‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Vaizdo įrašai » Santvarka » Tolerancija » 386 nr.
Katažynos Andriuškevič prakalba sutarties 90-mečio minėjime.
, 2010-10-15.

Lenkijos išdavystė prieš 90 metų ir dabar

Aš gyvenu Rytų Lietuvoje, jau esu pripratusi, kad čia žmonės kalba ne tik lietuvių kalba, bet ir lenkų, rusų kalbomis ir tuteišių kalba (sumaišytos keturios kalbos: rusų, lenkų, gudų ir lietuvių), kad čia daug kitų tautybių žmonių. Rytų Lietuva – etniškai mišrus regionas rytinėje Lietuvos dalyje, susidaręs XVII-XX a. suslavėjus ištisai lietuviškoms teritorijoms. Rytų Lietuvos suslavėjimas XX amžiuje turėjo didelę įtaką Rytų Lietuvos sienų raidai, tarpukariu lėmė Vilniaus krašto okupaciją, o kartu ir priešiškus Lietuvos ir Lenkijos santykius. Rytų Lietuva XX amžiuje buvo polonizuojama. Pradėtas ten gyvenusių lietuvių, rusų, žydų diskriminavimas ir teroras. Ne lenkiška kalba ir kultūra buvo niekinama, trukdoma jai vystytis. Dėl to net ir pasitraukus lenkams Rytų Lietuvoje tebevyrauja lenkiška kalba ir kultūra. Rašydama šį rašinį pabandysiu išsiaiškinti Lenkijos okupacijos pasekmes Rytų Lietuvai, kodėl šis regionas taip skiriasi nuo kitų Lietuvos regionų. Ir išsakysiu savo nuomonę šiuo klausimu.

Mano manymu, Lenkija negražiai pasielgė okupavusi Rytų Lietuvos teritoriją. Analogiškai ir Lenkija, kaip artima valstybė Lietuvai, turėjo padėti Lietuvai, o ne okupuoti Vilnių ir Vilniaus kraštą. Šitą okupavimą galima pavadinti išdavyste, išdavystė ne tik Lietuvai, bet ir išdavystė Lenkijos vertybėms, Lenkijos tradicijoms.. Iš tikrųjų netgi gėdinga, kai tu išduodi savo draugus. Labai negarbinga užpulti ilgaamžę sąjungininkę ir jėga pasiglemžti jos sostinę.

Nors praėjo daugiau nei 70 metų, kai ilgaamžė istorinė Lietuvos sostinė Vilnius ir ketvirtadalis Vilniaus krašto po 20 metų Lenkijos okupacijos teisėtai ir džiaugsmingai grįžo Lietuvai, bet okupacijos laikų prisiminimai ir padariniai neišblėso iki šiolei. Net ir šiandien daug žmonių nekalba valstybine kalba, pavardės yra sulenkintos. Kas mane labiausiai nustebino, netgi sukrėtė – tai, kad kai kuriuose miesteliuose gatvių pavadinimai rašomi lenkų kalba ir lietuvių kalba. Mokslininkai, remdamiesi tyrimais pabrėžė, kad lenkų kalbos plitimas Rytų Lietuvoje nebuvo susijęs su lenkų kėlimusi į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Mokslininkų teigimu, dauguma sulenkintų žmonių yra tikri lietuviai.

Per du dešimtmečius Lenkija nuskurdino ir nutautino etnines lietuvių žemes. Vienas iš padarinių – kultūros sužlugdymas. Mano nuomone, lietuvių kultūra labai nukentėjo Rytų Lietuvoje. Čia prigijo lenkų kultūra ir gana sėkmingai ji gyvuoja ir šiais laikais. Švenčiamos lenkiškos šventės, pavyzdžiui: lenkų mokyklose švenčiama Lenkijos nepriklausomybės diena. Aš manau, kad tai yra labai keista, ir apie kokį Lenkijos okupacijos padarinių naikinimą galime kalbėti, jeigu Lietuvoje švenčiame Lenkijos valstybės šventes. Per šventes, kaip: Derliaus šventė, Užgavėnės ir t. t., dainuojama lenkų kalba ir dėvimi lenkų tautiniai drabužiai. Rytų Lietuvoje yra daug lenkų tradicijų, papročių, kurie yra saugomi ir puoselėjami. Sulenkinti žmonės neteko tūkstantmečius kurtos gyvenimo sanklodos, turtingos tautosakos ir kitų dvasinių vertybių, kurias stengtasi bent gelbėti nuo visiško pražuvimo.

Tiesą sakant, sunku sugalvoti, kaip aš galiu prisidėti naikinant Lenkijos okupacijos padarinius Rytų Lietuvoje. Iš vienos pusės, aš viena nelabai galiu ką pakeisti, o iš kitos pusės netgi mažas akmenėlis gali pakeisti upės tėkmę. Aš galiu puoselėti lietuvių kultūrą, galiu laikytis lietuvių tradicijų, papročių; kalbėti su draugais arba šeimoje lietuvių kalba; domėtis Lietuvos istorija ne tik per istorijos pamokas, bet ir laisvalaikiu. Bet svarbiausia, turi prisidėti valdžia. Šiandien gyvenantys Rytų Lietuvoje lietuviai dėl mūsų valdžios aplaidumo jaučiasi lyg vėl gyventų okupacijoje. O tai mus veda prie savotiškos tautiškumo erozijos, kurią išnaikinti bus labai sunku. Lietuviai neturi tokių gerų sąlygų mokymuisi, kokios sudaromos kitataučiams, o ir lietuvių kalba neturi reikiamo valstybinei kalbai statuso. Reikalingas mūsų valdžios, visuomenės didesnis aktyvumas, kad ilgamečių okupacijų padariniai etninėse lietuvių žemėse būtų naikinami ir lietuviai nesijaustų skriaudžiami.

Katažyna Andriuškevič

2010 spalio 15 d. Vilniaus rotušėje, minint Suvalkų sutarties 90-metį.
Vytauto Visocko fotoreportažas Slaptai.lt.

Santrauka:

Lenkija, sulaužiusi Suvalkų sutartį ir okupavusi Vidurio Lietuvą, gėdingai išdavė savo ilgaamžę sąjungininkę, draugišką tautą. Ne lenkiška kalba ir kultūra buvo niekinama, pradėtas ten gyvenusių lietuvių diskriminavimas ir teroras. Dabartiniai „lenkai“ ir „tuteišiai“ — tai ne į LDK atsikėlusių lenkų palikuonys, o tik nutautinti tikri lietuviai. Sulenkinti žmonės neteko tūkstantmečius kurtos gyvenimo sanklodos, turtingos tautosakos ir kitų dvasinių vertybių.

Teiginys:
Vilniaus kraštas sulenkintas tik Lenkijos okupacijos metu.
Sritis:
Santvarka: Tolerancija.
Raktažodžiai:
, , , .
Asmenvardžiai:
Artūras Andriušaitis, Katažyna Andriuškevič, Vytautas Visockas.
Šaltinis:
http://www.slaptai.lt/politines-intrigos/3613-mergaite-is-salcininku-gedina-valdzia.html.
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Įrašą įdėjo:
, 2010-10-15.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?