Lietuva internete: žinių talka

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

Trumpos pastabos iš asmeninių dienoraščių


Aukuro ženklai: 2010-06-14 Mėginimas paaiškinti ženklus ant senovės apeiginio akmens.; 242. Pastabos: Praeitis: Gudai: apeigos, aukuras, tikyba.; Rimantas Matulis: Lazdynų Pelėdos dvare išsaugotas akmeninis aukuras su ženklais.; Dešinėje pusėje pavaizduota strėlė simbolizuoja pasaulį (pasaulio medį) nuo žemės iki dangaus: „strėlės“ apačia žymi žemės paviršių, o viršus — dangų. Į kairę nuo strėlės įrašo viršuje pavaizduotas Perkūnas — dangaus įvaizdis. Piešinio viduryje esantis pjautuvas reiškia žmogaus veiklą — žemdirbystę, to meto lietuvių tautos egzistencijos ir veiklos pagrindą.


Elitas ir kalba: 2010-04-30 Apie kalbos likimą, kas ją gina ir kas parduoda.; 218. Pastabos: Santvarka: Kalba: išdavystė, istorija, lenkinimas, tauta, valstybė.; Vydas Astas: Lietuvos elitas išduoda valstybę ir gimtąją kalbą.; Lietuvos „elito“ atstovai kaskart atviriau, nusimesdami kaukes, visai nebesidrovėdami ima atstovauti ir ginti svetimos valstybės interesus.


Coralitas — kalbos užkalkėjimas: 2010-02-22 Apie tekstyno „CorALit“ pristatymą vasario 25 d. Vilniaus universitete.; 206. Pastabos: Santvarka: Švietimas: kalba, kalbininkai, kalbotyra, lituanika, nevala, rašyba.; Vladas Palubinskas: Gimtąją kalbą ir net Lietuvos vardą darko jau patys VU filologai.


Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje: 2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.; 195. Pastabos: Santvarka: Kalba: asmenvardis, griovimas, kalba, lenkinimas, nuosavybė, rašyba, tauta.; Vladas Palubinskas: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.; 2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.


Svastikos mūsų bus amžinai: 2010-01-08 Apie visatos veikimo ženklo lietuvišką kilmę ir paplitimą pasaulyje.; 201. Pastabos: Paveldas: Praeitis: gintaras, simboliai, svastika, visata.; Milvydas Juškauskas: Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais yra garbė.; Svastikos — paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurie naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O svastikų ženklai tiks, kol veiks gamtos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir branduolinės fizikų nuotraukos įrodo, kad viskas subalansuotai sukasi — nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais — mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus.


Jotvingių žodynėlyje slypi raktas: 2009-11-03 Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose.; 171. Pastabos: Praeitis: Gudai: godai, gotai, gudai, istorija, kalba, kalbotyra.; Jūratė Rosales: Susidarant ispanų kalbai, p→b, t→d, k→g kito baltiškai, be germaniškų f, h, th.; Penktajame mūsų eros amžiuje gudams užvaldžius Pirėnų pusiasalį, pasikeitė ir vietinė lotynų kalba (romansas), virtusi ispanų kalba. Sprogstamųjų priebalsių p→b, t→d, k→g suskardėjimas, šnypščiamųjų ir gomurinių priebalsių f, h, th išnykimas rodo, kad gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).


Juridinis asmuo ir/ar vienetas: 2009-10-05 Kaip darkoma kalba ir logika tautinės valstybės demokratinėse institucijose.; 157. Pastabos: Santvarka: Kalba: atsakomybė, logika, nuosavybė, rašyba.; Vladas Palubinskas: Siekiant sutverti teisėtvarką be nuosavybės, tenka prievartauti kalbą.


Kalba, mada ir Prancūzija: 2009-04-05 Apie prancūzų rūpestį kalba.; 121. Pastabos: Paveldas: Kalba: įstatymas, atsakomybė, kalba, kalbininkai, kultūra, orumas, peticija, tauta.; Genovaitė Mačiūtė: Saugoti gimtąją kalbą nėra gėda.


Atsakomybė: 2009-02-19 Apie socialinio aktyvizmo raginimų rūpintis bendra atsakomybe klastą.; 44. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: šūkiai, aktyvizmas, apgavystė, atsakomybė, klasta, nemąstymas, nuostoliai, propaganda.; Genovaitė Mačiūtė: Rūpestis bendra atsakomybe atima protą, nuosavybę ir užkrauna svetimus nuostolius.; Supranti, kad atsakyti gali tik už tai, kas tavo. Bet kažkodėl nekliūva, nesistebi, akys seniai apsiprato su atsakomybę žadinančiais šūkiais, kurie ragina rūpintis vaikais, seneliais, miškais ar ežerais. Sutinki tapti atsakingu už visus ir viską? Betgi pats žinai, kad nepavyks, kaltas liksi.


Kai visi viską gali: 2009-01-14 Apie skirtingas mūsų galimybes ir panieką protingesniam, talentingesniam.; 92. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: galimybės, lygybė, talentas.; Genovaitė Mačiūtė: Sujaukėme Dievo tvarką.


Užsienietis Lietuvos nesuprato ar nenorėjo suprasti?: 2008-02-20 Timočio Snaiderio knygos „Tautų rekonstrukcija“ recenzija.; 245. Pastabos: Praeitis: Rzeczpospolita: aneksija, atgimimas, baltai, lenkinimas, tauta, valstybė.; Rimantas Matulis: Autorius klysta, lietuvių tautos ir valstybės atgimimą vadindamas beprasmišku.


Trečioji lytis: 2007-08-04 Pasikėsinta į pamatinę visuomenės vertybę — šeimą.; 37. Pastabos: Santvarka: Tvirkinimas: agape, caritas, eros, meilė, vienaląsčiai, vienalyčiai.; Šarūnas Navickis: „Lygių galimybių“, „teisių gynimo“ kamufliažinės prasmių sujaukimo organizacijos paprastai siekia visai priešingo.; Nors vienalytė meilė yra nuodėmė, bandau kietai užmerkti blakstienas ir tarti: „kiekvienas atsakys pats už save“. Tačiau kai šitas „kiekvienas už save“ ima lįsti viešumon, kai nei užsimerkti, nei neišgirsti darosi nebeįmanoma, esame provokuojami veiksmui arba jo atsisakymui. Atsisakydami veiksmo — pritariame minėtai anomalijai ir taip tampame nuodėmės dalininkais.


Ko trūksta mūsų gerovei?: 2006-06-04 Apie visuomenės santvarkos idėjų svarbą.; 45. Pastabos: Santvarka: Liberalizmas: individualizmas, laimė, turtas.; Gediminas Černevičius: Lietuvos sąjūdžio laikais politinė galvosena liko iš esmės socialistinė.; Daugumai visuomenės santvarkos teorijų būdingas kolektyvistinis idėjinis pamatas, socialinio (perskirstomojo) teisingumo siekiai ir valstybinės valdžios institucijų vaidmens stiprinimas gerovės kūrimo programose. Valstybinio švietimo ir auklėjimo dėka kolektyvistinės pažiūros jau daugelį amžių vyrauja politinėje, teisinėje ir kultūrinėje srityse.


Lietuviai — getų ir gerulių palikuonys: 2004-04-23 Pranešimas, skaitytas Mokslų Akademijoje, diskusijoje apie lietuvių kilmę.; 243. Pastabos: Praeitis: Gudai: aisčiai, galai, galindai, geruliai, getai, giruliai, istorija, tauta.; Rimantas Matulis: Menami „indoeuropiečiai“ yra istoriniai getai, kurių palikuonys esame mes, lietuviai.