‡ Lietuva internete: žinių talka


Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

Ekonomika

Lidija Lubienė
Durnių laivas skandina Achemą
2018-06-19 Lidija Lubienė apie verslą ir politiką Lietuvoje.
481. Nuorodos: : : , , .
: „Durnių laivas“ skandina „Achemą“.

Kai niekuo nesirgęs verslovės „Achema“ įkūrėjas, daugelio išradimų autorius, chemijos mokslų daktaras staiga buvo pripažintas nepagydomu ligoniu, nes žuvo, sekmadienį važiuodamas dviračiu, o pirmadienį susirinkusi „Achemos“ valdyba nerado skubesnio reikalo, kaip tuojau pat nutraukti energetikos programą, teko suprasti, kad viskas buvo nutarta jau iš anksto, kliūtis buvo belikusi pats Lubys. Bet ne, dar ir Lubienė turėjo prisiekti Lietuvos prezidentei Grybauskaitei nebesidomėti politika — demokratinėje valstybėje!

Ūkininkavimas kaime
2016-01-16 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl šeimos ūkių.
445. Prakalbos: : : , , .
: Ūkininkai stiprina valstybę ir aprūpina sveiku maistu.
Apleistos sodybos
Nepaverskime Lietuvos kumetynu!
2012-03-24 Sambūrio „Partiris“ kreipimasis į partijas dėl žemės ūkio politikos.
378. Prakalbos: : : , , , , .
: Samdinių pramonė ir šeimos ūkių naikinimas yra lietuvių tautos naikinimas.

Mūsų kaimo žmonės yra padaryti išmaldos prašytojais. Išmaldos, kuri duodama tada, kai valstietis atsisako prekinės gamybos ir pasirenka išlaikytinių padėtį. Žmogų pradėta vertinti ne už darbą, o už tinginiavimą. Dar daugiau: jeigu nedirbsi — gausi pinigų, o jeigu dirbsi — gali būti nubaustas ir turėsi nuostolių. Todėl Lietuvoje dirvonuoja didžiausi plotai, kaimiečiai nebelaiko gyvulių nei paukščių. O juk darbštumas Lietuvos šeimų ūkiuose nuo amžių buvo viena pagrindinių žmogaus dorybių. Lietuvių tautą sukūrė, jos papročius ir valstybę visais amžiais gynė savarankiški ūkininkai. Dabar atvirai propaguojamas artimiausiu metu prasidėsiantis šeimos ūkių (sodybų) žemės valdų „konsolidavimas“ — jų supirkinėjimas bei stambinimas iki ne mažesnio kaip 500 hektarų. Tai niekuo nepateisinamas, tiesiog nusikalstamas kėsinimasis į Lietuvos sodžius — tautos tapatumo, demografinio ir kultūrinio gyvybingumo, sveiko gyvenimo būdo bei sveikų žemės ūkio produktų gamybos lobyną — šeimos ūkių likimą.

Bronislovo Lubio rangas
353. Nuorodos: : : , , .

Olava Strikulienė: Bronislovo Lubio atsakomybė nebuvo vienadienė ar tik vienos Seimo, savivaldybės tarybos kadencijos. Jis visada buvo valstybėje. Darbais, idėjomis, įžvalgomis. Paliko po savęs ne tuščią dykynę, kurią užtūps turtingesni užsieniečiai. Tarsi tos istorinės kryžiuočių ordos. Ne, tas užsispyręs žemaitis paliko nacionalinio kapitalo įmones, galinčias atlaikyti užsienio kapitalo invaziją. Buvo tylus mecenatas. Tyliai suteikdavo labdarą. Nesigarsindamas. Be viešų liaupsių. O kodėl? Atsakymas liūdnai paprastas. Neturėjo iliuzijų.

Popieriui liko penkeri metai
255. Nuorodos: : : , .

Popierinė leidyba lėta, brangi, leidyklos susižeria beveik visas rašytojų pajamas ir net autorių teises. Leidyklų paslaugų šiandien reikia tik tiems autoriams, kurie tikisi, kad juos „prasuks“ leidyklos rinkodara. Nauji autoriai yra palikti garsinti save patys, o žinomiems autoriams garsinimo nebereikia. O skaitytoją kaip tik ir domina patys žymiausi rašytojai ir nauji atradimai. Skaitmeninių knygų autoriams nebereikia leidėjų. „Galas popierinei knygai“ yra naujas startas skaitymui. Skaitmeninės knygos jau dabar vidutiniškai perkamos dažniau ir skaitomos gausiau, nei popierinės. Todėl kultūra ir išsilavinimas nepralaimės.

Pradėjome Baltijos keliu, baigsime Graikijos
226. Nuorodos: : : , , , , .

„Respublikos“ redakcija: Kuo Lietuva skiriasi nuo Graikijos? Iš esmės niekuo. Tik šaltesniu klimatu. Tik trumpesniu mūsų suvirškinimo terminu. Lietuva, jei nesipriešins, irgi taps ES pakraščio „bomže“. Kito ES pakraščio, bet irgi klusni marionetė. Pažvelkime į savo valdžią. Ji JAU yra marionetė. Tik eiliniai lietuviai ir graikai prie marionetinio būvio vis dar nepritaikomi.

Nesakysiu
2009-10-07 Valdžia giriasi, kad „įkalbino“ Lietuvon „Barclays“ banką.
159. Nuorodos: : : , .
: Verslo sąlygos turi būti tokios, kad netektų papirkinėti „investuotojų“.

Susiderėdamas dėl paramos „Barclays“ bankui, ūkio ministras skyrė ne savo, ne ministerijos, ne valdžios, o mokesčių mokėtojų pinigus. Ministras privalo pasakyti, koks „dotacijos“ dydis, nes išleisti mūsų visų pinigai. Verslo tarpusavio sutartys gali būti slaptos, tačiau valdžios su verslu sutartyse jokio slaptumo būti negali, nes iš esmės tai yra verslo sutartys su visais mokesčių mokėtojais. Tuomet verslas turėtų apsispręsti: viešos sutartys ir mokesčių mokėtojų pinigai — arba konfidencialios sutartys ir jokių valstybės pinigų. Bet geriausia, kad tokio pasirinkimo iš viso nebūtų — mokesčių mokėtojų pinigai negali būti siūlomi verslui. Čia aš priėjau prie ministro antro argumento, kodėl sutartys turėtų būti „konfidencialios“ — esą jie derasi ir su kitais „partneriais“, ir sutarties atskleidimas „turėtų įtakos tokių derybų eigai“. Palaukit palaukit, negana buvo išleisti neįvardintos sumos vienai kompanijai, tai norit dar padovanoti iš mokesčių mokėtojų prievarta atimtų pinigų dar ir kitoms kompanijoms? Apie kokias derybas dar gali būti kalba, kai mokesčius ir toliau ruošiamasi didinti, pasmerkiant šalies verslą agoniškai mirčiai? Verslo sąlygos visoms įmonės turi būti tokios, kad netektų papirkinėti įmonių, kad čia ateitų. Nes pritraukus kelias užsienio kompanijas užsmaugtų tūkstančių lietuviškų įmonių sąskaita, gyvenimas bus labai vienišas ir nesmagus — Kaetana Leontjeva.

Kiek milijonų reikia iššvaistyti, kad švaistymą pavadintume nusikaltimu?
115. Nuorodos: : : , , , , , .

Žygintas Kačanauskas: vyrauja mistinės kalbos, kad tuoj pasieksime kažkokį dugną, o paskui nuo jo atsispirsime. Net sunku patikėti, kad racionalūs žmonės rimtais veidais gali taip kalbėti. Juolab, kad jiems prieš akis — iškalbingi skaičiai: per pusmetį valstybės skola išaugo daugiau kaip penkiais milijardais litų. O juk iždo praskolinimas — tai ir valstybės nepriklausomybės praradimas.

Ant turtų sėdim ir dejuojam
2009-08-17
111. Nuorodos: : : , , , , , , .

Pranas Morkūnas: politikai mėgsta guostis, kad mes kaip šalis neturim jokių iškasenų. Tai mokam valstiečiui po 50 centų už litrą pieno. Parduodam pieną ir jo gaminius užsieniečiams. Už gautus skatikus perkam druską, geležį, molio plyteles, naftą… Kai Pietų Lietuvoje slūgso 50 milijonų tonų (10 milijardų dolerių) druskos klodas; Prie Varėnos — 140 mln. t (7 mlrd. $) bene švariausios pasauly geležies rūdos magnetito, kurio nė sodrinti nereikia; Vakarų Lietuvoje — 60 mln. t (21 mlrd. $) naftos telkinių; prie Garliavos — 70 mln. t anhidrito; prie Anykščių — kvarcinio smėlio ir t.t.

Žmogaus veikla vis nuostolingesnė
2009-08-14 Žaliųjų ekonomistų pasakos apie pasaulinių krizių kilmę.
74. Ištraukos: : : , , , , , , .
: Ūkinė veikla vis nuostolingesnė ne dėl ribotų gamtos išteklių, o dėl augančių mokesčių.

Akivaizdžias socializmo negandas ekonomistai ir žalieji aktyvistai įpratę aiškinti rinka, kapitalizmo godumu ir dėl visko kaltinti nuosavybę. Niekaip nepastebėdami astronomiškai augančių mokesčių, jiems mokesčiai vis per maži, „trūksta finansavimo“.

Artėjant žiemai, augs ne tik mokesčiai
2009-07-23 Kodėl tik išrinkti valdžion, visi tuojau imasi didinti mokesčius ir steigti naujus.
154. Nuorodos: : : , , , .
: Bus kaip vaikų darželyje, jei atimsiu žaislą iš vieno vaiko ir atiduosiu kitam.

Liutus: puikiai suprantu, kad gelbėdami Lietuvą kiekvienas turėtume aukoti savo asmeninį priteklių. Ir tikiu, kad prireikus kiekvienas taip ir padarytume. Tai dabar man rėkia: Lietuva pavojuje — bet kokia kaina reikia gelbėti Biudžetą.

Ką siūlo Lietuvos ūkio gelbėtojai — bankų ekonomistai?
2009-05-13 Ekonominės krizės architektai ragina paskandinti Lietuvą mokesčiuose ir skolose.
122. Nuorodos: : : , , , , .
: Demokratinė valdžia negali pati sumažinti savo išlaidavimo.

Žygintas Kačanauskas: Valstybės iždo „deficitui“ virtus praraja tarp valdiško išlaidavimo ir valstybės pajamų, ekonominės politikos patarėjai R. Kuodis, G. Nausėda ir pan. siūlo prievartą nukreipti ne valdžios išlaidų sutramdymui, o dar didesnių mokesčių išmušimui iš juos sunešančios tautos.

Cigoniški užkalbėjimai. 2
2009-03-12 Būdingi ekonomistų aiškinimai apie krizės priežastis ir siūlomas priemones.
96. Garso įrašai: : : , , , , , , , , .
: Vagystė ir užkalbėjimai dabar gerbiami, to jau mokoma universitetuose.

Ekonominė krizė vadinama natūraliu, ciklišku gamtos dėsniu. Infliacija (melas, išpūsti prirašymai, pinigų klastojimas, vagystė) siūloma kaip gelbėjimosi priemonė, gąsdinama defliacijos pavojais. Viešoji nuomonė ruošiama visuotiniam turto nusavinimui per pinigus, o skolininkams teikiama pirmenybė prieš savininkus. 2009-03-12 Lietuvos radijo Andrius Užkalnis iš Londono.

galas