vardą nelietuviškai, bet tas įrašas teisiškai neprilygs pagrindiniam įrašui pirmajame lape.


Ar gyvas kalbos kultūros paveldas?: 2009-09-12 Renata Šerelytė apie gėdą dėl aukštesnės už šiuolaikinę protėvių kultūros.; 139. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: asmenvardis, emancipacija, gėda, padorumas, rašyba, tauta.; Vladas Palubinskas: Emancipuotos moterų pavardės yra gėda.


Dainos kultūrą išstūmė raštas?: 2009-08-14 „Lietuvos žinių“ pokalbis už apskritojo stalo.; 73. Nuorodos: Paveldas: Daina: daina, kalba, rašyba.; Vladas Palubinskas: Senovės lietuvių kultūra buvo ne rašto, o žodinė ir dainų kultūra.; Jau senokai pastebėjau, kaip raštas gadina kalbą (kanceliarinė puskalbė ilgainiui persikrausto į gyvąją šneką). Bet dėl visuotinio dainavimo išnykimo kaltę įžiūrėjau tiktai radijo (ir muzikos įrašų) išplitime. Vis dėlto manau, kad tai tėra šalutinės sąlygos, o pagrindinė aukšto lygio kalbos ir dainos kultūros priežastis — gyvenimas nuosavybės sąlygomis. Vladas Palubinskas


Sąlygos rašytojų kalbai: 2009-08-09 Skirtingų kalbų derinimo tarpusavy ir rašybos taisyklės.; 64. Taisyklės: Paveldas: Kalba: asmenvardis, rašyba.; Vladas Palubinskas: Lietuviai išlaikę baltų prokalbės sodrumą ir tikslumą.


Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje: 2007-11-05 Justino Marcinkevičiaus prakalba Vinco Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“.; 180. Prakalbos: Paveldas: Kalba: brukalas, etnocidas, griovimas, išdavystė, kalbininkai, orumas, rašyba.; Justinas Marcinkevičius: Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.; Gimtoji kalba tapo Kalbos komisijos politikų įkaite. Lietuvių kalbai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.