‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:


Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Turinio rodyklė

Raktažodis: tikyba

Žodis „tikyba“ yra esminis šiuose pranešimuose:

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai
5. Tikėjimas
2016-04-19 Tikėjimas kaip mokslinė sąvoka ir net sąlyga.
488. Pamokos: : : , , , .
: Logines ir teologines sąvokas galima suderinti.

Tikėjimas yra pasikliovimas prielaida, kad gamtos dėsniai veikia nepriklausomai nuo žmogaus sąmonės nei valios, kad tiesa yra viena. Dievas (sutvėrėjas, kūrėjas, viešpatis, absoliutas, logas) — tai objektyvus dėsningumas, visuotinė pasaulio tvarka, gamtos išmintis, beasmenis kosminis protas. Lietuvių tikėjimas (iki krikšto) buvo gamtamokslė pasaulėžiūra. Dievą lietuviams rodo ne antgamtiški pasireiškimai, o gamtos dėsniai. Ir stebuklų darymas lietuviams reiškia kūrybą: turto (gėrio, darnos, grožio) sukūrimą iš nieko — iš tos pat jau esamos medžiagos, tik pertvarkius ją protingai savo darbu ir išmanymu. Pagal gamtos dėsnius — pagal Sutvėrėjo planą.

Algimantas Bučys
Kaip mokslininkas virsta pamokslininku
2011-03-13 Apie Dariaus Barono, bažnyčios ir politikų požiūrį į patriotizmą.
326. Paskaitos: : : , , , .
: Valstybė laiko mokslu ir premijuoja nemokslines priešlietuviškas apkalbas.

Kas gi atsitiko, kad laisvoje Lietuvoje XXI a. radikalioji katalikų bendruomenė ėmė judėti beveik priešinga kryptimi? Kodėl tarsi tyčia demonstratyviai kapojamos katalikybės sąsajos su patriotinėmis lietuvių nuostatomis? Kodėl ir kieno yra palaikoma ir skatinama visokeriopa senovės Lietuvos istorijos diskreditacija švietimo tinkle nuo pradinių iki aukštųjų mokyklų? Kam taip baisiai trukdo lietuvių išsiugdyta ir šimtmečiais oficialiai bei pogrindžiuose ginta ir puoselėta daugkartinių Lietuvos Atgimimo šauklių kunigų, pamokslininkų, poetų bei tautos patriarchų tradicija? Ką ir kodėl taip patologiškai erzina mažiausia užuomina apie lietuvių teisę ir pilietinę pareigą ugdyti pasididžiavimą ne tik katalikiškąja mūsų praeitimi, ne tik europinės integracijos dabartimi, bet ir ikikrikščioniškąja Lietuva? Kas ir kodėl stengiasi žūtbūt sumenkinti ikikrikščioniškosios Lietuvos valdovus ir herojus, senovės Lietuvos tikybą ir valstybinę galią? Ir net savo gimtąją kalbą, archajiškiausią iš visų indoeuropiečių kalbų pasaulyje, taigi — ir toje pačioje globalizacijos tautiškai sterilizuojamoje Europoje?

Ilgės Vėlinės Lietuvoje
Ilgės, vėlinės ir tautos papročiai
2010-11-01 Init TV laida apie lietuvių tautos ilges, vėlinių papročius.
273. Paveikslai: : : , , , , , , .
: Su protėvių vėlėmis bendraujama nuolat, jų pagerbimu prasideda visos šventės.

Vėlines kaip atskirą šventę atnešė krikščionybė, o lietuvių bendravimas su vėlėmis buvo kasdienis, protėvių patarimo klausinėdavo nuolat, jų nuopelnų pagerbimu prasidėdavo visos šventės. Tik nenaudėliai pražūva ir išnyksta, o dorai gyvenę ir nusipelnę žmonės pakeičia savo būties pavidalą, atsiskyrę nuo mirusio kūno tampa dvasiomis, toliau tarnaujančiomis dievui ir žmonėms, padedančiomis gyventi palikuonims.

Aukuro ženklai
Aukuro ženklai
2010-06-14 Mėginimas paaiškinti ženklus ant senovės apeiginio akmens.
242. Pastabos: : : , , .
: Lazdynų Pelėdos dvare išsaugotas akmeninis aukuras su ženklais.

Dešinėje pusėje pavaizduota strėlė simbolizuoja pasaulį (pasaulio medį) nuo žemės iki dangaus: „strėlės“ apačia žymi žemės paviršių, o viršus — dangų. Į kairę nuo strėlės įrašo viršuje pavaizduotas Perkūnas — dangaus įvaizdis. Piešinio viduryje esantis pjautuvas reiškia žmogaus veiklą — žemdirbystę, to meto lietuvių tautos egzistencijos ir veiklos pagrindą.

Patys žmonės yra nepajėgūs susikurti sau dorovės principų?
66. Nuorodos: : : , .

Nežinojau šitos katalikų bažnyčios dogmos. Šarūnas Puščius pripažįsta, kad laisvamaniai XIX-XX a. tautinio atgimimo šaukliai (Basanavičius, Kudirka, Šliūpas, Vydūnas) buvo pavyzdingai dori, vis dėlto kartoja jų amžininko kunigo Staugaičio abejonę „bet kokia bus antroji, trečioji kartos, išauklėtos be tikėjimo?“. Sutinku su šia abejone, nors nesutinku su antraštiniu teiginiu. Ir Napoleonas puikiai suprato doros svarbą visuomenės santvarkai, todėl rėmė paprotines religijas (ne vien katalikybę, bet net ir islamą Egipte) — nes dauguma žmonių be doros pakriks, sukels sumaištį, suirutę ir nesantaiką. Vis dėlto manau, kad dogmos priežastis yra mokslo dar neišspręstos problemos — pirmiausia ekonomika, teisė, psichologija ir filosofija išvis nėra mokslai, dar be pasaulėžiūros pamatų. .

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?