Lietuvių mokslo draugijos atkūrimo pirmoji ataskaitinė sueiga:Mokas
Nusipelniusių šviesuolių mokslinis teismas — demokratinio balsavimo atvirkštybė
2016 metų vasario 11 dieną Lietuvos mokslininkų sąjungoje subūrėme darbo grupę neišspręstiems kultūros kilmės, jos griovimo ir teisingos santvarkos klausimams išrišti. Matydami pavojų tautos, visos Vakarų civilizacijos likimui ir pasyvų mokslininkų plaukimą pasroviui, ryžomės pamėginti patys. Mėginsime patikrinti istorijos (pirmiausia teisės, ūkio istorijos, kultūros raidos) mokslo metodiką, pamatinių aksiomų pagrįstumą ir alternatyvias prielaidas.
Nes aiškumo vis labiau trūksta: tikrovė maišoma su propagandiniu optimizmu, atžangà vis dažniau vadinama pãžanga, politiniai prietarai — mokslu. Sunaikinus šeimos ūkius, pramonę, griovimas jau pasiekė ir universitetus. Mokslo taryba, perėmusi Mokslų akademijos galias, vis atviriau vykdo chunveibinišką kultūrinę revoliuciją. Netrukus apvers pačią mokslo sampratą, nuvertins proto reikšmę, nebeliks objektyvios tiesos, žmonės neturės kur kreiptis išrišimo, nešališko įvertinimo, išmintingo paaiškinimo. Mokslo taryba nėra mokslo taryba, nėra tautai nusipelniusių ir jos pasitikėjimą turinčių išminčių teismas. Turėtume tam ruoštis, kol ne vėlu — pasirūpinti nepolitine nepelno taryba, kuri veiktų kaip teismas, remdamasi vien moksliniais įrodymais.
Vaisingam ir našiam darbui pasirinkome ne forumą su demokratiniu balsavimu, o mokslinio teismo pavidalą, panašiai, kaip ginant disertaciją. Pirmiausia išklausome ir paeiliui patikriname svarbiausias hipotezes, kurių autoriai jau pasiruošę jas pagrįsti ir apginti. Todėl teoriją pristatinėja ir jos pagrindimo parodymus teikia vienas žmogus, asmenine atsakomybe. Baigę vieną, išklausome kito. Veiksmingiausios būtų mokslinės lažybos, jeigu rastume užsakovų.
Susirinkome ne pritarti ir liaupsinti vieni kitų, o tikrinti ir oponuoti. Svarstymo užduotis nėra išgauti pripažinimą, o tik pereiti kuo griežtesnę kritiką, nagrinėjant visapusiškai ir nuosekliai be triukšmo, ramioje dalykinėje aplinkoje. Kasdienis svarstymas vyksta nuotoliniu būdu — internetinio pašto aplinkraščiu ir uždarame WWW serveryje. Taip sutelkiame pasaulio lietuvių ir kitų baltistų pajėgas.
Po dviejų metų nuotolinio darbo, artėjant mokslininkų suvažiavimui, nutarėme atsiskaityti tautai, ką pavyko nuveikti ir ko ne, pripažinti trūkumų ir nesėkmių, išklausyti klausimų, kritikos, vertinimų ir pasiūlymų, pasitarti gyvai Mokslininkų sąjungos menėje Vilniuje 2018-08-22.
„Moko“ ataskaitinės sueigos 2018-08-22 vaizdai Jono Jasaičio nuotraukose
Kol kas „Moko“ veiklą vertinu nepatenkinamai — trūksta kritikos. Gal padėties rimtumo, atsakomybės tautai, palikuonių ateičiai suvokimo. Nepatenkinamai vertinu, lygindamas su tuo, ko reikia, ką pajėgtume, kas sumanyta. Nors lyginant, ką tuo klausimu veikia (neveikia) kiti, tai turime kuo ir pasigirti.
1. Patikrinome mokslo pamatus, išsiaiškinome ir susitarėme dėl pradinių sąvokų: kas yra ir kas nėra mokslas, tikėjimas, tiesa, prielaida, įrodymas ir galbūt pirmą kartą istorijoje užrašėme tikslų mokslo apibrėžimą vienu aiškiu sakiniu. Tai buvo būtina tolesnių mūsų darbų, narystės ir mokslinio teismo sąlyga. Padirbėjome darniai ir vaisingai, baigėme tikrai sėkmingai.
2. Kalbotyros žygį irgi pradėjome vaisingai, bet nagrinėjimą sustabdžiau dėl per silpnos kritikos. Vis tiek atsiskaityti reikia, nuveikta juk jau labai daug: apžvelgėme istorinės kalbotyros padėtį, mokslinio metodo taikymo diachroninėje bei sintetinėje lingvistikoje ydas ir klystkelius, paneigėme priimtą istorijos naratyvą, savaiminės pažangos paradigmą, „indoeuropiečių“ kilmės konceptą. Po to patikrinome neseniai iki galo mano ištirto niaurojimo naikos padarinius ir išnarpliojome patį painiausią dvigubos nosinės priesagos -įįg- raidos dėsnį. Atskleidusį keliasdešimt asmenvardžių, vietovardžių, garbės žodžių kilmę ir buvusią bendrinę reikšmę: aisčiai, ambronys, jotvingiai, kuršiai, neurai, sėliai, vikingai; Aistmarės, Kuršių marios; Būtingė, Dangė, Mingė, Narevas, Narva, Nedzingė, Neringa, Nida, Palanga; Sigitas, Sigizmundas, Zigmantas, Zinkevičius ir kt.
3. Sustabdęs kalbotyros žygį, estafetę perdaviau Vytautui Navaičiui, kuris mokslo teismui išdrįso pristatyti ruošiamą monografiją artėjančiam Litvos 1010-mečiui. Tiksliau tik pirmąją knygos dalį — istoriografijos kritiką. Atskleisdamas tautos ir genties sąvokų tyčinį painiojimą, valstybingumo ir tautos kultūros neigimą prieš krikštą. Autorius padėkojo už kritikų patikslinimus, pastebėtas klaidas ir neaiškumus — po tokio griežto teismo galima tikėtis recenzijų ir sėkmės moksliniuose žurnaluose, kituose dalykiniuose leidiniuose, akademinės bendruomenės ir politikų pripažinimo.
4. Tautos praeities apžvalgą nuo pirmojo istoriko Herodoto (V a. pr. Kr.) iki Lietuvos krikšto pratęsė neseniai knygą „Lietuvių tautos kilmė“ išleidęs Rimantas Matulis, parodęs gausius mūsų tautovardžio liudijimus nuo seniausių žinomų laikų.
Beveik visos trukmės 98’ Ryšardo Maciejkianiecio vaizdo įrašas iš Pogon.lt
Be kelių kitų „Moko“ narių, pasisakė ir svečiai: Edvinas Giedrimas, Gediminas Vaišvila, Henrikas Kulvinskas, Aldas Mačiulis, Ryšardas Maciejkianiecis, veiklos ataskaitą priėmė ir ruoštis mokslininkų suvažiavimui bei J. P. Aleksos konferencijai paragino buveinės šeimininkas — Lietuvos mokslininkų sąjungos pirmininkas prof. Jonas Jasaitis.
Vitražo dailininkės Audronės Mickutės 2014 m. paveikslas „Ąžuolas“:
