‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Kalba

Kalba

Romas Pakalnis Seime
Nuo ištakų iki šiandienos
2016-02-12 Romo Pakalnio prakalba Lietuvos poetui Justinui Marcinkevičiui.
447. Prakalbos: Paveldas: Kalba: , , .
: Lietuva išmoko tarti svarbiausius tautai žodžius.

Mes, Justino Marcinkevičiaus bendražygiai, esame pasiryžę bet kuriuo metu pasakyti visus tuos svarbiausius Jo išmokytus žodžius, padaryti Jo įvardintus darbus ir niekada niekam neleisime menkinti Justino Marcinkevičiaus vardo ir Jo vaidmens istorinėje Lietuvos laisvės byloje.

Dr. Dainius Razauskas
Tik 17 kapeikų
2014-05-19 Ką reiškia svetimos valstybės reikalavimai grąžinti okupacinę rašybą.
429. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .
: Atidavęs plėšikui 17 centų, tesulauksi jo paniekos, o ne pagarbos.

Dainius Razauskas: Lenkijos spaudimą dėl teisės pasuose pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis reikėtų įvardyti tiesiai šviesiai: siekiama uždrausti sulenkintas pavardes Lietuvoje rašyti lietuviškai. Būtent šitaip reikia įvardyti šią Lenkijos užgaidą. Pasas yra tapatybės dokumentas, tad pilietis įgyja šventą teisę reikalauti, kad jo pavardė ir visur kitur būtų rašoma tik taip, kaip užrašyta pase, netgi su galimybe visus, „iškraipančius“ pavardę, bausti. O tai yra agresyvus svetimos valstybės okupantės noras išstumti lietuvių kalbą iš mūsų valstybinės kalbos į buitinę šneką, tada per mokyklas ir žiniasklaidą vėl lenkinti Lietuvą — mūsų pačių įstatymais.

Vytenis Papievis Donelaičio 300 metinėms
Karaliaučiaus srities vietovardžiai
2014-05-03 Surinkau į žemėlapį rusiškus, vokiškus ir lietuviškus gyvenviečių pavadinimus.
427. Pateiktys: Paveldas: Kalba: , , , .
: Dar galima atkurti lietuviškus Parusios vietovardžius.

Įkurtas Mažosios Lietuvos, dabar Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg) vietovardžių žinynas — kompiuterinė GIS duomenų bazė, jau veikia ir internete, atviruoju KML formatu, pritaikyta tyrinėti „jautriame“ žemėlapyje. Žinyne surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Aprašyta apie 4000 vietovardžių su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Ketiname pridėti dar vandenvardžių, piliakalnių ir kitų išlikusių vietovardžių, plėstis į Lenkiją, Gudiją, bendradarbiaujant su kitų šalių geografais, etnografais, istorikais, kalbininkais.

Nebe Lietuva
„Elertė“
2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos pavadinimo.
404. Prakalbos: Santvarka: Kalba: , , .
: Ryškėja valstybės politika šalinti lietuvių tautovardį.
Lenkinimo nasrai 1920 m. piešinyje
Neatstatinėkime okupacinio režimo
2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl kalbos konstitucinės padėties.
403. Prakalbos: Santvarka: Kalba: , , .
: Lietuvių kalbos teisės negali būti tarpvalstybinių derybų dalykas.
H paplitimas Europoje
Raidės H pabėgimas
2013-02-04 Džianio Rodario pasakos vertimas lietuvių kalba.
400. Ištraukos: Paveldas: Kalba: , .
: Italai raidę H rašo, bet jos netaria.

„Čipolino nuotykių“ autorius Džianis Rodaris parašęs įdomią pasakaitę, kokia nelaimė ištiktų Italiją, jei iš jos pasišalintų raidė H. Sąmojis kilęs iš to, kad italai nors H ir rašo, bet jos netaria, todėl galima įsivaiz­duoti, jog H jaučiasi nepaisoma, nevertinama, tarsi nereikalinga Italijoje. O germanų šalyse H tariama, dažna ir ten jinai svarbi, tarsi būtų gerbiama. Kitaip nei ispanų kalboje, kur H irgi dažnai netariama, italų kalboje H yra išnykusi ir iš rašybos. H itališkai rašoma tik kartu su c, tas derinys ch itališkai tariamas kaip lietuviškai k. Yra vos keli itališki žodžiai, paveldėję iš lotynų kalbos pavienę raidę H.

Kaip atradau Emanuelį Lėviną
2013-01-04 Prof. Andrius Valevičius apie Lėvino filosofiją.
398. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , .

Bestudijuodamas Kanadoje, Amerikoje, Italijoje aštuntajame dešimtmetyje dar nieko nebuvau girdėjęs apie Lėvino filosofiją. Tik 1981 metais Vokietijoje iš profesoriaus Gerdo Hefnerio pirmąkart sužinojau ir susidomėjęs ėmiau skaityti „Visuotinumą ir begalybę“, kitus Emanuelio Lėvino kūrinius. Patraukė Vakarų filosofams nebūdingas gilinimasis ne į save, savo jausmus ir poreikius, o moralinė atsakomybė ir dėmesys kitam žmogui, nagrinėjimą argumentuojant gausiais pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo. Grįžęs Kanadon, profesoriaus Čarlzo Teiloro dėka surašiau disertaciją Lėvino pasaulėvokos klausimu, apsigyniau savo tezę ir gavau mokslų daktaro master laipsnio vardą. Išplėtotos disertacijos ir asmeninių pokalbių su pačiu mąstytoju pagrindu Niujorke išleidau knygą „From the Other to the Totally Other“. O ypač nudžiugau, suradęs Lėvino dar jaunystėje parašytą ir „Vairo“ žurnale 1933 metais paskelbtą filosofinę apybraižą „Dvasiškumo supratimas prancūzų ir vokiečių kultūroje“. Išverčiau ją angliškai ir paskelbiau žurnale „Continental Philosophy Review“, įrodydamas Vakarų pasauliui, kad Emanuelis Lėvinas giliausiomis savo šaknimis buvo lietuvis filosofas, anksčiau negu jis tapo prancūzų filosofas.

Statkai Kaune 1934 m.
Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino
2012-12-16 Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis.
397. Paskaitos: Paveldas: Kalba: , , .
: Kanto ir Lėvino etinės atsakomybės nuovoka lietuviška.

Valencijos universiteto profesoriaus Antonio Lastra užsakymu išguldyta esė apie didžiųjų Vakarų kultūros filosofų Imanuelio Kanto ir Emanuelio Lėvino lietuviškas šaknis. Knygoje atskleidžiamas lietuvių kalbos savitumas, nusakant erdvės ir laiko santykį. Iškeliamas lietuvių kalboje glūdintis darnos supratimas, lemiantis žmogaus pasaulėvoką ir įsipareigojimą kitiems žmonėms. Būtent šiomis įžvalgomis išgarsėjo, padarė poveikį Vakarų galvosenai, dėl to labiausiai vertinami filosofai Kantas ir Lėvinas. Kanados filosofo Andriaus Valevičiaus dėka dokumentuojama, kad Lėvinas gerai mokėjo ir rašė lietuviškai. Knyga papildyta XVIII amžiaus pabaigos vokiečių mąstytojų, paties filosofo Kanto ir oficialios vokiečių valdžios argumentais, kodėl lietuvių kalbą būtina išsaugoti.

Be kalbos neliks Lietuvos
387. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai – tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai kitais projektais ruošiamasi smogti daug skaudžiau.

Lietuviai Venesueloje
2012-05-26 Stasio Petkaus TV reportažas Zitos Kelmickaitės laidoje „Ryto suktinis“.
384. Vaizdo įrašai: Paveldas: Kalba: , .
: „Zetos“ redaktore Amerikoje visi tiki, ja pasitiki ir ją gerbia.

„Lietuvos televizijos“ laidoje „Ryto suktinis“ 2012 m. gegužės 26 d. 11 val. parodytas reportažas apie Jūratės de Rosales nuopelnus ankstyvajai Lietuvos istorijai, apie Rosales viešnagę 2011 m. biržely Lietuvoje, apie Jūratės darbą, leidžiant populiariausią Venesueloje politikos ir kultūros žurnalą „Zeta“ ir apie jos sutelktos Venesuelos lietuvių bendruomenės gyvenimą. Beje, žodis Venesuela reiškia Veneciją, o Venecija (Venecia, Venetia) kilusi iš antikinio Vakarų baltų genties tautovardžio venetai — galbūt jie kadaise įsteigė šią Ądrijos jūros uosto respubliką. LTV laidos vedėja Zita Kelmickaitė, filmuotos medžiagos autorius LTV operatorius — Stasys Petkus, nuotraukos Arūno Dingelio. Plačiau viešnagės įspūdžius antrašte „Operatoriui Petkui Venesueloje pavyko išvengti pagrobimo“ aprašė Snieguolė Davidavičienė portale Alfa.lt 2012-05-05.

Judai — ne žiedai ir ne judėjai
2011-09-18 Žodžių „judas“, „žydas“ lietuvių ir kitose kalbose kilmė ir reikšmė.
389. Pastabos: Paveldas: Kalba: , , .
: Kalbotyra rodo lietuvišką ne vien Europos kultūros kilmę.
Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
335. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Vitas Labutis: Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų.

Integruojamės
322. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Gintautas Iešmantas: Užmirštama savigarba, puolama bendrinė kalba, užuot ją stiprinus, nepaisoma lietuviško žodžio, pačios kalbos savitumo. Kur taip nueisime, negerbdami savęs bei lankstydamiesi kitų norams ir užmačioms? Ir kas tuomet šeimininkai Lietuvoje?

Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?
336. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .

Pranas Kniūkšta: Manau, kad didesnis autoritetas yra ne Alfredas Bumblauskas, o Jonas Jablonskis. Kokios yra kalbos sąsajos su tauta, Jablonskis yra taip nusakęs: „Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.“ Jei kas netiki Jablonskiu, galiu priminti Kazimiero Būgos žodžius: „Kalboje, it stebuklingame veidrodyje, atšviečia tautų gyvenimas, kultūra, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais.“ Vertinimą pratęsė prof. Vitas Labutis: „Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų“.

Lenkai 1912 metais — demografinis žemėlapis
Ką paneigė teismas
2011-05-13 Europos teisingumo teismas paneigė kaltinimą dėl lietuviškos rašybos.
315. Ištraukos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Polonizacijos politiką remia žurnalistai dėl teisės kalbėti neišmanant.

Polonizacijos politikų užduotis išdarkyti ir sugriauti lietuvių kalbą, padaryti nepatogia ir netinkama, išstumti ją iš vartosenos. Bet parsidavėliai tėvynės išdavikai remiasi ir žurnalistų, valstybės tarnautojų, „viešųjų intelektualų“ teise kalbėti, ko neišmano — pareiga kartoti gautą naujienų agentūrų ir kitokią propagandą raštu, nežinant tikrinių daiktavardžių ištarimo, matant tik užrašą. Taigi priežastis ne runkelių tamsumas ir elito apšviestumas, o atvirkščiai — paviršutiniškas visuomenės auklėtojų išsilavinimas. Nemokėti visų pasaulio kalbų nebūtų gėda, jei ne pastangos nuslėpti nemokėjimą ištarti ir užrašyti svetimžodžio lietuviškai, dangstant savo neišmanymą kaltinimu visai tautai, kad jinai prastai moka užsienio kalbas. Todėl aš pasiūliau ištaisytas lietuviškos rašybos taisykles, kurios apgina šventą kalbėtojo teisę nusirašyti ir nemokant ištarti.

Sangizmas ar išėjimas iš savos tautos
2011-04-18 Apie Lietuvos nutautinimo ir lenkinimo politiką.
310. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Kosmopolitinių virštarybinio „pasaulio piliečio“ internacionalinių madų pasitaikydavo jau Brežnevo laikais, bet atvirai lietuvių tautą ir jos valstybingumą niekinti pradėjo tik prezidentas Adamkus ir jo patarėjos Nerija Putinaitė, Irena Vaišvilaitė, Katalikų mokslo akademijos pirmininkas Paulius Subačius, valdančios konservatorių partijos Vilniaus tarybos lyderis Mantas Adomėnas ir kiti politikai, jau ne vien politologai, istorikai, filosofai ir panašūs humanistai. Atkakliai niūkindami lietuvius pripažinti ne savo kaltes, tuo tarpu Jeruzalės žydų istorijos profesoriaus, buvusio komunistinio Vilniaus partizano Dovo Levino knyga „Mažesnė iš dviejų blogybių“ arba karo metais lietuvių išgelbėto žydo prof. Marko Petuchausko dienoraščiai „Santarvės kaina“ politinės žiniasklaidos liko nepastebėta, nors dar nepersekiojama. Bet taiki jaunimo tautinė šventė jau persekiojama, viešai pasauliui smerkiama, vadinant šovinistiniu nacių Holokaustu.

Apie lenkiškas pasakas
300. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , , .

Alvydas Butkus: Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, o plisdama slavėjant Vilniaus apylinkių kaimiečiams lietuviams ir lenkėjant į šį kraštą atsikėlusiems baltarusiams, virto tam tikru slavišku tarptautiniu žargonu – „po prostu“ kalba. Daugelyje kaimo vietovių ji paplito XIX-XX a. ir, suprantama, nėra jokios gretimos lenkų tarmės tęsinys. Antra vertus, kultūriniu ir lingvistiniu požiūriu „po prostu“ kalba dėl savo unikalumo yra daug vertesnė išsaugoti už tikrąją lenkų, tačiau vietinėse mokyklose mokoma lenkų bendrinės kalbos, tokiu būdu naikinant net dabartinį etninį krašto savitumą.

Įsikandę laikykimės kalbos grynumo
2011-01-06 Apie plintančių „tarptautinės lietuvių kalbos“ svetimybių taršą.
302. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , .

Nors Čikagos lietuvių dienraštyje „Draugas” pasitaiko įmantrių sakinių ir mandrų žodžių, bet pasigirsta balsų, kad išeivijos lietuvių kalba darosi „per gryna” ir dėl to sunku susikalbėti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais! Įsikandę laikykimės to grynumo ir nuolat jo siekime. Tai išeivijos lietuvybės pagrindinis ramstis — Vytautas Matulionis (Cleveland Heights, OH, USA).

Kalbos pamokėlė areštinėje
2010-07-02 Humoreska apie nejuokingą lietuvių kalbos ateitį.
298. Pamokos: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Lietuvių fonetinės rašybos pranašumo atsisakymas griauna kalbą.

Trumpa nurašinėtojų „originaliosios” rašybos atmintinė — mokykitės, pareigūnai. Ir nesišaipykite, rimti laukia mokslai. Kaip tai atrodo moderniai suprastėjusiose kalbose — geras Al Kabailos pavyzdys iš Australijos ir lenkiško kinofilmo „Jak rozpętałem drugą wojnę światową“ ištrauka.

Dar vienas smūgis lietuvių kalbai
2010-06-02 Apie Lietuvos vyriausybės politiką naikinti tautiškumą, stumti lietuvybę iš vartosenos.
239. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , , , , , .

Vladas Palubinskas: Artėja metas, kai skirtingų tautų žmonės tarpusavy susišnekės kiekvienas sava kalba — internetu, išaugus ryšio pralaidumui ir sparčiai tobulėjant balso atpažinimo, jo sintezės ir sakinių automatinio vertimo programoms. Tačiau tarp jų nebus lietuvių kalbos — Europos sąjungos tam skirtus 39,5 milijonus litų Lietuvos vyriausybė perkėlė kitiems reikalams.

Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės
231. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija: Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės, o Lenkija neturi teisės reikalauti keisti lietuvių kalbos abėcėlės ir rašybos. Lietuva negali tapti Lenkijos pakraščiu, todėl neteisėtai Lenkijos „pastangų dėka Lietuvos vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo“.

Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo
2010-05-19 Dėl lietuvių kalbos ir savimonės išsaugojimo.
234. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , .

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Kaip sovietmečiu buvo vengiama mokyti Lietuvos istorijos, taip dabar vengiama mokyti pasipriešinimo istorijos. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija naikina lietuviškas mokyklos ir darželius arba prijungia prie mažesnių lenkiškų mokyklų. Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Valstybinė kalba – už mokyklos slenksčio?
237. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Vydas Astas: Keista, kad nei Švietimo ministerija, nei įstatymų leidėjai neteikia jokių projektų praktiniam švietimo valstybine kalba įgyvendinimui. Šis klausimas tarytum visiškai užmirštas, jo nerasi partijų programose. Paskendę smulkių problemėlių nagrinėjime ir sprendime, nebeįžiūrim svarbių, esminių dalykų.

Iš lietuvių pavardžių lenkinimo istorijos
2010-05-11 Apie Merkelio Račkausko knygą „Užrašai. Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy".
228. Nuorodos: Praeitis: Kalba: , , , .

Zigmas Zinkevičius: Merkelio Račkausko knyga ypač svarbi tuo, kad joje bene išsamiausiai pavaizduotas ano meto lietuvių aukštuomenės sulenkėjimas, jos lenkiška mąstysena, lenkiškas patriotizmas ir siekiai, taip pat požiūris į valstiečių tebevartojamą lietuvių kalbą ir pačius valstiečius.

Polonizacija per valdininkus?
2010-05-10 Apie Lietuvos lenkinimą praeityje ie dabar.
230. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Ričardas Kalytis: Aš didžiuojuosi savo protėviais, kurie tamsiais polonizacijos metais išliko savos kalbos patriotais.

Lietuvybės draudimo šventė
2010-05-08 Gitanos Gugevičiūtės prakalba per „Lietuvos radiją“ lietuviškos spaudos metinių proga.
227. Garso įrašai: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Gitana Gugevičiūtė: Lietuva grįžta į spaudos draudimo metus.

Gitana Gugevičiūtė: Gegužės 7-oji — spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Veržiasi vulkanai banalybės pelenų apie išsaugotą kultūrinę ir tautinę tapatybę, laimę rašyti, skaityti, kalbėti ir mąstyti lietuviškai, džiaugsmą šildytis bendrame tautą vienijančiame (deja, jos negausinančiame) kalbos patale. Džiaugiamasi gausia periodinės spaudos pasiūla, filosofuojama apie spaudos sąžiningumą kaip valstybės demokratijos pamatą ir dar apie daug ką džiūgaujama. Deja, su tikrove, kasdienybės ritmu bei nuotaika šventė turi mažai ką bendro, labiau primena puotą maro metu. Lietuva kelia taurę už laisvę rašyti ir kalbėti, nors grįžta į spaudos draudimo metus, kai lietuviška knyga buvo stebuklas. Prisipažinsiu, buvau optimistė, tikinti, kad krizė ir mokesčių reforma kai ką išspręs į gera: sumažės leidyklų, sumažės šlamšto, o likusieji leidiniai ir juos leidžiantys organai tarpusavy varžysis kokybe. Gėdingai kliedėjau ir klydau.

Elitas ir kalba
2010-04-30 Apie kalbos likimą, kas ją gina ir kas parduoda.
218. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , , .
: Lietuvos elitas išduoda valstybę ir gimtąją kalbą.

Lietuvos „elito“ atstovai kaskart atviriau, nusimesdami kaukes, visai nebesidrovėdami ima atstovauti ir ginti svetimos valstybės interesus.

Nepaverskim tragedijos farsu
2010-04-28 Apie pastangas lenkų mažumai teikti ypatingas teises.
219. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , .

Jūratė Laučiūtė: Lietuva, jos kultūra, raštija, istorija – ne baravykai politinių miško gėrybių mėgėjų krepšelyje, kuriuos jie gali dalinti savo nuožiūra bet kam. Ir net ne naftos terminalai, kuriais prekiaujama ir į vakarus, ir į rytus.

Kodėl Lenkijai tokia brangi w raidė Lietuvos piliečio pase?
214. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , .

Jonas Vaiškūnas: Jei dar kuo nors ir pasireiškia mūsų lietuviškumas, tai pirmiausia kalba ir lietuviška raštija. Jei šie dalykai pateikiami kaip kliūtis, einant į Vakarus ir siekiant saugumo bei ekonominės gerovės, tai tuomet kai kurių valdžios pareigūnų vadinamosios „real politik“ tikslas, matyt, yra tapti viena iš Lenkijos vaivadijų – tuomet automatiškai būsime visomis įmanomomis jungtimis ir visais vamzdžiais sujungti su išsvajotais W-akarais, tuomet ir sėkmingai integruosimės į juos, užsitikrindami III-osios Žečpospolitos efektyvią apsaugą.

Atviras laiškas
2010-04-07 Apie Lietuvos vyriausybės tėvynės išdavystę ir latvišką asmenvardžių rašybos įstatymo projektą.
213. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , .

Seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos teikiamas projektas XIP-1668 išlaiko valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir, sekdamas Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio teismo sprendimu bei išaiškinimu, siūlo įstatymą, kuris Latvijoje jau priimtas ir išbandytas – reikalui esant nelatviškais (mūsų atveju, nelietuviškais) rašmenimis rašyti kitame paso įrašų skyriuje. Ši praktika yra pasiteisinusi, apginta Europos Žmogaus teisių teisme ir nei viena valstybė, nei jokia tautinė mažuma dėl to neteikia Latvijai protestų. Pagal ES sutartis kalbos dalykai priklauso kiekvienos šalies narės kompetencijai.

Kalbos sargybinis
293. Nuorodos: Paveldas: Kalba: .

Neretai apgailestaujame ar net papriekaištaujame, kad šviesiausieji mūsų žmonės nesibrauna į valdžią, ir kad jie tarsi paliko mus, pasitraukė ar atsitraukė. Nesunku įsivaizduoti, kiek partijų ar visuomeninių organizacijų norėtų, kad jų nariu ar net garbės pirmininku būtų Justinas Marcinkevičius. Nesuvilioja. Poetas pats pasirinko postą. Kalbos sargybinio.

Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?
2010-03-24 Šiandien vyriausybė nutarė įvesti Lietuvoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis.
210. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , , .
: Jei pavardė – prekės ženklas, tai ir jos savininkas jau prekė? Kokia mūsų kaina?.

Jonas Vaiškūnas: Kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
2010-03-01 Apie išdavikišką vyriausybės rengiamą įstatymą dėl nelietuviškos rašybos.
215. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Tauta gyva tol, kol saugo savo kalbą.

Lietuvių kalba – mūsų valstybės kalba ir tai yra vienas iš didžiausių nepriklausomybės iškovojimų. Valstybė ją gina. Turėtų ginti. Deja, ne visada ryžtingai, deja, pritrūksta stiprybės.

SMS puskalbė Lietuvos žiniasklaidoje
2010-02-17 Lietuvos radijas klausia, gal jau metas prastinti lietuvių rašybą.
204. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: , , , , .
: Žurnalistų rašyba rodo jų etiką ir žiniasklaidos kultūrą.
Dėl lietuvių kalbos apsaugos
2010-02-06 Lietuvai pagražinti draugijos V suvažiavimo pareiškimas.
209. Prakalbos: Leidyba: Kalba: , , , .
: Vinco Kudirkos sukurta rašyba tobulai tinka lietuvių kalbos raiškai.

Lietuvių kalbos apsauga yra ir lietuvių tautos tęstinumo garantija. Seimas turi atmesti Vyriausybės pateiktą antikonstitucinį įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti nelietuvišką rašybą, keisti lietuvišką abėcėlę, nes jis griautų lietuviškos rašybos sistemą ir sukeltų sumaištį valstybės viešajame gyvenime. Latviškas svetimvardžių rašybos modelis yra vienintelis įmanomas kompromisas, jį atgimstančiai Lietuvai siūlė dar Vincas Kudirka, jam pritarė tarptautinis žmogaus teisių teismas. Taip elgtis mus įpareigoja ir baltiškasis solidarumas, dviejų išlikusių Baltų kalbų giminystė.

Kas Vyriausybę įgaliojo kenkti valstybinei kalbai?
2010-01-23 Apie vyriausybės nutarimą Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nevalstybine kalba.
197. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , .

Kazimieras Garšva: Vyriausybės atstovai stengiasi siaurinti Lietuvos nepriklausomybę ir kalba kaip tarybiniai propagandistai, nutylėdami jiems prieštaraujančius dalykus ir iškraipydami kitką: „sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai“. Bet kalbininkai visą laiką siūlo priešingai, tik už juos kalba valstybės apmokami diletantai, užsiėmę priešvalstybine veikla.

Pasas
Pasas mintyje
2010-01-21 Kas yra žmogaus pavardė — ištartas žodis ar jo grafinis ženklas.
196. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , .

Darius Kilinskis: Kalba nėra jos raštas. Atrodo aišku savaime, bet rašto žmonėms dažnai būna nelengva tai suvokti. Kai daugiau skaitai, rašai, nei kalbi, tai ir kalba ima atrodyti labiau jos raštas, nei pati kalba, t.y. tariami garsai. Žodis rašto žmonėms yra jo užrašas, o ne pats žodis, ištartas balsu. Kad gali būti kitaip, kad užrašas tai ne žodis, daugeliui žurnalistų, politikų, teisininkų, atrodo net sunku įsivaizduoti. Tikroji pavardė — tai jos užrašas, neabejoja Anatolijus Lapinskas. Tapatybė — tai pavardės užrašas, akivaizdu Rimvydui Valatkai. Ar yra kitaip manančių? Perskaičius jo straipsnį, atrodo, kad nėra, nebent esi pasiklydęs tarp trijų pušų tautininkas arba linkęs tyčiotis iš kitų tautybių nacis.

Kompiuterinių programų lietuvinimas
2010-01-13 Apie kompiuterių ir programų prisitaikymo Lietuvos sąlygomis svarbą.
193. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: , .
: Tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery, nebeišliks.

Prisitaikyti kompiuterius vietos sąlygomis ir išsiversti programas gimtąja kalba visada verta, nes ir mokant angliškai, gimtąja kalba suvokiama greičiau, darbas spartesnis — vieno ar kelių vertėjų sugaištą laiką atsveria daugybės naudotojų santaupos ir patogumas. O tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery — nebeišliks.

Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje
2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.
195. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.

2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.

Lietuvai lenkiški rašmenys dar neįteisinti
2009-11-06 Teismas atmetė lenkų politikų pretenzijas lietuvišką raštą paversti lenkišku.
173. Ištraukos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Paso papildomoje dalyje galima įsirašyti savo vardą ir nelietuviškai.

Šiandien Lietuvos respublikos konstitucinis teismas paskelbė savo dar 1999 metais paskelbto išaiškinimo išaiškinimą, kad lenkiška rašyba negali būti įteisinta valstybinėje Lietuvos raštvedyboje. Nors pridūrė, kad papildomoje paso dalyje pageidaujantys gali įsirašyti savo vardą nelietuviškai, bet tas įrašas teisiškai neprilygs pagrindiniam įrašui pirmajame lape.

Juridinis asmuo ir/ar vienetas
2009-10-05 Kaip darkoma kalba ir logika tautinės valstybės demokratinėse institucijose.
157. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Siekiant sutverti teisėtvarką be nuosavybės, tenka prievartauti kalbą.
Ar gyvas kalbos kultūros paveldas?
2009-09-12 Renata Šerelytė apie gėdą dėl aukštesnės už šiuolaikinę protėvių kultūros.
139. Garso įrašai: Paveldas: Kalba: , , , , , .
: Emancipuotos moterų pavardės yra gėda.
Sąlygos rašytojų kalbai
2009-08-09 Skirtingų kalbų derinimo tarpusavy ir rašybos taisyklės.
64. Taisyklės: Paveldas: Kalba: , , , .
: Lietuviai išlaikę baltų prokalbės sodrumą ir tikslumą.
Nepadorių žmonių mušti nereikia
65. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , .

Turi būti pasipriešinimas negarbei. Negarbingam žmogui niekas nepaduodavo rankos — .

Pasaulis lietuvių kalboje
2009-06-09 Prof. Olego Poliakovo enciklopedijos „Pasaulis ir lietuvių kalba“ pristatymas.
140. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , .

Profesorius Olegas Poliakovas, studentas iš Maskvos atvykęs išmokti gyvos kaimo žmonių šnekos, išleido dar neregėto masto, kruopštumo ir svarbos enciklopediją „Pasaulis ir lietuvių kalba“. Nei valdžia, nei vadovaujantieji kalbininkai žinyno pristatyme nedalyvavo, jokios mokslinės recenzijos nei viešo atsiliepimo ligšiol nepaskelbta.

Kalbos pabaiga?
161. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , , .

Juk vienoje pamatinėje Vakarų knygoje ne šiaip sau tvirtinama: Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo Dievas… Pridursiu, kad ir pabaigoje yra tas pat, tik vietoje „Dievo“ atsiranda Ekranas, spjaudantis nuodingos kalbos debesis, kurių mūsų mažytė sielelė jau nebepajėgia įkvėpti ir priglausti. Šitaip kalba tampa jei ne žmogaus priešu, tai bent jau labai klastingu ir destruktyviu pakeleiviu, o gal tiesiog tironu. Pamėginkite tris valandas paspoksoti į televizorių perjunginėdami kanalus… – Arvydas Šliogeris

Tautą budinti per kalbą
127. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , , .

Išgyvename metą, kai kėsinamasi sumenkinti visas tautines vertybes — Valerija Vaitkevičiūtė

Kalba, mada ir Prancūzija
2009-04-05 Apie prancūzų rūpestį kalba.
121. Pastabos: Paveldas: Kalba: , , , , , , .
: Saugoti gimtąją kalbą nėra gėda.
Kitoniška Dzūkija
69. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , , , .

Getija, getai yra baltų genties (jotvingių, dzūkų) lotyniškas pavadinimas. Dar neseniai Vilniaus krašte mažai kas kalbėjo lenkiškai, o dabar net oficialiai senieji lietuviški vietovardžiai ir asmenvardžiai tariami ir rašomi lenkiškai — .

Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
2007-11-05 Vinco Urbučio knygos „Lietuvių kalbos išdavystė“ sutiktuvės.
180. Prakalbos: Paveldas: Kalba: , , , , .
: Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.

Gimtoji kalba tapo Kalbos komisijos politikų įkaite. Lietuvių kalbai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.

Matiešionys
Po Jono Kazlausko dangum
2007-08-01 Prakalba per kalbininko metinių iškilmes jo tėviškėje.
43. Prakalbos: Paveldas: Kalba: , , , , , , , , .
: Kalbos prastėjimas rodo nykstantį protą.

Apsišarvavę mokslo išradimais, naujosiomis technologijomis ir socialinėmis garantijomis, kažką labai svarbaus savyje prarandame. Įpratome, yra patogiau sakyti „mes“, nei „aš“ ir taip asmeninės atsakomybės nusikratyti. Bet ar ne dėl to ir traukiasi mūsų galvos, nyksta mintys? O jei minties nėra, tai ir žodžio nebereikia.

Algimantas Urbanavičius 2005-12-08 konferencijoje
Lietuvių kalba ir puskalbė internete
2005-12-10 Lituanistikos darbų gairės, raidos įvertinimas.
26. Prakalbos: Metraštis: Kalba: , , , , , , .
: Rusenom, dabar anglėjam, kalba virsta puskalbe, liekam paveikūs.

Šiandieninei visuomenei būdingas socialinio nepasitenkinimo reiškimas. Palankiausia tam dirva — bulvarinis internetas, ypač galėjimas anonimiškai išrėkti nuomonę. Gatvės ir minios stiliaus veržimasis į rašytinę kalbos vartoseną tampa problema. Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, išliks rašytinių lietuvių kalbos ir kultūros paminklų. Tačiau virtimas puskalbe — visiškai įmanomas. Nepilnas sakinys (nuotrupa), „nepilna“ mintis galvoje, „nepilnas“ mąstymas — tai „nepilna“ asmenybė. O „nepilna“ asmenybė — nebėra atsakomybės už sakinį, vadinasi, esi paveikus, lengva tavimi manipuliuoti.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?