Vladas Palubinskas Mokslinis tyrinėjimo ir įrodinėjimo metodas:
Mokslinis metodas, kaip ir protas, pritaikomas visose gyvenimo srityse —
, 2016-04-17.

1. Metodika

Mokslinis tyrinėjimo ir įrodinėjimo metodas

Mokslo apibrėžimo vienu tiksliu sakiniu nesu radęs, bet mokslinio metodo klausimu skaitinių yra, netgi angliškoje „Vikipedijoje“ mokslinis metodas aprašytas neblogai. Todėl čia apsiribosiu tik mokslinio metodo pakopomis:

  1. klausimas — prieštaravimo pastebėjimas, problemos iškėlimas, užduotis;
  2. žvalgyba — stebėjimas, duomenų rinkimas, kaupimas, matavimas;
  3. nagrinėjimas — analizė dėmenimis, sudedamosiomis dalimis, sandais;
  4. spėjimas (hipotezė);
  5. bandymai atkartoti (eksperimentai);
  6. valymas (dedukcija);
  7. apibrėžimas (formulavimas);
  8. skelbimas (publikavimas);
  9. kritika (tikrinimas ir oponentų bandymai).

Mokslinio metodo taikymas įvairiose pažinimo ir veiklos srityse (fizikoje, medicinoje, veislininkystėje, kalbotyroje, teismuose) šiek tiek skiriasi, kai kuriais laiptais eigą tenka kartoti, bet pakopos ir nuoseklumas visur iš esmės tas pats.

Kam jo reikia?

Tyrėjui atradus dar nepastebėtą dėsningumą, priėjus išvados, prieštaraujančios politinei doktrinai, vietoj dalykinio svarstymo tokį tyrėją lengviau apšaukti „pseudomokslininku“. Todėl

  1. prieš ką nors skelbdamas neatitinkamo priimtai koncepcijai, privalai pats kruopščiai pasitikrinti, ypač ar nėra mokslinės metodikos taikymo klaidų — o tam reikia gerai suvokti mokslo esmę;
  2. jeigu esminių mokslinio požiūrio ydų nėra, tai dera atsigręžus sumaniai patikrinti tokių etikečių klijuotojų argumentus — ar jie patys neatstovauja „pseudomokslo“ interesų.

Kiti spąstai mokslui, jau tikra nelaime tampantis, kaip epidemijos užkratas plintantis subjektyvizmas — liberalios demokratijos ideologija. Neva vienos tiesos nėra, todėl kiekvienas žmogus turi teisę į paskirą savo nuomonę, visų balsai lygiaverčiai. O socialiniai ir humanitariniai mokslai taip politizuoti, jog dažnai manoma, kad jie išvis nėra mokslai, kad nieko objektyviai visuomenės gyvenime įrodyti negalima.

Tarsi protu galime pasikliauti tik aritmetikoje, mechanikoje, dar keliose pažinimo ir veiklos srityse, o kitur geriau tikėti. Arba savo nuomone įtikinėti kitus, įtaigos ir užkalbėjimo meno metodais. Betgi ir į matematiką, atrodė gryną mokslą, jau skverbiasi daugiareikšmiškumo modernizmas.

Ne, mokslinis metodas, kaip ir pats protas, pritaikomas visose gyvenimo srityse. Nevienodai sėkmingai todėl, kad ne visur drįstama kliautis savo protu, trūksta sąlygų tikrinti praktikoje, todėl ir nevienodai ištobulintas mokslinis tyrimo metodas.

Vladas Palubinskas

Pažinimas 2. Painiava

Rato, sūkurio, krivulės, saulutės, pynutės, kiti geometriniai ženklai iškasenose:

Lietuviški įspaudai Pirėnuose
Santrauka:

Tyrėjui atradus dar nepastebėtą dėsningumą, priėjus išvados, prieštaraujančios politinei doktrinai, vietoj dalykinio svarstymo tokį tyrėją lengviau apšaukti „pseudomokslininku“. Todėl prieš ką nors skelbdamas neatitinkamo priimtai koncepcijai, privalai pats kruopščiai pasitikrinti, ypač ar nėra mokslinės metodikos taikymo klaidų. O jeigu esminių mokslinio požiūrio ydų nėra, tai dera atsigręžus sumaniai patikrinti tokių etikečių klijuotojų argumentus — ar jie patys neatstovauja „pseudomokslo“ interesų.

Teiginys:
Mokslinis metodas, kaip ir protas, pritaikomas visose gyvenimo srityse.
Sritis:
: .
Raktažodžiai:
, , , .
Pirminis šaltinis:
http://on.lt/metodika
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2016-04-17.