ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Garso įrašai » Paveldas » Daina » 163 nr.
Vyskupo Antano Baranausko sukurtos tautinės giesmės.
, 2009-10-17.

Antano Baranausko giesmės

Lietuvių literatūros antologijoje internete yra tik „Anykščių šilelis“ — bet be gaidų, o eilės iš anykštėnų puntininkų tarmės išverstos į bendrinę kalbą. Padorumo giesmės internete nėra, tad įdėsiu čia.

Širdį mon Lietuva kaip replam suspaudė.
Tį perkūnai nutrinks, kur Guduos tegriaudė,

Kad žmonelas savį išsižada, rūbų,
Nebenori nešiot trinyčių, talūbų.

Ieško naujų madų — burnosų, baronų,
Skelia sau uodegas, jima rūbus ponų.

Jaunas marčias nenor senobės nuomėtų,
Nuo babučių senų ir močių ryšėtų.

Ir skarelam mažom ryši be sarmatas,
Iš pa jų palaidų plaukų žiupsniai matas.

Pasakyk, marčiute, kokia čia tau laimė?
Pasakyk gi man, kur yra Dievo baimė?

Kad nori būt graži, mylėdama svietų?
Kur pa smerčiai atras tava akys vietų?

Kai motulė paklaus: kur dėjai nuomėtų,
Pirmajam vakari po šliūbaj uždėtų?

Netikės, kad laikei stonų moterystės;
Bene brindas gavai iš palaistuvystės?

Bene mokei tiktai sava dukterėlas,
Kad vaikščiotų pėdais sava motinėlas,

Kad švaistytųs skaru poskum ištekėjus,
Kad vaikytųs visų pikta svieta vėjų,

Kad, unt naujos mados pajėmus akvotų,
Už skarelį parduot ir vierų, ir cnotų.

Bo kas rūbų savo senobės nekinčia,
Tas ir tėvų vieros ir cnatos nekinčia,

Tas ir Dievo, sakau, už Dievų neturi,
Bo jam Tėvajs mada, onas mados žiūri.

Saugok, Dieve, prašau, Lietuvų mieliausių
Nuo naujųjų madų, nuodėmių didžiausių!

Antano Baranausko „Praeities paminėjimą“ Vytautas Kernagis dainuoja sutrumpinai ir pakeistais žodžiais, todėl čia verta pridėti ir jos užrašymą 1911 metų Liudviko Jakavičiaus rinkinyje „Graži dainų knygelė“ (14 psl.):

Giedu dainelę,
Savo giesmelę
Apie rūpesčius vargelius
Lietuvos krašto.
Ne taip iš rašto —
Giedu senųjų žodelius.

Kalnai ant kalnų,
O ant tų kalnų —
Kalnai ir maži kalneliai:
Tenai Lietuva
Per amžius buvo,
Kaip sako mūsų seneliai.

Ūžė, braškėjo
Medžiai nuo vėjo
Ten, kur lietuviai gyveno;
Ten miškai snaudė,
Ten luokius gaudė
Kasdien lietuviai iš seno.

Ant pilies kalno,
Ant smėlio kalno
Ąžuolai šventi kerėjo
Ir tie dievaičiai,
Kuriuos žemaičiai,
Kuriuos aukštaičiai turėjo.

Ir labai buvo
Plati Lietuva,
Daugel ji žemių turėjo!
Žmonės laisvingi
Buvo turtingi —
Niekur nebuvo vergijos.

Tol’ už Dauguvos
Kraštas Lietuvos
Smalėnų žemę aprietė,
Šiaurėj Baltmarės,
Pietuos Juodmarės
Lietuvą aprubežiavo.

Vokiečiai, anglai,
Kijavos rusai,
Lenkai ir pikti totoriai,
Mus išpažinę,
Vainiką pynė,
Lietuvą gerbė padoriai.

Untonas Baranauskas: „Kelionė Peterburkan“ X d.

Antanas Baranauskas
Santrauka:

Keletas Antano Baranausko tautinių giesmių iš 1998 metais išleistos MC kasetės, 2007 metais perrašytos į CD plokštelę. Jas dar tebegieda Lietuvos sodžiuose ir Anykščių „Valaukis“ (vadovė Violeta Juciuvienė).

Teiginys:
Visos eilės skirtos ne deklamuoti, o giedoti, ne mažiau trimis gijomis.
Sritis:
Paveldas: Daina.
Raktažodžiai:
, .
Asmenvardžiai:
Antanas Baranauskas.
Vietovardžiai:
Anykščiai, Peterburgas, Rumšiškės, Seda, Seinai, Valaukis.
Šaltinis:
http://on.lt/antano-baranausko-giesmes
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Įrašus įdėjo:
, 2009-10-17.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?