‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Turinio rodyklė

Raktažodis: asmenvardis

Žodis „asmenvardis“ yra esminis šiuose leidinio lapuose:

Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo
234. Nuorodos: : : , , , .

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės
231. Nuorodos: : : , , .

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija: Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės, o Lenkija neturi teisės reikalauti keisti lietuvių kalbos abėcėlės ir rašybos. Lietuva negali tapti Lenkijos pakraščiu, todėl neteisėtai Lenkijos „pastangų dėka Lietuvos vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo“.

Iš lietuvių pavardžių lenkinimo istorijos
228. Nuorodos: : : , , , .

Zigmas Zinkevičius: Merkelio Račkausko knyga ypač svarbi tuo, kad joje bene išsamiausiai pavaizduotas ano meto lietuvių aukštuomenės sulenkėjimas, jos lenkiška mąstysena, lenkiškas patriotizmas ir siekiai, taip pat požiūris į valstiečių tebevartojamą lietuvių kalbą ir pačius valstiečius.

Polonizacija per valdininkus?
230. Nuorodos: : : , , .

Ričardas Kalytis: Aš didžiuojuosi savo protėviais, kurie tamsiais polonizacijos metais išliko savos kalbos patriotais.

Atviras laiškas
213. Nuorodos: : : , , , , .

Seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos teikiamas projektas XIP-1668 išlaiko valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir, sekdamas Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio teismo sprendimu bei išaiškinimu, siūlo įstatymą, kuris Latvijoje jau priimtas ir išbandytas – reikalui esant nelatviškais (mūsų atveju, nelietuviškais) rašmenimis rašyti kitame paso įrašų skyriuje. Ši praktika yra pasiteisinusi, apginta Europos Žmogaus teisių teisme ir nei viena valstybė, nei jokia tautinė mažuma dėl to neteikia Latvijai protestų. Pagal ES sutartis kalbos dalykai priklauso kiekvienos šalies narės kompetencijai.

Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
215. Nuorodos: : : , , , .

Vydas Astas: Lietuvių kalba – mūsų valstybės kalba ir tai yra vienas iš didžiausių nepriklausomybės iškovojimų. Valstybė ją gina. Turėtų ginti. Deja, ne visada ryžtingai, deja, pritrūksta stiprybės.

Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?
2010-03-24 Šiandien vyriausybė nutarė įvesti Lietuvoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis.
210. Nuorodos: : : , , , , , .
Genovaitė Mačiūtė: Jei pavardė – prekės ženklas, tai ir jos savininkas jau prekė? Kokia mūsų kaina?.

Jonas Vaiškūnas: Kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Dėl lietuvių kalbos apsaugos
2010-02-06 Lietuvai pagražinti draugijos V suvažiavimo pareiškimas.
209. Prakalbos: : : , , , .
Justinas Marcinkevičius: Vinco Kudirkos sukurta rašyba tobulai tinka lietuvių kalbos raiškai.

Lietuvių kalbos apsauga yra ir lietuvių tautos tęstinumo garantija. Seimas turi atmesti Vyriausybės pateiktą antikonstitucinį įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti nelietuvišką rašybą, keisti lietuvišką abėcėlę, nes jis griautų lietuviškos rašybos sistemą ir sukeltų sumaištį valstybės viešajame gyvenime. Latviškas svetimvardžių rašybos modelis yra vienintelis įmanomas kompromisas, jį atgimstančiai Lietuvai siūlė dar Vincas Kudirka, jam pritarė tarptautinis žmogaus teisių teismas. Taip elgtis mus įpareigoja ir baltiškasis solidarumas, dviejų išlikusių Baltų kalbų giminystė.

Kas Vyriausybę įgaliojo kenkti valstybinei kalbai?
197. Nuorodos: : : , , .

Kazimieras Garšva: Vyriausybės atstovai stengiasi siaurinti Lietuvos nepriklausomybę ir kalba kaip tarybiniai propagandistai, nutylėdami jiems prieštaraujančius dalykus ir iškraipydami kitką: „sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai“. Bet kalbininkai visą laiką siūlo priešingai, tik už juos kalba valstybės apmokami diletantai, užsiėmę priešvalstybine veikla.

Pasas
Pasas mintyje
2010-01-21 Kas yra žmogaus pavardė — ištartas žodis ar jo grafinis ženklas.
196. Nuorodos: : : , , , .
Vladas Palubinskas: Rašto visuomenėje sąmonės lūžis jau įvykęs: pavardė tai ne žodis, o jo užrašas.

Darius Kilinskis: Kalba nėra jos raštas. Atrodo aišku savaime, bet rašto žmonėms dažnai būna nelengva tai suvokti. Kai daugiau skaitai, rašai, nei kalbi, tai ir kalba ima atrodyti labiau jos raštas, nei pati kalba, t.y. tariami garsai. Žodis rašto žmonėms yra jo užrašas, o ne pats žodis, ištartas balsu. Kad gali būti kitaip, kad užrašas tai ne žodis, daugeliui žurnalistų, politikų, teisininkų, atrodo net sunku įsivaizduoti. Tikroji pavardė — tai jos užrašas, neabejoja Anatolijus Lapinskas. Tapatybė — tai pavardės užrašas, akivaizdu Rimvydui Valatkai. Ar yra kitaip manančių? Perskaičius jo straipsnį, atrodo, kad nėra, nebent esi pasiklydęs tarp trijų pušų tautininkas arba linkęs tyčiotis iš kitų tautybių nacis.

Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje
2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.
195. Pastabos: : : , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.

2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.

Lietuvai lenkiški rašmenys dar neįteisinti
2009-11-06 Teismas atmetė lenkų politikų pretenzijas lietuvišką raštą paversti lenkišku.
173. Ištraukos: : : , , , .
Vladas Palubinskas: Paso papildomoje dalyje galima įsirašyti savo vardą ir nelietuviškai.

Šiandien Lietuvos respublikos konstitucinis teismas paskelbė savo dar 1999 metais paskelbto išaiškinimo išaiškinimą, kad lenkiška rašyba negali būti įteisinta valstybinėje Lietuvos raštvedyboje. Nors pridūrė, kad papildomoje paso dalyje pageidaujantys gali įsirašyti savo vardą nelietuviškai, bet tas įrašas teisiškai neprilygs pagrindiniam įrašui pirmajame lape.

Ar gyvas kalbos kultūros paveldas?
2009-09-12 Renata Šerelytė apie gėdą dėl aukštesnės už šiuolaikinę protėvių kultūros.
139. Garso įrašai: : : , , , , , .
Vladas Palubinskas: Emancipuotos moterų pavardės yra gėda.
Sąlygos rašytojų kalbai
2009-08-09 Skirtingų kalbų derinimo tarpusavy ir rašybos taisyklės.
64. Taisyklės: : : , , , .
Vladas Palubinskas: Lietuviai išlaikę baltų prokalbės sodrumą ir tikslumą.
‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?