Tautos referendumas — birželio 29-ąją

2014 metų birželio 29 dieną įvyks referendumas išreikšti tautos valiai ir tramdyti politikams, kurie jau atvirai išduoda savo tėvynę Lietuvą, įžūliai nepaisydami daugumos žmonių nuomonės, niekindami doros papročius ir protėvių atminimą, griaudami paskutinius lietuvių valstybės pamatus.

Šis referendumas bus pirmasis, sušauktas ne politikų, o pačios tautos, surinkus savanoriams net trečdalį milijono balso teisę turinčių rinkėjų parašų, politikams visaip trukdant ir tyčiojantis. Deja, rengėjai įsileido opozicijos politikus organizuoti, agituoti, netgi rinkėjų registravimą ir balsų skaičiavimą patikėjo tai pačiai Seimo rinkimų komisijai (VRK), tad tikėtis sėkmės nebėra pagrindo.

VRK savo išaiškinimu neleido už kiekvieną referendumo klausimą balsuoti paskirai — tik už visus arba prieš visus keturis:

1. Sumažinti referendumui surengti reikiamų parašų skaičių iki vieno šimto tūkstančių. Emigravus pusei tautos, ir tiek yra daug. Politikų bauginimas, neva 100000 surinks lenkai ir taip užvaldys Lietuvą ar bent atplėš Vilnių tėra veidmainiškas tautinės nesantaikos kurstymas, nes 100000 užtektų tik sušaukti referendumui, o ką nors juo nutarti reikia dešimtkart daugiau balsų. Politikai patys kiek įmanydami, laužydami priesaiką ir konstituciją, lenkina lietuvių rašybą, vietovardžius, suslavė­jusius lietuvius (gudus) teisiškai pervadino lenkais ir prievarta ugdo jų vaikus lenkiškai, naikina lietuviškas mokyklas, tarnauja imperinei Lenkijos politikai.
2. Referendumu priimtus sprendimus keisti tik referendumu. Nes politikai jau visai išdarkė tautos referendumu patvirtintą Lietuvos konstituciją, esminius jos straipsnius pavertė priešingais buvusiems, paskelbė konstituciją netaikytiną tiesiogiai teisinėje praktikoje, žemesne už viešai nenagrinėtas politikų tarptautines sutartis.
3. Atstatyti Lietuvos piliečių nuosavybės teisę žemei, miškams ir vidaus vandenims. Nes per konstitucijos „taisymus“ išvis nebeliko žemės kaip Lietuvos piliečių nuosavybės ir lietuvių valstybės teritorijos. Žmogaus laisvei ir Europos sąjungos sutartyje įrašytam kapitalo judėjimui tautos teisė į savo valstybę neprieštarauja. Kapitalui tvarkyti, gausinti ir juo keistis, pajamoms išgauti ir naudotis žemės nuosavybės nereikia, užtenka nuomos, visokiais jos pavidalais. Nes žemė nėra judanti: ji nevažinėja, neplaukioja, neskraido. Žemė nėra ir konvejeriu gaminama medžiaga nuolatiniam pardavinėjimui, žemė nėra prekė. Prekė nėra tėvynė, tėviškė neparduodama. Tėviškę pardavęs būtum klajoklis, bet klajokliai tėvynės neturi. Lietuviai nėra klajoklių tauta. Protėviai krauju apgynė tėvynę, išsaugojo šį žemės lopinėlį vieninteliams mūsų tautos namams, Lietuvos valstybei. O ne, išpardavus žemę, tarnauti nevietiniams jos savininkams arba ištirpti užsieniuose.
4. Gamtos išteklius pramoniniu būdu naudoti tik po privalomojo referendumo. Politikai jau gąsdina, kad, įsiteisėjus tokiam sakiniui konsti­tucijoje, išsikasti šuliniui arba pažvyruoti keliui teks šaukti visuotinį referendumą, o dabar tam užtenka „savivaldybės“ (vietinės valdžios) nutarimo (beje, dabar nuosavus šulinius, kaip ir nepriklausomą energetiką, politikai visokiais būdais draudžia). Tačiau žodis „pramoniniu“ būdu juk aiškiai reiškia nuolatinį iškasenų ir kitų gamtos išteklių išgavimą parduoti, išvežti, eksportuoti masiškai ir nuolat, o ne šeiminin­kišką jų panaudojimą šeimos bei vietos bendruomenių reikmėms.

Balsuoti galima bet kurioje rinkimų apylinkėje (išskyrus žmones, registruotus prie savivaldybės — jiems tik ten). Balsuojant rinkėjo kortelė nėra būtina, bet reikia turėti asmens dokumentą. Galima ir pačiam atsispausdinti rinkėjo kortelę iš interneto — bus paprasčiau ir greičiau balsuoti. Daugiau žinių VRK.lt, Zemesvardu.lt, Referendumailietuvos.info ir kitur.

Vladas Palubinskas

Vitražo dailininkės Audronės Mickutės paveikslas „Šauklys“: