‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Turinio rodyklė

Raktažodis: lenkinimas

Žodis „lenkinimas“ yra esminis šiuose leidinio lapuose:

Dar vienas smūgis lietuvių kalbai
2010-06-02 Apie Lietuvos vyriausybės politiką naikinti tautiškumą, stumti lietuvybę iš vartosenos.
239. Nuorodos: : : , , , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Kurios kalbos nebus automatiškai verčiamos internete, nebeliks ir tokių tautų.

Vladas Palubinskas: Artėja metas, kai skirtingų tautų žmonės tarpusavy susišnekės kiekvienas sava kalba — internetu, išaugus ryšio pralaidumui ir sparčiai tobulėjant balso atpažinimo, jo sintezės ir sakinių automatinio vertimo programoms. Tačiau tarp jų nebus lietuvių kalbos — Europos sąjungos tam skirtus 39,5 milijonus litų Lietuvos vyriausybė perkėlė kitiems reikalams.

Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo
234. Nuorodos: : : , , , .

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Valstybinė kalba – už mokyklos slenksčio?
237. Nuorodos: : : , , .

Vydas Astas: Keista, kad nei Švietimo ministerija, nei įstatymų leidėjai neteikia jokių projektų praktiniam švietimo valstybine kalba įgyvendinimui. Šis klausimas tarytum visiškai užmirštas, jo nerasi partijų programose. Paskendę smulkių problemėlių nagrinėjime ir sprendime, nebeįžiūrim svarbių, esminių dalykų.

Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės
231. Nuorodos: : : , , .

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija: Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės, o Lenkija neturi teisės reikalauti keisti lietuvių kalbos abėcėlės ir rašybos. Lietuva negali tapti Lenkijos pakraščiu, todėl neteisėtai Lenkijos „pastangų dėka Lietuvos vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo“.

Iš lietuvių pavardžių lenkinimo istorijos
228. Nuorodos: : : , , , .

Zigmas Zinkevičius: Merkelio Račkausko knyga ypač svarbi tuo, kad joje bene išsamiausiai pavaizduotas ano meto lietuvių aukštuomenės sulenkėjimas, jos lenkiška mąstysena, lenkiškas patriotizmas ir siekiai, taip pat požiūris į valstiečių tebevartojamą lietuvių kalbą ir pačius valstiečius.

Polonizacija per valdininkus?
230. Nuorodos: : : , , .

Ričardas Kalytis: Aš didžiuojuosi savo protėviais, kurie tamsiais polonizacijos metais išliko savos kalbos patriotais.

Elitas ir kalba
2010-04-30 Apie kalbos likimą, kas ją gina ir kas parduoda.
218. Pastabos: : : , , , , .
Vydas Astas: Lietuvos elitas išduoda valstybę ir gimtąją kalbą.

Lietuvos „elito“ atstovai kaskart atviriau, nusimesdami kaukes, visai nebesidrovėdami ima atstovauti ir ginti svetimos valstybės interesus.

Nepaverskim tragedijos farsu
219. Nuorodos: : : , , , , .

Jūratė Laučiūtė: Lietuva, jos kultūra, raštija, istorija – ne baravykai politinių miško gėrybių mėgėjų krepšelyje, kuriuos jie gali dalinti savo nuožiūra bet kam. Ir net ne naftos terminalai, kuriais prekiaujama ir į vakarus, ir į rytus.

Kodėl Lenkijai tokia brangi w raidė Lietuvos piliečio pase?
214. Nuorodos: : : , , , .

Jonas Vaiškūnas: Jei dar kuo nors ir pasireiškia mūsų lietuviškumas, tai pirmiausia kalba ir lietuviška raštija. Jei šie dalykai pateikiami kaip kliūtis, einant į Vakarus ir siekiant saugumo bei ekonominės gerovės, tai tuomet kai kurių valdžios pareigūnų vadinamosios „real politik“ tikslas, matyt, yra tapti viena iš Lenkijos vaivadijų – tuomet automatiškai būsime visomis įmanomomis jungtimis ir visais vamzdžiais sujungti su išsvajotais W-akarais, tuomet ir sėkmingai integruosimės į juos, užsitikrindami III-osios Žečpospolitos efektyvią apsaugą.

Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?
2010-03-24 Šiandien vyriausybė nutarė įvesti Lietuvoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis.
210. Nuorodos: : : , , , , , .
Genovaitė Mačiūtė: Jei pavardė – prekės ženklas, tai ir jos savininkas jau prekė? Kokia mūsų kaina?.

Jonas Vaiškūnas: Kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje
2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.
195. Pastabos: : : , , , , , , .
Vladas Palubinskas: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.

2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.

Ir vėl viena tiesa
2009-12-03 Prof. Bronius Genzelis apie tėvynės išdavikų žiniasklaidoje įsigalėjusią Lietuvos istorijos cenzūrą.
188. Nuorodos: : : , , , , .
Lietuvai lenkiški rašmenys dar neįteisinti
2009-11-06 Teismas atmetė lenkų politikų pretenzijas lietuvišką raštą paversti lenkišku.
173. Ištraukos: : : , , , .
Vladas Palubinskas: Paso papildomoje dalyje galima įsirašyti savo vardą ir nelietuviškai.

Šiandien Lietuvos respublikos konstitucinis teismas paskelbė savo dar 1999 metais paskelbto išaiškinimo išaiškinimą, kad lenkiška rašyba negali būti įteisinta valstybinėje Lietuvos raštvedyboje. Nors pridūrė, kad papildomoje paso dalyje pageidaujantys gali įsirašyti savo vardą nelietuviškai, bet tas įrašas teisiškai neprilygs pagrindiniam įrašui pirmajame lape.

Draugas-1920
Revolveriai ir šampanas tarp broliškų tautų
172. Nuorodos: : : , , , , , .

Donatas Januta: Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo valstybę.

Lietuvos polonizacija
2009-07-01 Ar teisinga Lietuvos ir Lenkijos istoriją skaičiuoti tik nuo 1991 metų.
94. Garso įrašai: : : , , , , .
Vladas Palubinskas: Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis.

Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis? Neapykanta Rusijai, jos išsižadėjimas ir ištikimybės priesaikos Lenkijai — meilė be atsako? Žinių radijo 2009 birželio 29 dienos klausimas.

Kaip gyvuoji, Vilnija?
2008-07-11 Padėtis Rytų Lietuvoje.
240. Nuorodos: : : , , , , , .
Vydas Astas: Lietuvos valdžia nesirūpina ir net skatina Vidurio Lietuvos lenkinimą.

Mūsų žmonės, ypač valdžia, supratimą apie Rytų Lietuvą grindžia momentiniais statistiniais duomenimis. Tai klaidina… Šis kraštas gali integruotis į Lietuvą, bet gali ir išslysti iš jos tautiškai, kultūriškai, galiausiai valstybiškai… Lietuvos lenkų rinkimų akcija – agresyvus šovinistinis blokas – nuo 1993 m. yra beveik vienvaldė Vilniaus ir Šalčininkų rajonų šeimininkė… Savivalda ar autonomija? XXI amžiuje be mokyklos? Ką daryti?

Užsienietis Lietuvos nesuprato ar nenorėjo suprasti?
2008-02-20 Timočio Snaiderio knygos „Tautų rekonstrukcija“ recenzija.
245. Pastabos: : : , , , , , .
Rimantas Matulis: Autorius klysta, lietuvių tautos ir valstybės atgimimą vadindamas beprasmišku.
‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?