‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Rzeczpospolita

Rzeczpospolita

Lenkinimo nasrai 1920 m. piešinyje
1919 – 1939 okupacija ir genocidas
2016-10-08 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl 1919 –1939 m. okupacijos vertinimo.
453. Prakalbos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , .
: Gerbkime ir tyrinėkime protėvių pasipriešinimo nutautinimui atminimą.

1920 metais Lenkijai aneksavus didelę Lietuvos dalį su sostine Vilniumi, daug žmonių pasitraukė į nepriklausomą Lietuvą. Bet tėvynėje likę lietuviai okupacijos laikotarpiu telkėsi, aukojosi gindami ir gaivindami lietuvybę, saugodami Vilnių Lietuvai. Tai buvo kultūrinė, šviečiamoji kova. O bausmės už ją buvo žiaurios: kankinimai, žudymai, kratos, plėšimai, kalinimai, trėmimai. Vilniaus krašto lietuvių kultūrinė veikla — neeilinis reiškinys Lietuvos istorijoje. Tačiau mokyklos vadovėliuose ir žiniasklaidoje jis nutylimas. Lietuvos politikai ir istorikai nuolat nuolaidžiauja lenkiškosios pusės tendencingiems teiginiams vis tuo pačiu „kultūrinimo“ pamušalu, pritardami neteisiems reikalavimams ir melagingiems įrodinėjimams. Mūsų valstybės tarnybų darbuotojai dažnai nė negirdėję apie visos kartos pasiaukojamą kultūrinį darbą, apie vieningą lietuvių priešinimąsi nutautinimui. Dauguma Lietuvos žmonių nėra gavę vadovėlinių žinių, nesugeba argumentuotai paaiškinti Lenkijos politikos. Mokslo Lietuvos tėvo dr. Jono Basanavičiaus 165-ąsias metines pasitinkame be paminklo sostinėje didžiajam vilniečiui, o po metų jau ir Nepriklausomybės šimtmečio sukaktis. Sambūris „Patirtis“ ragina Vyriausybę pripažinti 1920 m. okupacijos ir ją sekusio genocido faktą bei atlyginti kraštotyros darbus tautos, mokslo ir teisingumo labui.

Gintautas Šapoka
Gintautas Šapoka
2015-11-15 Lenkinimo istorija „Raskilos“ vakaronėje.
442. Numatoma: Leidyba: Rzeczpospolita: , , .
: Okupacijos faktai mokyklose ir žiniasklaidoje yra nutylimi.

2015-11-17 19:00 kraštotyros žygeivių ir tautinių dainų klubas „Raskila“ kviečia į susitikimą su Gintautu Šapoka. Gintautas Šapoka pristatys naują savo knygą „Vilniaus krašto lenkinimas“.

http://www.spameriai.lt/
Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai
2013-06-06 Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga.
406. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , .

Dr. Algimantas Liekis leidžia visiems nemokamai internete skaityti savo knygą „Juodieji Lietuvos istorijos puslapiai“ (Lenkų skriaudų lietuviams istorijos apžvalga) — 2011 metais išleistą dvitomį UDK 947.45.07 ISSN 1392-8465 (I t. 506 psl. iki 1921 metų ISBN 978-9986-795-66-7 ir II t. 456 psl. 1921-1939 m. ISBN 978-9986-795-67-4). Šią Pietų Lietuvos slavinimo apžvalgą kaip mokyklinį vadovėlį turėtų gerai perskaityti kiekvienas lietuvis (ir lenkas), nes politikai, švietimo sistema ir žiniasklaida piešia neatpažįstamai iškraipytą Lietuvos praeities ir net dabarties vaizdą.

Ar Vilnius dar mūsų?
2011-11-10 Apie lietuvių padėtį Vidurio Lietuvoje.
355. Pastabos: Santvarka: Rzeczpospolita: , , , .
: Vienos tautos lygesnės teisės yra Lietuvos įjungimo į Lenkiją politika.

Pirma, Vilnijoje jau keliolika metų įtvirtinta vienos partijos — neištikimos Lietuvai, priešiškos ir kitoms tautoms partijos — Lietuvos lenku rinkimų akcijos (LLRA) valdžia, labiau panaši į diktatūrą. O pačios partijos valdymą užgrobęs šeimyninis klanas. Antra, čia nuolat diskriminuojami visi nelenkai, nelenkiškos įstaigos, mokyklos, organizacijos, pažeidžiamos žmogaus teisės į mokslą (nepakanka lietuviškų mokyklų), į darbą, į teisingą atlyginimą (kur dairosi mūsų akylieji lygių galimybių kontrolieriai?). Trečia, valstybinėse mokyklose vyksta mokymas ir ugdymas nevalstybine kalba, iškreipiama istorija ir geografija, o pilietinio ugdymo turinys skatina patriotizmą svetimai valstybei, savąją pateikiant kaip šių žemių neteisėtą valdytoją. Ketvirta, čia arba nevykdomi, arba pažeidinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, jei jie nepatinka LLRA. Lietuvos valdžios, galima sakyti, čia nėra: čia sava tvarka, savos taisyklės ir savotiškas gyvenimas, kreipiamas viena aiškia vaga — į šio krašto sulenkinimą.

Valstybės dienos proga — raginimai atsisakyti nepriklausomybės
325. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , .

Prof. Arnoldas Piročkinas: LRT radijo stotis „Klasika“ šiemet išskirtinai pažymėjo Valstybės dieną: laidoje „Radijo paskaita“ šventės išvakarėse ir po jos pakartojo profesorių Alfredo Bumblausko ir Tomo Venclovos pokalbį, kuriame dėl lenkų okupacijos kaltinama Lietuva, tautinio atgimimo šviesuoliai Simonas Daukantas ir Jonas Basanavičius, teisinami Juozapas Pilsudskis ir Liucijonas Želigovskis, lietuviams sektinu pavyzdžiu rodomi suomiai, nors Švedija ne kariavo prieš Suomijos tautinę nepriklausomybę, o ją parėmė.

Antanas Tyla
Lietuva yra viena ir nedaloma
314. Nuorodos: Santvarka: Rzeczpospolita: , , , .

Antanas Tyla: Neatsitiktinai Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vaikai mokomi lenkiškosios istorijos versijos be Vilniaus okupacijos. Todėl ir siekiama, kad minėtuose rajonuose būtų kuo mažiau lietuviškų mokyklų. Ne be Lietuvos istorikų pagalbos perrašomos „istorinės Lietuvos klaidos“. Pavyzdžiui, negerai, kad nepriklausomybės aušroje konfliktavome su lenkais, buvome tautiški egoistai, kad nesulenkėjome, kaip Juzefas Pilsudskis, kad, pasikliaudami Jonu Basanavičiumi, rėmėmės „baudžiavos kultūriniu paveldu“, o ne „istoriniais lietuviais“, kurie jau kalbėjo tik lenkiškai.

Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
272. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , , .

Antanas Tyla: Tarpukariu Lenkija praleido progą tapti išsivadavusių tautų Vidurio Europoje gynėja, „tautų pavasario“ taikos sarge. Priešingai: siūlė prancūzams pasidalinti Vokietiją, japonams — Rusiją, pasidalino Čekoslovakiją, užpuolė Lietuvą, surengė čia melagingus rinkimus prisijungti prie Lenkijos. Būtent iš Pilsuckio precedentų mokėsi Hitleris ir ypač Stalinas. Aneksavę Lietuvos širdį — Vilniaus kraštą su pačia lietuvių sostine, okupantai iškart pradėjo lietuvių etnocidą, lietuvybės naikinimą. Bet, skirtingai negu dabar, to meto Lietuvos valdžioje lenkai nerado kolaborantų. Iš Vilniaus į Lietuvos nepriklausomą valstybę buvo ištremti lietuvių inteligentai, tarp jų ir Vasario 16 akto signataras Mykolas Biržiška. Per 19 metų trukusį vis aršesnį lietuviškumo naikinimo karą buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, skaityklos, kultūrinės ir mokslo draugijos, organizacijos, periodinė spauda. Lietuva, viską užmiršusi, 1939 m. rugsėjį, kai Lenkiją ištiko katastrofa, priėmė ir internavo 15 000 Lenkijos karių, 2 500 karininkų Lietuva išgelbėjo nuo Katynėje Sovietų sąjungos enkavedistų sušaudytųjų 22 tūkstančių likimo. Tačiau negirdėti, kad tai prisimintų Lietuvos valstybės vadovai kaip padorumo etalono. Nesigirdi prie progos Lenkijos padėkos, tarkim, iš Europos parlamento tribūnų, kur Lietuvos adresu lenkų nuolat liejamas purvas.

Lietuva — lietuviams
2010-04-13 Amerikos teisininko Algimanto Gurecko atkirtis Hrmi.lt direktoriui Henrikui Mickevičiui.
236. Nuorodos: Santvarka: Rzeczpospolita: , , .
: Lietuvos valstybė negali būti netautinė, kitaip prarastų prasmę ir nepriklausomybę.

Algimantas Gureckas: Glumina Lietuvos politikų ir liaudies gynėjų piktinimasis jaunimo priesaku „Lietuva lietuviams“. Europos sąjunga nereikalauja naikinti tautinių valstybių (nebent Briuselio eurokratai), o priešingai — skatina tautinių kultūrų puoselėjimą. Lietuvos respublika atkurta kaip tautinė valstybė. Lietuvos konstitucija sako, kad „(…) Kiekvienas lietuvis gali apsigyventi Lietuvoje.“ (32 str.). Taigi – lietuvis. Nei lenkas, nei rusas, nei čečėnas tokios teisės neturi. Ji gali būti jiems suteikta, bet jie negali jos išsireikalauti.

Ir vėl viena tiesa
2009-12-03 Prof. Bronius Genzelis apie tėvynės išdavikų žiniasklaidoje įsigalėjusią Lietuvos istorijos cenzūrą.
188. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , , .
Istorijos nežinantys pražūva
2009-11-24 Apie 2009-11-16 pasirašytą „gynybinę“ sutartį, galbūt jau paskutinę.
186. Ištraukos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , .
: Vėl gretimos šalies kariuomenę įsileidžiame be mūšio.
Širvintų žygdarbis
2009-11-09 Savanorio Baltrūno prisiminimai apie karo žygį į Širvintas ir apie politikų žalą.
179. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , .

Matydami, kad apsiginti nuo žymiai didesnio priešo negalės, ir sužinoję apie 1920-11-20 numatytą Želigovskio kariuomenės puolimą iš Širvintų Ukmergės link, Lietuvos savanoriai ryžosi patys užpulti anksčiau. Vyr. ltn. T. Balnas sugalvojo ir su savo vadovaujamo bataliono apie 137 vyrais XI.19 paryčiui Širvintos paupio mišku prasiskverbė giliai į priešo užnugarį ir narsiai užpuolė to nesitikėjusios lenkų stovyklos štabą, po to iškart Paširvinčių dvare įsitvirtinusią artilerijos bateriją ir nesustodami viesulu perėjo Širvintas, imdami nelaisvėn priešo karius, žirgus, vežimus, daugybę ginkluotės. Žygis nulėmė pergalę Giedraičių kautynėse ir perlaužė Nepriklausomybės karo eigą, privertė jau okupantus nuolat trauktis. Deja, politikų koketavimas su Tautų sąjunga, stojusia ginti lenkų, sutrukdė savanoriams atsiimti Lietuvos sostinę Vilnių. — „Versmės“ rinkinyje „Lietuvos valsčiai“ (PDF).

Draugas-1920
Revolveriai ir šampanas tarp broliškų tautų
2009-09-25 Apie Lietuvai pražūtingą lenkinimo politiką.
172. Pastabos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , , , .
: Lenkai nepripažįsta lietuviams padarytų skriaudų.

Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo valstybę.

Lietuvos polonizacija
2009-07-01 Ar teisinga Lietuvos ir Lenkijos istoriją skaičiuoti tik nuo 1991 metų.
94. Garso įrašai: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , , .
: Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis.

Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis? Neapykanta Rusijai, jos išsižadėjimas ir ištikimybės priesaikos Lenkijai — meilė be atsako? Žinių radijo 2009 birželio 29 dienos klausimas.

Užsienietis Lietuvos nesuprato ar nenorėjo suprasti?
2008-02-20 Timočio Snaiderio knygos „Tautų rekonstrukcija“ recenzija.
245. Pastabos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , , , .
: Autorius klysta, lietuvių tautos ir valstybės atgimimą vadindamas beprasmišku.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?