‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Nuorodos » Santvarka » Kalba » 210 nr.

Ar Vyriausybė Lietuvos piliečius ruošia pardavimui?

Tuo metu, kai Vilniaus ir Šalčininkų rajonų valdžios viešai šaiposi iš Lietuvos, savo pavaldumą perduodamos pačiam ponui Dievui, ir, nepaisydamos Lietuvos teismo sprendimų, jau kabina naujas lenteles su iškraipytais gatvių vardais, Lietuvos Vyriausybė, pamiršusi kitus svarbius įstatymų projektus, žūtbūt bando Lietuvos piliečių pasuose prakišti asmenvardžių rašybą lenkiškais rašmenimis.

Konstitucinis teismas (toliau KT) yra išaiškinęs, kad piliečio pasas esąs pilietybės, asmens priklausymo atitinkamai valstybei liudijimas, todėl visi jo įrašai privalomai daromi oficialios valstybinės kalbos rašmenimis. Buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso“.

Savo ruožtu Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT) yra pripažinęs kiekvienos valstybės teisę pačiai nustatyti, kaip rašyti vardus ir pavardes, nes kalbos, kaip ir kultūros, švietimo politikos klausimai yra kiekvienos ES šalies vidaus reikalas.

Pernai lapkričio 6 d. KT papildomai paaiškino, kad jokia informacija visuose LR kompetentingų institucijų išduodamuose dokumentuose apie asmens vardą ir pavardę, pateikta nelietuviška forma, negali prilygti įrašui lietuviškais rašmenimis ir kad nelietuviškais rašmenimis užrašytus asmenvardžius galima nurodyti kitų įrašų puslapyje.

Net Europos Tarybos (ET) žmogaus teisių komisaras Hamarbergas (T. Hammarberg), šiaip jau kritikavęs mūsų šalį, pripažino laikąs tokį KT sprendimą pozityviu žingsniu ir išreiškė viltį, „kad šis sprendimas bus gyvendintas praktiškai“.

Tačiau mūsų Vyriausybei kažkodėl nei KT išaiškinimai, nei ET komisaro viltys — nė motais.

Premjero ir TS-LKD nuomonės priešingos?

Neseniai skubos tvarka Seime vėl bandyta „prastumti“ Sausio 6 d. Vyriausybės kanceliarijoje parengtą ir sausio 14 d. Seime įregistruotą Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Tik pajutus, kad situacija projekto priėmimui nepalanki, iš Seimo dienotvarkės jis buvo išimtas. Pirmąją Seimo pavasario sesijos dieną kovo 16 d. šis projektas vėl šmėkštelėjo dienotvarkėje. Tačiau ir vėl buvo išimtas. O dabar kovo 24 d. Vyriausybės posėdyje ketinama atšaukti prieš tai Seimui teiktą projektą ir patvirtinti kitą „panelę su ta pačia suknele“, bet su „pagražinta“ preambule…

Kodėl taip manipuliuojama? O reikalas tas, kad:

  1. Vyriausybės parengtas projektas iš esmės yra antikonstitucinis. Seimo kanceliarijos departamentas yra parašęs išvadą, kurioje juodai paryškintas sakinys, kad projektas galimai prieštarauja LR Konstitucijai.
  2. Seime yra įregistruotas ir kitas TS-LKD frakcijos narių R. Kupčinsko ir G. Songailos nei Lietuvos Konstitucijai, nei tarptautiniams teisės aktams neprieštaraujantis įstatymo projektas.

Šių metų sausio 15 d. G. Songailos ir R. Kupčinsko projektui pritarė TS-LKD Politikos komitetas, vadovaujamas prof. Vytauto Landsbergio, šiuo klausimu išsakydamas tokią nuomonę: „Vyriausybė ruošia įstatymą ne pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą. Konstitucija leidžia parašyti ir nevalstybine kalba, bet neleidžia nerašyti valstybine kalba. Yra Ryto Kupčinsko alternatyvus Vyriausybei įstatymas, tad Vyriausybė geriau neteiktų savojo Gal todėl, kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos? ruošiamo ne pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą.“

Iš visko sprendžiant, dauguma TS-LKD narių palaiko būtent Konstitucijai neprieštaraujantį įstatymo projektą, pagal kurį asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis Lietuvos piliečio pase galima būtų rašyti ne pirmame paso puslapyje, o kitiems įrašams skirtame skyriuje. Tačiau premjeras A. Kubilius užmerkęs akis ir užsikimšęs ausis, atrodo, ketina toliau beatodairiškai forsuoti savo antikonstitucinį projektą. Kovo 24 d. įvyksiančioje partijos ir koalicijos kolegų šiaip ne taip išsireikalautoje diskusijoje, pasitelkus dalies liberalų pajėgas, valdančiosios koalicijos visuotiniame susirinkime bus bandoma apginti Vyriausybės (A. Kubiliaus – R. Šimašiaus) siūlomą įstatymo projektą.

Nei Vyriausybės nutarime, nei jo aiškinamajame rašte nė žodžiu neužsimenama, kad teikiamas projektas yra kai kurių politikų neformalaus įsipareigojimo Lenkijai vykdymas. Nors spaudoje ne kartą buvo viešai pripažintas Lenkijos spaudimas šiuo klausimu, tačiau oficialiuose dokumentuose spekuliuojama tariamais užsieniečiais, kuriems galiojantys LR įstatymai trukdo gyventi.

Bandoma aiškinti, kad taip užrašytos pavardės trukdo išreikšti sutuoktinių šeimyninius ryšius. Bet santuokinį ryšį nurodo ne tiek pavardžių tapatumas, kiek teisiniai aktai ir juos liudijantys atitinkami dokumentai. Be to, moteris turi teisę pasilikti ir savo mergautinę pavardę, taigi pavardė gali ir neatspindėti santuokinio ryšio.

Apie asmenvardžių rašymą ne valstybinės kalbos rašmenimis LR piliečių pasuose jau nemažai diskutuota. Net du kartus vienareikšmį sprendimą šiuo klausimu priėmė KT. Kalbininkai, visuomenė ir Seimo nariai pasiūlė kompromisinį sprendimą — įrašus kitų kalbų rašmenimis įteisinti kaip papildomus greta oficialių, valstybine kalba užrašytųjų, kad tais atvejais, jei užsienyje kiltų kokių abejonių dėl nelietuvių tautybės piliečio vardo ar pavardės, galima būtų pasitikslinti. Šis Lietuvos Konstitucijai neprieštaraujantis siūlymas galėtų būti geru kompromisiniu sprendimu, koks jau kurį laiką veikia kaimyninėje Latvijoje. Juk Latvijos valdžiai Lenkijos Respublika pretenzijų dėl to nereiškia.

Politinė ekvilibristika: pavardė — prekės ženklas?

Bet istorija kartojasi. Panašiais įstatymais Lietuvos Respublikos Vyriausybė bandė apeiti Konstituciją ir 2005 ir 2007 metais, tačiau tuo metu tiek Seimo kanceliarijos Teisės departamentui, tiek Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetams atkreipus dėmesį, jog teikiamas įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai, įstatymo projektai buvo atmesti. Tačiau trūktelėjus už vadžių, vėl viskas pradedama iš pradžių. Tik šį kartą Konstitucijai apeiti pasirenkamas kitas šūkis: „žmogaus prekės ženklas“.

Žmogaus pavardę bandoma paskelbti ne lietuvių kalbos dalyku. Kas tai – laisvosios rinkos apologetikos perkėlimas į lietuvių kalbą? Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau yra leidusi prekių ženklams ir įmonių pavadinimams netaikyti lietuvių kalbos taisyklių. Dabar šią išimtį bandoma išplėsti ir pavardėms. Gal vėliau ji bus praplėsta dar labiau? Tačiau „kongeniali idėja“, kad pavardė nepriklauso kalbos sistemai, nepagrįsta ir naivi atrodo ne tik kalbininkams. Pavyzdžiui, buvęs KT pirmininkas Egidijus Kūris ją nedvejodamas prilygino teiginiui: „dviratis nėra transporto priemonė“.

Dabartinė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Irena Smetonienė pernai turėjo pripažinti, kad Lietuvoje lenkiškų pavardžių rašymas lenkų kalba yra politinis sprendimas, nes kalbinių argumentų tam nėra: „Kalbinių argumentų čia nėra, tai yra politinis sprendimas. Seimas turi apsispręsti. Jie pasirašė sutartį (?!) paritetiniais pagrindais. Čia yra gryna politika. Jeigu politikai pasakys, kad ne, tai ir bus „ne“. Jeigu jie pasakys „taip“, tada ir mes priimsime“, — Eltai sakė I. Smetonienė. Kuomet I. Smetonienė buvo sukritikuota, kad užuot gynusi lietuvių kalbą, ji velia VLKK į politiką, tuomet ir buvo sugalvoti tariami kalbiniai argumentai, esą pavardės lietuvių kalbos sričiai nepriklauso.

Vienas pagrindinių antikonstitucinio asmenvardžių rašybos projekto „entuziastų“ teisingumo ministras R. Šimašius, lyg susimokęs su I. Smetoniene, teisinasi, esą Lietuva privalo „realizuoti“ dvišalę Geros kaimynystės sutartį su Lenkija. Esą 1994 metais pasirašytoje sutartyje numatyta, kad lenkakalbių Lietuvos piliečių pavardės bus rašomos lenkiškais rašmenimis. Jei teisingumo ministras neskaitė šios sutarties, gali tai padaryti dabar kompiuterio pelės kairiuoju klavišu spragtelėdamas ČIA.

Lietuva įsipareigojo pavardes rašyti pagal pavardės skambesį, tai yra, išlaikydama autentišką pavardės fonetiką, o ne grafiką. Tokį pavardžių rašymą leidžia ir ET tautinių mažumų apsaugos konvencijos 11 straipsnio 1§ oficialus aiškinimas: „Šalys gali vartoti savo oficialios kalbos abėcėlę, kai reikia rašyti tautinei mažumai priklausančio asmens vardą pagal jo fonetinę formą“.

Tad kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal todėl, kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Jonas Vaiškūnas

2010 m. kovo mėn. 24 d. Delfi.lt

Santrauka:

Jonas Vaiškūnas: Kodėl Lietuvos piliečių pavardes žūtbūt reikia paversti prekių ženklais? Gal kad jais pažymėtos prekės laisvojoje rinkoje jau seniai pelningai parduotos?

Teiginys:
Jei pavardė – prekės ženklas, tai ir jos savininkas jau prekė? Kokia mūsų kaina?.
Sritis:
Santvarka: Kalba.
Raktažodžiai:
, , , , , .
Asmenvardžiai:
Jonas Vaiškūnas, Andrius Kubilius, Remigijus Šimašius, Irena Smetonienė, Gintaras Songaila, Rytis Kupčinskas.
Šaltinis:
http://tiny.lt/lietuviai-pardavimui
Nuorodą įdėjo:
, 2010-03-24.
‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?