ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Nuorodos » Santvarka » Kalba » 234 nr.
Dėl lietuvių kalbos ir savimonės išsaugojimo:
Būtina priešintis Lietuvos lenkinimui.
2010-05-19

Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XVII suvažiavimo rezoliucija

Mums kelia susirūpinimą pastaruoju metu aktyviai kuriama nauja Lietuvos–Lenkijos santykių ir istorijos versija, pagal kurią Lietuva neva privalo teikti lenkų mažumai ypatingas teises ir lengvatas, kurių nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija, ir kurių neturi gausi lenkų diaspora jokioje kitoje valstybėje.

Lenkų rinkimų akcijos valdomuose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose akivaizdžiai diskriminuojamos lietuviškos mokymo įstaigos: naikinamos lietuviškos mokyklos ir darželiai arba yra prijungiami prie mažesnių lenkiškų mokyklų. Penkiasdešimtyje seniūnijų nėra galimybės pasirinkti mokyklos valstybine kalba, kėsinamasi sunaikinti 30 Vilniaus apskrities lietuviškų mokyklų, nes jų neperėmė Švietimo ir mokslo ministerija. Nesuvienodintas valstybinės kalbos egzaminas lietuviškoms, lenkiškoms bei rusiškoms mokykloms; mokinio krepšelis lenkiškose mokyklose 20 proc. didesnis nei lietuviškose; legalizuotas pogrindinis Vilniaus lenkų universitetas (kaip Balstogės universiteto filialas), jam suteiktos patalpos ir skiriamos lėšos.

Lenkijos UR ministro Radoslavo Sikorskio žodžiais: „Mūsų pastangų dėka Lietuvos Vyriausybė pateikė projektą dėl pavardžių rašymo“.

Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę ir Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių ir prašome:

  1. Sustabdyti lietuviškų mokyklų ir darželių naikinimą Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose.
  2. Neleisti reorganizuojant prijungti lietuviškų švietimo įstaigų prie lenkiškų arba mišrių.
  3. Prašome dėl Vilniaus ir Šalčininkų rajonų lietuviškų mokyklų diskriminacijos perduoti jas Švietimo ir mokslo ministerijai.
  4. Siekiant integruoti minėtų rajonų gyventojus į Lietuvos kultūrinį, socialinį gyvenimą (Lenkijos ir kitų ES šalių pavyzdžiu) istoriją, geografiją, o 11 ir 12 klasėse – visus dalykus, dėstyti valstybine kalba; atestuoti mokyklų direktorius, istorijos ir geografijos mokytojus; suvienodinti valstybinės kalbos egzaminą.
  5. Nepritarti Vyriausybės pateiktam įstatymo projektui dėl asmenvardžių rašymo dokumentuose lenkų kalba. Manome, kad originalo kalba asmenvardžiai gali būti rašomi paso kitų įrašų skyriuje, kaip nurodė Konstitucinis teismas.
  6. Nepritarti Vyriausybės ketinimui įteisinti dvikalbystę Rytų Lietuvoje rašant vietovardžių, miestų ir gatvių pavadinimus lenkų kalba.
  7. Priimti įstatymą, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nevykdantys savivaldybių pareigūnai būtų atleidžiami iš pareigų.

Dėl tautos pasipriešinimo istorijos dėstymo mokyklose

Jaunimui sunku rasti dabartinės tikrovės idealą, todėl reikia atsigręžti į mūsų didingą istoriją, kurioje išskirtinę vietą užima herojiška Pasipriešinimo istorija – neišsenkamo dvasingumo šaltinis. Lietuvos partizanai kovojo ir guldė galvas ne dėl dvarų, šiltų vietų tarnyboje, didelių algų, kas sumaterialėjusioje mūsų visuomenėje itin vertinama, o už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę. Tai aukščiausios rūšies idealizmas, taip trūkstamas dabartiniu laikotarpiu.

Kad Laisvės kovotojų veikla ir pasiaukojimas taptų jaunimo idealu, turime juos gerai išmokyti didvyriškos pasipriešinimo istorijos. Mokymo programoje tautos pasipriešinimo istorijai turi būti numatytas tam tikras skaičius privalomų, ne pasirenkamų pamokų ir egzaminas arba įskaita. Tai pastiprintų motyvaciją ją gerai įsisavinti.

Švietimo ir mokslo ministerija slopina šią mūsų, Lietuvos piliečių, iniciatyvą. Kaip sovietmečiu buvo vengiama mokyti Lietuvos istorijos, taip dabar vengiama mokyti pasipriešinimo istorijos. Politiniams kaliniams, tremtiniams ir laisvės kovų dalyviams tai kelia nuolatinį nerimą. Norime, kad Lietuvos ateities kartoms būtų išsaugota dvasinė kovotojų ir kentėjusiųjų patirtis, paveldas.

Kreipiamės į Vyriausybę ir Švietimo ir mokslo ministeriją, ragindami artimiausiu metu į Lietuvos mokyklų mokymo programas įtraukti privalomą pasipriešinimo istorijos kursą, kurį galėtų sudaryti ne mažiau 18 pamokų ir egzaminas arba įskaita.

LPKTS XII suvažiavimas
2010-05-15 Kaune

Santrauka:

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga: Kaip sovietmečiu buvo vengiama mokyti Lietuvos istorijos, taip dabar vengiama mokyti pasipriešinimo istorijos. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija naikina lietuviškas mokyklos ir darželius arba prijungia prie mažesnių lenkiškų mokyklų. Savo sprendimais įvesti dvikalbius užrašus gatvių ir vietovių pavadinimuose bei asmenvardžių rašymą lenkų kalba Lietuvos piliečio pase, LR Vyriausybė išskiria lenkų tautinę mažumą iš kitų Lietuvoje gyvenančių tautybių, suteikia jai ypatingas privilegijas bei stabdo jos integraciją į Lietuvos visuomenę. Kadangi lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė, įtvirtinta 14-uoju LR Konstitucijos straipsniu, jį galima keisti tik visos Tautos referendumu.

Teiginys:
Būtina priešintis Lietuvos lenkinimui.
Sritis:
Santvarka: Kalba.
Raktažodžiai:
, , , .
Šaltinis:
http://www.lpkts.lt/suvaziavimas.htm.
Nuorodą įdėjo:
, 2010-05-19.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?