‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:


Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Leidėjai

Genovaitė Mačiūtė

Genovaitė Mačiūtė — „Lietuvos internete“ korektorė, kraštotyrininkė, literatūrologė, bibliografė. Žemaitė nuo Salantų, baigusi Vilniaus universitetą, dirba Birštono viešosios bibliotekos bibliografe.

Atnešto turinio rodyklė

Žalvarinė pynė
Žaizdre užgrūdinti kalvio saugeliai
2017-09-29 Šiandien palaidojome meninės kalvystės sąjūdžio pradininką.
472. Paveikslai: Paveldas: Dailė: , , .
: Vytauto Jaručio kūryboje reiškiasi tautos meninės kultūros atmintis.

Baigiantis ryškiausiom rudens spalvom liepsnojančiam, žaižaruojančiam rugsėjui, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis iškeliavo amžinybėn – dabar jau iš ten jis stebės, kaip prižiūrime jo pastatytus kryžius, paminklus, ar jį prisimena muziejai. ir kaip dažnai savo lankytojams jie rodo jo dovanotus turtus, ar neužsiguli pastarieji saugyklose. Iš Anapus jis džiaugsis, kad gražiai puošiamės. Iš Anapus jis saugos. Tvirta ir brangi, žaizdre užgrūdinta kalvių kalvio apsauga.

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis" Birštone
Pasiginčykim dėl skonio
2017-08-29 Apie niekinantį žiniasklaidos požiūrį į žmogų ir bulvaro brukimą.
470. Pastabos: Santvarka: Švietimas: , , , .
: Skonio lavinimas yra neginčytinas dalykas.

Nenagrinėdami ir nesusivokdami, kas išties vertinga, o kas ne – ir nužmogėti galime. Neapleidžia mintis, kad žiniasklaida ne taip jau retai tuo keliu mus ir veda. Bet negi privalome juo eiti – galime gyventi savo galva, Būna ir nemokamų gerų koncertų, vertingų susitikimų, ir bibliotekų knygos laukia skaitytojų. O dėl skonio pasiginčyti ne tik verta, bet ir būtina. Kad žmonėmis išliktume.

Griaugas griegas grigas grįžulas griežulas kreigas kriauklė krioklys krieg круг
Garbės žodis
2017-02-16 Apie tik prisiminimuose gyvą žodį.
464. Prakalbos: Kalba: Galia: , , , , , .
: Gyvename be garbės poreikio ir supratimo.

Kada, kaip seną drabužį, išaugom garbės žodį? Kaip jis dingo iš mūsų gyvenimų, nuo mūsų lūpų? Kaip nutolo kartu su vaikystės dienom, nubrozdintų kelių perštėjimu ir geriausio draugo išdaigom? Nebepasigendam. Kada paskutinį kartą sakei „garbės žodis“? Aš – seniai.

Dr. Dainius Razauskas
Tik 17 kapeikų
2014-05-19 Ką reiškia svetimos valstybės reikalavimai grąžinti okupacinę rašybą.
429. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .
: Atidavęs plėšikui 17 centų, tesulauksi jo paniekos, o ne pagarbos.

Dainius Razauskas: Lenkijos spaudimą dėl teisės pasuose pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis reikėtų įvardyti tiesiai šviesiai: siekiama uždrausti sulenkintas pavardes Lietuvoje rašyti lietuviškai. Būtent šitaip reikia įvardyti šią Lenkijos užgaidą. Pasas yra tapatybės dokumentas, tad pilietis įgyja šventą teisę reikalauti, kad jo pavardė ir visur kitur būtų rašoma tik taip, kaip užrašyta pase, netgi su galimybe visus, „iškraipančius“ pavardę, bausti. O tai yra agresyvus svetimos valstybės okupantės noras išstumti lietuvių kalbą iš mūsų valstybinės kalbos į buitinę šneką, tada per mokyklas ir žiniasklaidą vėl lenkinti Lietuvą — mūsų pačių įstatymais.

Valdas Anelauskas
Valdas Anelauskas
2013-08-16 Disidentas apie Marijampolę ir Lietuvos respubliką.
412. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , .

Valdas Anelauskas Kiekvienas lietuvis turime visada išlikti ištikimas savo tautai ir tėvynei Lietuvai (pats pridėčiau, ir mūsų visai baltajai rasei). Aš esu savo tėvynės, savo tautos patriotas, bet tik ne šitos dabartinės Lietuvos Respublikos, kaip valstybės, patriotas. Man dabartinė Lietuvoje esanti valstybė, švelniai diplomatiškai tariant, nereiškia nieko, o tiesiai šviesiai — ji yra mano priešas, kaip ir visos lietuvių tautos priešas. Ši valstybė mūsų brangiąją motiną Tėvynę mums pavertė pamote.

Tarnas valstybės nekuria
407. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

„Respublikos“ redakcija: Liokajai nesukuria stiprių valstybių. Nes jo pagrindinis rūpestis – ne ką jis galvoja, bet ką apie mane, apie mus kiti pagalvos? Ar tinkamai laikau padėklą. Ar ponui ant galvos sriubos neužpilsiu. Ar nesupyks. Tas liokajiškumas, tiesa, nebūdingas visai tautai, jau persismelkęs į mūsų valdžios viršūnes. Ir visu grožiu sužydės nuo liepos 1-osios. Kai imsime pirmininkauti ES Tarybai. Štai tada patirsime liokajiško pasilankstymo šventę. Regėsime neva vakarietišką gestikuliaciją ir labai liberalias šypsenas mūsų vadukų veidukuose. Nes rūgštūs, įtarūs veidukai skirti vietiniam naudojimui. Prieš savo tautiečius.

Ne Lietuva į pašalį stumia Maironį
395. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Gražiausiom rudens spalvom šviečianti Lietuva lenkiasi didžiam poetui Maironiui (profesoriui Jonui Mačiuliui) ir tautos dainiaus eilėmis beldžiasi į mūsų širdis: ar jose dar yra vietos Maironiui? Ar yra tėvynei?

Privalome toleruoti visus, dergiančius Lietuvą
388. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , .

Dainius Razauskas: Negalima iš lietuvio reikalauti tolerancijos lenkų okupacijai. Tai buvo karinis smurtas. Atsikūrusi Lietuva, beje, niekada nebuvo užpuolusi Lenkijos nei ginklu, nei ideologiškai. O lenkai įvykdė smurtinę okupaciją, užgrobtoje teritorijoje engė lietuvių tautą, brutaliausiais metodais naikino lietuvybę. Tad šiuo atveju, jei ir galime kalbėti apie toleranciją, tai tik apie lenkų toleranciją lietuvių tautai, o ne atvirkščiai. Apskritai „tolerancija“ yra migla — juk kiekvieną be išimties daugumą sudaro įvairios mažumos. Aš taip pat esu mažuma kurioj nors srity, o tolerancijos politikas visada yra daugumoje daugely sričių.

Be kalbos neliks Lietuvos
387. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė siūlo papildyti Valstybinės kalbos įstatymą nauja nuostata, suteikiančia galimybę Lietuvos kariuomenės tarptautinius dokumentus rengti tik užsienio kalba, taip atimant iš lietuvių galimybę sužinoti, ką jų vardu šalis yra įsipareigojusi. Tačiau žinomas kalbininkas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. Kazimieras Garšva sako, kad tai – tik žiedeliai, mat lietuvių kalbai kitais projektais ruošiamasi smogti daug skaudžiau.

Lietuviai visais laikais pavojingi Europai
381. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , .

Atverti Maironio „Pavasario balsus“ ir apstulbsti – Maironis šiandien atrodo dar drąsesnis ir radikalesnis nei tą pačią knygelę skaitant sovietiniais laikais. O Kristijonas Donelaitis ir jo „Metai“? O palaimintasis Jurgis Matulaitis? Šie trys dvasininkai šiandien labai pavojingi Europos Sąjungos tiesoms. Ir mums patiems, katrie skuba išmainyti lietuvybę į sotesnį europietišką kąsnį, pigius vakarietiškus blizgučius bei madingą anglišką šnektą. Nejau artėjame prie to, kad Maironį, Kristijoną Donelaitį, Jurgį Matulaitį ir kt. cenzūruosime arba uždrausime kaip Europai kenkiančius ekstremistus?

Protėvių papročiai – brangiausias turtas
375. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , .

Dalia Dilytė: Svarbiausia romėnų vertybė buvo „mores“, t.y. protėvių papročiai, jų gyvensena; laikymasis tų papročių, gyvensenos, moralės. Taigi ta literatūra, kuri apie tai kalbėjo, – apie protėvius, apie tradiciją, buvo vertinama, o, sakykime, kokia nors lyrika, – ne itin. Romoje aukštos pareigos buvo vadinamos „honores“, buvo laikoma garbe darbuotis savo tautos ir savo visuomenės labui. Išrinktas į savivaldybę Romos pilietis (atskiri miestai turėjo savivaldą) pirmiausia turėjo įnešti į iždą tam tikrą sumą pinigų. Romoje valdininkai negaudavo jokio atlyginimo, maža to, jie turėjo daugybę išlaidų: rengti šventes savo sąskaita, statyti šventyklas, pirtis, tiesti kelius.

„Meniškas“ Lietuvos griovimas
371. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Dailės akademijos studentai jau nebemokomi lipdyti. Nebemokomi nemadingo tapymo, raižymo. Net piešimas daug kam tapo neprivalomas. Būsimieji menininkai paprasčiausiai „nuvaromi“ nuo profesijos. Visai kaip mūsų žemdirbiai nuo žemės – Europos Sąjunga jiems skiria išmokas, kad nedirbtų žemės. Beje, ir visas tas šiuolaikinis menas yra gausiai remiamas ES fondų. O pagal finansavimo proporcijas akivaizdu, kad Lietuvoje postmodernistinis, globalusis menas jau du dešimtmečiai yra valstybinės kultūros politikos prioritetu.

„Tautiška giesmė“ byloja ne visiems, o tau
370. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Romas Treideris: „Tautiška giesmė“ yra Vinco Kudirkos testamentas Lietuvai. Kitaip nei kai kurie kiti autoriai, Kudirkos radau tik tris priesakus. „Tautiškoje giesmėje“ žymiausias XIX a pabaigoje tautinio atgimimo veikėjas, rašytojas, muzikas, „Varpo“ redaktorius Vincas Kudirka ragina tautą, kiekvieną mūsų kurti šviesią ir teisingą Lietuvą, tam stiprybės semiantis iš Lietuvos, Tėvynės mūsų, didvyrių žemės, praeities. Pirmas jo priesakas – dorybė, antras – dvasinė kultūra, o trečias – meilė Tėvynei. Vykdydamas Vinco Kudirkos priesakus kiekvienas iš mūsų sukurtų šviesią ir teisingą Lietuvą, kurioje viešpatautų dorybė, dvasinė kultūra ir meilė Lietuvai.

Gėrėjimasis tautos pažeminimu
368. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , .

Jonas Užurka: Baltai – viena iš unikaliausių pasaulio tautų. Apie tai byloja ne tik legendos, bet seniai patvirtinta ir moksliškai. Tai patvirtina iškiliausi ir mūsų dienų mokslininkai baltistai: ir akademikai Vladimiras Toporovas, Zigmas Zinkevičius, ir mūsų tautos ištakų tyrinėtojos mokslininkės Marija Gimbutienė, Jūratė Statkutė de Rosales. Visame pasaulyje kuo toliau, tuo vis intensyvėja tautinės savasties plėtojimas. Jau ne tik meno kūrėjai, ne tik istorinės praeities tyrinėtojai, bet jau net ir kriminalistai, ekspertai, antropologai, genetikai, pasitelkę naujausias mokslo technologijas, išsijuosę ieško savasties, savo tautų ištakų, giminystės šaknų. Ypač kosmopolitizmo plėtros amžiuje, akivaizdžiai ryškėja bene visų valstybių (tautų) prioritetai – savasties paieškos, fundamentalus tautinių ištakų puoselėjimas ir dvasinis pakylėjimas. Per ilgus okupacinius šimtmečius mus negailestingai minkant it pilką tešlą, mūsų tautos deimantiniai žiedeliai dabar dar tik skleidžiasi. Tačiau ir toliau paslaptingos jėgos visais vis dar įmanomais būdais negailestingai trina iš mūsų atminties mūsų garbingą praeitį.

Prekyba sąžine arba VSD stogas
367. Nuorodos: Santvarka: Teisėsauga: , , .

Rolandas Boravskis: KGB archyvai Lietuvoje buvo pradanginti ir niekas jų net neieškojo, nes jie sužlugdytų daug aukštas pareigas užimančių dabartinės Lietuvos respublikos politikų, teisėjų, prokurorų, departamentų vadovų ir t. t. Ką jau bekalbėti apie didžiausią dvidešimties metų nepriklausomos Lietuvos pasiekimą – elitą. Kažkam, disponuojančiam slaptaisiais KGB archyvais (neatmestina galimybė, kad tai VSD), suteikta didžiulė galia reguliuoti procesus ir įvykius dabartinėje Lietuvos valstybėje. Noriu patarti ir įspėti blaiviai mąstančius: neverta tų „agentų“ rašinių komentuoti įvairiuose portaluose — tuo jūs keliate reitingus internetiniams portalams ir leidžiate lobti nesąžiningai žiniasklaidai.

Lietuvi, ką renkiesi: Lietuvą ar vėžį?
366. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: .

Olava Strikulienė: Apklausos tik tiek patikimos, kiek teisingai suformuluojami klausimai. Tarkime, galima suformuluoti taip. Ką labiau myli? Motiną, žmoną, Tėvynę ar vaiką? Ką pirmiausiai gintum? Kiekvienas suaugęs žmogus atsakytų, kad gintų savo bejėgį vaiką. Ir „Delfi“ galėtų skelbti skandalingą išvadą, kad lietuviai spjauna ne tik į savo Tėvynę, bet ir į savo motinas. O gyvenimo partneres, skirtingai nei kitos tautos, laiko paskutinėje vietoje. Jas, ištikus bėdai, gintų tik 0,3 proc. respondentų. O tada būtų galima skalambyti apie užguitas Lietuvos moteris, skandalingą lyčių nelygybę ir taip toliau. Kitaip skambėtų atsakymai, jei žmonių ne tiesiogiai klaustų apie Lietuvos nepriklausomybę, bet konkrečiau. Pvz., ar sutiktumėte, kad jums neleistų vykti į Airiją, Norvegiją ir t.t. užsidirbti? Ar sutiktumėte, kad jums būtų uždrausta vykti į Ispanijos, Turkijos, Egipto ir t.t. kurortus? Išsodintų Vilniaus oro uoste iš lėktuvo ir įgrūstų į saugumo rūsį. Ar sutiktumėte, kad jūsų vaikams būtų draudžiama mokytis Vakaruose? Ar sutiktumėte, kad jums būtų draudžiama balsuoti, už ką norite? Ar sutiktumėte, kad, užsimanę pakritikuoti jau ne savo valdžią, dingtumėte jau kitą naktį?Ar sutiktumėte, kad jūsų vaiką augintų du vyrais apsimetantys asmenys sulaižytais plaukais? Ir taip aišku, ką atsakytume. Ne, nesutinkame!

Briuselis puola orius ir savo tautą ginančius vengrus
365. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Vengrija šiuo metu šmeižiama vos ne per visas masines informacijos priemones. Šios šalies Konstitucija vadinama „antidemokratiška“, nes demokratiniame pasaulyje šis žodis skamba baisiausiai. Juk nesakysi, kad Vengrijos Konstitucija akcentuoja doros ir moralės dalykus. Nesakysi, kad saugojamas krikščioniškumas, stiprinama Vyriausybės kontrolė teisinei sistemai ir centriniam bankui. Nesakysi, kad Konstitucija buvo priimta demokratiškai. Nes taip pasakius išnyktų ir dirbtinis baubas. Paradoksas. „Liberaliojo“ Briuselio nė kiek nešokiruotų besimaivantys transvestitai, persirengę vengrais. Nešokiruotų nuogalius, pjūklu grojantis Ferenco Listo kūrinius. Tačiau šokiruoja orus, išdidus, savo tautos vertybes saugantis vengras?

Dr. Rosales aplankė savo bibliografę
Lietuva yra kiekvieno iš mūsų
362. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Genovaitė Mačiūtė: Vis dėlto gerai, kad Lietuva yra ne Seimo, Vyriausybės ar tos vis didėjančios valdininkų armijos. Lietuva juk yra mūsų visų, kiekvieno iš mūsų. Tai teikia daugiausia vilties. Prieš mėnesį, rengdama parodą Jono Basanavičiaus 160-mečiui, vėl paskaitinėjau tautos patriarcho raštus. Ne tai, ką apie jį kalba ir kaip jį juodina dabartiniai valdžios ideologai: istorikai ir kalbininkai, o patį Basanavičių. Siūlau ir kitiems. Jo raštai žadina savigarbą ir atsakomybę ne vien už save, bet ir už savo gyvenamą laiką.

Visą pasaulį apėmęs kultūros naikinimas
361. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , .

Saulius Sondeckis: Ar susiklosčiusi hierarchija yra adekvati kultūros indėliui? Kiek mes turime žmonių jos pačioje viršūnėje? Man pakaktų rankų pirštų jiems suskaičiuoti, o vienam iš jų – Donatui Banioniui – ir šiemet nepaskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Šiuo atveju man nesvarbu, kad tėra šešios premijos, man svarbu, kad per 20 metų, kai jos skiriamos, Banioniui neužteko vietos. Kai Virgilijus Noreika negavo jos dukart, savo didžiulei gėdai, buvau to komiteto narys. Po tokių kuriozų prezidentas akimirksniu turėjo išvaikyti tokią komisiją, visus, tarp jų ir mane, nesvarbu, kad mano balsas buvo „už“. Sakys, Arūnas Žebriūnas gavo. Teisingai, ir turėjo gauti, bet kur mes buvome anksčiau, kad tokie mūsų kultūros milžinai savo amžiaus pabaigoje sustatyti į eilę dėl premijos.

Nepastumkim žmogaus į užribį
360. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

„Respublika“: Mes gyventume daug geriau, jei nesidrovėtume iš tikrųjų pažiūrėti į žmogų. Ne į jo batus, rankinę, šukuoseną, limuziną, bet į žmogų. Ne finansiškai įvertinančiomis, bet širdies akimis. Jei dažniau savęs paklaustume, ar vienas kitas įstatymas ar jo pataisa nebus žmogui žalingi ar net pražūtingi. Jei dažniau savęs paklaustume, ar asmeniškai nepastūmiau žmogaus. Į užribį. Į užmarštį. Ar neišsityčiojau iš jo? Ar nepažeminau? Galbūt vien iš baugštaus ir visai neteisingo įtikėjimo, kad aplinkui yra tik priešai.

Dar yra ginančių tautą
359. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , .

Ovdijus Vyšniauskas: Lietuvos žmonės šiandien labiausiai bijo rytdienos, kur nėra jokio saugumo jausmo, ramaus gyvenimo garantijos. Bet tam žmogui, kuris bijo prarasti ir tai, ką dar turi, valdžia kasdien į galvas kala, kad bus dar blogiau, labiau teks susiveržti diržus. Ar galima normaliai jaustis tokioje aplinkoje? Nemanau, todėl ir yra tiek depresijų, savižudybių. Nors daugelis ir taip netvirtai stovi ant pusiau pakirstų kojų, tauta jau naikinama atvirai.

Bronislovo Lubio rangas
353. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: , , .

Olava Strikulienė: Bronislovo Lubio atsakomybė nebuvo vienadienė ar tik vienos Seimo, savivaldybės tarybos kadencijos. Jis visada buvo valstybėje. Darbais, idėjomis, įžvalgomis. Paliko po savęs ne tuščią dykynę, kurią užtūps turtingesni užsieniečiai. Tarsi tos istorinės kryžiuočių ordos. Ne, tas užsispyręs žemaitis paliko nacionalinio kapitalo įmones, galinčias atlaikyti užsienio kapitalo invaziją. Buvo tylus mecenatas. Tyliai suteikdavo labdarą. Nesigarsindamas. Be viešų liaupsių. O kodėl? Atsakymas liūdnai paprastas. Neturėjo iliuzijų.

Grįžtančių anūkų sindromas
354. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , .

Elena Aglinskienė (Bradūnaitė): Tuos, kurie nori nukirpti bambagyslę su savąja tauta, noriu įspėti, kad jie psichologiškai labai skaudžiai už tai sumokės. Be to, jiems skaudžiai smigs anūkų priekaištai: ką padarėte su mano šaknimis, su mano siela? Sociologai jau įvardijo tai: grįžtančiųjų anūkų sindromas. Trečioji emigrantų karta atsigręžia į senelių Tėvynę. Ir net tėvų pasikeistas pavardes atstato. O nutautėjusius tėvus – pasmerkia.

Išlindo saugumiečio ranka
2011-10-20
347. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .

Ferdinandas Kauzonas: Šiandien, kai su globalizmu kolaboruojantys politikai ir jiems patarnaujantys politinio, asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, keliaklupsčiaudami prieš didesnį, svarbesnį, galingesnį, stengiasi iš mūsų išpumpuoti paskutinius tautos ir valstybės orumo gurkšnius, vis dažniau ateina į galvą keista mintis. Ar tai, ką jie daro, jau reiškia, kad kultūros ministrą Arūną Gelūną, jo patarėją „etnologą“ Imantą Melianą, švietimo ir mokslo viceministrę Neriją Putinaitę, kai kuriuos kitus politikus ir istorikus jau galime lyginti su giljotina, ar dar ne?

Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų
335. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Vitas Labutis: Jau ima pasigirsti balsų, kad iš viso reikia liautis lietuvių kalbą norminti, ją prižiūrėti. Ypač kelia nerimą skelbiamos mintys apie pačios lietuvių kalbos neįgalumą, skurdumą, negebėjimą derintis prie globalizacijos, naujų technologijų ir kitų staigių šių dienų gyvenimo pokyčių. Deja, tokių lietuvių kalbos menkintojų chore jau girdisi savo nihilistinį požiūrį deklaruojančių vadinamųjų moderniųjų intelektualų balsų. Jiems toną duoda keletas kalbininkų.

Lietuviai, ar bijote Lietuvos vėliavos?
333. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Rimvydas Stankevičius: Mums jau įmušta į galvas, kad šiandien vien tik euroentuziastai ir iš tėvų bei senelių paveldėtas moralės normas pamynę „tolerastai“ turi teisę vadintis Lietuvos patriotais, o siekiantys lietuviškumą bei lietuvybę ginti žmonės – tegu tenkinasi valstybės interesus išduodančių ekstremistų epitetu. Tik štai niekaip neduoda ramybės klausimas – kurie labiau primena šalies išdavikus? Ar tie, kurie rizikuodami būti nubausti, iškoneveikti ir suniekinti virš savęs kelia trispalvę, ar tie, kurie kasdien vis labiau jos bijo?

Skautai
Tik nesakyk, kad esi lietuvis
334. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Algirdas Berkevičius: Kad apgintume konstitucines nuostatas ir lietuvių tautos teisę savarankiškai gyventi protėvių mums išsaugotoje žemėje Lietuvoje, manau, jog jau yra būtina nedelsiant savo tėvynę Lietuvą mylintiems žmonės telktis tautos sąjūdyje. Pradėti reikėtų nuo iniciatyvinės grupės sudarymo. Manau, kad tai neturėtų būti kokia nors dar viena partinė organizacija, bet geros valios žmonių susitelkimas, kad apgintų savo tautos ir tėvynės interesus.

Burnojimo prieš savo tėvynę nė vienam neatleisiu
330. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , , , .

Veronika Povilionienė: Aš klausiau senųjų liaudies dainininkių apie gyvenimo prioritetus, ir jos man atsakė: „Darbas mums yra kaip malda, o daina – kaip gyvenimas“. Jos akcentuoja darbą, kaip dvasinį judesį, neleidžiantį mūsų esybėms aptingti, subliūkšti, padedantį ir raginantį kopti aukštyn. O ką šiuolaikinis žmogus mano apie darbą? Svajonių profesija: kad dirbt nieko nereikėtų, būtų daug atostogų ir svaiginantys atlyginimai. Kažko čia esama ydingo, amoralaus.

Rimvydas Stankevičius
Dabartistams
329. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Rimvydas Stankevičius: Tik jungdamas praeitį ir ateitį, kaip dvi to paties obuolio puses, įgaunu save. Prasidėjusį prieš šimtmečius drauge su kunigaikščio Kęstučio žygiais ir vaidilučių giesmėmis, su miško brolių krauju šlakstytų miškų ošimu ir žiloje senovėje ištartais motinų palaiminimais bei saugančiomis maldomis. Todėl man dirbant į talką visuomet ateina kitados gyvenę viso pasaulio geriausi meistrai su vertingais patarimais, man ilsintis ar svajojant savo minčių ir jausmų vėriniais pasimėgauti siūlo talentingiausi viso pasaulio poetai, dailininkai, kompozitoriai, man apsisprendžiant palaikyti manęs visuomet ateina mano tėvai, seneliai, proseneliai, mažiausiai trisdešimt aštuoneri mano paties „aš“, ataidintys iš jau pragyventų, bet neišnykusių, drauge su manimi į ateitį pėdinančių metų.

Integruojamės
322. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Gintautas Iešmantas: Užmirštama savigarba, puolama bendrinė kalba, užuot ją stiprinus, nepaisoma lietuviško žodžio, pačios kalbos savitumo. Kur taip nueisime, negerbdami savęs bei lankstydamiesi kitų norams ir užmačioms? Ir kas tuomet šeimininkai Lietuvoje?

Ką skelbia naujieji kalbos ideologai?
336. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , .

Pranas Kniūkšta: Manau, kad didesnis autoritetas yra ne Alfredas Bumblauskas, o Jonas Jablonskis. Kokios yra kalbos sąsajos su tauta, Jablonskis yra taip nusakęs: „Tautos kalboje yra išdėta visa jos prigimtis – istorija, būdo ypatybės, siela, dvasia.“ Jei kas netiki Jablonskiu, galiu priminti Kazimiero Būgos žodžius: „Kalboje, it stebuklingame veidrodyje, atšviečia tautų gyvenimas, kultūra, jų ramieji ir kruvinieji santykiai su kaimynais.“ Vertinimą pratęsė prof. Vitas Labutis: „Modernieji intelektualai atsuka nugarą lietuvių kalbai ir tyčiojasi iš kalbininkų“.

Antanas Tyla
Lietuva yra viena ir nedaloma
314. Nuorodos: Santvarka: Rzeczpospolita: , , , .

Antanas Tyla: Neatsitiktinai Vilniaus ir Šalčininkų rajonų vaikai mokomi lenkiškosios istorijos versijos be Vilniaus okupacijos. Todėl ir siekiama, kad minėtuose rajonuose būtų kuo mažiau lietuviškų mokyklų. Ne be Lietuvos istorikų pagalbos perrašomos „istorinės Lietuvos klaidos“. Pavyzdžiui, negerai, kad nepriklausomybės aušroje konfliktavome su lenkais, buvome tautiški egoistai, kad nesulenkėjome, kaip Juzefas Pilsudskis, kad, pasikliaudami Jonu Basanavičiumi, rėmėmės „baudžiavos kultūriniu paveldu“, o ne „istoriniais lietuviais“, kurie jau kalbėjo tik lenkiškai.

Apie pareigą tėvynei išrikiuoti raitelius
317. Nuorodos: Santvarka: Paveldas: , , .

Vilius Bražėnas: Daugelis JAV žymiausių politologų jau seniai teigia, jog dabar varžybos vyksta ne tarp kairės ir dešinės, o tarp globalizmo ir nacionalizmo. JAV akademiniame, žiniasklaidos ir politiniame elite vyrauja globalinės utopijos idėja. Todėl pasitaiko politinių sprendimų, priešingų net JAV interesams. Popiežius Benediktas XV įspėjo: „Pasaulio valdžios atėjimo ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė panaikintų visus tautinius saitus. Joje nebūtų pripažįstamas joks tėvo autoritetas virš jo vaikų ar Dievo viršenybė virš visuomenės. Jei tokios idėjos bus įgyvendintos, tai neišvengiamai seks dar negirdėtas teroro viešpatavimas.“ Žymus disidentas Vladimiras Bukovskis Europos sąjungą pavadino pabaisa (monster), kuri turi būti išardyta, kol ji dar neišsigimė į totalitarinę valstybę – tarpinį etapą į pasaulinę valdžią ir tautų sunaikinimą. Jis priminė, kad tokių planų turėjo Leninas ir Trockis. Jei be kovos atsisakysime nepriklausomybės ir tautiškumo, kurį dabar bandoma sutapatinti su nacizmu, pateksime į „pasaulio piliečių“ mėsmalę, ateities tautos galės mus apkaltinti tėvynės išdavimu. Reikia statyti dvasines užtvaras tautų žudikų idėjų įsiskverbimui į tautos sąmonę bei pasąmonę. Ypač jaunimas turėtų pakilti į ideologinį partizaninį ir po to organizuotų pulkų karą už tautos išlikimą. Kelti Lietuvą ne iš viršaus, o iš apačios, buriantis talkos branduoliams. Mūsų istorijoje pirmavo ir toliau turi pirmauti pareiga tėvynei. Pareiga tėvynei išrikiavo Lietuvos raitelius Juodosios jūros pakrantėje, Saulės mūšio laukuose ir Žalgiryje. Ji subūrė kovotojus Pilėnuose ir partizanų bunkeriuose. Viešpats gal neklaus mūsų, ar tau pavyko, bet tikriausiai paklaus, ar mėginai.

Apie lenkiškas pasakas
300. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , , .

Alvydas Butkus: Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, o plisdama slavėjant Vilniaus apylinkių kaimiečiams lietuviams ir lenkėjant į šį kraštą atsikėlusiems baltarusiams, virto tam tikru slavišku tarptautiniu žargonu – „po prostu“ kalba. Daugelyje kaimo vietovių ji paplito XIX-XX a. ir, suprantama, nėra jokios gretimos lenkų tarmės tęsinys. Antra vertus, kultūriniu ir lingvistiniu požiūriu „po prostu“ kalba dėl savo unikalumo yra daug vertesnė išsaugoti už tikrąją lenkų, tačiau vietinėse mokyklose mokoma lenkų bendrinės kalbos, tokiu būdu naikinant net dabartinį etninį krašto savitumą.

Algimantas Bučys
Kaip mokslininkas virsta pamokslininku
2011-03-13 Algimantas Bučys apie Dariaus Barono ir politikų požiūrį į patriotizmą.
326. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , , .

Algimantas Bučys: Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?

Suvalkų sutartis ir jos išniekinimas
272. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , , .

Antanas Tyla: Tarpukariu Lenkija praleido progą tapti išsivadavusių tautų Vidurio Europoje gynėja, „tautų pavasario“ taikos sarge. Priešingai: siūlė prancūzams pasidalinti Vokietiją, japonams — Rusiją, pasidalino Čekoslovakiją, užpuolė Lietuvą, surengė čia melagingus rinkimus prisijungti prie Lenkijos. Būtent iš Pilsuckio precedentų mokėsi Hitleris ir ypač Stalinas. Aneksavę Lietuvos širdį — Vilniaus kraštą su pačia lietuvių sostine, okupantai iškart pradėjo lietuvių etnocidą, lietuvybės naikinimą. Bet, skirtingai negu dabar, to meto Lietuvos valdžioje lenkai nerado kolaborantų. Iš Vilniaus į Lietuvos nepriklausomą valstybę buvo ištremti lietuvių inteligentai, tarp jų ir Vasario 16 akto signataras Mykolas Biržiška. Per 19 metų trukusį vis aršesnį lietuviškumo naikinimo karą buvo uždarytos lietuviškos mokyklos, skaityklos, kultūrinės ir mokslo draugijos, organizacijos, periodinė spauda. Lietuva, viską užmiršusi, 1939 m. rugsėjį, kai Lenkiją ištiko katastrofa, priėmė ir internavo 15 000 Lenkijos karių, 2 500 karininkų Lietuva išgelbėjo nuo Katynėje Sovietų sąjungos enkavedistų sušaudytųjų 22 tūkstančių likimo. Tačiau negirdėti, kad tai prisimintų Lietuvos valstybės vadovai kaip padorumo etalono. Nesigirdi prie progos Lenkijos padėkos, tarkim, iš Europos parlamento tribūnų, kur Lietuvos adresu lenkų nuolat liejamas purvas.

Katytė iš Eifelio bokšto
266. Nuorodos: Santvarka: Paveldas: , , , .

Marcelijus Martinaitis: Žodis „butas“, „būstas“ padarytas iš „būti“, „prabūti“, „išbūti“ ir panašiai. Tai toks komunalinis įrenginys, sumodeliuotas vaikams auginti, maitintis, ilsėtis, kuo nors užsiimti. Mano kaime namus vadindavo gyvenimu, nes ten tilpo visa, kuo žmogus gyveno, veikė, mąstė, šventė… Tai buvo tam tikra individuali erdvė, didesnė už tą, kurioje šiandien gyvename tokiose savo butų dėžutėse. Yra žinoma, kad ir gyvūnai siekia valdyti tam tikrą erdvę, o uždaryti narve nustoja net daugintis.

Apie galindus
2010-09-24 Apie galindų įsikūrimą sengirės ir visuose Europos pakraščiuose.
268. Nuorodos: Praeitis: Gudai: , , , , , .

Algirdas Patackas, piligriminės kelionės šv. Jokūbo taku į Galisijos (Šiaurės Vakarų Pirėnuose) šventovę Santjago de Kompostela metu nustebęs baltiškų vietovardžių, asmenvardžių, tautinės kultūros pėdsakų gausa, patyrinėjęs žymaus kalbininko baltisto Nikolajaus Toporovo, Ramono Menendo Pidalio, Jūratės de Rosales raštus, „Lietuvos ryte“ skelbia savo samprotavimus apie galindus ir jų kelionę į šį pasaulio kraštą.

Lietuviškieji Sokratai: kas jie?
267. Nuorodos: Santvarka: Liberalizmas: , , , .

Justinas Karosas: Bėda ta, kad tarp grąžinimo ir skolos esama ryšio: pradėsi negrąžinti, liausis skolinti. Čia ir pasirodo sofistai, aristofaniškieji sokratai, kurie nutrina šį nepageidautiną ryšį įrodydami, kad jie mums skolinti privalo, o mes grąžinti jiems neturime. Ir gal neatsitiktinai mūsų laikais šią išmintį bene grakščiausiai panaudojo Sokrato tėvynainiai graikai: jie įtikino savo ES partnerius, kad jų skolos yra bendras visos sąjungos reikalas. Tiesa, mes šioje srityje (juk tai ne krepšinis!) dar kiek atsiliekame, bet vejamės sparčiai. Kol kas mus daugiau domina, kaip pasiskolinti, o grąžinimą dar galima atidėti.

Popieriui liko penkeri metai
255. Nuorodos: Ekonomika: Leidyba: , .

Popierinė leidyba lėta, brangi, leidyklos susižeria beveik visas rašytojų pajamas ir net autorių teises. Leidyklų paslaugų šiandien reikia tik tiems autoriams, kurie tikisi, kad juos „prasuks“ leidyklos rinkodara. Nauji autoriai yra palikti garsinti save patys, o žinomiems autoriams garsinimo nebereikia. O skaitytoją kaip tik ir domina patys žymiausi rašytojai ir nauji atradimai. Skaitmeninių knygų autoriams nebereikia leidėjų. „Galas popierinei knygai“ yra naujas startas skaitymui. Skaitmeninės knygos jau dabar vidutiniškai perkamos dažniau ir skaitomos gausiau, nei popierinės. Todėl kultūra ir išsilavinimas nepralaimės.

Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės
231. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, „Vilnijos“ draugija: Mes nereikalaujame keisti Lenkijos abėcėlės, o Lenkija neturi teisės reikalauti keisti lietuvių kalbos abėcėlės ir rašybos. Lietuva negali tapti Lenkijos pakraščiu, todėl neteisėtai Lenkijos „pastangų dėka Lietuvos vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo“.

Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo
2010-05-19 Dėl lietuvių kalbos ir savimonės išsaugojimo.
234. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , .

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Kaip sovietmečiu buvo vengiama mokyti Lietuvos istorijos, taip dabar vengiama mokyti pasipriešinimo istorijos. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija naikina lietuviškas mokyklos ir darželius arba prijungia prie mažesnių lenkiškų mokyklų. Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Iš lietuvių pavardžių lenkinimo istorijos
2010-05-11 Apie Merkelio Račkausko knygą „Užrašai. Dvidešimt metų (1885–1905) Žemaitijos užkampy".
228. Nuorodos: Praeitis: Kalba: , , , .

Zigmas Zinkevičius: Merkelio Račkausko knyga ypač svarbi tuo, kad joje bene išsamiausiai pavaizduotas ano meto lietuvių aukštuomenės sulenkėjimas, jos lenkiška mąstysena, lenkiškas patriotizmas ir siekiai, taip pat požiūris į valstiečių tebevartojamą lietuvių kalbą ir pačius valstiečius.

Polonizacija per valdininkus?
2010-05-10 Apie Lietuvos lenkinimą praeityje ie dabar.
230. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , .

Ričardas Kalytis: Aš didžiuojuosi savo protėviais, kurie tamsiais polonizacijos metais išliko savos kalbos patriotais.

Pradėjome Baltijos keliu, baigsime Graikijos
226. Nuorodos: Santvarka: Ekonomika: , , , , .

„Respublikos“ redakcija: Kuo Lietuva skiriasi nuo Graikijos? Iš esmės niekuo. Tik šaltesniu klimatu. Tik trumpesniu mūsų suvirškinimo terminu. Lietuva, jei nesipriešins, irgi taps ES pakraščio „bomže“. Kito ES pakraščio, bet irgi klusni marionetė. Pažvelkime į savo valdžią. Ji JAU yra marionetė. Tik eiliniai lietuviai ir graikai prie marionetinio būvio vis dar nepritaikomi.

Gelbėkite nuo tolerancijos!
225. Nuorodos: Santvarka: Tolerancija: , , , , , , , .

Gražina Išganaitienė: Tapo įprasta miestą prismaigstyti atgrasių šiukšliažmogių stendų, o kiemsargiams ir sunkiausią žiemą nerasti grašių, pinigais vadinamų; namie svečius it karalius vaišinti, o įstaigoje klientą it valkatą kvailinti ir gaišinti; savo būstą gražinti, o aplinką dergti; pirkti prestižinės klasės mašiną, o kelyje stumdytis mužiko manevrais ir signalais; rengtis pabrėžtinai prašmatniai, bet einančiojo šaligatviu eilutę smagiai nulieti balos vandeniu iš po ratų; puoselėti veislinį šunį ir jį vedžioti dvokiančiomis išmatomis nusėtoje pievelėje; vaikui duoti įmantrų vardą ir atlaidžiai vieptis, kai šis bendraamžius drabsto pravardėmis; namie už piktžodžiavimą lupti kailį, bet iš aukštų postų svaidytis prasčiokų leksika. Begalinė tolerancija viskam, kam tik nereikia. Net Dž. Sviftas praturtintų Guliverio keliones, nusiųsdamas jį į Atvirkščio pakantumo šiukšliažmogių kraštą.

Nepaverskim tragedijos farsu
2010-04-28 Apie pastangas lenkų mažumai teikti ypatingas teises.
219. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , .

Jūratė Laučiūtė: Lietuva, jos kultūra, raštija, istorija – ne baravykai politinių miško gėrybių mėgėjų krepšelyje, kuriuos jie gali dalinti savo nuožiūra bet kam. Ir net ne naftos terminalai, kuriais prekiaujama ir į vakarus, ir į rytus.

Kam reikalingi emigrantai?
2010-04-13 Apie valstybės propagandą ir politiką grįžtančių išeivių atžvilgiu.
216. Nuorodos: Santvarka: Mokesčiai: , , , , .

Kristina Sabaliauskaitė: Keroja ir didingai veši visos įmanomos komisijos ir komitetai „skatinantys emigrantų ir Lietuvos ryšių stiprinimą“, „Globalios Lietuvos“, iniciatyvos ir diasporos vienijimo programos. Štai kam esate reikalingi, emigrantai – kad komitetai, komisijos ir projektai, prisidengdami jūsų vardu galėtų iš biudžeto pasiimti pinigų Vilniuje sau patogiai tupintiems biurokratams. Ne daugiau.

Kodėl Lenkijai tokia brangi w raidė Lietuvos piliečio pase?
214. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , .

Jonas Vaiškūnas: Jei dar kuo nors ir pasireiškia mūsų lietuviškumas, tai pirmiausia kalba ir lietuviška raštija. Jei šie dalykai pateikiami kaip kliūtis, einant į Vakarus ir siekiant saugumo bei ekonominės gerovės, tai tuomet kai kurių valdžios pareigūnų vadinamosios „real politik“ tikslas, matyt, yra tapti viena iš Lenkijos vaivadijų – tuomet automatiškai būsime visomis įmanomomis jungtimis ir visais vamzdžiais sujungti su išsvajotais W-akarais, tuomet ir sėkmingai integruosimės į juos, užsitikrindami III-osios Žečpospolitos efektyvią apsaugą.

Atviras laiškas
2010-04-07 Apie Lietuvos vyriausybės tėvynės išdavystę ir latvišką asmenvardžių rašybos įstatymo projektą.
213. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , .

Seimo narių R. Kupčinsko ir G. Songailos teikiamas projektas XIP-1668 išlaiko valstybinės lietuvių kalbos pirmenybę oficialiuose Lietuvos dokumentuose ir, sekdamas Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio teismo sprendimu bei išaiškinimu, siūlo įstatymą, kuris Latvijoje jau priimtas ir išbandytas – reikalui esant nelatviškais (mūsų atveju, nelietuviškais) rašmenimis rašyti kitame paso įrašų skyriuje. Ši praktika yra pasiteisinusi, apginta Europos Žmogaus teisių teisme ir nei viena valstybė, nei jokia tautinė mažuma dėl to neteikia Latvijai protestų. Pagal ES sutartis kalbos dalykai priklauso kiekvienos šalies narės kompetencijai.

Kalbos sargybinis
293. Nuorodos: Paveldas: Kalba: .

Neretai apgailestaujame ar net papriekaištaujame, kad šviesiausieji mūsų žmonės nesibrauna į valdžią, ir kad jie tarsi paliko mus, pasitraukė ar atsitraukė. Nesunku įsivaizduoti, kiek partijų ar visuomeninių organizacijų norėtų, kad jų nariu ar net garbės pirmininku būtų Justinas Marcinkevičius. Nesuvilioja. Poetas pats pasirinko postą. Kalbos sargybinio.

Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?
2010-03-24 Šiandien vyriausybė nutarė įvesti Lietuvoje asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis.
210. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , , .
: Jei pavardė – prekės ženklas, tai ir jos savininkas jau prekė? Kokia mūsų kaina?.

Jonas Vaiškūnas: Kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Dar esame čia
208. Nuorodos: Paveldas: Teisėsauga: , , , , .

Olava Strikulienė: Kas atsitiko dabar? Norėjome nepriklausomybės, bet negavome. Gavome ką? Laisvę greičiau išnykti. Laisvę išsigimti. Išsprūsti iš visų mūsų apeiginių ratų, ratukų, ratelių. Išsprūsti iš didžiojo mūsų rato, dar vadinamo Lietuva. Ištrinti visas apeigas. Pradedant tradicine šeima. Naikinti, naikinti, naikinti! Paneigti! Save. Lietuvį. Tarsi Europai netinkamą vabzdį. Net Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė prižiūrės. Kaip tas vabzdys tinkama linkme keičiasi. Kaip mutuoja. Kaip maskatuoja vaivorykštės spalvų vėliavomis. Kaip vaiposi. O mes ir mūsų protėviai tik nejaukiai žiūrėsime ir tylėsime. Jau dabar tylime.

Kas Vyriausybę įgaliojo kenkti valstybinei kalbai?
2010-01-23 Apie vyriausybės nutarimą Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nevalstybine kalba.
197. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , .

Kazimieras Garšva: Vyriausybės atstovai stengiasi siaurinti Lietuvos nepriklausomybę ir kalba kaip tarybiniai propagandistai, nutylėdami jiems prieštaraujančius dalykus ir iškraipydami kitką: „sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai“. Bet kalbininkai visą laiką siūlo priešingai, tik už juos kalba valstybės apmokami diletantai, užsiėmę priešvalstybine veikla.

Vaidas Jauniškis
Kančios (stebuklo) belaukiant
2009-12-12 Vaidas Jauniškis apie krizę ir bulvarą kaip valstybės propagandą.
189. Garso įrašai: Santvarka: Teisėsauga: , , .
: Smegenų plovimo propagandos pažeminimus juntame kasdien, per kiekvieną žinių laidą.

Vaidas Jauniškis: Gausybė demokratinių įstatymų gina vienus šalies piliečius nuo kitų. Įstatymas pakeičia dievą, tampa išsigelbėjimu. Ne nuo gyvenimo — nuo mąstymo ir atsakomybės. Laisvė ir atsakomybė užgeriama, užliūliuojama cigoniška skurdo prabanga. Bulvarinės linksmybės yra laisvės kaina. Pirmoji asociacija — Romos imperijos metastazės. Poetai, linksminantys senatorius jų orgijose. Antroji — Veimaro respublika su infliacija ir kabaretais. Abi savo linksmybėmis šventė pabaigą. Mene reikšti aktualijas atrodo nebesvarbu ir net žema. O tinkamiausiai dabartinės santvarkos modelį išreikštų Milošo Formano psichiatrinės ligoninės metafora filme „Skrydis virš gegutės lizdo“. Per dvidešimt metų valdžia tapo svetima kaip ir tada, sovietmečiu, o piliečiai pavirto psichiatrinės ligoninės daržovėmis. Kaip virstama daržovėmis? Ilgą laiką rodyk kuo kvailesnes programas, matuok jas abejotinais TV metrais ir reitingais, sek pasakas apie tau nepasiekiamą gyvenimo stilių, ir žiūrovas praras vertinimo stuburą — nes masinė antikultūra naikina kriterijus, juos paversdama masiškumo matais. Smegenų plovimo propaganda viską režisuoja kaip Holivude, tik dar tobuliau. Ištisus metus kalama į galvą baugi pasaka apie krizę ir kaip nuo jos neįmanoma apsisaugoti. Ją papildo farmacinio gripo pandemija, nuo kurios lygiai taip pat neįmanoma apsisaugoti. Visais atvejais mes turime bijoti ir suteikti valdžiai bet kokių veiksmų laisvę, o ši ja pasinaudoja, toliau didindama mokesčius.

Istorijos nežinantys pražūva
2009-11-24 Apie 2009-11-16 pasirašytą „gynybinę“ sutartį, galbūt jau paskutinę.
186. Ištraukos: Praeitis: Rzeczpospolita: , , , .
: Vėl gretimos šalies kariuomenę įsileidžiame be mūšio.
Arvydas Malcys
Tvirkinti klausytojus — pavojinga
106. Nuorodos: Santvarka: Tvirkinimas: , .

Arvydas Malcys: žiniasklaidos dėmesio nusipelno tik absoliutūs kraštutinumai: nusikaltėliai ir iškrypėliai, turčiai su savo infantilių norų tenkinimais arba į neviltį papuolę nelaimėliai, kurių bėdos parduodamos ir perkamos. Daugiausia aplodismentų tenka vienadieniams, abejotinos vertės kūriniams. Taip sukuriamas kultūros gelbėjimo įspūdis. Seimo vidutinybes išgąsdino ir papiktino dūžtantys langai, o ne jų pačių daužomi žmonių likimai. Jie net nesuvokia, ką daro, nes sudaužytas langas yra konkretybė, kurią suvokia kiekviena vidutinybė, o sudaužytas likimas — abstrakcija, kurios jiems neduota suvokti.

Tokia televizija kerta per viską
130. Nuorodos: Santvarka: Leidyba: , , , , .

Darželyje, kurį lanko mano vaikas, kažkada buvo televizorius. Kai sūnus jį žiūrėdavo, aš jausdavausi bejėgė. Kartais būdavau priversta skambinti auklėtojai prašydama, kad jį tą vakarą neįjungtų žinių. Pati dirbau redakcijoje, bet negalėjau pakeisti šito srauto! Apie vertybinius bei psichologinius procesus nėra ko nė kalbėti, ir aš bijau, kad pačiam mąstymui gali būti padarytas nebegrįžtamas poveikis. Mano prašymu televizorius dingo, nes darželyje jam ne vieta. Pasitarėme su tėvais ir nusprendėme, jog darželyje ne tuo reikia užsiimti — Gražina Išganaitienė

Kalbos pabaiga?
161. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , , .

Juk vienoje pamatinėje Vakarų knygoje ne šiaip sau tvirtinama: Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo Dievas… Pridursiu, kad ir pabaigoje yra tas pat, tik vietoje „Dievo“ atsiranda Ekranas, spjaudantis nuodingos kalbos debesis, kurių mūsų mažytė sielelė jau nebepajėgia įkvėpti ir priglausti. Šitaip kalba tampa jei ne žmogaus priešu, tai bent jau labai klastingu ir destruktyviu pakeleiviu, o gal tiesiog tironu. Pamėginkite tris valandas paspoksoti į televizorių perjunginėdami kanalus… – Arvydas Šliogeris

Tautą budinti per kalbą
127. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , , , .

Išgyvename metą, kai kėsinamasi sumenkinti visas tautines vertybes — Valerija Vaitkevičiūtė

Kalba, mada ir Prancūzija
2009-04-05 Apie prancūzų rūpestį kalba.
121. Pastabos: Paveldas: Kalba: , , , , , , .
: Saugoti gimtąją kalbą nėra gėda.
Kumečio sindromas
280. Nuorodos: Paveldas: Santvarka: , , .

Romualdas Grigas: Globalizmas yra ideologija, grindžiama siekiu viešpatauti pasaulyje. Ir jis gali būti pačių įvairiausių formų. Ar ne tokių tikslų siekė ir dar viena atmaina – komunizmo ideologija? Ar ne to paties siekia atviros visuomenės ideologija? Kitaip tariant, jokių ribų, jokių riboženklių. Ir kuo greičiau bus sunaikintos prigimtinės kultūros, tuo lengviau bus globalizmo ideologijai plisti.

Atsakomybė
2009-02-19 Apie socialinio aktyvizmo raginimų rūpintis bendra atsakomybe klastą.
44. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: , , , , , , , .
: Rūpestis bendra atsakomybe atima protą, nuosavybę ir užkrauna svetimus nuostolius.

Supranti, kad atsakyti gali tik už tai, kas tavo. Bet kažkodėl nekliūva, nesistebi, akys seniai apsiprato su atsakomybę žadinančiais šūkiais, kurie ragina rūpintis vaikais, seneliais, miškais ar ežerais. Sutinki tapti atsakingu už visus ir viską? Betgi pats žinai, kad nepavyks, kaltas liksi.

Kai visi viską gali
2009-01-14 Apie skirtingas mūsų galimybes ir panieką protingesniam, talentingesniam.
92. Pastabos: Santvarka: Teisėsauga: , .
: Sujaukėme Dievo tvarką.
Matiešionys
Po Jono Kazlausko dangum
2007-08-01 Prakalba per kalbininko metinių iškilmes jo tėviškėje.
43. Prakalbos: Paveldas: Kalba: , , , , , , , , .
: Kalbos prastėjimas rodo nykstantį protą.

Apsišarvavę mokslo išradimais, naujosiomis technologijomis ir socialinėmis garantijomis, kažką labai svarbaus savyje prarandame. Įpratome, yra patogiau sakyti „mes“, nei „aš“ ir taip asmeninės atsakomybės nusikratyti. Bet ar ne dėl to ir traukiasi mūsų galvos, nyksta mintys? O jei minties nėra, tai ir žodžio nebereikia.

Leidiniai — lietuviško interneto vadovai
2005-12-01 Dešimtmečio bibliografija.
5. Pateiktys: Leidyba: Metraštis: , , , , , , .
: 1995-2005 leidiniai apie lietuviškas interneto paslaugas ir žinynus.
Menininkų duetas
143. Nuorodos: Paveldas: Dailė: , , , , , .

Man atrodo, kad tie vaikai, kuriuos tėvai išmokė nebijoti darbo, niekada nepražus — Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?