ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Pamokos » » » 491 nr.
Vladas Palubinskas Dar neatsakytas Pontijaus Piloto klausimas „kas yra tiesa“:
Absoliučios ir objektyvios tiesos laikymas viena sąvoka yra klaida —
, 2016-04-18.

3. Tiesa

Jėzaus Kristaus neatsakytas Pontijaus Piloto klausimas „O kas yra tiesa?“

Esminės ydos, neišsprendžiamos klaidos dažniausiai kyla jau pradinėse sąvokose: suteikiant žodžiams nepatikrintas, netikslias, neaiškias, kelia­prasmes, prieštaringas sampratas — laikant jas visiems įprastomis ir savaime aiškiomis.

Tarp tokių suveltų, dažnai klaidingai vartojamų sąvokų yra ir pats mokslas, tiesa, tikėjimas, įrodymas. Pradėkime tiesa.

Žmogus ne Dievas, negali pažinti visos tiesos. Juolab suvokti jos tiesiogiai. Nujausti gali (nuojauta atrodo vadovaujasi visi gyviai), bet negali būti savaime tikras išvados teisingumu. Žmonių nuomonės ir įsitikinimai kartais labai skiriasi.

Būtent tai yra demokratinės politikos ir dabartinės mūsų santvarkos teorinis pamatas. Jei galima išsiaiškinti nešališkai, patikrinti objektyviai, tai kam tos partijos, agitacijos, rinkimai? Nors prieš balsuojant galima tiesą įrodyti, bet balso teisė su moksliniu įrodymu vis tiek niekaip nesusieta.

Liberalioje socializmo doktrinoje išvis vienos tiesos nėra: tikrovė yra subjektyvi, kiekvieno požiūriu (ir interesais) vis kitokia. Todėl tarnų karjeros sėkmę visuotinėje demokratijoje lemia ne išmanymas ir samprotavimas, o pataikavimo gražbylystė. Vadovais tampa ne pramonės meistrai ir mokslo išminčiai, o cigoniškų užkalbėjimų įtikinėtojai, interesų derinimo menininkai, įvaizdžio reklamos artistai.

Kur čia klaida? Klystkelio pradžia, kvailos santvarkos sąlyga, gėdingos gyvensenos priežastis yra neatidaus, nešvaraus mūsų samprotavimo yda.

Klaidos kyla, suplakus į vieną sąvoką objektyvią ir absoliučią tiesą.

Taip, žmogus nėra pajėgus suvokti visos (absoliučios) tiesos tiesiogiai — bet tai nereiškia, kad jis negali pažinti tikrovės savo patirties ribose. Pažinti nešališkai (objektyviai): žmogus turi būdų patikrinti ir įrodyti — įsitikinti, kad reiškinys yra ir priežastinis dėsningumas veikia iš tikrųjų, nepriklausomai nuo jo ir kitų žmonių sąmonės. Ne kiekvienas gamtos ir visuomenės reiškinys jau yra moksliškai perprastas, bet visus tikrovės reiškinius savo patirties ribose žmogus gali tyrinėti ir suvokti objektyviai.

Vladas Palubinskas

◀ 2. Painiava 4. Prielaida ▶

Geometriniai tautos raštai vitražo dailininkės Audronės Mickutės paveiksle „Laimės šulinėlis“:

Audronė Mickutė: „Laimės šulinėlis“
Santrauka:

Esminės ydos, neišsprendžiamos klaidos dažniausiai kyla jau pradinėse sąvokose: suteikiant žodžiams nepatikrintas, netikslias, neaiškias, keliaprasmes, prieštaringas sampratas — laikant jas savaime aiškiomis. Žmogus ne Dievas, negali pažinti visos tiesos. Juolab suvokti jos tiesiogiai. Nujausti gali, bet negali būti tikras išvados teisingumu. Būtent tai yra demokratinės politikos ir dabartinės mūsų santvarkos teorinis pamatas. Šio klystkelio pradžia, kvailos santvarkos sąlyga, gėdingos gyvensenos priežastis yra mūsų samprotavimo yda: objektyvios ir absoliučios tiesos suplakimas į vieną sąvoką.

Teiginys:
Absoliučios ir objektyvios tiesos laikymas viena sąvoka yra klaida.
Sritis:
: .
Raktažodžiai:
, , , .
Pirminis šaltinis:
http://on.lt/tiesa
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2016-04-18.

galas

Mokslinės tikybos elementorius

Kur aiški riba tarp įrodyto ir ne, tarp tikimo ir tikro?

Pažinimo mokslinių pradmenų vadovėlis

  1. Metodika — mokslinis pažinimo metodas
  2. Painiava — mokslo sąvokos maišymas
  3. Tiesa — dar neatsakytas Piloto klausimas
  4. Prielaida — išvadai būtinos atskleisti sąlygos
  5. Tikėjimas kaip mokslinė sąvoka ir net sąlyga
  6. Įrodymas ir ko neturime pripažinti įrodytu
  7. Reikalavimai — būtini mokslo požymiai
  8. Mokslas — apibrėžtis tiksliu aiškiu sakiniu

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?