Dar vienas smūgis lietuvių kalbai

Skaitmeniniams projektams nurėžta ES parama

Dvikalbių žodynų internete, skaitmeninių archyvų, vertimo mašinų, balso atpažinimo programų, kuriose būtų vartojama lietuvių kalba, teks dar ilgokai palūkėti. Tam skirtą Europos Sąjungos paramą Vyriausybė nutarė skirti kitiems tikslams.

Lietuvių kalbos plėtrai informacinėje visuomenėje skirta 39,5 mln. litų ES parama perkelta į kitas programas.

Valstybinės kalbos puoselėtojai ir informacinių technologijų kūrėjai rėžė: Vyriausybė užkerta kelią lietuvių kalbos plėtrai internete.

Pasigedo praktinės naudos

„Tai – skandalinga situacija. Aš negaliu patikėti, kad tokį sprendimą priėmė mūsų Vyriausybė, kuri skelbia remianti kalbos puoselėjimą.

Valdžia kerta esminę šaką“, – neslėpė pasipiktinimo Lietuvių kalbos instituto direktorė Jolanta Zabarskaitė.

Vyriausybės atstovai sako iš lietuvių kalbos puoselėjimo informacinėse technologijose pasigedę praktinės naudos.

„Paramos iš lietuvių kalbos puoselėtojų niekas neatims. Tačiau projektai turi būti ne teoriniai pasvarstymai, o pritaikyti vartotojams. Turi būti sukurti konkretūs produktai, iš kurių visiems būtų naudos“, – teigė Vyriausybės vicekancleris Giedrius Kazakevičius.

J.Zabarskaitės manymu, visi projektai, kurie galėjo būti finansuojami ES lėšomis, būtų buvę pritaikyti vartotojams. Tai – elektroniniai žodynai, vertimo mašinos, kalbos atpažinimo programos.

Plėtra nukelta į ateitį

Tokius produktus kuriančios bendrovės „Tilde IT“ direktorius Vaclovas Pranskūnas teigė, kad dėl Vyriausybės sprendimo labiausiai nukentės mokslo įstaigos.

„Tam, kad būtų sukurtas konkretus produktas, universitetų mokslininkai turi sukurti pagrindą. Be ES paramos jie to negalės padaryti“, – įsitikinęs V.Pranskūnas.

Jo manymu, lėčiau bus diegiama ir lietuvių kalba interneto projektuose, lėčiau bus perkeliama valstybinių įstaigų informacija į internetą.

„Pavyzdžiui, elektroninio vertimo programomis galėtų naudotis tiek valstybinės įstaigos, tiek verslo įmonės, tiek eiliniai žmonės. Tačiau dėl šio sprendimo viskas nusikėlė kokius penkerius metus į priekį“, – mano „Tilde IT“ direktorius.

Nauji produktai galėtų padėti versti į lietuvių kalbą Europos Komisijos dokumentus.

„Yra kuriama balso atpažinimo programa lietuvių kalba. Kol kas sistema atpažįsta atskirus žodžius. ES paramos lėšomis būtų tobulinamas projektas, kad sistema atpažintų ištisus sakinius“, – sakė V.Pranskūnas.

Reikia naujų žodynų

„Mes labai daug tikėjomės iš paramos. Tai susiję ne vien su kalbos puoselėjimu internete, bet ir socialiniais, netgi politiniais dalykais. Pavyzdžiui, mes neturime elektroninių lietuvių-baltarusių, lenkų, vokiečių kalbų žodynų.

Už ES paramą kuriamos programos puoselėtų kalbą ir tarp mūsų emigrantų. Internete jie galėtų išversti norimus tekstus“, – vardino privalumus J.Zabarskaitė.

Elektroninių archyvų kūrimui taip pat iškilo pavojus.

„Kai pas mus atvyksta Oksfordo žodynų rengėjai ir paklausia, kurioje šalyje laikome skaitmeninį archyvą, neturime ką pasakyti. Mūsų kartotekos – popierinės, laikomos rūsyje“, – sakė Lietuvių kalbos instituto vadovė.

Valdžia pasigedo skaidrumo

Vyriausybės vicekancleris G.Kazakevičius užsimena, kad produktų kūrimui trūko skaidrumo.

„Kaip viskas buvo iki šiol? Programa suplanuota, o pinigai idėjiškai jau paskirstyti. Visi jau įsivaizdavo, kam ir kiek atiteks iš šios paramos. Mums kėlė klausimų šios paramos panaudojimas, norime jį paversti skaidresniu“, – sakė G.Kazakevičius.

Pasak jo, parama niekur nedingsta. Žadėti 39,5 mln. litų metami į bendrą 100 mln. litų aruodą, skirtą paslaugoms perkelti į elektroninę erdvę.

Vicekancleris jau kreipėsi į Informacinės visuomenės plėtros komitetą (IVPK) prie Vyriausybės su reikalavimu ieškoti galimybių, kad būtų suteikta nauja parama.

„Lietuvių kalbos puoselėjimas bus tik viena iš paramos sričių. Projektai turi kurti elektronines paslaugas. Kaip projektuose turės atsispindėti lietuvių kalbos plėtra, dar neapsispręsta“, – teigė IVPK struktūrinių fondų administravimo skyriaus vedėja Ieva Žilionienė.

Žodynai ir literatūra – į internetą

• Pasaulyje populiariausi žodynai, techninė literatūra sparčiai keliama į internetą. Už tai skiriama valstybių parama. Pavyzdžiui, „Oxford English Dictionary“ žodyno 2008 m. leidimas išėjo tik elektronine forma.
• Techninė literatūra taip pat dažnai išleidžiama tik elektroniniu variantu.

— Marius Jokūbaitis

2010 m. birželio 2 d. „Lietuvos rytas“.