ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Paskaitos » Praeitis » Gudai » 450 nr.
Vladas Vilkių didybė ir jų technologijų svarba Europos kultūrai:
Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai —
, 2016-03-17.

Velykos

Didvyrių pėdsakai, tęsiant vilkių kultūros paveldo tyrimą 1

Šventvardžių rodyklė
  1. Vielykė
  2. Vielkė
  3. Vielkiai
  4. Trys mokai
  5. Vielykos
  6. Santrauka
  7. Išnašos (kiek)

1. Vielykė

Į didžiulį Pieskuvos (Plieskavos, Pskovo, Peipaus, Gudų, Čiūdų, Didžiulį) ežerą ant dab. Estijos ir Rusijos sienos iš Pietų įteka valksnų upė, vardu Velykė (Великая, Muda, Mudava, Mauduva). Nėra labai didelė ta Velykė (slaviškai wielki, великий — didis), greta yra gerokai didesnių upių. Bet rusiškai didelė būtų большая (arba крупная, огромная), o didybė ne stambumą reiškia, bet aukštesnį santykį, pagarbų požiūrį, geresnį vertinimą (jo didenybė, didysis kunigas, Vytautas Didysis).

Valksnų vandens kelias Vielyke, Pieskuvos, Piepių ežerais ir Niauruva

Valksnų vandens kelias Velyke, ežerais ir Niauruva (rusų kalba).

Balsių I - E kaita žodžiuose „vilkti – velka“ rodo šaknyje buvusį dvibalsį IE. Apskritai lietuvių (indoeuropiečių) kalboje beveik nebuvo dabar įprastų balsių — dažniausiai tai suprastėję dvibalsiai. Balsis Y, I yra dvibalsio IE liekana (kartais dar nosinio garso, bet čia buvusio nosinio ženklų nėra). Tad vilkiai (velkiai) turėjo būti vielkiai.

Kitataučiams ir nutautėliams sunku ištarti kelis priebalsius greta, todėl rusai vielkius perdarė vielykiais (kaip ir elnią – alieniu – олень, karvę – karuova – корова, kalti – kaloti – колоть, malti – maloti – молоть, ugnis – ąguonis – огонь).

Viskas atitinka: Vielykė, Vielykoji (rusiškai Великая) yra gabenimo valksnų ir pakrantės vilkių – velkių – vielkių – vielykių upė.

2. Vielkė

Wielkopolska, Wielka Polska irgi reiškia ne stambiausiąją Lenkijos dalį, o buvusią Vielkę (Velkę, Vielkią, Vielkiją) — vielkių kraštą (Puzonys, Būdguosčiai, Luodziai), krovinių pervilkimo upėmis vietovę tarp Vyslos ir Odros per šios intaką Vartę ir jos intaką Notecę.

Valksnų Velkė - Vielkė - Vielkia - Vielkija tarp Odros ir Vyslos upių

Vielkė — valksnų tarp Odros ir Vyslos upių vietovė Odros vandentakos Šiaurėje (lenkų kalba).

Vartys (po žydiško sušveplinimo Vartišys) yra ir ežeras Zarasų krašte. Vartia (dzūkiškai Varcia) dar yra giria mano motinos tėviškėje tarp Daugų, Ilgų, Alovės ir Mainios ežerų. O čia seno Vielkios žemėlapio iškarpa su Santaka Vartios ir Notecės santakoje:

Vielkių Vielkės žemėlapio iškarpa su Notecės Santaka į Vartią

Santaka Vartios ir Notecės upių santakoje sename Vielkės žemėlapyje (lenkų kalba)

Ir pavardė Velykis matyt iš vielykio – vielkio kilusi, kaip ir Velkys, Vilkys, Vilkis, Bilkis, Balkus, Valkauskas ir pan. O Didžiulis gal tėra netikslus atgalinis vertalas iš Vielykio.

3. Vielkiai

Kadangi vykingams, trakiams ir kitiems gardarykės daugiams sėslūs laivų rentėjai ir pervalkų įrangos inžinieriai vielkiai buvo aukštesnės kultūros autoritetai išminčiai (mokytojai, teisėjai, viediai, rikiai, kunigai — rus. волхвы, верхи), tai nutautėjant žodis „vielkiai“ slavų kalboje logiškai galėjo tapti ir būdvardžiu великие, reiškiančiu „didieji“, „aukštieji“, „didvyriai“ (didžiūnai, didikai, aukštuomenė).

Leduokio vielkiai pasitinka Karaliaučiaus vykingus Raudrikį ir Synėjų

Vilkiai pasitinka vykingus (nevisai tikroviškame piešinyje)

Apibendrinkime griežčiau. Akivaizdu, kad vielk- vilk- velk- yra ta pati šaknis — to užtenka, taškas. Kitos šaknys šiuo klausimu neturi reikšmės.2 O Vielyk- yra išvestinė, tos pačios kilmės, nes:

  1. rusiškus Великая, великий žodžius atitinka lenkiški Wielka, wielki — jau vien tai yra pakankamas faktas;
  2. abu jie kilę iš pirminių vielkių: tą rodo ne tik bendra šaknis, bet ir istorinė geografija — Wielka ir Великая abi buvo nuolatinių valksnų vietovės;
  3. raktinis šiuo klausimu yra išlikęs žodis волхов, atitinkantis valksnų upėvardį Волхов (Volkhov – Valkuva) ir reiškiantis išminčių (žynį, viedį, vadą, autoritetą, mokytoją, teisėją, kunigą).

Omega Ω ir ω — matematikoje įprastas ženklas, kilęs iš gaikiškos raidės, vardu „didžioji O“ (ωμεγα — ω μεγα). Nes graikiškoje abėcėlėje (alfavytoje – alfabete) yra ir kita raidė Οο, vardu „mažoji O“ (ομικρον — ο μικρο). Iš tikrųjų omega ne didžioji, bet ilgoji balsė, o užrašyta kaip dviguba, nes kilusi iš trakų kalboje buvusio dvibalsio UO. Ką tada reiškė žodis „mega“?

Dabar prefiksu „mega“ žodžiuose megatonos, megavatai, megabaitai vadiname milijoną. Bet žodžiuose megafonas, megalitas, megapolis reikšmė bendresnė — didybė. Tiek žodžio šaknis, tiek ir reikšmė atitinka magą (μαγος, magos, magnus), antai Vytautas Didysis lotyniškai — VITAVTIS MAGNVS.

VITAVTIS MAGNVS

Iki pirmojo prieštaravimo tikrinant logišką prielaidą, kad pramanyta „indoeuropiečių“ (prieš karą vadintų „indogermanais“, anksčiau „ariais“) kalba tebuvo lietuvių (Antikos laikais vadintų lydais, jietvingais, getvingais, getais, hetais, hietytiais) kalba, paieškokime, kokį lietuvišką žodį reiškė tas magas? Didis meistras, mokovas, burtininkas, žynys, išminčius, teisėjas, mokytojas… Taip, mokas!

4. Trys mokai

„Trys karaliai“3 angliškoje Biblijoje „Three wisemen“, ispanų „Tres magos“, o rusų — „Три волхва“. Belieka susivokti, kad sėslūs vilkiai logiškai ir turėjo būti aukštesnės kultūros išminčiai, gabentojų mokytojai. „Volchvus“ kaip Kijevo Rusios vyriausius žiniuonis teisėjus aiškiai mini antai archeologas akademikas Rybakovas (Борис Александрович Рыбаков) 1987 m. „Mokslo“ leidyklos knygoje „Senovės Rusios tikyba“ (Язычество Древней Руси).4

Trys vilkiai - volchvai - magai - mokai - karaliai

Trys mokai (magai, išminčiai, vilkiai, volchvai) 526 m. mozaikoje Ravenos bazilikoje

Žodžio „volchvai“ kilmė ir daryba lietuviui aiški — reiškia, kad jų protėviai kilę nuo Valkuvos. Valkuvų yra ne viena, įžymiausia iš jų Valkuva ant pagrindinio kelio „Iš variagų į graikus“, dabar vadinama Volchovu (Волхов), kurios paupyje ir Ilmenio paežerėje yra vienas iš pagrindinių buvusios gardarykės centrų, svarbus vilkių miestas, rusiškai tebevadinamas Великий Новгород. Rusams vielkiai buvo šventi milžinai didikai — tas pats žodis, bet lietuviams dera vadinti ne Didžiuoju, o Vielkių arba Vilkių Naugardu.5

Vilkių atminimas išlikęs tik vardažodžiuose, bet rusų kalboje tebėra gyvas ir bendrinis žodis верхи. Žinodami priebalsių L → R ir K → Kh likimą nutautėjant, nesunkiai atpažinsime žodį верхи kilus iš велки ir reiškus vielkius. Rusų tautosakoje abiejų vielkių — volchvų ir vierchų — reikšmė ta pati: jie autoritetai, mokytojai, teisėjai, šviesuoliai, išminčiai, didikai.

Vien šiais duomenimis jau pakankamai aišku, kad žodžiai wielki, великий (didis) ir верхи (išminčiai) slavų kalbų susidarymo laikais yra kilę iš vielkių.

5. Vielykos

O kuo čia dėtos Velykos?

Gabentojų vykingų atvykimas pas vielkius visada būna šventė. Bet didžioji metų šventė, stambiausios lobių vilkstinės ir didžiausia lauktuvių iš tolimų kraštų gausa būna, kai ištvinsta upės pavasario polaidžio metu.

Ne tik gėrybių, dar svarbiau — sulaukus savo artimųjų: sūnų, brolių, ilgam toli išplaukusių ir labai pasiilgtų daugių.

Ir priimti, pavaišinti jau yra kuo, net jei žiemos atsargos išsekusios: vištos jau pradėjusios dėti kiaušinius, kelia turgus tėviškėn iš Pietų sugrįžę paukščiai, pakrantėsna išplaukia neršti lydekos.

Didi vielykė šventė!

Vietiniai valsčių lietuviai pavasario lygiadienio šventę nuo ledynmečio gal vadindavo kitaip, bet gardarykės gabentojams matyt irgi jau gana seniai jinai buvo viešnagės pas vielkius šventė — Vielykės. Kadangi išeiviai gudai ir kiti daugiai buvo apkrikštinti ir suslavinti anksčiau, tai per krikštą tokį vardą įtvirtino ir mums. Nes Velykomis ši šventė vadinama (ir didybę, išmintį, šventumą reiškiantys žodžiai wielki, великий, волхв yra) ne visuose krikščioniškuose kraštuose, o tik buvusioje arių Lietuvoje.

Vladas Palubinskas

Velykiniai margučių raštai vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinyje:

Velykinių margučių raštai
Santrauka:

Susivokus, kad vilk-, vielk-, velk- yra ta pati šaknis (balsiai I,E kilę iš dvibalsio IE), išaiškėja ir vietovardžių Wielka, Великая, Великий Новгород pradinė reikšmė — tai krovinių gabenimo valksnų upės, jų pakrantėse gyvenusių vielkių (velkių, vilkių) vietovės. Vielkiai buvo sėslūs laivų statybos, plukdymo ir pervilkimo įrangos meistrai, išminčiai. Šaknis Vielyk- yra tos pačios kilmės, nes:
1 – rusiškus žodžius Великая, великий atitinka lenkiški Wielka, wielki;
2 – tiek Wielka, tiek ir Великая abi jos buvo nuolatinių valksnų vietovės;
3 – Trys karaliai (Trys išminčiai) rusiškoje Biblijoje vadinami Три волхва;
4 – rusų kalboje dar gyvas žodis верхи irgi yra kilęs iš велки — vielkių.
Išvada: žodžiai wielki, великий (didis) ir верхи (žyniai) slavų kalbų susidarymo laikais yra kilę iš vielkių.

Teiginys:
Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai.
Sritis:
Praeitis: Gudai.
Raktažodžiai:
, , .
Asmenvardžiai:
Didžiulis, Velykis.
Vietovardžiai:
Великая, Великий Новгород, Wielka, Wielkopolska.
Pirminis šaltinis:
http://on.lt/velykos
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2016-03-17.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?