Lietuva internete: žinių talka

Nevalia vėl pavėluoti

2012-02-22 Baltų istorijos mokslo padėties apžvalga, veiklos gairės ateičiai.

374. Pastabos: Praeitis: Gudai: baltai, istorija, kalbotyra, kritika.

Jūratė Rosales: Lietuva turėtų pirmauti, tiriant baltų paveldą, o ne vilktis užsieniui iš paskos.

Lietuvoje ilgai nenorėta pripažinti, kad baltų etninės žemės toli už dabartinių Latvijos ir Lietuvos sienų. Baltistikos mokslas atsirado užsienyje, Lietuvoje vienintelis Kazys Būga tada gvildeno vandenvardžių kilmės hipotezę. Iki Marijos Gimbutienės pripažinimo baltų paveldo paieškos plačiame Europos ruože išvis buvo laikomos „nemoksliškomis“ (ir dabar praeities iki Mindaugo tyrinėjimai vadinami „proistore“, net „paraistorija“). Jei dabartinis Nepriklausomos Lietuvos mokslas laiku nesujudės, vėl gali atsirasti naujų pangermanų ar panslavų, kaip jau buvo nutikę praeityje, kai germanai pasisavino gudus, o slavai griebėsi „baltoslavų“ kalbos klasifikacijos. Lietuvių kalbotyra negali užsidaryti vien dabartinės Lietuvos sienose, turi veikliai reikštis pasaulinėje romaniškų ir slaviškų kalbų genezės tyrimų plotmėje, kur baltų kalbos gali pasirodyti raktas, atveriantis vaizdą ir į pačių baltų buvusį didžiulį poveikį romaniškoms kalboms V-XI amžiuose, ir slavų kalbų susidarymui nuo VI-VII amžiaus ir vėliau.

Kaip tėvynė tampa svetima

2012-01-30 Dėl „Europos šaknų“ kritikos žurnale „Respectus philologicus“.

369. Pastabos: Praeitis: Gudai: istorija, kalbotyra, kritika, kronikos.

Jūratė Rosales: Kritikai neišnagrinėję žinių šaltinių, net kritikuojamos knygos nėra perskaitę.

Ar Vilnius dar mūsų?

2011-11-10 Apie lietuvių padėtį Vidurio Lietuvoje.

355. Pastabos: Santvarka: Rzeczpospolita: agresija, aneksija, lenkinimas, tauta.

Vydas Astas: Vienos tautos lygesnės teisės yra Lietuvos įjungimo į Lenkiją politika.

Pirma, Vilnijoje jau keliolika metų įtvirtinta vienos partijos — neištikimos Lietuvai, priešiškos ir kitoms tautoms partijos — Lietuvos lenku rinkimų akcijos (LLRA) valdžia, labiau panaši į diktatūrą. O pačios partijos valdymą užgrobęs šeimyninis klanas. Antra, čia nuolat diskriminuojami visi nelenkai, nelenkiškos įstaigos, mokyklos, organizacijos, pažeidžiamos žmogaus teisės į mokslą (nepakanka lietuviškų mokyklų), į darbą, į teisingą atlyginimą (kur dairosi mūsų akylieji lygių galimybių kontrolieriai?). Trečia, valstybinėse mokyklose vyksta mokymas ir ugdymas nevalstybine kalba, iškreipiama istorija ir geografija, o pilietinio ugdymo turinys skatina patriotizmą svetimai valstybei, savąją pateikiant kaip šių žemių neteisėtą valdytoją. Ketvirta, čia arba nevykdomi, arba pažeidinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, jei jie nepatinka LLRA. Lietuvos valdžios, galima sakyti, čia nėra: čia sava tvarka, savos taisyklės ir savotiškas gyvenimas, kreipiamas viena aiškia vaga — į šio krašto sulenkinimą.

Viešoji paslaptis

2011-10-30 Kas stovi už Lietuvos lenkintojų.

352. Pastabos: Santvarka: Švietimas: agresija, aneksija, istorija, lenkinimas, propaganda, tauta.

Vladas Palubinskas: Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose.

Parsidavėliška tėvynės išdavikų politika Lietuvoje būtų neįmanoma be stipraus užnugario. Ne, ne Varšuvoje — gerokai toliau ir stambiau. Tačiau gaila ir kaimynų lenkų — net kurstoma dauguma juk dar nenusiteikusi agresyviai. Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose: atlikusi juodą darbą, jau tikrai pagrįstai bus nuteista ir sutrypta už šovinistinę agresiją, o valdžią perims tolerantiškoji litvakų tarptauta.

Judai — ne žiedai ir ne judėjai

2011-09-18 Žodžių „judas“, „žydas“ lietuvių ir kitose kalbose kilmė ir reikšmė.

389. Pastabos: Paveldas: Kalba: asmenvardis, atžanga, kalbotyra, tautovardis.

Vladas Palubinskas: Kalbotyra rodo lietuvišką ne vien Europos kultūros kilmę.

Aukuro ženklai

2010-06-14 Mėginimas paaiškinti ženklus ant senovės apeiginio akmens.

242. Pastabos: Praeitis: Gudai: apeigos, aukuras, tikyba.

Rimantas Matulis: Lazdynų Pelėdos dvare išsaugotas akmeninis aukuras su ženklais.

Dešinėje pusėje pavaizduota strėlė simbolizuoja pasaulį (pasaulio medį) nuo žemės iki dangaus: „strėlės“ apačia žymi žemės paviršių, o viršus — dangų. Į kairę nuo strėlės įrašo viršuje pavaizduotas Perkūnas — dangaus įvaizdis. Piešinio viduryje esantis pjautuvas reiškia žmogaus veiklą — žemdirbystę, to meto lietuvių tautos egzistencijos ir veiklos pagrindą.

Elitas ir kalba

2010-04-30 Apie kalbos likimą, kas ją gina ir kas parduoda.

218. Pastabos: Santvarka: Kalba: išdavystė, istorija, lenkinimas, tauta, valstybė.

Vydas Astas: Lietuvos elitas išduoda valstybę ir gimtąją kalbą.

Lietuvos „elito“ atstovai kaskart atviriau, nusimesdami kaukes, visai nebesidrovėdami ima atstovauti ir ginti svetimos valstybės interesus.

Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą

2010-03-01 Apie išdavikišką vyriausybės rengiamą įstatymą dėl nelietuviškos rašybos.

215. Pastabos: Santvarka: Kalba: asmenvardis, išdavystė, praeitis, rašyba.

Vydas Astas: Tauta gyva tol, kol saugo savo kalbą.

Lietuvių kalba – mūsų valstybės kalba ir tai yra vienas iš didžiausių nepriklausomybės iškovojimų. Valstybė ją gina. Turėtų ginti. Deja, ne visada ryžtingai, deja, pritrūksta stiprybės.

Coralitas — kalbos užkalkėjimas

2010-02-22 Apie tekstyno „CorALit“ pristatymą vasario 25 d. Vilniaus universitete.

206. Pastabos: Santvarka: Švietimas: kalba, kalbininkai, kalbotyra, lituanika, nevala, rašyba.

Vladas Palubinskas: Gimtąją kalbą ir net Lietuvos vardą darko jau patys VU filologai.

Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje

2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.

195. Pastabos: Santvarka: Kalba: asmenvardis, griovimas, kalba, lenkinimas, nuosavybė, rašyba, tauta.

Vladas Palubinskas: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.

2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.

Jotvingių žodynėlyje slypi raktas

2009-11-03 Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose.

171. Pastabos: Praeitis: Gudai: godai, gotai, gudai, istorija, kalba, kalbotyra.

Jūratė Rosales: Susidarant ispanų kalbai, p→b, t→d, k→g kito baltiškai, be germaniškų f, h, th.

Penktajame mūsų eros amžiuje gudams užvaldžius Pirėnų pusiasalį, pasikeitė ir vietinė lotynų kalba (romansas), virtusi ispanų kalba. Sprogstamųjų priebalsių p→b, t→d, k→g suskardėjimas, šnypščiamųjų ir gomurinių priebalsių f, h, th išnykimas rodo, kad gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).

Juridinis asmuo ir/ar vienetas

2009-10-05 Kaip darkoma kalba ir logika tautinės valstybės demokratinėse institucijose.

157. Pastabos: Santvarka: Kalba: atsakomybė, logika, nuosavybė, rašyba.

Vladas Palubinskas: Siekiant sutverti teisėtvarką be nuosavybės, tenka prievartauti kalbą.

Revolveriai ir šampanas tarp broliškų tautų

2009-09-25 Apie Lietuvai pražūtingą lenkinimo politiką.

172. Pastabos: Praeitis: Rzeczpospolita: agresija, aneksija, istorija, lenkinimas, okupacija, tauta.

Donatas Januta: Lenkai nepripažįsta lietuviams padarytų skriaudų.

Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo valstybę.

Kalba, mada ir Prancūzija

2009-04-05 Apie prancūzų rūpestį kalba.

121. Pastabos: Paveldas: Kalba: įstatymas, atsakomybė, kalba, kalbininkai, orumas, peticija, tauta.

Genovaitė Mačiūtė: Saugoti gimtąją kalbą nėra gėda.

Atsakomybė

2009-02-19 Apie socialinio aktyvizmo raginimų rūpintis bendra atsakomybe klastą.

44. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: aktyvizmas, apgavystė, atsakomybė, klasta, nemąstymas, nuostoliai, propaganda, riksmas.

Genovaitė Mačiūtė: Rūpestis bendra atsakomybe atima protą, nuosavybę ir užkrauna svetimus nuostolius.

Supranti, kad atsakyti gali tik už tai, kas tavo. Bet kažkodėl nekliūva, nesistebi, akys seniai apsiprato su atsakomybę žadinančiais šūkiais, kurie ragina rūpintis vaikais, seneliais, miškais ar ežerais. Sutinki tapti atsakingu už visus ir viską? Betgi pats žinai, kad nepavyks, kaltas liksi.

Kai visi viską gali

2009-01-14 Apie skirtingas mūsų galimybes ir panieką protingesniam, talentingesniam.

92. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: lygybė, talentas.

Genovaitė Mačiūtė: Sujaukėme Dievo tvarką.

Užsienietis Lietuvos nesuprato ar nenorėjo suprasti?

2008-02-20 Timočio Snaiderio knygos „Tautų rekonstrukcija“ recenzija.

245. Pastabos: Praeitis: Rzeczpospolita: aneksija, atgimimas, baltai, lenkinimas, tauta, valstybė.

Rimantas Matulis: Autorius klysta, lietuvių tautos ir valstybės atgimimą vadindamas beprasmišku.

Kas trukdo spręsti lietuvių kilmės problemas?

2008-01-12 Apie Zigmo Zinkevičiaus knygą „Lituanistikos mokslas ir pseudomokslas“.

271. Pastabos: Praeitis: Gudai: aisčiai, galai, geruliai, getai, giruliai, gotai, gudai, jotvingiai, lenkai, pamedėnai, polianai, vokiečiai.

Rimantas Matulis: Oficialusis mokslas apie mūsų tautos kilmę yra visiškai įstrigęs.

Ko trūksta mūsų gerovei?

2006-06-04 Apie visuomenės santvarkos idėjų svarbą.

45. Pastabos: Santvarka: Liberalizmas: individualizmas, laimė, turtas.

Gediminas Černevičius: Lietuvos sąjūdžio laikais politinė galvosena liko iš esmės socialistinė.

Daugumai visuomenės santvarkos teorijų būdingas kolektyvistinis idėjinis pamatas, socialinio (perskirstomojo) teisingumo siekiai ir valstybinės valdžios institucijų vaidmens stiprinimas gerovės kūrimo programose. Valstybinio švietimo ir auklėjimo dėka kolektyvistinės pažiūros jau daugelį amžių vyrauja politinėje, teisinėje ir kultūrinėje srityse.

Lietuvos piliakalniai

2006-04-14 Kaip sovietmečiu žygeiviai gelbėjo lietuvių piliakalnius.

262. Pastabos: Paveldas: Gudai: žygiai, erozija, piliakalniai, talka.

Rimantas Matulis: Stora velėna piliakalnius saugo, o krūmai ir medžiai ardo.

• Leidėjai  
• Skiltys  
• Sritys  
• Dalykai  
• XML-
• RSS

2010 „Sava Lietuva“:

  Kas?

  Kaip?

  Kodėl?