‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:


Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Turinio rodyklė

Raktažodis: kalbotyra

Žodis „kalbotyra“ yra esminis šiuose pranešimuose:

Lietuvių trispalvė vėliava
Gauniai
2017-07-06 Kaniūkų etimologija ir diachroninės lingvistikos mokslo kritika.
469. Paskaitos: Paveldas: Santvarka: , , , .
: Garbės supratimo išlikę ten, kur lietuvių būta.

Apžvelgus istorinės kalbotyros padėtį, apybraižoje pateikta mokslinio metodo (ne)taikymo diachroninėje lingvistikoje kritika. Tada, atsisakius klaidingų indoeuropiečių prokalbės rekonstrukcijos ir savaiminio kalbų tobulėjimo prielaidos, o pritaikius aštuonis nutautėjimo raidos dėsnius, Kaniūkų etimologijos pavyzdžiu visai aiškiai atskleista lietuviška Eurazijos (ne vien indoeuropiečių) valstybių valdovų titulų kilmė. Atmerkus akis tiesai, bent trumpam suabejojus paika savaiminės pažangos prielaida ir ja paremta parazitine pasaulėžiūra, atsiveria visai kitas raidos vaizdas. Ir supratimas, ant kokių pamatų dar laikosi ši kaip per stebuklą atsiradusi ir dar gyva, bet visai trapi ir nenaudėlių vis aršiau ardoma civilizacija, kam turime būti dėkingi už savo kultūrą ir gerovę. Kaip svarbu atsigręžti į didžiųjų žmonijos atradimų, išradėjų kultūrinės tautos gamtamokslę tikybą — gal dar pavyktų ją suvokti, gal ne per vėlu atstatyti teisingą protėvių santvarką.

Kvietimas tautos referenduman
Lietuvio būdas
2017-02-16 Donaldo Trampo, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių etimologija.
463. Paskaitos: Paveldas: Santvarka: , , , .
: Lietuviškos atmenos rodo tiesos ir gerovės kelią.

Nusipelniusių valstybės vadovų pavardžių etimologija iš dalies paaiškina ir jų sėkmės priežastį — teisingos santvarkos supratimo kilmę. Apžvalgoje išnagrinėtos Donaldo Trampo, Andžejaus Dūdos, Piotro Stolypino ir Antano Smetonos pavardžių kilmė, buvusi bendrinė tų žodžių reikšmė.

Velykinių margučių raštai
Velykos
2016-03-17 Vilkių didybė ir jų technologijų svarba Europos kultūrai.
450. Paskaitos: Praeitis: Gudai: , , .
: Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai.

Susivokus, kad vilk-, vielk-, velk- yra ta pati šaknis (balsiai I,E kilę iš dvibalsio IE), išaiškėja ir vietovardžių Wielka, Великая, Великий Новгород pradinė reikšmė — tai krovinių gabenimo valksnų upės, jų pakrantėse gyvenusių vielkių (velkių, vilkių) vietovės. Vielkiai buvo sėslūs laivų statybos, plukdymo ir pervilkimo įrangos meistrai, išminčiai. Šaknis Vielyk- yra tos pačios kilmės, nes:
1 – rusiškus žodžius Великая, великий atitinka lenkiški Wielka, wielki;
2 – tiek Wielka, tiek ir Великая abi jos buvo nuolatinių valksnų vietovės;
3 – Trys karaliai (Trys išminčiai) rusiškoje Biblijoje vadinami Три волхва;
4 – rusų kalboje dar gyvas žodis верхи irgi yra kilęs iš велки — vielkių.
Išvada: žodžiai wielki, великий (didis) ir верхи (žyniai) slavų kalbų susidarymo laikais yra kilę iš vielkių.

Briedis braidys - vilkių pagalbininkas
Vilkiai
2015-07-25 Lietuviškų pervalkos vietovardžių geografinė apžvalga.
440. Paskaitos: Praeitis: Gudai: , , .
: Istorinėje kalbotyroje dar nenagrinėtas vilkių kultūros klodas.

Vietovardžiai ir asmenvardžiai Vilk- šaknimi baltistikoje ligšiol yra kildinami iš žodžio vilkas. Visai nepaisant, tarsi nė nežinant kitų šios šaknies reikšmių lietuvių kalboje, pirmiausia vilkti. Šioje studijoje iškeliamos metodologinės ydos istorijos ir kalbotyros moksle, tada, ribojantis vien visuotinai žinomais duomenimis ir istorinėje bei lyginamojoje kalbotyroje pripažintais dėsningumais, išaiškinami asmenvardžių ir vietovardžių Vilk-, Velk-, Valk-, Βαλκ-, Волк-, Болг-, Болк-, Balk-, Bilk- šaknimis prasminiai ryšiai. O „žodžių archeo­logijos“ bei istorinės geografijos priemonėmis atskleidžiamas seniausias, žmonijos raidai itin svarbus ir labai platus vilkių kultūros klodas.

Gintalas gintaras gintra ambra ombra umbra saugelis
Gintaras
2014-09-03 A. Račkus apie gintarą kaip pinigą, kitos jo paskirtys ir paplitimas.
432. Pateiktys: Praeitis: Gudai: , , , , .
: Ilgus amžius lietuviškas gintaras buvo tvirta pasaulinė valiuta.

Kadangi mokytojai, kultūrologai, net etnologai ir istorikai nebežino buvusios gintaro paskirties, teko pargabenti tėvynėn pasaulyje garsaus numizmato dr. Aleksandro Račkaus „Amber As a Medium of Exchange“ žurnale „The Numismatist“, išversti jį lietuviškai ir paskelbti enciklopedijoje Lietuvai.lt. Pristatydamas šį svarbų veikalą, siūlau patikslinti etimologiją sakeliais, saikeliais ir saugeliais, papildyti ambronimis, ambra ir ežero gintaru.

Vytenis Papievis Donelaičio 300 metinėms
Karaliaučiaus srities vietovardžiai
2014-05-03 Surinkau į žemėlapį rusiškus, vokiškus ir lietuviškus gyvenviečių pavadinimus.
427. Pateiktys: Paveldas: Kalba: , , , , , , , , .
: Dar galima atkurti lietuviškus Parusios vietovardžius.

Įkurtas Mažosios Lietuvos, dabar Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg) vietovardžių žinynas — kompiuterinė GIS duomenų bazė, jau veikia ir internete, atviruoju KML formatu, pritaikyta tyrinėti „jautriame“ žemėlapyje. Žinyne surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Aprašyta apie 4000 vietovardžių su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Ketiname pridėti dar vandenvardžių, piliakalnių ir kitų išlikusių vietovardžių, plėstis į Lenkiją, Gudiją, bendradarbiaujant su kitų šalių geografais, etnografais, istorikais, kalbininkais.

Jūratė Rosales
Europos šaknys giliau
2013-09-09 Jūratė de Rosales per „Laisvosios bangos“ radiją.
414. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: , , .
: Išleista jau antroji monografijos „Europos šaknys“ dalis.

„Laisvosios bangos“ radijo laidos „Korys“ vedėjas Audrys Antanaitis kalbina Lietuvoje vėl viešinčią Jūratę de Rosales iš Venesuelos apie jos monografijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir apie istorijos bei kalbotyros mokslo padėtį 2013 metų rugsėjo 7 dieną, trukmė 47 minutės.

H paplitimas Europoje
Raidės H pabėgimas
2013-02-04 Džianio Rodario pasakos vertimas lietuvių kalba.
400. Ištraukos: Paveldas: Kalba: , .
: Italai raidę H rašo, bet jos netaria.

„Čipolino nuotykių“ autorius Džianis Rodaris parašęs įdomią pasakaitę, kokia nelaimė ištiktų Italiją, jei iš jos pasišalintų raidė H. Sąmojis kilęs iš to, kad italai nors H ir rašo, bet jos netaria, todėl galima įsivaiz­duoti, jog H jaučiasi nepaisoma, nevertinama, tarsi nereikalinga Italijoje. O germanų šalyse H tariama, dažna ir ten jinai svarbi, tarsi būtų gerbiama. Kitaip nei ispanų kalboje, kur H irgi dažnai netariama, italų kalboje H yra išnykusi ir iš rašybos. H itališkai rašoma tik kartu su c, tas derinys ch itališkai tariamas kaip lietuviškai k. Yra vos keli itališki žodžiai, paveldėję iš lotynų kalbos pavienę raidę H.

Statkai Kaune 1934 m.
Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino
2012-12-16 Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis.
397. Paskaitos: Paveldas: Kalba: , , .
: Kanto ir Lėvino etinės atsakomybės nuovoka lietuviška.

Valencijos universiteto profesoriaus Antonio Lastra užsakymu išguldyta esė apie didžiųjų Vakarų kultūros filosofų Imanuelio Kanto ir Emanuelio Lėvino lietuviškas šaknis. Knygoje atskleidžiamas lietuvių kalbos savitumas, nusakant erdvės ir laiko santykį. Iškeliamas lietuvių kalboje glūdintis darnos supratimas, lemiantis žmogaus pasaulėvoką ir įsipareigojimą kitiems žmonėms. Būtent šiomis įžvalgomis išgarsėjo, padarė poveikį Vakarų galvosenai, dėl to labiausiai vertinami filosofai Kantas ir Lėvinas. Kanados filosofo Andriaus Valevičiaus dėka dokumentuojama, kad Lėvinas gerai mokėjo ir rašė lietuviškai. Knyga papildyta XVIII amžiaus pabaigos vokiečių mąstytojų, paties filosofo Kanto ir oficialios vokiečių valdžios argumentais, kodėl lietuvių kalbą būtina išsaugoti.

GeoServer
Vietovardžių geografija
2012-10-18 Kaip naudotis GIS įrankiais vietovardžių išplitimo paieškai.
393. Pamokos: Leidyba: Savilaida: , , .
: „GeoNames“ yra puikus žinynas istorinei kalbotyrai.

Didžiulis lobis istorinei ir lyginamajai kalbotyrai, kurio neišnaudoja Lietuvių kalbos institutas nei universitetai, yra sukauptas „GeoNames“ žinyne. Tai pasaulio geografinių pavadinimų duomenų bazė, kurioje ne tik smulkiai aprašyti vietovardžiai, bet ir kiti jų variantai, pirmojo paminėjimo data, šalis, tikslios koordinatės, kitos svarbios žinios. Duomenų bazė pritaikyta „GeoServer“, „Google Earth“ ir kitoms GIS mašinoms. Duomenis kaupia, tvarko ir prižiūri Amerikos geologų ir geografinių pavadinimų taryba, žinyno išlaikymą remia JAV vyriausybė. Čia glaustas paaiškinimas, kaip tyrinėti „GeoNames“ duomenis nemokama ir sulietuvinta GIS programa „MapWindow“. Pridėta radybų pavyzdžių KML pavidalu, kurių gairės matomos ir „Google Maps“ žemėlapyje.

Lietuvių trispalvė vėliava
Tauta reiškė veislę
2012-03-10 Kas yra tauta?.
376. Ištraukos: Santvarka: Švietimas: , .
: Tautos sąvoka pamiršta, tautiškumo turinys iškreiptas ir išniekintas.

Kovo 11-osios proga siūlau atsakyti į klausimą, kas yra tauta — ką reiškia ši sąvoka, koks jos turinys? Kokia tautiškumo vertė, netgi nauda — kodėl verta laikytis protėvių papročių, argi ne geriau apsimokėtų perimti iš kiekvienos tautos, kas jų papročiuose naudinga ir nevaržyti savęs tautiniais prietarais, priklausomybe vienai tautai, o būti laisvu pasaulio piliečiu? Atsakant paprastai pasipila tuščiažodžiavimai, gražbylystė apie dvasios slėpinius ir sielos virpulius, tarsi objektyviai dalykas būtų nepažinus, nešališkai nepatikrinamas ir neįrodomas. Patyrinėjęs pats, priėjau išvados, kad tikroji tautiškumo prasmė pamiršta, iškreipta ir paniekinta. Tai kadaise buvusi žmonių veislininkystė savęs atžvilgiu — griežtas ugdymas, kilmės puoselėjimas ir tarpusavio pagalba (talka). Ne vienas faktas ir jų derinys veda į tai, kad mūsų protėviai gali būti kalti dėl žmogaus kilmės — jo atsiskyrimo nuo gyvulio. Šią prielaidą paremia kalbotyra, o neseniai patvirtino ir naujausi genetikos mokslo atradimai, padedant antropologijai, archeologijai, matematiniam klimato modeliavimui.

Lietuviški įspaudai Pirėnuose
Nevalia vėl pavėluoti
2012-02-22 Baltų istorijos mokslo padėties apžvalga, veiklos gairės ateičiai.
374. Pastabos: Praeitis: Gudai: , , , .
: Lietuva turėtų pirmauti, tiriant baltų paveldą, o ne vilktis užsieniui iš paskos.

Lietuvoje ilgai nenorėta pripažinti, kad baltų etninės žemės toli už dabartinių Latvijos ir Lietuvos sienų. Baltistikos mokslas atsirado užsienyje, Lietuvoje vienintelis Kazys Būga tada gvildeno vandenvardžių kilmės hipotezę. Iki Marijos Gimbutienės pripažinimo baltų paveldo paieškos plačiame Europos ruože išvis buvo laikomos „nemoksliškomis“ (ir dabar praeities iki Mindaugo tyrinėjimai vadinami „proistore“, net „paraistorija“). Jei dabartinis Nepriklausomos Lietuvos mokslas laiku nesujudės, vėl gali atsirasti naujų pangermanų ar panslavų, kaip jau buvo nutikę praeityje, kai germanai pasisavino gudus, o slavai griebėsi „baltoslavų“ kalbos klasifikacijos. Lietuvių kalbotyra negali užsidaryti vien dabartinės Lietuvos sienose, turi veikliai reikštis pasaulinėje romaniškų ir slaviškų kalbų genezės tyrimų plotmėje, kur baltų kalbos gali pasirodyti raktas, atveriantis vaizdą ir į pačių baltų buvusį didžiulį poveikį romaniškoms kalboms V-XI amžiuose, ir slavų kalbų susidarymui nuo VI-VII amžiaus ir vėliau.

Godonys - Codanus sinus, Aistmarės - tautų įsčios.
Kaip tėvynė tampa svetima
2012-01-30 Dėl „Europos šaknų“ kritikos žurnale „Respectus philologicus“.
369. Pastabos: Praeitis: Gudai: , , , .
: Kritikai neišnagrinėję žinių šaltinių, net kritikuojamos knygos nėra perskaitę.
Judai — ne žiedai ir ne judėjai
2011-09-18 Žodžių „judas“, „žydas“ lietuvių ir kitose kalbose kilmė ir reikšmė.
389. Pastabos: Paveldas: Kalba: , , .
: Kalbotyra rodo lietuvišką ne vien Europos kultūros kilmę.
Karalius Ostrogodas
2011-04-02 Apie III-V amžiaus Černiachovo kultūros kilmę ir priežastis.
305. Paskaitos: Praeitis: Gudai: , , , , .
: „Getikoje“ aprašytą trečiąjį gudų antplūdį atitinka artojų suklestėjimas.

Senojo geležies amžiaus pradžioje atsiradus juodajai metalurgijai, suklestėjo artojų tauta baltai: geležinių noragų dėka dirvą išmokta arti giliau, išrastas dalgis, pjautuvas, daug kitų naudingų padargų ir našių ūkininkavimo būdų. Žmonės pakilo ieškoti naujų žemių į pietus ir rytus. Apsigyvenus vieniems gudams rytuose, kitiems vakaruose, atsirado ostrogudų ir visigudų pavadinimai. Skirtumas tarp vadinamųjų griautingų ir dervingų atrodo reiškė dvi skirtingas agrotechnikas. Archeologų vadinamos Černiachovo kultūros atsiradimą atitinka gudų kilmės romėnų istoriko Joradanio „Getikoje“ aprašyta trečioji gudų, o netrukus ir gepidų migracijos banga iš Vyslos žemupio į Pietus. Gepidų karaliaus Fastido susirėmimo su gudų karaliumi Ostrogodu aprašymas liudija, kad gudai ir gepidai buvo gentainiai.

Sarmizegetusa
Europos šaknys
2011-03-01 Dar rašoma knyga apie baltiškas Europos kultūros ištakas.
294. Pateiktys: Praeitis: Gudai: , , , , .
: Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys.

Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie proistore arba net paraistorija dabar vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Čia knygos pristatymas, turinio rodyklė, šeši pirmieji skyriai ir vis papildomi bibliografiniai duomenys, leidybos naujienos.

Akmenų vainikai
2011-02-28 Kas per Vielbarko kultūra buvo eros pradžioje Vyslos žemupyje.
285. Paskaitos: Praeitis: Gudai: , , , , .
: Gotai ir gepidai buvo ne germanai, o baltai.

XX amžiaus pradžioje Vyslos žemupyje prie Vielbarko archeologų atkasta kultūra, datuota I a. po Kr. Kapai buvo padengti akmenų vainikais, vyrai laidoti be ginklų. Tokia laidosena tuo metu buvo žinoma tik Gotlando saloje Baltijos jūroje, dabartinėje Švedijoje. Todėl buvo nutarta, kad į Pavyslį iš salos atsikėlę germanai. Tačiau tuo metu dar nebuvo tirtos baltų vietovės. Vėlesni Lietuvos archeologų tyrimai parodė, kad tokia pati laidosena jau seniai ir dar labiau buvo būdinga Vakarų baltams, ypač Semboje ir Lietuvos pajūryje. Kalbotyros duomenys rodo godų ir gepidų tautovardžių baltiškumą ir paremia „Getikos“ autoriaus antikos istoriko Jordanio teiginius, kad gudai kilę iš prūsiško Baltijos pajūrio. Taip sugriūva nuo praėjusio šimtmečio pradžios pasaulyje įsigalėjusi istorikų teorija, kad vadinamoji gotų-gepidų migracija — pakilusi nuo Vyslos žiočių II a. po Kr., atvykusi į Balkanų pusiasalį ir įveikusi Romą V a. po Kr., — buvo germaniška. Vėliausi archeologijos atradimai Lietuvoje įrodo, kad ta migracija buvo baltiška.

Dakijos getai
2010-11-28 Apie Dakijos kilmę ir getų, dakų, trakų etninius bruožus.
278. Paskaitos: Praeitis: Gudai: , , , , , .
: Dakija buvo Dunojaus gudų valstybė.

Ispaniją užkariavusių gudų vadai ir vėlesni gudų autoriai mini senovės dakų ir vėlyvesnių gudų bendrą kilmę ir tautybę. Tačiau XIX amžiaus istorikai kategoriškai tą giminystę neigia. Šiame knygos skyriuje peržiūrimi vienos ir kitos pusės teiginiai. Baigiama kalbotyros duomenimis, pagal kuriuos dakų kalba priskirtina Dunojaus baltų kalbų grupei.

Gudų kilmės vieta
2010-11-15 Apie gotų, godų, gudų kilmę.
276. Paskaitos: Praeitis: Gudai: , , , , .
: Patys gotai save kildino iš prūsiško Baltijos pajūrio.

Gotų kilmės hipotezių glausta apžvalga, išvardijant svarbiausius gotų germaniškumo argumentus, nurodant tokių teiginių klaidas, jų priežastis, prieštaringumą ir nepagrįstumą. Gudų baltiškos kilmės pagrindimas, remiantis pačių gudų didikų (Tautorikio Didžiojo, Jordanio, Šv. Izidoriaus, arkivyskupo de Rados, karaliaus Alfonso X Išminčiaus ir kitų) raštais, kur jie aiškiai save kildina iš prūsiškojo Baltijos pajūrio. Šį teiginį paremia ir gausūs lyginamosios kalbotyros duomenys, Prūsijos istorikas Praitorius bei visa knygoje nuosekliai suverta tolimosios senovės įvykių raidos grandinė.

Lietuviški vietovardžiai Vokietijoje
2010-09-25 Tikrinu Česlovo Gedgaudo pramatas apie lietuvių kalbos kilmę.
263. Ištraukos: Praeitis: Gudai: , .
: Lietuviai kilę iš kreivių, kroatai iš širvintų, suomiai iš venedų, trakai iš madjarų, turkai iš alanų.

Dažni vietovardžiai Kapellen, kaip ir žodžiai „kapela“, „koplyčia“, lotyniškas capella, tikriausiai bus kilęs iš lietuviško žodžio „kapeliai“. Reiktų remtis naujausiais genomo tyrimais ir daugiau dėmesio atkreipti į neindoeuropietiškas Europos kalbas: suomių, vengrų, turkų, nes tai venedų, alanų, trakų palikuonys. Akad. Paulius Slavėnas dar 1978 m. bandė nupaišyti lietuviškų žodžių prasmių žemėlapį. Kažkokio žemėlapio reiktų ir mums. Arba kaip indoeuropiečiai sako atgaminti mūsų prokalbės žmogaus pasaulį. Bet tai jau ne šios dienos darbas.

Coralitas — kalbos užkalkėjimas
2010-02-22 Apie tekstyno „CorALit“ pristatymą vasario 25 d. Vilniaus universitete.
206. Pastabos: Santvarka: Švietimas: , , , , , .
: Gimtąją kalbą ir net Lietuvos vardą darko jau patys VU filologai.
Jotvingių žodynėlyje slypi raktas
2009-11-03 Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose.
171. Pastabos: Praeitis: Gudai: , , , , , .
: Susidarant ispanų kalbai, p→b, t→d, k→g kito baltiškai, be germaniškų f, h, th.

Penktajame mūsų eros amžiuje gudams užvaldžius Pirėnų pusiasalį, pasikeitė ir vietinė lotynų kalba (romansas), virtusi ispanų kalba. Sprogstamųjų priebalsių p→b, t→d, k→g suskardėjimas, šnypščiamųjų ir gomurinių priebalsių f, h, th išnykimas rodo, kad gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).

Juridinis asmuo ir/ar vienetas
2009-10-05 Kaip darkoma kalba ir logika tautinės valstybės demokratinėse institucijose.
157. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Siekiant sutverti teisėtvarką be nuosavybės, tenka prievartauti kalbą.
Pasaulis lietuvių kalboje
2009-06-09 Prof. Olego Poliakovo enciklopedijos „Pasaulis ir lietuvių kalba“ pristatymas.
140. Nuorodos: Paveldas: Kalba: , , .

Profesorius Olegas Poliakovas, studentas iš Maskvos atvykęs išmokti gyvos kaimo žmonių šnekos, išleido dar neregėto masto, kruopštumo ir svarbos enciklopediją „Pasaulis ir lietuvių kalba“. Nei valdžia, nei vadovaujantieji kalbininkai žinyno pristatyme nedalyvavo, jokios mokslinės recenzijos nei viešo atsiliepimo ligšiol nepaskelbta.

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?