Algimantas Urbonavičius Lituanistikos darbų gairės, raidos įvertinimas:
Rusenom, dabar anglėjam, kalba virsta puskalbe, liekam paveikūs —
, 2005-12-10.

Lietuvių kalba ir puskalbė internete

Nuoširdžiai sveikinu „Lietuvą internete“ ir kartu noriu pasidžiaugti gražiu jubiliejumi.

Labai atsiprašau, kad nepataikysiu visais punktais.
Pradėti norėčiau Mikalojaus Daukšos žodžiais: „Kalba yra meilės bendras ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją, – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę“.

Šiandieninei visuomenei būdingas socialinio reikšmingumo gynimas: savo nuomonės, nepasitenkinimo, pykčio reiškimas. Pati palankiausia dirva tam – internetas, ypač galėjimas anonimiškai išsakyti nuomonę. Buitinio (gatvės ar minios) stiliaus veržimasis į rašytinę kalbos vartoseną tampa problema. Lituanistų uždavinys – ne tik kovoti su nekultūringo kalbos vartojimo apraiškomis, kiek kelti lietuvių kalbos ir lituanistikos prestižą internete.

Todėl lituanistikos kryptys galėtų būti:

  1. Naujausių lituanistinių darbų, knygų recenzijų, kritikos darbų skelbimas internete.
  2. Dvasinio elito (rašytojų, poetų, kritikų) minčių ir reakcijų į aktualijas skelbimas internete.
  3. Kalbos vartojimo konsultacijų (klausimų – atsakymų) svetainės kūrimas.
  4. Kalbos vartojimo internete kontrolės sukūrimas ir įteisinimas.
  5. Išversti svarbiausias kompiuterines programas į lietuvių kalbą (tiesa, kai kurios išverstos, bet dažnai vėluoja, juk nepirksi antros programos, jei jau turi programą anglų kalba).

Internetas greitesniu ir pigesniu būdu pasiekia skaitytoją. Tuo galėtų ir turėtų pasinaudoti žodynų sudarytojai. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, net ir pataisytas leidimas, ne populiarina, o gina kalbą nuo naujų vėjų. Jame užkonservuotas agrarinės kultūros žodynas, kuris labai skiriasi nuo dabartinės kalbos. Visuomenė auga ir keičiasi greičiau nei atsiranda nauji terminai. Tad turėtų būti greičiau reaguojama į naujų terminų poreikį naujomis sąlygomis, būtina internete skelbti atskirų sričių žodynus. Juk internetas – puiki galimybė iš karto reaguoti į pokyčius. Kalbininkai, kurie dažnai kaltinami konservatyvumu ir nepakankamai greitu reagavimu į šiuos pokyčius, galėtų tuo pasinaudoti.

Lietuvos Konstitucijoje 14 straipsnyje įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, išliks rašytiniai lietuvių kalbos ir kultūros paminklai. Tačiau virtimas puskalbe – visiškai įmanomas.

Kalba – sudėtinė bendros nacionalinės kultūros dalis. O ar galime kalbėti apie kultūrą, jei interneto pokalbių svetainėse bendraujama tuščiais beprasmiais žodžiais, o juk lietuvių kalbos žodžio šaknyje slypi žodžio reikšmė, o ką sako anglų kalbos žodžių trumpiniai su lietuviškomis galūnėmis. Tai beprasmis žodžių žaismas. Jaunimas susirašinėdamas nevartoja lietuviškų rašmenų, emocijas išreiškia ne žodžiais, o simboliais. Vadinasi, rašoma nepilnais sakiniais. Koks tautos likimas, jei nebemokame (ir nesistengiame!) kalbėti pilnais sakiniais. Nepilnas sakinys (nuotrupa), „nepilna“ mintis galvoje, „nepilnas“ mąstymas – tai „nepilna“ asmenybė, „nepilna“ asmenybė – nebėra atsakomybės už sakinį, vadinasi, esi paveikus, lengva Tavimi manipuliuoti…

Dingsta atsakomybė žodžiui. Buvo laikai, kai kovojome už lietuvišką žodį, o šiandien, būdami laisvi, savo valia jį žudome. Anksčiau „rusenome“, dabar „anglėjam“. Manau, mes privalome sutelkti visas pastangas ir apsaugoti kalbą nuo neigiamos „anglėjimo“ įtakos.

Kita kalbos problema – komentarai po straipsniais. Galima pasidžiaugti Bernardinų svetaine. Po straipsniais komentarų nedaug (5-10), tačiau kalba turtinga ir taisyklinga.
Prieš rašydamas savo komentarus, pamatai prierašą:

Bernardinai.lt pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema, pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.

Bernardinai.lt privalo informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. Taip pat gali tai padaryti savo iniciatyva. Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.

Kita vertus, toks pat prierašas yra ir portale Delfi.lt, tačiau čia, administratoriams pro pirštus žiūrint į kalbos ir bendravimo kultūrą, komentatorių pasisakymai tik žemina pačią kalbą.

Trečia problema – elektroninis paštas. Ar dėl nemokėjimo naudotis kompiuteriu, ar dėl apsileidimo, dažnai rašoma be lietuviškų raidžių arba net vietoj v rašoma w (dviguba v), vietoj ks – x ir kt.

Nepamenu, kurioje svetainėje skaičiau, kad „priversti gerbti mūsų kalbą galime tik mes patys: 1) palaikydami tuos, kurie stengiasi likti ištikimi lietuvių kalbai ir ignoruodami tuos, kurie jos negerbia. Visai nebūtina imtis drastiškų priemonių“.

Tad matydamas lietuvių kalbai gresiantį pavojų internete (ir ne tik) sukūriau svetainę „Gerbkime žodį!“, kurią jau yra aplankę apie 370 000 lankytojų. Tai rodo, kad lietuvių kalba domimasi ir kad tokia svetainė reikalinga.

Dievuliui lemiant daugumai mūsų teko gimti po dangaus lopinėliu, kuris vadinasi Lietuva. Tikriausiai ne visi mes būsime šukiai ar paulauskienės, bet kiekvienam linkėčiau ginti, saugoti, puoselėti ir nebūti abejingam savo gimtajai kalbai.

Baigdamas norėčiau palinkėti Lietuvai internete gyvuoti ir veikti dar ilgus metus. Sėkmės!

Algimantas Urbanavičius

Algimantas Urbanavičius 2005-12-08 konferencijoje
Santrauka:

Šiandieninei visuomenei būdingas socialinio nepasitenkinimo reiškimas. Palankiausia tam dirva — bulvarinis internetas, ypač galėjimas anonimiškai išrėkti nuomonę. Gatvės ir minios stiliaus veržimasis į rašytinę kalbos vartoseną tampa problema. Vargu ar lietuvių kalbai gresia visiškas išnykimas. Bet kokiu atveju dar ilgai išliks lietuviškai kalbančių žmonių, išliks rašytinių lietuvių kalbos ir kultūros paminklų. Tačiau virtimas puskalbe — visiškai įmanomas. Nepilnas sakinys (nuotrupa), „nepilna“ mintis galvoje, „nepilnas“ mąstymas — tai „nepilna“ asmenybė. O „nepilna“ asmenybė — nebėra atsakomybės už sakinį, vadinasi, esi paveikus, lengva tavimi manipuliuoti.

Teiginys:
Rusenom, dabar anglėjam, kalba virsta puskalbe, liekam paveikūs.
Sritis:
: .
Raktažodžiai:
, .
Asmenvardžiai:
Mikalojus Daukša, Šukys, Paulauskienė.
Kiti tikriniai daiktavardžiai:
Konstitucija, „Gerbkime žodį!“, Bernardinai.lt, Delfi.lt, „Lietuva internete“.
Pirminis šaltinis:
http://on.lt/kalba-ir-puskalbe
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Autorius:
, 2005-12-10.