Šiandien palaidojome meninės kalvystės sąjūdžio pradininką:Žaizdre užgrūdinti kalvio saugeliai
Amžinybėn palydėjus Lietuvos kalvių kalvį Vytautą Jarutį
Kalvio Vytauto Jaručio papuošalų gavau dovanų. Apie tautodailininką, Lietuvą pasaulyje garsinantį kalvystės, juvelyrikos meistrą žinojau tik tiek, kiek papasakojo jį pažįstantys, kiek perskaičiau, kas parašyta.
Kalvio dirbiniai iš vario, gintaro traukė aplinkinių žvilgsnį, buvo jauku juos nešioti. Kitokią, didesnę ir svarbesnę prasmę jie įgijo, susipažinus su pačiu meistru, pajutus šio žmogaus šviesą, šilumą, atidumą greta esančiam. Išgirdęs, kad labai gera ir malonu nešioti jo papuošalus, juvelyras kukliai tarė: tau itin tinkamus išrenka. O kiek patylėjęs pridūrė, kad neseniai moteris, prieš metus įsigijusi jo dirbinį, išsitarė, jog nė pati nepajunta, kaip ranka vis perbraukia, paglosto papuošalą – tarsi jis gyvas būtų.
Dabar jau net sunku pasakyti: labiau apsaugai ar pasipuošimui reikalingi tie saviti, gražūs, tautos ženklus ir senose mamos mezgimo knygose matytus raštus primenantys Vytauto Jaručio juvelyrikos dirbiniai. Be abejonės, jie puošia, bet man kalvio darbai – pirmiausia saugeliai. Menu, bendradarbė prisipažino, kad šnekėdama su manimi žiūri ne į mane – į papuošalą. Pajuokavau, jog geras pastebėjimas: kai prastai jausiuosi ir norėsiu būti nematoma, prisidengsiu kalvio vėriniu, tegul žiūri į jį.
Vis pasvajodavau apie didžiulę kalvių kalvio darbų parodą, kur vienoje vietoje rymotų daugybė jo kryžių, meistro žvakidėse degtų žvakės, spinduliuotų metalinės saulutės ir būrin susirinktų jo papuošalais pasidabinusios moterys. Gražu būtų. Bet jei tai kada ir įvyks, kalvis to nebematys.
Baigiantis ryškiausiom rudens spalvom liepsnojančiam, žaižaruojančiam rugsėjui, Lietuvos kalvių kalvis Vytautas Jarutis iškeliavo amžinybėn – dabar jau iš ten jis stebės, kaip prižiūrime jo pastatytus kryžius, paminklus, ar jį prisimena muziejai, ir kaip dažnai savo lankytojams jie rodo jo dovanotus turtus, ar neužsiguli pastarieji saugyklose.
Iš Anapus jis džiaugsis, kad gražiai puošiamės. Iš Anapus jis saugos. Brangi ir tvirta, žaizdre užgrūdinta kalvių kalvio apsauga.
