‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Turinio rodyklė

Raktažodis: griovimas

Žodis „griovimas“ yra esminis šiuose pranešimuose:

Audronė Mickutė: „Ąžuolas“
Ar Lietuva dar lietuvių valstybė
2014-06-28 Kokia ta Sąjūdžio Lietuvos posovietinė politika ir santvarka.
430. Prakalbos: Santvarka: Paveldas: , , .
: Savininkiška lietuvių tauta verčiama tarptautiniu tarnų kumetynu.

Tautos referendumas naujosios eros 2014 metais yra proga apsidairyti, susimąstyti ir apsispręsti, ar jau atsisakome Lietuvos kaip lietuvių valstybės, paskutinio žemės sklypo šiame pasaulyje tautos namams. Su protėvių milžinkapiais, seniausia ir tyriausia „indoeuropiečių“ kalba. Ar susigėdę nusisukame nuo tūkstantmetės lietuvių civilizacijos, išradusios pasauliui savininkišką santvarką ir suklojusios Vakarų kultūros pamatus su gamtajausmio dvasingumo, mokslo ir šeimininkiško ūkininkavimo papročiais. Sambūrio „Patirtis“ užsakymu išguldžiau savo išvadas, į kokią padėtį esame patekę ir kokius turime pasirinkimus.

Lenkinimo nasrai 1920 m. piešinyje
Neatstatinėkime okupacinio režimo
2013-04-20 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl kalbos konstitucinės padėties.
403. Prakalbos: Santvarka: Kalba: , , .
: Lietuvių kalbos teisės negali būti tarpvalstybinių derybų dalykas.
„Meniškas“ Lietuvos griovimas
371. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , .

Dailės akademijos studentai jau nebemokomi lipdyti. Nebemokomi nemadingo tapymo, raižymo. Net piešimas daug kam tapo neprivalomas. Būsimieji menininkai paprasčiausiai „nuvaromi“ nuo profesijos. Visai kaip mūsų žemdirbiai nuo žemės – Europos Sąjunga jiems skiria išmokas, kad nedirbtų žemės. Beje, ir visas tas šiuolaikinis menas yra gausiai remiamas ES fondų. O pagal finansavimo proporcijas akivaizdu, kad Lietuvoje postmodernistinis, globalusis menas jau du dešimtmečiai yra valstybinės kultūros politikos prioritetu.

Visą pasaulį apėmęs kultūros naikinimas
361. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , .

Saulius Sondeckis: Ar susiklosčiusi hierarchija yra adekvati kultūros indėliui? Kiek mes turime žmonių jos pačioje viršūnėje? Man pakaktų rankų pirštų jiems suskaičiuoti, o vienam iš jų – Donatui Banioniui – ir šiemet nepaskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija. Šiuo atveju man nesvarbu, kad tėra šešios premijos, man svarbu, kad per 20 metų, kai jos skiriamos, Banioniui neužteko vietos. Kai Virgilijus Noreika negavo jos dukart, savo didžiulei gėdai, buvau to komiteto narys. Po tokių kuriozų prezidentas akimirksniu turėjo išvaikyti tokią komisiją, visus, tarp jų ir mane, nesvarbu, kad mano balsas buvo „už“. Sakys, Arūnas Žebriūnas gavo. Teisingai, ir turėjo gauti, bet kur mes buvome anksčiau, kad tokie mūsų kultūros milžinai savo amžiaus pabaigoje sustatyti į eilę dėl premijos.

Liaukimės tarnauti valstybės tarnautojams
2011-10-21 Tapytojo prof. Giedriaus Kazimierėno prakalba Lietuvos naujienų agentūroje „Elta“.
348. Nuorodos: Santvarka: Mokesčiai: , , , .
: Valdžia nėra ta publika, su kuria reikia kalbėti mandagiai, ypač pataikaujamai.

Prof. Giedrius Kazimierėnas: siūlau keisti bendravimo su valdžia toną. Valdžia nėra ta publika, su kuria reikia kalbėti mandagiai, ypač pataikaujamai — nustokime būti savo tarnų tarnai, rinkimų įrankiai. Antra, reikia užblokuoti valdiškai finansuojamus koncertus, parodas — jie neverti nei mūsų pinigų, nei dėmesio. Tegul valdininkai patys naudoja tą antimeną, kurį remia. Antai Šiuolaikinio meno centre buvo britų dailės paroda — kubinis metras dramblio mėšlo. Štai tegul ir karo tas mėšlo gabalas Seime. Arba muilo likučiai, pavogti iš išvietės — tegul juos ir susidėlioja ant turėklų Seime. Jie mažina finansavimą Valdovų rūmams ir dairosi į Gugenheimą. Gal nebeapsimoka Valdovų rūmų statyti todėl, kad į juos jau sutelktas prokuratūros ir visuomenės dėmesys — jau neišplausi pinigų? Kas turi teisę siūlyti Gugenheimo muziejų, kai mes išgyvename tokį sunkmetį? Kaip galima nesijaudinti, juk tautai gresia didžiulės, milijardinės išlaidos!

Nykstanti Lietuva
Jonas Sabeckas
2011-05-23 Jonas Sabeckas apie prieštautinės valstybės pragaištį.
438. Garso įrašai: Santvarka: Liberalizmas: , , .
: Arba patriotizmas, arba skubiai emigruojam!.

Žmogus pats sau yra niekas, jo vertė ir nuopelnai matosi tik kitų žmonių, šeimos, tautos atžvilgiu. Prieštautinė valstybė neišvengiamai skatina blogį, švaisto ir naikina turtą, griauna gerovę. Turime arba sugrąžinti patriotizmą, arba nešdintis iš tokios valstybės.

Lenkai 1912 metais — demografinis žemėlapis
Ką paneigė teismas
2011-05-13 Europos teisingumo teismas paneigė kaltinimą dėl lietuviškos rašybos.
315. Ištraukos: Santvarka: Kalba: , , , .
: Polonizacijos politiką remia žurnalistai dėl teisės kalbėti neišmanant.

Polonizacijos politikų užduotis išdarkyti ir sugriauti lietuvių kalbą, padaryti nepatogia ir netinkama, išstumti ją iš vartosenos. Bet parsidavėliai tėvynės išdavikai remiasi ir žurnalistų, valstybės tarnautojų, „viešųjų intelektualų“ teise kalbėti, ko neišmano — pareiga kartoti gautą naujienų agentūrų ir kitokią propagandą raštu, nežinant tikrinių daiktavardžių ištarimo, matant tik užrašą. Taigi priežastis ne runkelių tamsumas ir elito apšviestumas, o atvirkščiai — paviršutiniškas visuomenės auklėtojų išsilavinimas. Nemokėti visų pasaulio kalbų nebūtų gėda, jei ne pastangos nuslėpti nemokėjimą ištarti ir užrašyti svetimžodžio lietuviškai, dangstant savo neišmanymą kaltinimu visai tautai, kad jinai prastai moka užsienio kalbas. Todėl aš pasiūliau ištaisytas lietuviškos rašybos taisykles, kurios apgina šventą kalbėtojo teisę nusirašyti ir nemokant ištarti.

Tauta reiškia tyrą grynuolį
2011-02-22 Prof. Romualdo Grigo prakalba lietuvių tautos poetui Justinui atminti.
295. Prakalbos: Santvarka: Švietimas: , , , , .
: Lietuvių kalba yra išskirtinė, tyra ir grįsta prasmėmis.

Justino Marcinkevičiaus asmenybė susijusi su pačia tautos sąvoka. Apmaudu, kad ligšiol neturime lietuvių – sanskrito kalbų žodyno, čia kažkoks nesusipratimas, o gal sąmokslas. Sanskrito kalboje tauta reiškia tyrą grynuolį. Justino poetikoje nėra įmantrių žodžių, vien paprasti, tautiniai, kaimo žmogaus. Ir tie žodžiai suspindėdavo deimantu, įgydavo šventumo. Akademikas Romualdas Grigas Lietuvos mokslų akademijoje 2011 vasario 22 dieną, palaidojus lietuvių tautos poetą akademiką Justiną Marcinkevičių.

Griovimas kūrybos vardu
2010-11-23 Prof. Aloyzo Stasiulevičiaus prakalba Lietuvos mokslų akademijoje.
286. Vaizdo įrašai: Paveldas: Dailė: , .
: Dailėje mažėja meno ir tautiškumo, plinta nepadorumas ir griovimas.

Prieš karą Lietuvos menas buvo pasaulyje garsus, nors modernus, bet buvo tautiškas. Šiuo metu įsigali fluxus idėja — tautiškumo niekinimas, logikos, darnos ir grožio niokojimas, turto griovimas. Pasibaigė laikai, kai inteligentas buvo ant kranto. Dabar laive, neaiški kryptis, neaišku, kas už vairo. Kai laivas skęsta, nebereikia partijų, reikia gelbėti skęstantį laivą — Aloyzas Stasiulevičius.

Evaldas Purlys Sapieginėje
Karališkas Sapiegų dvaras
309. Įvykiai: Paveldas: Dailė: , , , .

Sapiegų rūmų ir parko Vilniaus Antakalnyje atstatymo projekto vadovas, Lietuvos nusipelnęs architektas Evaldas Purlys — atidus dailidė ir geras istorijos žinovas — 2010 rugsėjo 26 dieną 13 valandą pakvietė besidominčius žmones pristatyti savo projekto, mielai papasakojo apie dvaro kilmę, istorines aplinkybes (Kazimieras Sapiega rengėsi tapti Abiejų tautų respublikos karaliumi Kazimieru IV), sumanymą, parko išplanavimą, rūmų architektūrą, jų raidą, likimą ir atstatymo galimybes (daugelį svarbiausių dalykų pavyko ištirti, sužinoti). Brėžiniai iš Heritage.lt, o nuotraukų autorius Vladas Palubinskas.

Kalbos pamokėlė areštinėje
2010-07-02 Humoreska apie nejuokingą lietuvių kalbos ateitį.
298. Pamokos: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Lietuvių fonetinės rašybos pranašumo atsisakymas griauna kalbą.

Trumpa nurašinėtojų „originaliosios” rašybos atmintinė — mokykitės, pareigūnai. Ir nesišaipykite, rimti laukia mokslai. Kaip tai atrodo moderniai suprastėjusiose kalbose — geras Al Kabailos pavyzdys iš Australijos ir lenkiško kinofilmo „Jak rozpętałem drugą wojnę światową“ ištrauka.

Dar vienas smūgis lietuvių kalbai
2010-06-02 Apie Lietuvos vyriausybės politiką naikinti tautiškumą, stumti lietuvybę iš vartosenos.
239. Nuorodos: Santvarka: Kalba: , , , , , , , , .

Vladas Palubinskas: Artėja metas, kai skirtingų tautų žmonės tarpusavy susišnekės kiekvienas sava kalba — internetu, išaugus ryšio pralaidumui ir sparčiai tobulėjant balso atpažinimo, jo sintezės ir sakinių automatinio vertimo programoms. Tačiau tarp jų nebus lietuvių kalbos — Europos sąjungos tam skirtus 39,5 milijonus litų Lietuvos vyriausybė perkėlė kitiems reikalams.

Lietuvybės draudimo šventė
2010-05-08 Gitanos Gugevičiūtės prakalba per „Lietuvos radiją“ lietuviškos spaudos metinių proga.
227. Garso įrašai: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Gitana Gugevičiūtė: Lietuva grįžta į spaudos draudimo metus.

Gitana Gugevičiūtė: Gegužės 7-oji — spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Veržiasi vulkanai banalybės pelenų apie išsaugotą kultūrinę ir tautinę tapatybę, laimę rašyti, skaityti, kalbėti ir mąstyti lietuviškai, džiaugsmą šildytis bendrame tautą vienijančiame (deja, jos negausinančiame) kalbos patale. Džiaugiamasi gausia periodinės spaudos pasiūla, filosofuojama apie spaudos sąžiningumą kaip valstybės demokratijos pamatą ir dar apie daug ką džiūgaujama. Deja, su tikrove, kasdienybės ritmu bei nuotaika šventė turi mažai ką bendro, labiau primena puotą maro metu. Lietuva kelia taurę už laisvę rašyti ir kalbėti, nors grįžta į spaudos draudimo metus, kai lietuviška knyga buvo stebuklas. Prisipažinsiu, buvau optimistė, tikinti, kad krizė ir mokesčių reforma kai ką išspręs į gera: sumažės leidyklų, sumažės šlamšto, o likusieji leidiniai ir juos leidžiantys organai tarpusavy varžysis kokybe. Gėdingai kliedėjau ir klydau.

Lenkiška rašyba bus oficiali ir Lietuvoje
2010-01-11 Vyriausybė paskelbė dar vieną nelietuviškos rašybos įstatymą.
195. Pastabos: Santvarka: Kalba: , , , , , , .
: Lietuvių kalba trukdo vyriausybei ir vyr. broliui.

2010-01-11 vyriausybė paskelbė įstatymo projektą net oficialiuose Lietuvos valstybės dokumentuose rašyti nelietuviškai. Grįsdama žmogaus ir tautinių mažumų teisėmis — bet nei visų tautų unikodo rašmenimis, nei fonetine rašyba, nei bendrine esperanto kalba, nei tarptautine lotyniška transkripcija, nei nelotyniškais rašmenimis, tad iš esmės tik lenkiškai, vietos „autonomininkų“ ir kaimyninės valstybės, „strateginės partnerės“ motinišku reikalavimu.

„Algis Greitai“ rems VLKK politiką kalbajobų portale ctv.lt
2009-05-25 Kalbajobas Greitai atskleidė savo veiklos ctv.lt uždavinius.
176. Nuorodos: Santvarka: Švietimas: , , , , , , .
: Padorūs kalbininkai yra dogmatikų talibanas, o su talibanu nesiderama, jis naikinamas.

Algirdas Ramanauskas, save vadinantis „Algiu Greitai“, paskelbė žurnalistams savo veiklos ctv.lt uždavinius: „Kalbajobai, naujieji mūsų personažai, yra ta vidurinioji ir žemesnioji kalbininkų grandis, kuri ir yra самые главные дураки. Čia labai svarbu pabrėžti, kad tokiais nelaikau tokių šviesių žmonių kaip Irena Smetonienė, Donatas Smalinskas ir Antanas Smetona — žmonių, kuriems tenka atlaikyti didžiulį ortodoksinio sparno spaudimą. Prisiminkime kad ir neseną -ienės bylą, kai šviesuomenė tėškė talibaniško mėšlo XXI amžiaus Lietuvai.“ „Kalbajobai man yra Talibanas, o su Talibanu nesiderama; jis naikinamas. Kalbajobai yra tie dogmatikai, kurie, nors tu juos šaudyk, nesuvokia, kad ne jiems spręsti, kaip turi vystytis mūsų kalba“.

VLKK diktanto plakatas
Lietuvių kalbos mušeikos
2009-01-03 Nacionalinio diktanto agitacinis plakatas.
174. Paveikslai: Santvarka: Švietimas: , , , .
: Valstybinės įstaigos išniekina tautines vertybes.

„Atgimimas“, Nacionalinis radijas ir televizija, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Pedagogų profesinės raidos centras, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos paštas, Savivaldybių asociacija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija vėl šaukia į mūšį. Muštynėms išsikėlę apdraskytą Afrikos spalvų ir juodą piratų vėliavą su kaukole bei sukryžiuotais žastikauliais. Rėkdami „Nacionalionis diktantas! Prieš barbarizmus, asimiliaciją, žargoną“ — patys vien svetimžodžiais. Apipešiotame ir dėmėtame plakate, apšepusiu ir išterliotu veidu. Kažkodėl dar ne negro, būtų visai nacional­polit­korektiška. Net oficialus VLKK kvietimas priterštas kalbos ir rašybos klaidų.

Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
2007-11-05 Vinco Urbučio knygos „Lietuvių kalbos išdavystė“ sutiktuvės.
180. Prakalbos: Paveldas: Kalba: , , , , .
: Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.

Gimtoji kalba tapo Kalbos komisijos politikų įkaite. Lietuvių kalbai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.

Juozas Zykus
Kūrėjo tiesa
2001-08-27 Savininkiška teisingumo, gėrio ir pažangos samprata.
116. Prakalbos: Santvarka: Teisėsauga: , , , , , , .
: Žmonijos istorija yra nuolatinė kūrėjų ir griovėjų kova.

Kūrėjų ir vartotojų pilietinės nuostatos demokratinėje santvarkoje labai skiriasi. Kūrėjas labiausiai pasikliauja savimi. Ėmėjai kliaujasi svetimas gėrybes skirstančia valdžia. Kūrybingas davėjas yra taikus. Bedvasiai ėmėjai yra aršūs. Kūrėjas dažniausiai būna individualistas. Agresyvūs svetimo turto dalintojai lengvai spiečiasi į būrius ir minias. Ėmėjai aršiai kovoja su kūrėjais, kad šie jiems atiduotų kuo daugiau. Kūrėjas kovoja ne su žmonėmis, o su žmogiškomis ydomis — pirmiausia savo paties ydomis. Kūrėjas stoja už lygias teises visiems veikti savarankiškai, už veikos padarinius atsakant savo turtu ir garbe. Ėmėjai griebiasi tikrinti, apskaičiuoti ir pažaboti veikiančių kūrėjų, mūru stoja tik už teisę visiems po lygiai suvartoti, savo atsakomybę perkeliant valstybiniam socialiniam draudimui. Kūrėjas susitaiko su valdžia, kuri gerbia kūrybą ir gina nuosavybę. Ėmėjai trokšta valdžios, kuri juos gintų, šelptų ir gerbtų.

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?