Svastikos mūsų bus amžinai

Svastikos — paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurių naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O svastikų ženklai tiks, kol veiks gamtos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir astrofizikų nuotraukos rodo, kad viskas subalansuotai sukasi — nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais — mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus. Protėvių patyrimas su naujausiomis technologijomis duotų didžiausią naudą. Vienas trečdalis pasaulio gyventojų svastikas naudoja, kitas trečdalis jų nenaudoja, likęs trečdalis be nuomonės. Neigia ne tyrėjai, o neigėjai ir diversantai. JAV, Kanada, Prancūzija ir kitos jaunos šalys svastikų nebenaudoja — jos ne jų ženklai.

Mūsų istorijos ir ženklų klastotę yra pripažinę šimtai tyrėjų. Paminėsiu tik kelis. Vilhelmas Storosta (Vydūnas) — „Sieben hundert Jahre Deutsch-Litauischer Beziehnungen“. Česlovas Gedgaudas, prieš karą dirbęs Lietuvos užsienio reikalų ambasadoje Romoje, po karo — Prancūzijos užsienio reikalų ministerijoje, mokėjęs 14 kalbų, iš jų 9 senąsias. Marija Gimbutienė — pasaulinio garso archeologė, visapusiška senovės civilizacijų tyrėja. Jūratė de Rosales — Europos karališkų metraščių vertėja, karališkų istorikų pripažinta.

Tyrėjų išvadų visuma įrodo, kad tūkstančius metų svastikos buvo protėvių ženklai. Jais žymėtos mūsų prigimtinių savybių genuose sukūrėjų gyvenimo vietos nuo Egipto iki kur esame dabar. Kiek laiko tai apima, vertintina teisingai perskaičius senojo Egipto raštus hieroglifais. Svastikų aptinkama ir Egipto hieroglifuose, ir lietuvių runose. Svastikų yra ir Izraelio šventovėse.

Mūsų protėvių ir senovės Egipto tarpusavio sąsajos stulbina. Susisiekimas Gintaro keliu — upėmis ir jūromis. Tyrėjai dar aiškinasi, ar lietuvių protėviai atėjo iš Egipto, ar į Afriką atsitraukė priešpaskutinio ar paskutiniojo ledynmečio laikotarpiui ir vėl sugrįžo, ledams nutirpus.

Mūsų protėvių išeiviai prieš 3,5 tūkst. metų ir vėliau svastikas paskleidė, nuvykę gyventi Pietinėje Azijoje. Jų ir vietinių tamsių žmonių kalbų susimaišymu susidarė sanskrito kalba. Indijos, Pakistano ir Afganistano žemėse tebegyvena arijai — visiškai lietuviškos išvaizdos mėlynakiai, žaliaakiai, šviesiaodžiai. Neaptikta Azijos daiktų su svastikomis senesnių, negu daiktai su svastikomis, rasti Europos vietovėse, kuriose gyveno mūsų protėviai pakeliui į dabartinę Lietuvą bei nuo mūsų protėvių atsiskiriančios grupės žmonių.

Utenos piliakalnio gyvenvietei trylika tūkstančių metų — skelbia Lietuvos įstaigos. O prie Druskininkų Raigardo slėnio apylinkėse 19 senų gyvenviečių ir radimviečių. Kai kurios — vėlyvojo paleolito. Nustatinėjama, keliolikos tūkstančių ar kelių dešimčių tūkstančių metų. Istorijos tyrėjai turi dešimtis Lietuvoje teisėtai rastų akmens amžiaus dirbinių su juose įrėžtomis runomis. Jiems — tūkstančiai metų. Kiek gi metų lietuvių runoms ir svastikai?

Algirdas Gustaitis, istorijos tyrėjas, nurodo duomenis, kad dabar lietuviški 7519-ieji metai. Prieš kelis šimtus metų dokumentuose nurodydavo dvi datas — ir mūsiškę, ir atėjūnų subendrintą.

Aivaras Lileika, istorijos žvalgas, sako, kad radinių tyrimai patvirtina, jog lietuviams derėtų skaičiuoti savus virš 7,5 tūkst. metus — galimai A. Gustaičio aptiktus 7519-uosius. Rado įrodymų, kad mus ir mums giminingas tautas bei prieš 3,5 – 2,5 tūkst. metų mūsų protėvių arėjų – arijų išeiviją į Aziją pervadino indoeuropiečių kalbos grupės žmonėmis tik 1948 m. Ir tik prieš pusantro šimtmečio mus pervadino baltais. Prieš tai pervadino jūras: Sarmatijos į Baltijos, o Auksinę į Juodąją. Istorijos klastotojai pakeitė upių, kalnų, gyvenviečių, tautų pavadinimus. Internete duomenys įvairiomis kalbomis ir žemėlapiai nuklaidino nuo protėvių atminimo, jų žinių ir patyrimo.

Juozas Šeimys tris dešimtmečius tiria ir skaito senovės raštus. Parašė runų ir hieroglifų skaitymo vadovėlių. Kitakalbiai mokslininkai ne skaito, bet bando atspėti, ką reiškia. Tyrėjų ekspedicijos prispėliojo nesąmonių, kurių vėliau „primokino“ pasaulio studentus. Žiniasklaida jų spėliones daugina. Milijardų žmonių įtikėjimas nesąmonėmis trukdo tikrovei. Egipto gyventojų palikuonimis laikytini ir lietuviai. Senojo Egipto gyventojų vietoje dabar visai kitų tautų atėjūnai. Jie nesupranta nei lietuvių kalbai giminingos senųjų egiptiečių hetitų kalbos, nei hieroglifų. Pagal J. Šeimio perskaitymus ant Jonapolės lobio monetų jose nurodomas laiko skaičiavimas 7065 metai. Svastikos mūsų protėvių rašybos ženklai ir runose, ir hieroglifuose.

Svastikoms garbingiausios vietos. Renginių Kernavėje metu Lietuvos „istorikai“ kasmet dirba kaip „indėnai“ turistams, kaip Sacharos laukiniai žiūrovams. „Mokslininkai“ niekalus rodo. Imperijos dydžio Sarmatijos santvarkos negarsina. Kernavėje rastus daiktus su svastikomis UNESCO gina kaip pasaulio kultūros paveldą. O mūsų biudžetinės Lietuvos televizijos diversantai dėmesį kreipia į svastikas ant sienų ir tvorų.

Žlugo imperijos dydžio Sarmatijos slėpimas. „Istorikų neigėjų“ vieta istorijos šiukšlyne. Pati bažnyčia ant Žemaitijoje svarbiausios Telšių Katedros durų išsikalė — „Sarmatia“, „Samogitia“, „Curlandia“ ir vaizdus kautynių su atėjūnais iš Pirmojo Reicho.

Pirmasis reichas — Šventoji germanų nacijos Romos imperija (962-1806). Dabar Vokietija, Austrija, Šveicarija, Italija šiauriau Romos. Svastikų sudėtyje yra kryžius. Kartais daug kryžių. Tačiau Pirmais reichas mūsų protėviams įbruko visiškai kitos formos kryžius — ankstesnės Romos imperijos žudymo įrankių išvaizdos kryžius. Baugindami tokiais kryžiais, jie iš mūsų protėvių vogė, kas tik įmanoma. Kultūringieji vagys išsivežė ir mums sukauptą protėvių palikimą. Mūsų turtas Europos vagių muziejuose. Jie nė nesugeba perskaityti, ką mūsų protėviai mums parašė runomis. Mūsų protėvių turtu ir darbu pastatytos Vakarų Europos istorinės įžymybės. Jomis šiandiena žavi nukvailintus turistus. Ko išsivežti neišgalėjo — naikino. Jie mūsų šalyje įdiegė nuosavų baudžiauninkų „kultūrą“. Taip mūsų žemėje jie plėtė savų statinių statybą. Svastikų nenaudojo — tik bauginimo propagandos kūrinius. Todėl jų statiniuose nematome svastikų, bet matome žmogžudysčių „kultūros“ vaizdus. Miestų neva įkūrimo datos perskaičiuotos nuo pirmos bažnyčios pastatymo — įrodymus rado Aaivaras Lileika. O Juozas Šeimys turi Kauno miesto vaizdą 713 metais. O mūsų svastikų ir kitų ženklų istorija… Ar žinote, iš kur nematyti žvėrys ant Prezidentų vėliavų?

Antrasis reichas — kaizerinė Germanija (1871-1918) — sukurtas dalinai išnaikintų Prūsų vietoje įsitaisiusių žmogžudžių kolonistų. Užgrobikai save pasivadino vardu tų, kuriuos patys naikino. Pasaulyje vienintelis tokios pagarbos, pavydo atvejis. Jų ženklai irgi kryžiai, bet jau panašesni į protėvių naudotos išvaizdos, rečiau žudymo įrankio formų.

Trečiąjį reichą (1933-1945) Germanija – Deutschland’as kūrė dar mažiau naudojant kryžių. „Kultūringų“ žmogžudžių ir vagių palikuonys pradėjo naudoti mūsų svastikas. Tačiau kai kurie veiksmai neatitiko svastikos ženklu žymėtų visatos dėsnių.

1945 m. Sarmatijos pasienis su Germanija Magnum atstatytas į 962 m. padėtį, kuri buvo Pirmojo reicho — Šventosios germanų nacijos Romos imperijos — įsteigimo metu. Ten pat pasienis buvo ir Frankų imperijos paskutiniais dešimtmečiais (481-870). Šiuo metu Vokietijos ženkluose yra ir ne žudymui skirtų kryžių — antai kariuomenėje Bundeswehr. O mūsų svastikas naudoti jiems uždrausta.

Svastikos jėgų sūkurių vaizdavimas. Juk žinote, kad visatoje viskas sukasi apie karštesnius, didesnius ir galingesnius daiktus. Sukasi galaktikos. Planetos sukasi apie žvaigždes. Palydovai apie planetas. Žemė aplink Saulę. Mėnulis aplink Žemę. Dirbtiniai palydovai nukristų, jei nesisuktų, arba nuskrietų tolyn, jei suktųsi per greit. Žemė sukdamasi sukuria magnetinės jėgos laukus. Jie irgi veikia ratu. Apsaugo mus nuo Saulės vėjo dalelių. Elektra dažniausiai gaminama sukimu. Elektros jėga irgi dažnai naudojama sukimui. Propeleriai — ir jais sukama aplinkos oras, dujos, skysčiai ir atvirkščiai, aplinkos jėgos suka į svastikas panašius propelerius ir turbinas. Visų gyvių ir augalų ląstelių, ir visų Visatos darinių molekulių atomuose elektronai sukasi apie atomų branduolius. Gravitacijos jėgos suka virgules žinių rankose.

Dauguma gyvių gyvenimo vietose sukiojasi pa-Saulėje. Žmonės sukinėjasi apie ugnį — apie laužus gamtoje, apie židinius namuose, apie šilumos prietaisus, apie praeityje savyje Saulės kaitrą sukaupusio kuro vidaus degimo variklius turinčias priemones.

Vėjų jėga uraganai, viesulai — sūkuriai. Sūkurių trinties jėga žaibams ir trenksmui. Vandens apykaitos gamtoje sukimasis — žemė, upės, vandenynai, debesys, lietus, žemė ir vėl. Gyvybės medžiagų apykaitos sukimasis — augalai, gyvūnai, žmonės, trąšos, augalai ir vėl.

Kultūros vertybė ne tik daiktai su svastikomis, bet ir svastikos ženklas. Kiekvienam žmogui įmanomas matyti faktas — daiktai muziejuose. Vien pagal juos svastikos ant Lietuvos daiktų ne mažiau kaip 2500 metų. Tęstinumas iki dabar. Kelių tūkstantmečių runos su svastika. 2,5 tūkst. ietigaliai su svastikomis Lietuvos Brastoje. 2 tūkst. metų moneta — Karalius Palemonas su svastika virš karūnos. 7-8 a. rankogalių apyrankė su svastika. Kernavės XIII amžiaus gaminiai su svastikomis — žiedai, sagė, galvos papuošalai — pasaulio kultūros paveldas, saugomas Jungtinių tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO). Vilniaus žemutinėje pilyje rastas XIII a. žiedas su Svastika. XIV-XV a. Boreikų giminės herbas. XVII a. kanklės su keliolika svastikų ir Gediminaičių ženklais. 1925 m. Lietuvos skautų svastikos ordinas. 1928 m. paminklas Rokiškyje. Lietuvių-latvių Uguns Krusts ženklai. 1919 Latvijos Lačplėsa kara ordinas. 1919 m. paminklas Liepojoje. Latvijos aviacijos ženklai — svastika. Suomių — svastika. Raudonarmiečiai — su svastika, Lenkijos prieškariniai apdovanojimai — dauguma su svastika. Ir daug, daug kitų dalykų įrodo ne tik daiktų, bet ir ženklo kultūrinę prasmę ir vertę.

LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas: „2 str. Lietuvos nacionalinį saugumą užtikrina Lietuvos Respublikos piliečiai, jų bendrijos ir organizacijos,…“, „Nacionalinį saugumą užtikrina:“ „b) piliečiai: — saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę“.

Nei Lietuva, nei Lietuvos didžioji kunigaikštystė, nei Sarmatija europinė, nei ankstesni daugeliui net negirdėti mūsų protėvių teritoriniai dariniai savo noru kitose valstybėse neplėšikavo, apgaulių nevykdė. Kai kurių ženklų naudoti nebetinka, nes nebėra tų ženklų kūrėjų, jų naudotojų, nebėra buvusių sąlygų. O gamtos jėgos nepakito. Svastikos — kaip Visatos veikimo ženklas tiks, kol veiks Visatos dėsniai, kol veiks Visata.

Pasauliui teikiant daiktus su svastikomis, mažiau skurdintų gobšuolių mums sukelta krizė. Su patvirtinimais, jog iš Lietuvos. Tinkamais atvejais, jog kopijos pasaulio kultūros vertybių, ginamų UNESCO. Metalo, molio, medžio, gintaro gaminiai, papuošalai, ženkliukai, atvirutės, audiniai, mezginiai, tautinės juostos, išsiuvinėjimai ir kt.

Atsakomybė tik už Trečiojo reicho (1933-1945) ženklus, atitinkančius Vokietijos standartų nuostatas ir jų pagrindu sukurtų jų bendražygių ženklus — nustato įstatymai. Taip tvirtina ir Prezidentūra, Generalinė prokuratūra, Valstybės saugumo departamentas, Policijos departamentas, Kultūros ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir kt. Jų pareiga mūsų ženklus skelbti užsienio valstybėms, ginti mūsų kultūrą.

— Milvydas Juškauskas