Lietuva internete: žinių talka

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

Pamokslai, proginiai pasisakymai.


Netekome Gintauto Česnio: 2009-09-29 Nekrologas Vilniaus universiteto profesoriui Gintautui Jurgiui Česniui.; 149. Prakalbos: Praeitis: Partizanai: darbštumas, griaučiai, minėjimas, padorumas, paminklas, tauta.; Vladas Palubinskas: Gintautas Česnys buvo Jaunosios Lietuvos padorumo mokslininkas.


Purvasklaidos kaltinimai jų laisvės varžymu — melagingi: 2009-07-20 Žmogaus teisių gynėjų pareiškimas dėl vaikų apsaugos nuo kenkėjiškos žiniasklaidos.; 147. Prakalbos: Santvarka: Tvirkinimas: teisės.; Vladas Palubinskas: Nepilnamečių apsaugos nuo žiniasklaidos įstatymas žmogaus teisių nepažeidžia.; Politinio bulvaro leidėjų sukeltas gandonašos vajus, kad įstatymas, draudžiantis lytinių iškrypimų mokymą mokyklose ir išsigimimų pažangumo propagandą žiniasklaidoje varžo vaikų teises yra melagingas — teigia buvęs disidentas Viktoras Petkus ir jo sekėjai, žmogaus teisių gynėjai, išnagrinėję įstatymą ir jo oponentų argumentus. Apskritai išplitę žiniasklaidos riksmai, sensacingi sociologiniai tyrimai, nuolatiniai skundai Europos komisijai apie Lietuvoje išsikerojusį smurtą prieš moteris ir vaikus, jų seksualinį išnaudojimą šeimose, homoseksualų ir transvestitų persekiojimą Lietuvoje, apie tamsius patriarchalinius lietuvių tautos prietarus, ksenofobiją ir homofobiją — tėra valstybinių ES fondų lėšomis mintančių naujųjų komunistų puolimas prieš dar išlikusius šeimos ir padorumo papročius.


Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje: 2007-11-05 Justino Marcinkevičiaus prakalba Vinco Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“.; 180. Prakalbos: Paveldas: Kalba: brukalas, etnocidas, griovimas, išdavystė, kalbininkai, orumas, rašyba.; Justinas Marcinkevičius: Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.; Gimtoji kalba tapo Kalbos komisijos politikų įkaite. Lietuvių kalbai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.


Po Jono Kazlausko dangum: 2007-08-01 Prakalba per kalbininko metinių iškilmes jo tėviškėje.; 43. Prakalbos: Paveldas: Kalba: atžanga, kalba, kalbininkai, kompiuteris, mintis, protėviai, protas, tarmė, tauta.; Genovaitė Mačiūtė: Kalbos prastėjimas rodo nykstantį protą.; Apsišarvavę mokslo išradimais, naujosiomis technologijomis ir socialinėmis garantijomis, kažką labai svarbaus savyje prarandame. Įpratome, yra patogiau sakyti „mes“, nei „aš“ ir taip asmeninės atsakomybės nusikratyti. Bet ar ne dėl to ir traukiasi mūsų galvos, nyksta mintys? O jei minties nėra, tai ir žodžio nebereikia.


Lietuvių kalba ir puskalbė internete: 2005-12-10 Lituanistikos darbų gairės, raidos įvertinimas.; 26. Prakalbos: Dešimtmetis: Kalba: žodynas, atsakomybė, dievulis, kalba, kalbininkai, paveikumas, puskalbė.; Algimantas Urbanavičius: Rusenom, dabar anglėjam, kalba virsta puskalbe, liekam paveikūs.; Šiandieninei visuomenei būdingas socialinio nepasitenkinimo reiškimas. Palankiausia tam dirva — bulvarinis internetas, ypač galėjimas anonimiškai išrėkti nuomonę. Gatvės ir minios stiliaus veržimasis į rašytinę kalbos vartoseną tampa problema. Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, išliks rašytinių lietuvių kalbos ir kultūros paminklų. Tačiau virtimas puskalbe — visiškai įmanomas. Nepilnas sakinys (nuotrupa), „nepilna“ mintis galvoje, „nepilnas“ mąstymas — tai „nepilna“ asmenybė. O „nepilna“ asmenybė — nebėra atsakomybės už sakinį, vadinasi, esi paveikus, lengva tavimi manipuliuoti.


Lietuviško interneto kokybė ir kultūros bruožai: 2005-12-04 Dešimties metų apžvalga, dabarties įvertinimas, veiklos gairės ateičiai.; 4. Prakalbos: Leidyba: Dešimtmetis: švietimas, apžvalga, auditas, bibliografija, kalba, lituanika, rinkodara.; Vladas Palubinskas: Neišnaudojama proga moksliškai tyrinėti atvirus gamtos dėsnius.; Likimas mums suteikė nuostabią progą gyventi gražiausios istorijoje kaitos, sparčiausios informacinės revoliucijos laikais. Turime galimybę ne tik naudotis, bet ir patys prisidėti, kuriant gražesnį gyvenimą. Kol internetas nesuvaržytas, jame laisvai reiškiasi saviveikla ir savivalda, asmeninė atsakomybė, tiesioginiai santykiai, savanoriškas bendradarbiavimas, net standartai klostosi savaime! Savitarpio pagalba, švietimas, silpnesniųjų parama, socialinė rūpyba net nepažįstamais žmonėmis — tai, kas laikoma valstybės prigimtimi ir mokesčių priežastimi — internete vyksta savanoriškai, nemokamai, aukšta kokybe ir didžiuliais mastais, nuogąstaujama tik ar ne per daug. Paskatindama savanoriškus visuomenei naudingus darbus, valstybė atsidėkotų ir sulauktų kur kas daugiau naudos, negu švaistydama lėšas pompastiškiems projektams, kurie iškart nusibaigia, kai tik pasibaigia jų reklamos vajus.


Svečių knyga: 2005-12-01 Sveikinimai ir linkėjimai On.lt dešimtmečio proga.; 7. Prakalbos: Leidyba: Dešimtmetis: įvertinimas, atsiliepimas, kritika, padėka.; Rimas Kudelis: „Lietuva internete“ pateisino savo vardą.


Kūrėjo tiesa: 2001-08-27 Savininkiška teisingumo, gėrio ir pažangos samprata.; 116. Prakalbos: Santvarka: Atsakomybė: atžanga, griovimas, istorija, kūryba, pažanga, turtas, vartojimas.; Juozas Zykus: Žmonijos istorija yra nuolatinė kūrėjų ir griovėjų kova.; Kūrėjų ir vartotojų pilietinės nuostatos demokratinėje santvarkoje labai skiriasi. Kūrėjas labiausiai pasikliauja savimi. Ėmėjai kliaujasi svetimas gėrybes skirstančia valdžia. Kūrybingas davėjas yra taikus. Bedvasiai ėmėjai yra aršūs. Kūrėjas dažniausiai būna individualistas. Agresyvūs svetimo turto dalintojai lengvai spiečiasi į būrius ir minias. Ėmėjai aršiai kovoja su kūrėjais, kad šie jiems atiduotų kuo daugiau. Kūrėjas kovoja ne su žmonėmis, o su žmogiškomis ydomis — pirmiausia savo paties ydomis. Kūrėjas stoja už lygias teises visiems veikti savarankiškai, už veikos padarinius atsakant savo turtu ir garbe. Ėmėjai griebiasi tikrinti, apskaičiuoti ir pažaboti veikiančių kūrėjų, mūru stoja tik už teisę visiems po lygiai suvartoti, savo atsakomybę perkeliant valstybiniam socialiniam draudimui. Kūrėjas susitaiko su valdžia, kuri gerbia kūrybą ir gina nuosavybę. Ėmėjai trokšta valdžios, kuri juos gintų, šelptų ir gerbtų.