‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Pateiktys » » » Nr. 294
Rosales Dar rašoma knyga apie baltiškas Europos kultūros ištakas:
Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys —
, 2011-03-01.

Europos šaknys

Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros ištakas, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie proistore ir net paraistorija vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą.

Turinio rodyklė

1. Gudų kilmės vieta — apie gotų, godų, gudų kilmę.
Šiame skyriuje, ištyrus gausius senovės autorių aprašymus apie Neringą, griaunama skandinaviškos-germaniškos kilmės teorija. Gotų (ispanų kalba godų, kartais gudų) kildinimas iš Skandinavijos atsirado XIX ir XX amžiuose, kai daugelis istorikų (Mommsen, Lübke, Götz, Heather, Amory, Wolfram ir kiti), nesupratusių geografinio Neringos aprašymo, nutarė, kad kalbama apie Skandinaviją. Surinkti senųjų autorių pasisakymai (Jordanis, Šv. Izidoras, vyskupas Jiménez de Rada, karalius Alfonsas X Išminčius, vėlesni Ispanijos autoriai ir Prūsijos istorikas Praitorius) vieningai nurodo gudų kilmės vietą buvus Pabaltyje „į rytus nuo Vyslos žiočių“.
2. Dakijos getai — apie Dakijos kilmę ir getų, dakų, trakų etninius bruožus.
Nurodoma, kurie XX amžiaus istorikai primygtinai nuolat neigė Ispaniją užkariavusių pačių gudų savivoką, kad jie yra to paties kraujo, kaip kadaise Dakiją ir Trakiją valdę dakai – getai. Skyriuje išaiškinta, kad, kadangi dakų – getų istorija yra gerai žinoma iš graikų ir romėnų, nėra jokios galimybės jų priskirti germanams, o kadangi Ispanijos gudai ir Dakijos getai buvo to paties kraujo, tai Ispanijos gudai taip pat negalėjo būti germanai. Apie Ispanijos gudų giminystę su Dakijos getais: Jordanis, Dion Cassius, Šv. Izidoras, Alfonsas X Išminčius, Serafín Bodelón. Apie Dakijos getų tapatybę su baltais: Иван Дуриданов, Kristian Turnwald, Mircea M. Rădulescu, Владимир Топоров, Bernard Sergent, Jonas Basanavičius ir kiti. Paaiškėja pangermanizmo nesąžiningumas, neigiant gudų – dakų ryšį, ir yra parodyta, kad Ispanijos gudai žinojo, jog jie kilę iš Pabaltijo ir kad Dakija yra jų istorijos dalis.
3. Darponėjaus legenda — apie Dakijos klestėjimą, prapultį ir Dunojaus gudų likimą.
Trečiasis knygos skyrius papildo antrojo žinias apie Ispanijos gudų giminystę su dakais. Aiškinama, kodėl germanų pakraipos istorikai nenori pripažinti tos giminystės — nes tokiu atveju Ispanijos gudai negalėjo būti germanai, kadangi jų kilmė buvo artima dakams ir getams. Skyrius pateikia raštišką liudijimą, kad XVII amžiuje Ispanijoje gudų ir pačių ispanų dakiška praeitis buvo pavirtusi tautine sakme. Romėnų laikais Dakijos sunaikinimo aprašymas parodo, kad dakams dingus, tos pat genties Europoje tuo metu teliko šiaurėje gyvenę baltai. Tračiajame knygos skyriuje parodyta, kad XVII amžiaus Ispanijos gudai vadino save Dakijos getų ainiais.
4. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros — kas buvo skitai ir ką reiškė Skitija.
Ketvirtajame skyriuje parodoma, kad baltai laisvai judėjo ruože nuo Baltijos iki Juodosios jūros ir kad jų istorija išliko gyva gausiuose šaltiniuose. Atveriama Lietuvos istorikams dokumentuota galimybė ieškoti baltų pėdsakų toli už dabartinės Lietuvos ribų, ypač tiriant upių kelius.
5. Akmenų vainikai — kas per Vielbarko kultūra buvo eros pradžioje Vyslos žemupyje.
Penktasis skyrius parodo, kad germanams priskirta vadinamoji gotų – gepidų migracija iš Pabaltijo į Balkanus II – IV amžiais (vėliau tie žmonės įveikė Romą) dabartinės archeologijos duomenimis buvo Vakarų baltų migracija, ne germaniška. Kadangi jų laidojimo papročiai buvo ne germaniški, o baltiški, sugriūva pangermanizmo mitas, neva gotai, atvykę II – IV amžiuose į Balkanų pusiasalį, buvę germanai.
6. Karalius Ostrogodas — apie Černiachovo kultūrą, ostrogodų ir vizigodų kilmę.
Joradanio „Getikoje“ aprašytą trečiąją gudų migracijos bangą iš Baltijos pietrytinio pajūrio į Juodosios šiaurinį pajūrį atitinka archeologų vadinama Černiachovo kultūra, iškilusi tuo pat metu ir toje pat vietoje. Prof. Jovaiša paaiškina migracijos kilmę — žemdirbystės suklestėjimą ir agrotechnikos revoliuciją, kilusią baltų kraštuose.
7. (Dar neparašyta) — apie gudų kovas su germanais.
Skyriuje bus parodyta, kad „gotai“ ir germanai visada buvo priešai — tiek Balkanuose, tiek ir Vakarų Europoje.
8. (Dar nepradėta) — apie gotišką Prancūziją ir Ispaniją.
Parodant, kad į Romą ir vėliau į Vakarus kariuomenė žygiavo savų valsčių pulkais, su savais vadais, savomis vėliavomis, savo šeimomis ir manta. Įsikūrė taip pat savais valsčiais — be genčių maišymosi.
9. (Papildant jau parašytą apybraižą) apie ispanų kalbos kilmę.
Ispanų kalbos susidarymo aprašymas, kai lotyniški žodžiai vienose provincijose imti tarti prūsiška tartimi, o Kastilijoje atrodo jotvingių tartimi. Iš Kastilijos vėliau išsirutuliojo dabartinė ispanų kalba.

Darbui galo dar nesimato, bet tikiuosi suspėti. Knyga patikslins ir gerokai praplės anksčiau mano knygoje „Los Godos“ (angliškai „Goths and Balts“, lietuviškai „Senasis aisčių giminės metraštis“), jos santraukoje „Didžiosios apgavystės“ ir apybraižoje „Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją“ surinktas žinias bei iškeltus klausimus.

Sutikrinti duomenis man padeda daugelis pasaulio universitetų, tarp jų ir Lietuvos mokslininkų. Rašau ispanų kalba, bet savanoriai talkiai knygą beveik iškart verčia į prancūzų ir lietuvių kalbas. Lietuviškai šiuo metu išversti šeši pirmieji knygos skyriai — manau, sudominti ir veikalui įvertinti Lietuvoje tiek užteks.

Tikiuosi, iškeltos mintys paskatins ne tik pasaulio, bet ir Lietuvos universitetus, visą tautą atsidėjus tyrinėti turtingą protėvių paveldą, didžius jų nuopelnus pasaulio kultūrai, o tyrinėdami ras ir ko pasimokyti, pritaikyti dabarčiai, kuriant ateitį, grįžtant prie tautos šaknų — darbštumo ir išradin­gumo, švaros ir saiko, darnos ir grožio supratimo, padorumo ir atsakomybės, talkos ir pilietiškumo, dėkingumo tėvams ir protėvių nuo­pelnams, orumo ir pagarbos protui, gamtai ir nuosavybei.

Lauksiu iš Lietuvos ir išeivijos lietuvių dalykinių pastabų: pataisymų, patikslinimų, esminių papildymų. Bendrai apie knygą ir sumanymą čia, o tiksliau — atitinkamuose skyriuose. Būsiu dėkinga už pagrįstus duomenis, būtų gerai nenukrypstant į kitas domėjimosi sritis. Pažadu čia lankytis dažnai, atsiliepti, pranešinėti knygos rašymo, vertimo ir išleidimo naujienas.

Jūratė de Rosales

Pristatymai ir vertinimai (recenzijos)
  1. Marijos Gimbutienės darbų tęsėja — Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų žurnalo „Istorija“ redkolegijos pirmininko, Lietuvos edukologijos universiteto senato nario ir Istorijos fakulteto dekano, Lietuvos mokslo premijos ir LDK Gedimino ordino Karininko kryžiaus žymūno, habilituoto archeologijos mokslų daktaro profesoriaus Eugenijaus Jovaišos įvertinimas.
  2. Skaitydami patirsite katarsį — Lietuvos mokslų akademijos nario emerito, Lietuvos edukologijos universiteto senato nario, Lietuvos mokslo premijos už tautotyros darbus žymūno, habilituoto sociologijos mokslų daktaro profesoriaus Romualdo Grigo įvertinimas.
  3. Naujas reiškinys Lietuvos archeologijos istorijoje — Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Klaipėdos universiteto rektoriaus, Lietuvos mokslo premijos žymūno, habilituoto archeologijos mokslų daktaro profesoriaus Vlado Žulkaus įvertinimas.
  4. Giluminiai požiūriai laukia savo valandos — Lietuvos mokslų akademijos tikrojo nario, Lietuvos edukologijos universiteto rektoriaus, kelių užsienio universitetų garbės daktaro, Lietuvos mokslo premijos, Baltijos asamblėjos premijos, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiaus žymūno, habilituoto socialinių mokslų daktaro profesoriaus Algirdo Gaižučio įvertinimas.
  5. 2011-06-16 knyga paminėta naujienų agentūros „Elta“ pranešime žiniasklaidai ir pristatyta spaudos konferencijoje su archeologu prof. Eugenijum Jovaiša, sociologu prof. Romualdu Grigu ir kartografu prof. Algimantu Česnulevičium. Tą pačią 16 dieną knyga pristatyta ir Lietuvos mokslų akademijos didžiojoje menėje, o birželio 18 dieną Birštone, 20 d. Kaune, 22 d. Klaipėdoje. Plačiau apie tai — viešnagės svetainėje.
  6. 2011-06-16 Standartų spaustuvė popieriniu pavidalu išleido leidyklos „Versmė“ 184 psl. rinkinį, pavadintą „Europos šaknys ir mes, lietuviai“ (ISBN 978-9955-589-22-8), sudarytą iš šešių pirmųjų šios dar rašomos knygos „Europos šaknys“ skyrių kopijos ir pakartotos 2007 metais leidyklos „Baltijos kopija“ išleistos Jūratės de Rosales knygelės „Didžiosios apgavystės“ bei pridėtų autorės prisistatymo ir „Versmės“ redaktoriaus Petro Jonušo, akad. Algirdo Gaižučio, akad. Romualdo Grigo, akad. Eugenijaus Jovaišos ir akad. Vlado Žulkaus pratarmių.
  7. 2011-06-16 „Mokslo Lietuva“ (ISSN 1392-7191) 12 nr. 1, 10 ir 11 psl. pristatė knygą ir jos autorę, pranešė apie autorės mokslinį pripažinimą, pridėjo knygos ištrauką bei archeologų akad. Eugenijaus Jovaišos ir akad. Vlado Žulkaus, vėliau, liepos 7 d. 13 nr. dar ir sociologų akad. Algirdo Gaižučio ir akad. Romualdo Grigo vertinimus.
  8. 2011 m. IV ketv. „Lituanistica“ 57 t. 472-475 psl. išleido baltisto, dialektologijos profesoriaus akad. Zigmo Zinkevičiaus recenziją „Jūratė Statkutė de Rosales ir gotų istorija“, kurioje pripažįsta autorės kalbotyros įžvalgas, bet nesutinka su istorinėmis išvadomis. Kritiką išplatino „Voruta“, Alkas.lt, „Draugas“.
  9. 2012-02-25 Baltijos knygų mugėje, „Litexpo“ forume. Dalyvaujant akademikams Romualdui Grigui ir Vladui Žulkui, profesorėms Grasildai Blažienei, Joanai Mureikienei ir Daivai Vyčinienei, jos sutartinių giedorių rateliui „Trys keturiose“, docentui Algimantui Čepulkauskui, ats. pulkininkui Arūnui Dudavičiui, leidėjui Petrui Jonušui, o nuotoliniu vaizdo ryšiu ir autorei iš Venesuelos.
  10. 2012-04-25 „Respectus philologicus“ (ISSN 1392-8295) 21 nr. prof. Alvydo Butkaus ir dr. Stefano M. Lanzos recenzija „Dar apie baltus, gudus ir gotus“, anksčiau paskelbta ir „Vorutoje“ 2011 m. 24 nr. bei 2012 m. 1 nr., Alke.lt 2012-01-28. Antrąkart 212-03-13 vėl „Vorutoje“ 6 nr., Alke.lt. Autorės 2012-01-30 atsiliepimas „Kaip tėvynė tampa svetima“, 2012-02-22 apžvalga „Nevalia vėl pavėluoti“, 2012-03-19 papildymas, 2012-02-05 prof. R. Grigo replika, 2012 A. Patacko esė II.18, III.3, III.17. Diskusija Lietuvos istorijos forume.
  11. Valensijos universitetas tarptautiniame kultūros studijų žurnale „La Torre del Virrey“ (ISSN 1885-7353) išleido ištisai jau du „Europos šaknų“ („Las raíces de Europa“) skyrius ispanų kalba: „El origen de los godos“ (2011 m. 9 ser. 2 nr.) ir „Los getas de Dacia“ (2012 m. 11 ser. 2 nr.), o jau anksčiau yra išleidęs apybraižą (gal būsimą devintąjį skyrių) „El idioma que hablaron los godos“ (2009 m. 3 ser. 124 nr.).
  12. 2015 m. 18 nr. „La Torre del Virrey“ paskelbtas anonsas apie ruošiamą išleisti jau visą trilogiją „Las raíces de Europa“ ir internete leido perskaityti 14, 16, 17 ir 19 skyrių ištraukas, pridėtas jų PDF atvaizdas.

Nuotraukoje: dakų baltiškos šventovės liekanos Karpatuose.

Sarmizegetusa
Santrauka:

Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie proistore arba net paraistorija dabar vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Čia knygos pristatymas, turinio rodyklė, šeši pirmieji skyriai ir vis papildomi bibliografiniai duomenys, leidybos naujienos.

Teiginys:
Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys.
Sritis:
: .
Raktažodžiai:
, , , , .
Vietovardžiai:
Baltija, Europa, Dauguva, Nemunas, Vysla, Dunojus, Dniepras.
Kiti tikriniai daiktavardžiai:
Dakija, Roma, Sarmatija, Skitija, baltai, dakai, getai, gotai, gudai, trakai.
Pirminis šaltinis:
http://on.lt/europos-saknys
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2011-03-01.

galas

Knygos „Europos šaknys“ turinys:

  1. Gudų kilmės vieta
  2. Dakijos getai
  3. Darponėjaus legenda
  4. Nuo Baltijos iki Juodosios jūros
  5. Akmenų vainikai
  6. Karalius Ostrogodas

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?