‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Pateiktys » » » Nr. 427
Rimantas Lamauskas Surinkau į žemėlapį rusiškus, vokiškus ir lietuviškus gyvenviečių pavadinimus:
Dar galima atkurti lietuviškus Parusios vietovardžius —
, 2014-05-03.

Karaliaučiaus srities vietovardžiai

Noriu praneši iš įvairių šaltinių neseniai baigęs surinkti istorinius Mažosios Lietuvos georeferencinius duomenis į vieną GIS žinyną. Žinyną sudaro dabartinės Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg, seniau Koeningsberg, Kauningarbs, lotyniškai Regiomons) lietuviški vietovardžiai bei jų vokiškos ir rusiškos atmainos. Šiame atnaujintame rinkinyje dabar yra apie 3700 gyvenviečių bei 570 upių.

Vokiški Karaliaučiaus srities vietovardžiai kito, tad juos aprašant teko pasirinkti laiko ruožą. Išsirinkau patį seniausią jų klodą, nes jame baltiškumas geriausiai atsispindi, vėliau prasidėjo palaipsnis vietovių pervadinimas vokiškai. Vokietinimas ypač įsismarkavo 1938 metais, kai vienu mostu buvo panaikinti visi dar likę baltiškos kilmės vietovardžiai.

Pastangų sudaryti istorinės raidos žemėlapį būta ir anksčiau, bet žymiai mažesne apimtimi ir ne visomis kalbomis. Rinkdamas žinias iš daugelio vietų, rėmiausi keliais pagrindiniais šaltiniais.

  1. Vincas Vileišis: „Tautiniai santykiai Mažojoje Lietuvoje ligi didžiojo karo istorijos ir statistikos šviesoje su žemėlapiais“, knyga išleista 1935 metais Kaune.
  2. Povilas Kušneris: „Etninės teritorijos ir jų ribos“ (Павел Иванович Кушнер (Кнышев): Этнические территории и этнические границы) 1951 metais Maskvoje, TSRS Mokslų akademijos leidykloje.
  3. „Karaliaučiaus srities gyvenvietės. Glaustas žinynas“ (Населённые пункты Калининградской области. Краткий справочник) 1976 m. Karaliaučiuje.
  4. Vilius Pėteraitis: „Mažoji Lietuva ir Tvanksta: daugiau kaip 4000 metų nenutrūkstamos baltiškosios vandenvardinės kultūros raida“. Išleista 1992 metais Mokslo ir enciklopedijų leidykloje Vilniuje. Ypač pravertė čia surinkti upių vardai.
  5. Daiva Deltuvienė: „Baltiški Mažosios Lietuvos XIV-XVIII a. oikonimai“, 2006 metais Vilniaus universiteto leidykloje. Monografijoje kruopščiai surinktos taisyklės, kaip atpažinti vokiškai užrašytus pavadinimus ir atversti juos baltiškais.
  6. Manfredas Švarcas: „Rytų Prūsijos vaizdų archyvas“ (Manfred Schwarz: „Landsmannschaft Ostpreußen“ e.V.) internete su žemėlapiais. Ypač padėjo pateiktas vietovardžių sąrašas.
  7. GOV (das Genealogische OrtsVerzeichnis) — Kompiuterinės genealogijos draugijos GenWiki projektas. Šio talkos žinyno kūrėjai (net ir vokiška „Vikipedija“) nustebino savo drąsa ir įžvalgumu. Čia nesibaiminant yra nurodomos baltiškos daugelio vietovardžių etimologijos. Verta paminėti Karaliaučiaus kvartalų lietuviškus pavadinimus, o taip pat labiausiai į Vakarus nutolusį oficialiai pripažintą baltišką vietovardį — Kadagių ragą (Kaddighaken).
  8. Vokietijos valstybinės kartografijos ir geodezijos tarnybos fototeka su 1936 m. Berlyne išleistais Reicho nuo 1816 m. 1:100000 žemėlapiais.
  9. Labiausiai turiu padėkoti šviesaus atminimo Rimantui Lazdynuiilgametį jo triūsą, perkeliant į internetą Rytų Prūsijos lietuviškus vietovardžius, iš pradžių dirbant „Vikipedijoje“, vėliau persikėlus redaktoriumi enciklopedijoje Lietuvai.lt. Jo pateikti vietovardžiai buvo pirmasis svarus indėlis šiai duomenų bazei sukurti.
  10. Stengiausi nenutolti nuo vienintelio oficialaus dokumento iš turimų šaltinių — „Tradicinių lietuviškų vietovardžių“ sąrašo, kurį parengė Marija Razmukaitė, ir 1997 m. gegužės 29 d. posėdžio protokoliniu nutarimu patvirtinto Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Šiame sąraše yra apie 500 gyvenviečių, upių ir ežerų pavadinimų. Vis dėlto akivaizdžias klaidas ryžausi taisyti, antai kur vokiški Jurgaiten ir Jurgaitschen buvo transkribuoti į tokį patį vietovardį Jurgaičiai. Taip pat stengiausi rasti kuo tikresnius, pirminius vietovardžius, antai minėtame nutarime esančios gyvenvietės Balga autentiškesnis paliudytas pavadinimas yra Vandenava.
  11. Prūsijos Karalystės topografinės statistikos sąvadas „Neues topographisch-Stattisch-Geographisches Wörterbuch des Preussischen Staats“ – Alexander August MUTZELL 1821 Halle yra puikus pirminių vietovių pavadinimų šaltinis, laisvai prieinamas per Google Play Books

Sukaupus gyvenviečių pavadinimus, teko atidžiai atrinkti jų atitikmenis kitomis kalbomis ir susirasti tikslią jų vietą (geografines koordinates). Pirmiausia rėmiausi prūsiškais 1:25000 mastelio (Messtischblatt TK 25) žemėlapiais, išleistais jau po 1938 metų, ir lyginau juos su rusiškais bei lietuviškais šaltiniais. Tada suregistravau GIS duomenų bazės pavidalu su techniniu aprašu ir įkūriau Townames.com. Parsisiųsti (download) gyvenviečių ir upių duomenų bazes ir jomis naudotis galima laisvai, o platinti — pagal nekomercinę „Kūrybinių bendrijų“ licenciją CC BY-NC. Minėti autoriaus pavardę Nepardavinėti

Žinyne kol kas tik gyvenvietės ir upės. Kalnų, pilikalnių, klonių, girių vardus, ežerų, salų, įlankų ir kitus svarbius vandenvardžius dar teks įtraukti ateityje. Norėčiau padėkoti kraštotyros žygeiviui Rimantui Matuliui taip pat Maps4u.lt administratoriui, pateikusiam daug naudingų senovinių žemėlapių ir OpenStreetMap projekto koordinatoriui Tomui Straupiui už pagalbą, sudarant šią duomenų bazę. Taip pat norėčiau „padėkoti“ valstybinei įmonei GIS centras už tai, kad šiai duomenų bazei neatsirado vietos Lietuvoje, tad ją teko publikuoti Amerikoje (JAV). Linkiu smagaus žemėlapio naršymo!

Norintys paremti šio Karaliaučiaus srities vietovardžių GIS žinyno išlaikymą ir plėtrą, galite spausti Donate ir nurodyti aukojamą sumą. Ačiū.

Rimantas Lamauskas

Kintų moksleivio Vytenio Papievio piešinys Kristijono Donelaičio 300-osioms metinėms:

Vytenis Papievis Donelaičio 300 metinėms
Santrauka:

Įkurtas Mažosios Lietuvos, dabar Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg) vietovardžių žinynas — kompiuterinė GIS duomenų bazė, jau veikia ir internete, atviruoju KML formatu, pritaikyta tyrinėti „jautriame“ žemėlapyje. Žinyne surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV ir talka Lietuvai.lt. Aprašyta jau per 4000 vietovardžių su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Ketiname pridėti dar vandenvardžių, piliakalnių ir kitų išlikusių vietovardžių, plėstis į Lenkiją, Gudiją, bendradarbiaujant su kitų šalių etnografais, istorikais, kalbininkais.

Teiginys:
Dar galima atkurti lietuviškus Parusios vietovardžius.
Sritis:
: .
Raktažodžiai:
, , , .
Asmenvardžiai:
Daiva Deltuvienė, Rimantas Lazdynas, Rimantas Matulis, Vilius Pėteraitis, Marija Razmukaitė, Tomas Straupis, Vincas Vileišis, Manfred Schwarz, Павел Кушнер, Сталин.
Vietovardžiai:
Borusija, Parusia, Prūsija, Ost-Preußen, Regiomons, Karaliaučius, Калининград, Königsberg, Klein Litauen, Mažoji Lietuva, Jurgaitiai, Kadagių ragas, Kaddighaken, Balga, Vandenava.
Kiti tikriniai daiktavardžiai:
GOV, Messtischblatt, Bildarchiv-ostpreussen.de, Lietuvai.lt.
Pirminis šaltinis:
http://on.lt/karaliauciaus-srities-vietovardziai
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2014-05-03.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?