‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Pateiktys » Leidyba » Metraštis » 8 nr.
Tomas Istorija.net pristatymas:
Forume moksliškumo kriterijai negali būti tokie patys, kaip mokslinėje spaudoje —
, 2005-12-07.

Lietuvos istorijos forumas

Viduramžių Lietuva

2000-aisiais metais Lietuvos istorijos pristatymas internete buvo labai varganos būklės. Interneto vartotojas, ypač nemokantis lietuvių kalbos, apie Lietuvos praeitį galėjo sužinoti daugiausia iš baltarusių nacionalistinių interpretacijų, kurios buvo pristatomos anglų, rusų ir baltarusių kalbomis. Baltarusių interneto svetainės skelbė, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė buvusi baltarusių valstybė, neturinti beveik nieko bendro su dabartine Lietuva.

Tuo metu aš buvau neseniai išleidęs monografiją „Lietuvos valstybės ištakos“ su išsamia santrauka anglų kalba. Paėmęs ją ir pridėjęs keletą kitų tekstų, 2000 m. birželio 22 d. sukūriau interneto svetainę Viduramžių Lietuva (Medieval Lithuania), kuri iš pradžių turėjo tik anglišką versiją. Ja siekiau pristatyti Lietuvos istoriją visų pirma Lietuvos istorija besidomintiems užsieniečiams.

Forumo idėja

Po pirmųjų svetainės gyvavimo metų tapo aišku, kad tokio pobūdžio svetainė domina ir lietuvius, ir rusus, ir baltarusius. Tai liudijo įrašai svečių knygoje ir gaunami laiškai. Vienas svetainės lankytojas, vilnietis, su kuriuo vėliau ir asmeniškai susipažinau, įkalbėjo mane prie „Viduramžių Lietuvos“ svetainės sukurti Lietuvos istorijos forumą. Tuo metu internete jau buvo vietų, kur apie Lietuvos istoriją galima buvo diskutuoti rusų ir anglų kalbomis. Lietuviško istorijos forumo nebuvo, ir aš kurį laiką abejojau, ar atsirastų pakankamai norinčių diskutuoti šiomis temomis. Vis dėlto 2001 m. gegužės 18 d. šalia angliškos „Viduramžių Lietuvos“ įkūriau lietuvišką Lietuvos istorijos forumą. Nepaisant mano pradinių dvejonių, diskusijos forume ėmė po truputį įsisiūbuoti, atsirado nuolatinių jo lankytojų. Tų pačių metų rugsėjo viduryje aš pertvarkiau „Viduramžių Lietuvą“ – sukūriau lietuvišką ir rusišką jos versijas, įkūriau taip pat ir Lietuvos istorijos forumus rusų bei anglų kalbomis, taigi, abu projektai pasidarė trikalbiai ir buvo sujungti tarpusavyje.

Rusiškoji forumo versija greitai tapo aktyviai lankoma – net aktyviau nei lietuviška. Mažiausiai norinčių diskutuoti Lietuvos istorijos temomis atsirado angliškoje forumo versijoje, ir ši tendencija išlieka iki šiol. Anglakalbiai lietuvių išeivių palikuonys, kurie galėtų sudaryti nemažą besidominčiųjų Lietuvos istorija dalį, labiausiai domisi savo asmenine genealogija. Todėl angliškuose lietuvių genealogijos forumuose dalyvių netrūksta, bet sudominti juos bendrosios Lietuvos istorijos problemomis sunku. Gal ne dėl to, kad tokio susidomėjimo išvis nebūtų, bet jie tiesiog per menkai žino Lietuvos istoriją, kad imtųsi apie ją diskutuoti.

Ne tik vartotojai, bet ir kūrėjai

„Viduramžių Lietuva“ ir Lietuvos istorijos forumas susilaukė ne tik daugelio šiltų lankytojų atsiliepimų, bet ir norinčių padėti plėtoti šiuos projektus. Kai kurie lankytojai pasisiūlė padėti versti tekstus iš vienos kalbos į kitą ar redaguoti esamus vertimus, atsiuntė savo pastabų. Visa tai tapo „Viduramžių Lietuvos“ savastimi. 2003 m. lapkričio–gruodžio mėnesį du forumo dalyviai beveik vienu metu pasisiūlė forumui ir svetainei suteikti domenus bei skirti vietos savo serveriuose. Aivaras Citronas pasiūlė „Viduramžių Lietuvai“ subdomeną viduramziu.lietuvos.net, o kitas forumo dalyvis, vilnietis Olegas, parūpino forumui domeną istorija.net ir atliko techninius forumo įdiegimo darbus.

Lietuvos istorijos forumas šiandien

Iki šiol Lietuvos istorijos forume paskelbta beveik 32 tūkstančiai žinučių, ir šis skaičius sparčiai auga. Forume užsiregistravo 283 vartotojai. Tiesa, tik 130 iš jų paskelbė bent vieną žinutę, tačiau yra ir 36 „veteranai“, aktyviai diskutuojantys forume ir parašę ne mažiau kaip po 100 žinučių. Dalyvių pasirengimo lygis įvairus: nuo pakankamai keistas idėjas puoselėjančių entuziastų iki racionaliai mąstančių istorijos mėgėjų. Galima pastebėti, kad ilgiau forume dalyvavusių dalyvių lygis, laikui bėgant, kyla. Deja, tik epizodiškai forume, ypač lietuviškoje ir angliškoje jo versijoje, apsilanko profesionalūs istorikai, tad konsultuoti forumo dalyvius įvairiais klausimais dažniausiai tenka man pačiam. Kiek geresnė padėtis rusiškoje forumo versijoje: čia dažniau apsilanko keli profesionalūs istorikai iš Baltarusijos ir Ukrainos.

Vis dėlto, norint, kad forumas būtų įdomus ir pritrauktų lankytojų, reikia nuolatinio moderatoriaus dėmesio. Lietuvos istorijos forume aš pats esu parašęs apie 12 proc. visų forumo žinučių, ir jei šito nebūčiau daręs, forumas vargu ar būtų pajudėjęs iš vietos. Reikia imtis ir tam tikrų reguliavimo priemonių, kad forumas netaptų vien diletantiškų idėjų skleidimo vieta: tuomet racionalesniems dalyviams čia paprasčiausiai nebeliktų ką veikti. Tuo tikslu teko suskirstyti forumą į pagrindinę dalį ir forumą „Šalia istorijos“, skirtą diskutuoti apie nemokslines idėjas.

Kuo man naudingas forumas?

Kartais man užduodamas klausimas, kodėl aš, kaip profesionalus istorikas, švaistau savo laiką tokiems niekams, kaip diskusijos internete? Antai šiemet vykusio Pirmojo istorikų suvažiavimo metu prie manęs priėjo vienas studentas ir susijaudinęs pasakė: „Aš gerbiu jus ir tai, ką jūs darote, bet jums nereikėtų diskutuoti internete. Tai nesolidu, jums netinka, jūs save kompromituojate“.

Kartais ir aš pats užduodu sau klausimą – ar ne per daug savo laiko skiriu forumui, ką jis man duoda? Paprasčiausia būtų atsakyti, kad tai – savotiškas hobis, laisvalaikio leidimo forma. Ir vis dėlto, forumas man, kaip istorikui, davė ne taip jau mažai. Visų pirma – supratimą, kokios temos yra iš tiesų svarbios visuomenei. Istorikai, deja, dažnai užmiršta, o gal kartais ir nenori pripažinti, kad dirba ne sau, ne abstrakčiam „mokslui“, o būtent visuomenei. Tuo anaiptol nenoriu pasakyti, kad istorikas turi pataikauti visuomenei ir rašyti tik taip, kaip to norėtų eilinis istorijos mėgėjas. Kartais reikia elgtis atvirkščiai – paprieštarauti istorijos mėgėjui, nurodyti, kas iš tiesų svarbu, į ką reikia atkreipti dėmesį. Bet visa tai turi turėti ryšį su tuo, kuo gyvena istorijos mokslų universitetuose nestudijavęs žmogus. Manau, neperdėsiu pasakęs, kad bent du mano straipsniai, paskelbti baltarusių mokslinėje spaudoje – Naugardukas XIII amžiuje: istorija ir mitas bei Mindaugo karūnavimo vieta nemaža dalimi kilo iš problemų, kurios išryškėjo forumo diskusijose.

Kuo forumas naudingas jo lankytojams?

Be viso to, forumas suteikia galimybę sekti istorijos naujienas, sužinoti istorijos tyrimams naudingų interneto resursų adresus. Vienos tokios Lietuvos istorijos tyrimams itin svarbios svetainės Izbornik autorius, kijevietis Maksimas, paskelbęs internete ne vieną Lietuvos istorijai svarbų metraštį ir daug kitų šaltinių, neretai dalyvauja rusiškosios Lietuvos istorijos forumo dalies diskusijose, kurios kartais lemia ir jo paties svetainės turinį. Pavyzdžiui, po vienos iš diskusijų, kurioje buvo kalbama apie „Rusios pilių sąrašą“, jo svetainėje atsirado visas pluoštas tekstų, apimančių svarbiausias šio šaltinio publikacijas ir tyrinėjimus. Tiesą sakant, diskusijos forume ir man pačiam ne retai duoda impulsą papildyti „Viduramžių Lietuvą“.

Forumo dalyviai dažnai pastebi naujausius straipsnius istorine tema. Tokiomis nuorodomis pasinaudoja ne tik kiti forumo dalyviai, galintys tokias naujienas iš karto ir aptarti, bet ir pasyvūs skaitytojai. Antai po 2004 m. pabaigoje forume kilusių diskusijų apie kontraversišką Dariaus Barono straipsnį lietuvių pagonybės tema, gavau Kanadoje gyvenančios istorikės Rasos Mažeikos laišką: „Noriu padėkoti už „Viduramžių Lietuvos“ diskusijų forumą, kurį atradus aš sužinojau apie Barono straipsnį.“ Tiesą sakant, tik skaitančių forumą, kaip man kartais tenka patirti, yra daugiau, negu aktyviai jame dalyvaujančių.

Ar įmanomos mokslinės diskusijos internete?

Lietuvos istorijos forumui dar gerokai trūksta mokslinių diskusijų. Lietuvos istorijos forumo veiklą galima pavadinti istorijos populiarinimu, bet ar internetinis forumas nebūtų gera priemonė ir mokslinėms diskusijoms? Kol kas tai vargiai įmanoma dėl daugumos istorikų skeptiško požiūrio į tokius forumus ir internetą apskritai.

Antra vertus, internetiniame forume diskusijos moksliškumo kriterijai negali būti tokie patys, kaip mokslinėje spaudoje, kur diskutuojama išbaigtais straipsniais, turinčiais solidų mokslinį aparatą. Forume tenka improvizuoti, daug ką rašyti ekspromtu, nesusirinkus visų duomenų ir nuorodų, be to, visada yra galimybė nukrypti į emocijas. Visa tai lemia internetinės diskusijos dinamiškumas, čia slypi ir vienas iš „savęs kompromitavimo“ pavojų. Vis dėlto 2003 m. lapkričio – 2004 m. kovo mėnesiais rusiškoje forumo dalyje vyko įsimintinos diskusijos su viešnia iš Maskvos universiteto, pasivadinusia Egle. Drįsčiau teigti, kad jos XIII a. Lietuvos istorijos pažinimo lygis atitiko aukščiausius mokslinius reikalavimus. Tokios diskusijos leidžia tikėtis, kad istorijos forumo galimybės neapsiriboja tomis funkcijomis, kurias šiuo metu atlieka Lietuvos istorijos forumas.

Bet kuriuo atveju internetas kiekvienam istorijos mėgėjui suteikia galimybę kalbėtis apie istoriją. Lietuvos istorijos forumo prasmė – pasiūlyti tokio bendravimo norintiems žmonėms susitikimų vietą. Tai, kad šioje vietoje galima sutikti vis daugiau žmonių, yra džiuginantis puspenktų metų forumo veiklos rezultatas.

Tomas Baranauskas

Tomas Baranauskas 2005-12-08 konferencijoje
Santrauka:

Forumas man kaip istorikui davė nemažai. Visų pirma — supratimą, kokios temos yra iš tiesų svarbios visuomenei. Istorikai, deja, dažnai užmiršta, o gal kartais ir nenori pripažinti, kad dirba ne sau, ne abstrakčiam „mokslui“, o būtent visuomenei. Tuo anaiptol nenoriu pasakyti, kad istorikas turi pataikauti visuomenei ir rašyti tik taip, kaip to norėtų eilinis istorijos mėgėjas. Kartais reikia elgtis atvirkščiai — paprieštarauti istorijos mėgėjui, nurodyti, kas iš tiesų svarbu, į ką reikia atkreipti dėmesį. Bet visa tai turi turėti ryšį su tuo, kuo gyvena istorijos mokslų universitetuose nestudijavęs žmogus. Ne vienas mano straipsnis spaudoje kilo iš problemų, kurios išryškėjo forumo diskusijose. Be to, forumas suteikia galimybę sekti istorijos naujienas, sužinoti istorijos tyrimams naudingų interneto resursų adresus.

Teiginys:
Forume moksliškumo kriterijai negali būti tokie patys, kaip mokslinėje spaudoje.
Sritis:
Leidyba: Metraštis.
Raktažodžiai:
, , , , , .
Asmenvardžiai:
Aivaras Citronas, Eglė, Mindaugas, Maksimas, Olegas, Rasa Mažeika.
Vietovardžiai:
Amerika, Baltarusija, Kanada, Kijevas, Naugardukas, Maskva, Ukraina.
Kiti tikriniai daiktavardžiai:
Lietuvos didžioji kunigaikštystė.
Pirminis šaltinis:
http://on.lt/lietuvos-istorijos-forumas
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2005-12-07.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?