Lietuva internete: žinių talka

„Elertė“

2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos pavadinimo.

404. Prakalbos: Santvarka: Kalba: išdavystė, lietuvybė, tautovardis.

Albinas Jasiūnas: Ryškėja valstybės politika šalinti lietuvių tautovardį.

Neatstatinėkime okupacinio režimo

2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl kalbos konstitucinės padėties.

403. Prakalbos: Santvarka: Kalba: agresija, griovimas, išdavystė, lietuvybė.

Albinas Jasiūnas: Lietuvių kalbos teisės negali būti tarpvalstybinių derybų dalykas.

Nepaverskime Lietuvos kumetynu!

2012-03-24 Sambūrio „Partiris“ kreipimasis į partijas dėl žemės ūkio politikos.

378. Prakalbos: Santvarka: Ekonomika: šeima, dora, sodžius, tauta, valsčius.

Albinas Jasiūnas: Samdinių pramonė ir šeimos ūkių naikinimas yra lietuvių tautos naikinimas.

Mūsų kaimo žmonės yra padaryti išmaldos prašytojais. Išmaldos, kuri duodama tada, kai valstietis atsisako prekinės gamybos ir pasirenka išlaikytinių padėtį. Žmogų pradėta vertinti ne už darbą, o už tinginiavimą. Dar daugiau: jeigu nedirbsi — gausi pinigų, o jeigu dirbsi — gali būti nubaustas ir turėsi nuostolių. Todėl Lietuvoje dirvonuoja didžiausi plotai, kaimiečiai nebelaiko gyvulių nei paukščių. O juk darbštumas Lietuvos šeimų ūkiuose nuo amžių buvo viena pagrindinių žmogaus dorybių. Lietuvių tautą sukūrė, jos papročius ir valstybę visais amžiais gynė savarankiški ūkininkai. Dabar atvirai propaguojamas artimiausiu metu prasidėsiantis šeimos ūkių (sodybų) žemės valdų „konsolidavimas“ — jų supirkinėjimas bei stambinimas iki ne mažesnio kaip 500 hektarų. Tai niekuo nepateisinamas, tiesiog nusikalstamas kėsinimasis į Lietuvos sodžius — tautos tapatumo, demografinio ir kultūrinio gyvybingumo, sveiko gyvenimo būdo bei sveikų žemės ūkio produktų gamybos lobyną — šeimos ūkių likimą.

Akademiko Kubiliaus patirtis

2011-10-31 Sambūrio „Patirtis“ nekrologas savo pirmininkui Jonui Kubiliui.

357. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: dora, mokslas, nuopelnas, tauta.

Albinas Jasiūnas: Akademiko Jono Kubiliaus nuopelnai Lietuvai milžiniški.

Drąsa sekti savo širdimi ir nuojauta

2011-10-05 Styvo Džiobzo prakalba Stanfordo universiteto absolventams.

344. Prakalbos: Amatai: Kūryba: atpildas, dvasia, pagerbimas, patarimai, vertinimas.

Aš naiviai pasirinkau kolegiją, kuri buvo tokia pat brangi, kaip ir Stanfordas, ir visos mano tėvų santaupos buvo išeikvotos pasirengimui. Po šešių mėnesių jau nemačiau savo studijavimo prasmės. Aš nežinojau, ką noriu daryti gyvenime, ir nesupratau, kaip kolegija padės man tai suvokti. Tiesiog leidau vėjais tėvų pinigus, kuriuos jie kaupė visą gyvenimą. Jeigu jūs dar neradote savo veiklos — ieškokite. Nesustokite. Kaip būna su visais širdžiai mielais darbais — suprasite, kai susirasite.

Tiesa ir prisitaikymas

2011-09-16 Prof. Viktorijos Pakerienės prakalba akad. Jono Kubiliaus 90-mečiui.

345. Prakalbos: Praeitis: Švietimas: dora, mokslas, pagerbimas, sukaktis, tauta, universitetas.

Giluminiai požiūriai laukia savo valandos

2011-06-15 LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis vertina Jūratės de Rosales tyrinėjimus.

363. Prakalbos: Praeitis: Gudai: gudai, istorija, pagerbimas, vertinimas.

Keldama hipotezes apie didį probaltų vaidmenį visoje Europos istorijoje ir kultūroje, autorė remiasi daugybe istorinių šaltinių, archeologų, kalbininkų tyrinėjimais ir išvadomis. Jos keliamos ir grindžiamos hipotezės apie getų – dakų ir trakų įspaudą Europos istorijoje, apie probaltiškojo kamieno ypatingą reikšmę, grindžiamos labai svarbiais įvairiais šaltiniais ir jų aiškintojų, interpretatorių svarstymais bei diskusijomis. Man nekelia abejonių Jūratės Statkutės de Rosales gera savijauta tame rate, palaikoma dalykų žinojimo, fundamentalumo, erudicijos ir sąžiningumo. Imponuoja rašančiosios geismas, jai susitikus su tai, kas istorijoje atrodytų nesuprantama, nuodugniai aiškintis, dėliotis, vengti visažinio povyzos.

Dramatiški poeto ir mūsų būties atspindžiai

2011-03-06 Nekrologas tautos poetui Justinui Marcinkevičiui atminti.

297. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: kalba, kraštotyra, padėka, padorumas, tauta.

Romualdas Grigas: Justinas Marcinkevičius kaip gerasis voras audė lietuvių tautos dvasinį tinklą.

Justinas Marcinkevičius atkartojo savo pirmtako Maironio žygdarbį — atkūrė lietuvių tautą siejančius dvasinius ryšius. Kaip gerasis voras be atvangos pynė ir taisė tą įstabų tautos vienybę saugantį ir jos žaizdas gydantį „voratinklį“. Poetas įprastiems ir nuvalkiotiems žodžiams sugrąžindavo pirmykštį jų šventumą, suteikdavo jėgos ir įtaigos. Ypač skaudžiai išgyveno valstybės išdavystę, valdžios puolimą prieš gimtąją kalbą ir kraštotyros panaikinimą mokyklose. Jaunoji karta mažai žino Justino Marcinkevičius kūrybos, bet jei moksleivis poetą priimtų į savo širdį, vargu ar gundytųsi amžiams palikti savo tėvų ir prosenelių šalį.

Dėl lietuvių kalbos apsaugos

2010-02-06 Lietuvai pagražinti draugijos V suvažiavimo pareiškimas.

209. Prakalbos: Leidyba: Kalba: asmenvardis, baltai, rašyba, tauta.

Justinas Marcinkevičius: Vinco Kudirkos sukurta rašyba tobulai tinka lietuvių kalbos raiškai.

Lietuvių kalbos apsauga yra ir lietuvių tautos tęstinumo garantija. Seimas turi atmesti Vyriausybės pateiktą antikonstitucinį įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti nelietuvišką rašybą, keisti lietuvišką abėcėlę, nes jis griautų lietuviškos rašybos sistemą ir sukeltų sumaištį valstybės viešajame gyvenime. Latviškas svetimvardžių rašybos modelis yra vienintelis įmanomas kompromisas, jį atgimstančiai Lietuvai siūlė dar Vincas Kudirka, jam pritarė tarptautinis žmogaus teisių teismas. Taip elgtis mus įpareigoja ir baltiškasis solidarumas, dviejų išlikusių Baltų kalbų giminystė.

Netekome Gintauto Česnio

2009-09-29 Nekrologas Vilniaus universiteto profesoriui Gintautui Jurgiui Česniui.

149. Prakalbos: Praeitis: Partizanai: darbštumas, griaučiai, minėjimas, padorumas, paminklas, tauta.

Vladas Palubinskas: Gintautas Česnys buvo Jaunosios Lietuvos padorumo mokslininkas.

Purvasklaidos kaltinimai jų laisvės varžymu — melagingi

2009-07-20 Žmogaus teisių gynėjų pareiškimas dėl vaikų apsaugos nuo kenkėjiškos žiniasklaidos.

147. Prakalbos: Santvarka: Tvirkinimas: teisės.

Vladas Palubinskas: Nepilnamečių apsaugos nuo žiniasklaidos įstatymas žmogaus teisių nepažeidžia.

Politinio bulvaro leidėjų sukeltas gandonašos vajus, kad įstatymas, draudžiantis lytinių iškrypimų mokymą mokyklose ir išsigimimų pažangumo propagandą žiniasklaidoje varžo vaikų teises yra melagingas — teigia buvęs disidentas Viktoras Petkus ir jo sekėjai, žmogaus teisių gynėjai, išnagrinėję įstatymą ir jo oponentų argumentus. Apskritai išplitę žiniasklaidos riksmai, sensacingi sociologiniai tyrimai, nuolatiniai skundai Europos komisijai apie Lietuvoje išsikerojusį smurtą prieš moteris ir vaikus, jų seksualinį išnaudojimą šeimose, homoseksualų ir transvestitų persekiojimą Lietuvoje, apie tamsius patriarchalinius lietuvių tautos prietarus, ksenofobiją ir homofobiją — tėra valstybinių ES fondų lėšomis mintančių naujųjų komunistų puolimas prieš dar išlikusius šeimos ir padorumo papročius.

Protėvių praeities slėpimas ir niekinimas yra nusikaltimas

2009-07-13 Pareiškimas Lietuvos prezidentei iškelti bylą dėl duomenų apie Sarmatiją iškraipymo.

112. Prakalbos: Praeitis: Gudai: istorija, klasta, nepriklausomybė, saugumas, slaptumas, valstybė.

Milvydas Juškauskas: Faktų apie protėvių valstybę slėpimas prieštarauja nacionalinio saugumo įstatymui.

Sarmatijos ir Lietuvos istorijos esmę privalo žinoti kiekvienas valstybės tarnautojas ir politikas. Būtina patikrinti valstybės įstaigų istorikų veiklą dėl protėvių ir mūsų valstybės istorijos netyrimo ir neviešinimo, dėl Sarmatijos vertinimo klaidų ir duomenų tyčinio klastojimo, dėl aplaidaus pareigų nevykdymo pradėti ikiteisminį tyrimą.

Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje

2007-11-05 Justino Marcinkevičiaus prakalba Vinco Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“.

180. Prakalbos: Paveldas: Kalba: brukalas, etnocidas, griovimas, išdavystė, kalbininkai, orumas, rašyba.

Justinas Marcinkevičius: Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.

Gimtoji kalba tapo Kalbos komisijos politikų įkaite. Lietuvių kalbai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.

Po Jono Kazlausko dangum

2007-08-01 Prakalba per kalbininko metinių iškilmes jo tėviškėje.

43. Prakalbos: Paveldas: Kalba: atžanga, kalba, kalbininkai, kompiuteris, mintis, protėviai, protas, tarmė, tauta.

Genovaitė Mačiūtė: Kalbos prastėjimas rodo nykstantį protą.

Apsišarvavę mokslo išradimais, naujosiomis technologijomis ir socialinėmis garantijomis, kažką labai svarbaus savyje prarandame. Įpratome, yra patogiau sakyti „mes“, nei „aš“ ir taip asmeninės atsakomybės nusikratyti. Bet ar ne dėl to ir traukiasi mūsų galvos, nyksta mintys? O jei minties nėra, tai ir žodžio nebereikia.

Lietuvių kalba ir puskalbė internete

2005-12-10 Lituanistikos darbų gairės, raidos įvertinimas.

26. Prakalbos: Dešimtmetis: Kalba: žodynas, atsakomybė, dievulis, kalba, kalbininkai, paveikumas, puskalbė.

Algimantas Urbanavičius: Rusenom, dabar anglėjam, kalba virsta puskalbe, liekam paveikūs.

Šiandieninei visuomenei būdingas socialinio nepasitenkinimo reiškimas. Palankiausia tam dirva — bulvarinis internetas, ypač galėjimas anonimiškai išrėkti nuomonę. Gatvės ir minios stiliaus veržimasis į rašytinę kalbos vartoseną tampa problema. Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, išliks rašytinių lietuvių kalbos ir kultūros paminklų. Tačiau virtimas puskalbe — visiškai įmanomas. Nepilnas sakinys (nuotrupa), „nepilna“ mintis galvoje, „nepilnas“ mąstymas — tai „nepilna“ asmenybė. O „nepilna“ asmenybė — nebėra atsakomybės už sakinį, vadinasi, esi paveikus, lengva tavimi manipuliuoti.

Lietuviško interneto kokybė ir kultūros bruožai

2005-12-04 Dešimties metų apžvalga, dabarties įvertinimas, veiklos gairės ateičiai.

4. Prakalbos: Leidyba: Dešimtmetis: švietimas, apžvalga, auditas, bibliografija, kalba, lituanika, rinkodara.

Vladas Palubinskas: Neišnaudojama proga moksliškai tyrinėti atvirus gamtos dėsnius.

Likimas mums suteikė nuostabią progą gyventi gražiausios istorijoje kaitos, sparčiausios informacinės revoliucijos laikais. Turime galimybę ne tik naudotis, bet ir patys prisidėti, kuriant gražesnį gyvenimą. Kol internetas nesuvaržytas, jame laisvai reiškiasi saviveikla ir savivalda, asmeninė atsakomybė, tiesioginiai santykiai, savanoriškas bendradarbiavimas, net standartai klostosi savaime! Savitarpio pagalba, švietimas, silpnesniųjų parama, socialinė rūpyba net nepažįstamais žmonėmis — tai, kas laikoma valstybės prigimtimi ir mokesčių priežastimi — internete vyksta savanoriškai, nemokamai, aukšta kokybe ir didžiuliais mastais, nuogąstaujama tik ar ne per daug. Paskatindama savanoriškus visuomenei naudingus darbus, valstybė atsidėkotų ir sulauktų kur kas daugiau naudos, negu švaistydama lėšas pompastiškiems projektams, kurie iškart nusibaigia, kai tik pasibaigia jų reklamos vajus.

Svečių knyga

2005-12-01 Sveikinimai ir linkėjimai On.lt dešimtmečio proga.

7. Prakalbos: Leidyba: Dešimtmetis: įvertinimas, atsiliepimas, kritika, padėka.

Rimas Kudelis: „Lietuva internete“ pateisino savo vardą.

Kūrėjo tiesa

2001-08-27 Savininkiška teisingumo, gėrio ir pažangos samprata.

116. Prakalbos: Santvarka: Teisėsauga: atžanga, griovimas, istorija, kūryba, pažanga, turtas, vartojimas.

Juozas Zykus: Žmonijos istorija yra nuolatinė kūrėjų ir griovėjų kova.

Kūrėjų ir vartotojų pilietinės nuostatos demokratinėje santvarkoje labai skiriasi. Kūrėjas labiausiai pasikliauja savimi. Ėmėjai kliaujasi svetimas gėrybes skirstančia valdžia. Kūrybingas davėjas yra taikus. Bedvasiai ėmėjai yra aršūs. Kūrėjas dažniausiai būna individualistas. Agresyvūs svetimo turto dalintojai lengvai spiečiasi į būrius ir minias. Ėmėjai aršiai kovoja su kūrėjais, kad šie jiems atiduotų kuo daugiau. Kūrėjas kovoja ne su žmonėmis, o su žmogiškomis ydomis — pirmiausia savo paties ydomis. Kūrėjas stoja už lygias teises visiems veikti savarankiškai, už veikos padarinius atsakant savo turtu ir garbe. Ėmėjai griebiasi tikrinti, apskaičiuoti ir pažaboti veikiančių kūrėjų, mūru stoja tik už teisę visiems po lygiai suvartoti, savo atsakomybę perkeliant valstybiniam socialiniam draudimui. Kūrėjas susitaiko su valdžia, kuri gerbia kūrybą ir gina nuosavybę. Ėmėjai trokšta valdžios, kuri juos gintų, šelptų ir gerbtų.

• Leidėjai  
• Skiltys  
• Sritys  
• Dalykai  
• XML-
• RSS

2010 „Sava Lietuva“:

  Kas?

  Kaip?

  Kodėl?