Lietuvai pagražinti draugijos V suvažiavimo pareiškimas:Lietuvių literatūrinės kalbos klasikinė, Vinco Kudirkos sukurtoji, rašyba tobulai tinka mūsų, archaiškiausios Europoje kalbos raiškai ir šiuolaikiniam vartojimui, yra nacionalinė vertybė, ir jos keitimas, įjungiant papildomus lotyniškojo raidyno žymenis bei elementus, atvertų kelius deformacijoms, nesuderinamoms nei su kalbos dvasia, nei su jos konstituciniu statusu. Lietuvių kalbos apsauga yra ir lietuvių Tautos tęstinumo garantija.
Suvažiavimas vienbalsiai nutarė:
Kalba – pagrindinis Tautos ir valstybės išlikimo ramstis. Lietuva net okupacijų laikais atsilaikė prieš rusinimą, lenkinimą, todėl privalome lietuvių kalbą apginti ir dabar.
Rezoliucija Lietuvai pagražinti draugijos penktajame suvažiavime priimta vienbalsiai.
| LPD valdybos pirmininkas | Juozas Dingelis |
Suvažiavimo rezoliucijai pritaria:
| LPD garbės pirmininkas | akad. Justinas Marcinkevičius |
| Lietuvos mokslų akademijos prezidentas | akad. Valdemaras Razumas |
| Kovo 11-osios signataras | Romualdas Ozolas |
| Kultūros kongreso tarybos pirmininkas | prof. Krescencijus Stoškus |
| Lietuvių pilietinių organizacijų forumo tarybos pirmininkas | prof. Alfonsas Vaišvila |
| Sociologų draugijos garbės pirmininkas | prof. Romualdas Grigas |
| Lietuvos sąjūdžio tarybos pirmininkas | Vidmantas Žilius |
| Etninės kultūros tarybos pirmininkė | dr. Dalia Urbanavičienė |
| Moterų lygos pirmininkė | prof. Ona Voverienė |
| Vydūno draugijos pirmininkas | dr. Vaclovas Bagdonavičius |
| Lietuvos universitetų moterų asocijacijos prezidentė | Dalia Poškienė |
| Zanavykų bendrijos pirmininkas | Albinas Vaičiūnas |
| Žiemgalos draugijos viceprezidentas | prof. Vytautas Šernas |
| Kovo 11-osios signataras | prof. Bronislovas Genzelis |
Lietuvių kalbos apsauga yra ir lietuvių tautos tęstinumo garantija. Seimas turi atmesti Vyriausybės pateiktą antikonstitucinį įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti nelietuvišką rašybą, keisti lietuvišką abėcėlę, nes jis griautų lietuviškos rašybos sistemą ir sukeltų sumaištį valstybės viešajame gyvenime. Latviškas svetimvardžių rašybos modelis yra vienintelis įmanomas kompromisas, jį atgimstančiai Lietuvai siūlė dar Vincas Kudirka, jam pritarė tarptautinis žmogaus teisių teismas. Taip elgtis mus įpareigoja ir baltiškasis solidarumas, dviejų išlikusių Baltų kalbų giminystė.