Gudai
- Italijos langobardai
- 2024-09-11 Langobardų kalbos tyrimas pagal viduramžių raštus ir vardažodžius.
- 530. Paskaitos: Paveldas: Gudai: baltai, istorija, kalbotyra, tautovardis.
- Valentinas Juškevičius: Lietuva turėtų labiau tyrinėti langobardų paveldą, o ypač jų vietovardžius.
Langobardų germaniškumas remiamas VIII a. vienuolio Pauliaus Djakono lotyniška „Langobardų istorija“, kurioje, kaip ir VI a. Jordanio „Getikoje“, paminėta, kad tiek gudai, tiek ir langobardai į Apeninus atsikraustę iš nuo lėkštos įlankos kranto matomos ilgos išriestos Baltijos jūros salos, vardu „Skendzia“ — klaidingai spėjant, jog tai Skandinavijos pusiasalis. Tačiau GIS analizė, istorinė geografija, numizmatika, genetiniai tyrimai, to meto laukobardų – longobardų raštų kalba, jų lietuviški asmenvardžiai ir ypač gausūs vietovardžiai paneigia langobardų germaniškumą.
- Bažnyčios pradžios istorija
- 518. Nuorodos: Praeitis: Gudai: istorija, kalbotyra, tautovardis.
Daugiau kaip šimtmečiu už 551 m. Jordanio „Getiką“ anksčiau, 425 metais Filostorgijaus dvylikos knygų epitomiu išleista „Bažnyčios istorija“ yra lietuvių krikšto „Pradžios knyga“. Ne vien apie teorinius pirmųjų krikščionių ginčus ir susitarimus, bet ir atskleidžianti nutautėjimo eigą, šventų žydų, germanų, slavų krikščionišką kilmę. Φιλοστοργιος: «Εκκλησιαστικη ιστορια»
- Donas Donaicis Дунаец Tanais Ταναις
- 516. Nuorodos: Praeitis: Gudai: baltai, kalbotyra, vietovardis.
Mokslinis žurnalas „Postulatas“ 2020 m. 11 nr. paskelbė Dono upėvardžių kilmės tyrimo apybraižą su esamos jų etimologijos kritika. Autoriaus Fedčenkos ištobulinta profesoriaus Otkūpščikovo etimologijos metodika paneigia tiurkiškus vardų kildinimus ir atskleidžia lietuviškos kilmės hidronimiją iki pat Volgos vagos. Олег Дмитриевич Федченко: «Балтская гидронимия Подонья» — «Постулат» (ISSN 2414-4487) № 11 2020 г.
- Indoeuropiečių tautybė
- 2020-06-19 Uralo, Sibiro ir Tolimųjų Rytų senųjų upėvardžių kilmė.
- 507. Nuorodos: Praeitis: Gudai: geografija, istorija, kalbotyra, vietovardis.
- Vladas Palubinskas: Seniausi vietovardžiai ir Azijoje lietuviški, kitokie yra vėlyvesni.
Jei mano istorinės kalbotyros ir istorinės geografijos tyrimai „Gintaras“, „Gauniai“, „Vilkiai“, „Velykos“, „Juoninės“, „Lietuvio būdas“, jeigu ir ruso Iljos Tarasovo „Lietuvių Maskva“ buvo per menkas dirgiklis sužadinti moksliniam ir tautiniam orumui, tai nuo kito ruso istorinės kalbotyros ir geografijos išvadų „maža nepasirodys“. Rusijos valstybinis Prieamūrės universitetas išleido Rusijos vandenvardžių Azijoje kilmės tyrimų apžvalgą, autorius Olegas Fedčenka (Oleg Fedchenko). Олег Федченко: «Балтская гидронимия Сибири и Урала».
- Lietuvių Maskva
- 2020-05-15 Ilja Tarasovas apie Maskvos lietuvių kultūrą ir laisvės kovas.
- 505. Ištraukos: Praeitis: Gudai: baltai, etnocidas, galindai, istorija, kalbotyra.
- Vladas Palubinskas: Maskoliai ne mongoloidai, o apkrikštinti ir suslavinti lietuviai.
Dabartinėje Vidurio Rusijoje vietiniai lietuviai pirmajame tūkstantmetyje gyveno turtingai, laisvų ūkininkų valsčiais laikėsi ilgai ir atkakliai, Volgos ir Okos tarpupyje iki XV amžiaus nepripažino su krikščionybe brukamos feodalinės vergovės. Atmintis apie litvinus, galinius, galius, galindus, galietius (Голѧдь), apie Lietuvą (Литва) Pamaskvėje buvo gyva dar ir XIX amžiuje. Daugelis iš metraščiuose aprašytų XIII amžiaus Litvos antpuolių buvo ne iš tolimo Pabaltijo, o vietinių lietuvių nepriklausomybės kovos.
- Lietuvių karaliai
- 2018-09-01 2018 m. dr. Bučio monografijos „Lietuvių karaliai...“ pristatymas.
- 485. Pateiktys: Praeitis: Gudai: istorija, knyga, pristatymas.
- Algimantas Bučys: Moksliškai atmesta dogma apie neva vienintelį ir trumpai buvusį lietuvių karalių.
2018 metais „Vaga“ išleido literatūros istoriko ir kritiko, poeto, literatūrologijos teoretiko dr. Algimanto Bučio monografiją „Lietuvių karaliai ir Lietuvos karalystė de facto ir de jure Viduramžių Europoje (Literatūrologinė istorinių šaltinių ir istoriografijos analizė)“, kurioje pateikta medžiaga atskleidžia istorikų klastotes, siekiant ištrinti tautos atmintį, sumenkinti nepriklausomos Lietuvos valdovų aukščiausius kilmės titulus ir jų pripažinimą Viduramžių Europoje.
- Knygos „Lietuvių tautos kilmė“ sutiktuvės
- 2018-03-08 Sutiktuvių iškilmės Krėvės muziejuje.
- 475. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: istorija, kilmė.
- Rimantas Matulis: 2017 metais perleista monografija „Lietuvių tautos kilmė“.
2018 m. kovo 8 dieną Krėvės muziejuje Vilniuje iškilmingai pristatyta Rimanto Matulio 302 psl. monografija „Lietuvių tautos kilmė“ (ISBN 9789955739630). Dalyvavo muziejaus direktorius Vladas Turčinavičius, Vilniaus savivaldybės atstovė Eglė Mirončikienė, skaitovas Virgilijus Kubilius, giedojo „Raskila“, Iškilmes nufilmavo Pogon.lt leidėjas Ryšardas Maciejkianiecas.
- Reformacija
- 2016-09-05 2017-ieji skelbiami Reformacijos metais (1517–2017).
- 457. Numatoma: Praeitis: Gudai: pagerbimas, santvarka, sukaktis.
- Vladas Palubinskas: Vakarų Europos Reformaciją sukėlė Lietuvos krikštas ir Žalgirio mūšis.
1517 metais augustinas vienuolis, Biblijos vertėjas, Šventojo rašto aiškinimo profesorius Martynas Liauderis sukalė savo 95 tiesas (protestantiškas tezes), bet iš tikrųjų tai reformacija kilo visu šimtmečiu anksčiau — husitams krikštijant Lietuvą. Pirmajam Reformacijos sąjūdžiui vadovavo Bohemios karaliumi išrinktas čekų tautos didvyris Žygimantas Kaributaitis. Janas Husas buvo sudegintas, Bohemia nukariauta, o pirmąją protestantišką valstybę Lietuvos globoje įsteigė ir pirmąjį Europoje pasaulietinį Karaliaučiaus universitetą (Albertiną) įkūrė lietuvis — kryžiuočių ordino didysis magistras ir Vakarų Lietuvos (Parusios) valdovas Albertas.
- Velykos
- 2016-03-17 Vilkių didybė ir jų technologijų svarba Europos kultūrai.
- 450. Paskaitos: Praeitis: Gudai: asmenvardis, kalbotyra, vietovardis.
- Vladas Palubinskas: Lietuviai kitiems buvo šventi milžinai.
Susivokus, kad
vilk-, vielk-, velk-
yra ta pati šaknis (balsiaiI,E
kilę iš dvibalsioIE
), išaiškėja ir vietovardžių Wielka, Великая, Великий Новгород pradinė reikšmė — tai krovinių gabenimo valksnų upės, jų pakrantėse gyvenusių vielkių (velkių, vilkių) vietovės. Vielkiai buvo sėslūs laivų statybos, plukdymo ir pervilkimo įrangos meistrai, išminčiai. ŠaknisVielyk-
yra tos pačios kilmės, nes:
1 – rusiškus žodžius Великая, великий atitinka lenkiški Wielka, wielki;
2 – tiek Wielka, tiek ir Великая abi jos buvo nuolatinių valksnų vietovės;
3 – Trys karaliai (Trys išminčiai) rusiškoje Biblijoje vadinami Три волхва;
4 – rusų kalboje dar gyvas žodis верхи irgi yra kilęs iš велки — vielkių.
Išvada: žodžiai wielki, великий (didis) ir верхи (žyniai) slavų kalbų susidarymo laikais yra kilę iš vielkių.
- Vilkiai
- 2015-07-25 Lietuviškų pervalkos vietovardžių geografinė apžvalga.
- 440. Paskaitos: Praeitis: Gudai: asmenvardis, kalbotyra, vietovardis.
- Vladas Palubinskas: Istorinėje kalbotyroje dar nenagrinėtas vilkių kultūros klodas.
Vietovardžiai ir asmenvardžiai
Vilk-
šaknimi baltistikoje ligšiol yra kildinami iš žodžio vilkas. Visai nepaisant, tarsi nė nežinant kitų šios šaknies reikšmių lietuvių kalboje, pirmiausia vilkti. Šioje studijoje iškeliamos metodologinės ydos istorijos ir kalbotyros moksle, tada, ribojantis vien visuotinai žinomais duomenimis ir istorinėje bei lyginamojoje kalbotyroje pripažintais dėsningumais, išaiškinami asmenvardžių ir vietovardžiųVilk-, Velk-, Valk-, Βαλκ-, Волк-, Болг-, Болк-, Balk-, Bilk-
šaknimis prasminiai ryšiai. O „žodžių archeologijos“ bei istorinės geografijos priemonėmis atskleidžiamas seniausias, žmonijos raidai itin svarbus ir labai platus vilkių kultūros klodas.
- Aisčiai: II — Raida
- 2014-11-04 Kvietimas į Lietuvos mokslų akademiją 2014-11-14 15:00.
- 435. Numatoma: Leidyba: Gudai: archeologija, baltai, istorija.
- Eugenijus Jovaiša: Išleista antroji trilogijos „Aisčiai“ knyga „Raida".
-
2014-11-14 penktadienį kviečiame į Mokslų akademijos rūmus Vilniuje, Gedimino pr. 3, kur Lietuvos edukologijos universitetas su Lietuvos mokslų akademija 15:00 Didžiojoje menėje rengia trilogijos „Aisčiai“ antrosios knygos „Raida“ pristatymą. Iškilmes ves Vilniaus universiteto Archeologijos katedros profesorius hab. dr. Albinas Kuncevičius, dalyvaus monografijos autorius Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesorius, Istorijos fakulteto dekanas akademikas Eugenijus Jovaiša.
- Kol skalvių dar nebuvo
- 2014-09-04 Dokumentinis filmas apie Tauragės kraštą prieš krikštą.
- 433. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: archeologija, baltai, istorija.
- Eugenijus Jovaiša: Karšuva itin nusipelniusi tėvynės gynybai.
75 min. trukmės dokumentiniame filme pristatoma Nemuno žemupio archeologinė kultūra, Jūros paupio gynybinių piliakalnių tyrinėjimų išvados, Karšuvos kraštotyra. Atkreipiamas dėmesys į buvusią aukštą vietos kultūrą, itin prabangias įkapes, kurios dabar eksponuojamos Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune. Kalba mokslininkai Eugenijus Jovaiša, Valdemaras Šimėnas ir Vytenis Almonaitis.
- Gintaras
- 2014-09-03 A. Račkus apie gintarą kaip pinigą, kitos jo paskirtys ir paplitimas.
- 432. Pateiktys: Praeitis: Gudai: apeigos, asmenvardis, kalbotyra, pagerbimas, pinigai.
- Vladas Palubinskas: Ilgus amžius lietuviškas gintaras buvo tvirta pasaulinė valiuta.
Kadangi mokytojai, kultūrologai, net etnologai ir istorikai nebežino buvusios gintaro paskirties, teko pargabenti tėvynėn pasaulyje garsaus numizmato dr. Aleksandro Račkaus „Amber As a Medium of Exchange“ žurnale „The Numismatist“, išversti jį lietuviškai ir paskelbti enciklopedijoje Lietuvai.lt. Pristatydamas šį svarbų veikalą, siūlau patikslinti etimologiją sakeliais, saikeliais ir saugeliais, papildyti ambronimis, ambra ir ežero gintaru.
- Sarmatijos monetos ir žemėlapiai
- 2014-07-13 Lietuvos istorinio paveldo iškilmės Marijampolės bažnyčioje.
- 431. Vaizdo įrašai: Paveldas: Gudai: istorija, paroda.
- Milvydas Juškauskas: Sarmatijos monetų ir žemėlapių rinkinys įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjams.
2014 m. liepos 13 sekmadienį Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos skyriui perduota ir bažnyčioje eksponuota dalis Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės sukauptų svarbios įrodomosios vertės 20 iš daugiau kaip 150 Sarmatijos žemėlapių ir 5 iš daugiau kaip 500 senovinių monetų su užrašu SARMATIA (SARMATICÆ, SARMAT, SARM). Surengtoje parodoje šį istorinį rinkinį priėmė Marijampolės skyriaus vadas majoras Algimantas Samuolis. Filmavo operatorius Marius Staronis, redaktorės Justė Lasauskaitė ir Ugnė Joniškytė. 2014-07-18 15 nr. paskelbė ir laikraštis „Karštas komentaras“.
- Rosales 84-mečio pokalbis
- 2013-09-16 Sigitas Valadka su Jūrate de Rosales per „Init“ televiziją.
- 415. Pateiktys: Praeitis: Gudai: istorija, leidiniai, sukaktis.
- Jūratė Rosales: Išleista monoigrafijos „Europos šaknys“ antroji dalis.
2013 m. rugsėjo 9 dieną, Jūratės de Rosales 84-ųjų metinių proga ją kalbina televizijos žurnalistas Sigitas Valadka apie ką tik išleistą trilogijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir šiuo metu rašomą trečiąją, apie pernai Valensijos universiteto profesoriaus Antonio Lastros išleistą knygą „Lituania philosophica“, apie istorijos mokslo naujoves, apie kosmopolitizmą ir tautiškumo išsaugojimą. Pokalbis parodytas „Init TV“ laidoje „Nuomonės“ 2013-09-12.
- Europos šaknys giliau
- 2013-09-09 Jūratė de Rosales per „Laisvosios bangos“ radiją.
- 414. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: istorija, kalbotyra, radijas.
- Jūratė Rosales: Išleista jau antroji monografijos „Europos šaknys“ dalis.
„Laisvosios bangos“ radijo laidos „Korys“ vedėjas Audrys Antanaitis kalbina Lietuvoje vėl viešinčią Jūratę de Rosales iš Venesuelos apie jos monografijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir apie istorijos bei kalbotyros mokslo padėtį 2013 metų rugsėjo 7 dieną, trukmė 47 minutės.
- Pasišventusi protėvių istorijai ir Lietuvai
- 2013-08-27 Stasio Petkaus dokumentinis filmas apie Jūratę de Rosales.
- 417. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: istorija, nuopelnas.
- Jūratė Rosales: Rosales gerai žinoma, labai gerbiama Venesueloje ir už jos ribų.
- Kęstutis Pūkas su Jūrate de Rosales
- 2013-08-20 Jūratė de Rosales per „Pūko“ televiziją ir radiją.
- 418. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: istorija, pagerbimas.
- Jūratė Rosales: Lietuvių kalbos ir tautos papročių išdavystė yra nusikaltimas žmonijai.
- Rosales patirtis
- 2013-08-14 Sambūrio „Patirtis“ susitikimo su Jūrate de Rosales vaizdai.
- 410. Paveikslai: Praeitis: Gudai: istorija, mokslas, pagerbimas.
- Albinas Jasiūnas: Svarstyta istorijos, etnologijos, filologijos mokslo padėtis Lietuvoje.
Rugpjūčio 14 dieną su Sambūrio „Patirtis“ nariais susitiko Lietuvoje viešinti, Kaune gimusi, Venesueloje gyvenanti lietuvė, populiariausio Venesuelos politikos, ekonomikos ir kultūros savaitinio opozicinio žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, senosios protėvių istorijos ir Lietuvos senovės tyrinėtoja, Lietuvos edukologijos universiteto garbės daktarė, Lietuvos ir Venesuelos ordinų kavalierė Jūratė de Rosales. Selemono Paltanavičiaus ir Vlado Palubinsko nuotraukos.
- Nevalia vėl pavėluoti
- 2012-02-22 Baltų istorijos mokslo padėties apžvalga, veiklos gairės ateičiai.
- 374. Pastabos: Praeitis: Gudai: istorija, kalbotyra, kritika.
- Jūratė Rosales: Lietuva turėtų pirmauti, tiriant baltų paveldą, o ne vilktis užsieniui iš paskos.
Lietuvoje ilgai nenorėta pripažinti, kad baltų etninės žemės toli už dabartinių Latvijos ir Lietuvos sienų. Baltistikos mokslas atsirado užsienyje, Lietuvoje vienintelis Kazys Būga tada gvildeno vandenvardžių kilmės hipotezę. Iki Marijos Gimbutienės pripažinimo baltų paveldo paieškos plačiame Europos ruože išvis buvo laikomos „nemoksliškomis“ (ir dabar praeities iki Mindaugo tyrinėjimai vadinami „proistore“, net „paraistorija“). Jei dabartinis Nepriklausomos Lietuvos mokslas laiku nesujudės, vėl gali atsirasti naujų pangermanų ar panslavų, kaip jau buvo nutikę praeityje, kai germanai pasisavino gudus, o slavai griebėsi „baltoslavų“ kalbos klasifikacijos. Lietuvių kalbotyra negali užsidaryti vien dabartinės Lietuvos sienose, turi veikliai reikštis pasaulinėje romaniškų ir slaviškų kalbų genezės tyrimų plotmėje, kur baltų kalbos gali pasirodyti raktas, atveriantis vaizdą ir į pačių baltų buvusį didžiulį poveikį romaniškoms kalboms V-XI amžiuose, ir slavų kalbų susidarymui nuo VI-VII amžiaus ir vėliau.
- Kaip tėvynė tampa svetima
- 2012-01-30 Dėl „Europos šaknų“ kritikos žurnale „Respectus philologicus“.
- 369. Pastabos: Praeitis: Gudai: istorija, kalbotyra, kritika, kronikos.
- Jūratė Rosales: Kritikai neišnagrinėję žinių šaltinių, net kritikuojamos knygos nėra perskaitę.
- Tautos tragedija XIII amžiuje
- 2012-01-11 Apie ankstyviausią Lietuvos literatūrą ir istoriografiją.
- 399. Numatoma: Praeitis: Gudai: dora, istorija, tautosaka.
- Eugenijus Jovaiša: Algimantas Bučys pristatys veikalą Mokslininkų rūmuose 2012-01-22.
2012 m. sausio 22 dieną Lietuvos mokslų akademijos mažojoje menėje dr. Algimantas Bučys pristatys ką tik išleistą didžiulės svarbos žinyną tyrinėtojams ir studentams — „Seniausios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Apsvarstysime ir ankstesnių autoriaus tyrimų išvadas bei iškeltus opius litaratūrologijos, kultūrologijos, istoriografijos, tautotyros klausimus. Apie įvykius XIII amžiuje, kuriuos Marija Gimbutienė yra pavadinusi didžiausia tautos tragedija per keturis tūkstančius metų. Dalyvaus akademikai Romualdas Grigas, Eugenijus Jovaiša, Vytautas Martinkus, Viktorija Pakerienė, dr. Vykintas Vaitkevičius su dr. Daiva Vaitkevičiene, rašytojas Vytautas Girdzijauskas. Vilniuje, Gedimino pr. 3, 17:30.
- Europa germanų ir slavų susidarymo laikais
- 2011-10-03 „Žinių radijo“ laida „Avilys“ apie mūsų protėvius Vėlyvosios Antikos laikais.
- 339. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: baltai, galai, geruliai, getai, gudai, istorija.
- Rimantas Matulis: Geruliai, getai, dakai, trakai tikriausiai buvo baltai.
Protėvių senovės kultūrą iki krikšto oficialūs istorikai neigia politiniais tikslais, o ne dėl metraščių trūkumo — senovės graikai, romėnai protėvius minėjo plačiai ir smulkiai, žinių yra netgi žydų Biblijoje ir Egipto raštuose. Menamų indoeuropiečių pagrindą sudarė lietuvių protėviai getai. Rimantas Matulis apie lietuvių kilmę 2011-10-01 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“, vedėjas Audrys Antanaitis.
- Istoriniai eksponatai
- 2011-09-02 Pranešimas žiniasklaidai apie surinktus ir paliudytus daiktinius duomenis.
- 337. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: istorija, lenkinimas.
- Milvydas Juškauskas: Lietuvos ir Lenkijos vadovai proistorę turi pripažinti bendra istorija.
Politiniai aferoistorikai rengia pseudomokslines konferencijas ir kursto tautinę nesantaiką, slepia ir klastoja praeities įvykius, nežino ir nepaiso svarbiausių mūsų praeities faktų. Skitijos, Sarmatijos, Lietuvos imperinę praeitį vadina „proistorija“ — priešistore, neistoriniais įvykiais, mitologinėmis legendomis, tautosaka, net prasimanymais. Tuo tarpu surinkta ir ekspertų sertifikuota daugiau kaip du šimtai senoviškų monetų, nemažai žemėlapių, kitų įrodomąją vertę turinčių daiktinių duomenų, pakankamų proistorei pripažinti istorija. Priešingai, jokių duomenų, rodančių buvus „Abiejų tautų respubliką“, „Rzeczpospolita“ rasti nepavyko, atrodo, tai tėra šių laikų politinių istorikų pramanas. Lietuvos, Lenkijos ir kitų kaimyninių valstybių vadovai, pasitelkę ekspertus, turi patikrinti ir deramai įvertinti surinktus tikrovės įrodymus.
- Dr. Jūratė de Rosales Lietuvoje
- 2011-07-14 „Init“ TV laida apie Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 m. birželio antroje pusėje.
- 323. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: istorija, mokslas, nuopelnas, pagerbimas, tv.
- Jūratė Rosales: Jūratės de Rosales moksliniai tyrinėjimai įvertinti VPU medaliu ir garbės daktarės vardu.
„Init“ televizijos laida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 metų birželio 13 – 23 dienomis: apie mokslinių tyrinėjimų pripažinimo iškilmes, apdovanojant Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) medaliu ir suteikiant garbės daktarės vardą (honoris causa), apie paskaitą ir knygos „Europos šaknys“ pristatymą Lietuvos mokslų akademijoje, apie dalykinius susitikimus su kalbininkais Vytauto Didžiojo universitete, su archeologais Klaipėdos universitete, su istorikais, kraštotyros ir tautinės kultūros puoselėtojais, savo talkininkais. „Init TV“ laidos autoriai Vaida Stagniūnaitė ir Saulius Novikas.
- Lietuvos istorija per Gino iPad2
- 2011-07-06 Valstybės dienos proga apie Lietuvos istorijos pateiktį moderniomis infotechnologijomis.
- 321. Garso įrašai: Leidyba: Gudai: istorija, pristatymas.
- Eugenijus Jovaiša: Išmanant istoriją ir technologijas, Lietuvą galima pateikti labai patraukliai.
Nors Lietuvos valdžia skatina ir apmoka lietuvių kultūros niekinimo kūrybą, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys, Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) istorijos dekanas profesorius Eugenijus Jovaiša savo darbais per iPad2 įrodo, kad, išmanant istoriją, tautos kultūrą ir šiuolaikines technologijas, Lietuvą galima pristatyti labai patraukliai. Valstybės dienos proga profesorių kalbina „Žinių amžiaus“ vedėja Jolanta Jurkūnienė per „Lietuvos radiją“ 2011 m. liepos 6 d.
- Rytų ir Vakarų istorijos spragos
- 2011-06-18 Doc. Edvardo Satkevičiaus pranešimas po dr. Rosales paskaitos Birštone.
- 332. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: baltai, getai, gudai, hunai, istorija, kapas, piliakalniai.
- Jūratė Rosales: Politiniai istorikai nepaiso archeologijos baltiškų iškasenų Kinijoje.
Doc. Edvardas Satkevičius iš Kauno papildo dr. Jūratės de Rosales paskaitą Birštone 2011 m. birželio 18 d. apie baltų paminėjimus kinų metraščiuose, apie gerai išsilaikiusius baltiškus kapus I tūkst. pr.m.e. ant Gintaro ir Šilko kelio Gobio slėnyje (dabar dykuma Vakarų Kinijoje), apie tų baltų iš kinų perimtos tarties dzūkiškus bruožus ir apie II a. pr.m.e. bei V m.e. a. piliakalnius, rodančius pilių grandinės liekanas ant buvusių valstybių sienos dabartinėje Lietuvoje. Šių duomenų politiniai istorikai ir kalbininkai ligšiol netyrinėja, nepaiso (ignoruoja).
- Kelias į nepriklausomybę
- 2011-06-16 Pranešimas žiniasklaidai apie I - V amžiaus Vakarų baltų archeologinius pėdsakus.
- 373. Prakalbos: Praeitis: Gudai: archeologija, baltai, istorija.
- Eugenijus Jovaiša: „Eupopos šaknų“ įžvalgos iš esmės atitinka archeologinių tyrinėjimų išvadas.
- Giluminiai požiūriai laukia savo valandos
- 2011-06-15
- 363. Prakalbos: Praeitis: Gudai: gudai, istorija, pagerbimas, vertinimas.
Keldama hipotezes apie didį probaltų vaidmenį visoje Europos istorijoje ir kultūroje, autorė remiasi daugybe istorinių šaltinių, archeologų, kalbininkų tyrinėjimais ir išvadomis. Jos keliamos ir grindžiamos hipotezės apie getų – dakų ir trakų įspaudą Europos istorijoje, apie probaltiškojo kamieno ypatingą reikšmę, grindžiamos labai svarbiais įvairiais šaltiniais ir jų aiškintojų, interpretatorių svarstymais bei diskusijomis. Man nekelia abejonių Jūratės Statkutės de Rosales gera savijauta tame rate, palaikoma dalykų žinojimo, fundamentalumo, erudicijos ir sąžiningumo. Imponuoja rašančiosios geismas, jai susitikus su tai, kas istorijoje atrodytų nesuprantama, nuodugniai aiškintis, dėliotis, vengti visažinio povyzos.
- Ačiū
- 2011-06-15 Garbės daktarės inauguracinė prakalba Lietuvos edukologijos universitete.
- 409. Prakalbos: Praeitis: Gudai: nuopelnas, pagerbimas.
- Jūratė Rosales: Garbės supratimo išliko ten, kur būta mūsų protėvių.
Pradėjus gilintis į vadinamuosius žygius, iškyla gal įdomiausia tyrimų dirva: matome labai ankstyvą, stebėtinai išmoningą kultūrą, anuo metu paženklinusią nemažą dalį visos Europos. Iškyla prieš mūsų akis ne karu pasižyminti tauta, o kultūrą ir gerovę nešanti, organizuota, tobulą naminių gyvulių ir žirgų auginimo patyrimą turinti visuomenė, sugebanti įtraukti kitas tautas į bendro ūkinio klestėjimo tinklą. Iškyla nuoseklus gamtos gerbimas ir savitas vertybių rūšiavimas, kuriame žmogaus gerovė siejama su gamta, ir ši dinamiška, amžino atsinaujinimo gamtos ir žmogaus junginio sąvoka dvasiškai atsistoja aukščiau, negu graikų ir romėnų akmeninėmis statybomis paremta dabartinės kultūros sąvoka. Padėkos prakalba pasakyta garbės daktarės inauguracijos iškilmėse Lietuvos edukologijos universiteto didžiojoje menėje 2011-06-15.
- Pasaulis grįžta į Lietuvą
- 2011-06-08 Vakarų žiniasklaida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę.
- 319. Įvykiai: Praeitis: Gudai: istorija, mokslas, nuopelnas, vertinimas.
- Vladas Palubinskas: Romaniškas pasaulis džiaugiasi baltiškomis savo kultūros šaknimis.
-
Šiandien pasaulyje skamba Lietuva. Ne sporto, meno, ne vienadienių nuotykių sraute, o Lietuva kaip Europos kultūros lopšys, kaip Vakarų civilizacijos tėvynė. Vakar vakare stambiausia Ispanijos (ir penktoji pagal dydį pasaulyje) naujienų agentūra EFE paėmė iš Jūratės de Rosales platų interviu apie Lietuvą ir baltų kilmę, apie lietuvių kalbą ir praeitį. Jau po dviejų valandų EFE apskelbė visam pasauliui apie jos viešnagės savo tėvynėn Lietuvon prasmę, apie garbės daktarės vardo (honoris causa) Jūratei suteikimą, apie revoliucinių jos tyrinėjimų pripažinimą Amerikos ir Europos universitetuose, apie šiuo metu Vakarų akademiniuose sluoksniuose vykstančias svarbias permainas, keičiančias senovės istorijos supratimą, apie praeities vertinimą dabartinių raidos problemų ir vis aštriau kylančių kultūros likimo klausimų požiūriu.
- Rosales viešnagė Lietuvoje
- 2011-05-30 Jūratės ir Luiso Rosales susitikimų ir pasisakymų 2011 m. biržely medžiaga.
- 318. Numatoma: Praeitis: Gudai: istorija, iškilmės, kilmė, mokslas, nuopelnas, universitetas, įvertinimas.
- Jūratė Rosales: Garbės daktarės vardo suteikimo proga aplankiau Lietuvą.
Turiu padėkoti akademinei bendruomenei už mano triūso pripažinimą Lietuvai svarbia moksline veikla — už garbės daktarės vardo (doctor honoris causa) suteikimą. Pripažinimo iškilmės įvyko birželio 15 dieną 11 valandą Vilniaus pedagoginio universiteto centrinių rūmų aktų salėje (Studentų g. 39), inauguracinė paskaita ir naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas — Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino g. 3) birželio 16 dieną 16 valandą. Paskaita Birštono savivaldybės salėje — birželio 18 dieną 15 valandą, paskaita Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune — birželio 20 dieną 14 valandą. Jotvingių ir prusių atminimo pagerbimas Punske — birželio 21 dieną (atšaukiau). Mokslinė diskusija Klaipėdos universiteto senato salėje — birželio 22 dieną 11 valandą, o 17 valandą — paskaita Klaipėdos viešojoje bibliotekoje. Dabar čia vaizdinė ir kitokia medžiaga, kurią pavyko surinkti talkininkų dėka.
- Galindų lobis Mozūrų ežere
- 2011-04-20
- 311. Nuorodos: Praeitis: Gudai: archeologija, baltai, galindai, gudai.
Lenkų archeologai Mozūrų ežero dugne aptiko svarbų radinį — stambų baltų genties galindų karo lobį. Iš ginklų prabangumo archeologai spėja, kad tai nugalėtų romėnų karininkų ginkluotė, kita karinė manta ir puošalai. Bet archeologai sutriko dėl laidojimo papročio priešų ginklus sulaužyti, sudeginti ir paskandinti ežeran — tokia laidosena ligšiol buvo žinoma tik Jutlandijoje, todėl priskirta gotams. Šis svarbus radinys prieštarauja germaniškai gotų hipotezei ir paremia Jūratės de Rosales tyrimų išvadas, kad menamieji gotai iš tikrųjų buvo baltai išeiviai — gudai.
- Karalius Ostrogodas
- 2011-04-02 Apie III-V amžiaus Černiachovo kultūros kilmę ir priežastis.
- 305. Paskaitos: Praeitis: Gudai: archeologija, istorija, kalbotyra, kilmė, tauta.
- Jūratė Rosales: „Getikoje“ aprašytą trečiąjį gudų antplūdį atitinka artojų suklestėjimas.
-
Senojo geležies amžiaus pradžioje atsiradus juodajai metalurgijai, suklestėjo artojų tauta baltai: geležinių noragų dėka dirvą išmokta arti giliau, išrastas dalgis, pjautuvas, daug kitų naudingų padargų ir našių ūkininkavimo būdų. Žmonės pakilo ieškoti naujų žemių į pietus ir rytus. Apsigyvenus vieniems gudams rytuose, kitiems vakaruose, atsirado ostrogudų ir visigudų pavadinimai. Skirtumas tarp vadinamųjų griautingų ir dervingų atrodo reiškė dvi skirtingas agrotechnikas. Archeologų vadinamos Černiachovo kultūros atsiradimą atitinka gudų kilmės romėnų istoriko Joradanio „Getikoje“ aprašyta trečioji gudų, o netrukus ir gepidų migracijos banga iš Vyslos žemupio į Pietus. Gepidų karaliaus Fastido susirėmimo su gudų karaliumi Ostrogodu aprašymas liudija, kad gudai ir gepidai buvo gentainiai.
- Europos šaknys
- 2011-03-01 Dar rašoma knyga apie baltiškas Europos kultūros ištakas.
- 294. Pateiktys: Praeitis: Gudai: archeologija, istorija, kalbotyra, kilmė, tauta.
- Jūratė Rosales: Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys.
Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie proistore arba net paraistorija dabar vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Čia knygos pristatymas, turinio rodyklė, šeši pirmieji skyriai ir vis papildomi bibliografiniai duomenys, leidybos naujienos.
- Akmenų vainikai
- 2011-02-28 Kas per Vielbarko kultūra buvo eros pradžioje Vyslos žemupyje.
- 285. Paskaitos: Praeitis: Gudai: archeologija, istorija, kalbotyra, kilmė, tauta.
- Jūratė Rosales: Gotai ir gepidai buvo ne germanai, o baltai.
-
XX amžiaus pradžioje Vyslos žemupyje prie Vielbarko archeologų atkasta kultūra, datuota I a. po Kr. Kapai buvo padengti akmenų vainikais, vyrai laidoti be ginklų. Tokia laidosena tuo metu buvo žinoma tik Gotlando saloje Baltijos jūroje, dabartinėje Švedijoje. Todėl buvo nutarta, kad į Pavyslį iš salos atsikėlę germanai. Tačiau tuo metu dar nebuvo tirtos baltų vietovės. Vėlesni Lietuvos archeologų tyrimai parodė, kad tokia pati laidosena jau seniai ir dar labiau buvo būdinga Vakarų baltams, ypač Semboje ir Lietuvos pajūryje. Kalbotyros duomenys rodo godų ir gepidų tautovardžių baltiškumą ir paremia „Getikos“ autoriaus antikos istoriko Jordanio teiginius, kad gudai kilę iš prūsiško Baltijos pajūrio. Taip sugriūva nuo praėjusio šimtmečio pradžios pasaulyje įsigalėjusi istorikų teorija, kad vadinamoji gotų-gepidų migracija — pakilusi nuo Vyslos žiočių II a. po Kr., atvykusi į Balkanų pusiasalį ir įveikusi Romą V a. po Kr., — buvo germaniška. Vėliausi archeologijos atradimai Lietuvoje įrodo, kad ta migracija buvo baltiška.
- Nuo Baltijos iki Juodosios jūros
- 2011-02-09 Kas buvo skitai ir ką reiškė Skitija.
- 284. Paskaitos: Praeitis: Gudai: baltai, gudai, istorija, niauriai, skitai.
- Jūratė Rosales: Gudai valdė skitus ir visą Rytų Europą nuo jūros iki jūros.
Iš Baltijos pajūrio Skančios pakilę gudai įveikė spalus Dono baseine ir užvaldė visą Skitiją — Rytų Europą nuo Baltijos iki Juodosios ir Kaspijos jūrų. Užsitikrindami susisiekimą Vislos, Nemuno, Dauguvos ir Dunojaus, Dniestro, Bugo, Dniepro, Dono, Volgos upėmis. „Getikos“ autoriaus istoriko Jordanio teigimu, Dakijos ir Skitijos užvaldymą gudai nuolat kartojo savo tautinėse dainose, jų žygdarbius smulkiai ir nuosekliai aprašė Ablavius ir daugelis kitų senovės rašytojų, patvirtino gudų kilmės Ispanijos vyskupai ir karalius Alfonsas X Išminčius. Ilgametė gudų valdžia tuomet vadinamoje Skitijoje klaidino daugelį rašytojų, ėmusių juos vadinti skitais. Pačių gudų istorikai paaiškino, kodėl klaida įvyko, ją ištaisė ir smulkiai aprašė, kokie buvo tikrieji gudai, tuo pačiu paneigdami dabar paplitusią multietnicizmo teoriją.
- Darponėjaus legenda
- 2011-01-29 Apie Dakijos valstybės klestėjimą, prapultį ir Dunojaus gudų likimą.
- 283. Paskaitos: Praeitis: Gudai: dakai, genocidas, getai, godai, gudai.
- Jūratė Rosales: Ispanijos gudai vadino Dakijos gudus savo gentainiais.
Ispanijoje gerai žinoma, kad dakai ir gudai buvę ta pati tauta. Dar daugiau: istorinis asmuo Darponėjus — dakų vyriausiasis žynys ir karalius — buvo tapęs gudų tautinės legendos herojumi. Ta legenda buvo svarbi ir gyvavo Ispanijoje dar XVII amžiaus pradžioje. Tokio ryškaus ir akivaizdaus fakto pangermanizmas nepaiso todėl, kad Dakijos istorija yra gerai žinoma, tad pripažinus dakus gudais, nelieka jokios galimybės gudų vadinti germanais.
- Dakijos getai
- 2010-11-28 Apie Dakijos kilmę ir getų, dakų, trakų etninius bruožus.
- 278. Paskaitos: Praeitis: Gudai: dakai, getai, gudai, istorija, kalbotyra, trakai.
- Jūratė Rosales: Dakija buvo Dunojaus gudų valstybė.
Ispaniją užkariavusių gudų vadai ir vėlesni gudų autoriai mini senovės dakų ir vėlyvesnių gudų bendrą kilmę ir tautybę. Tačiau XIX amžiaus istorikai kategoriškai tą giminystę neigia. Šiame knygos skyriuje peržiūrimi vienos ir kitos pusės teiginiai. Baigiama kalbotyros duomenimis, pagal kuriuos dakų kalba priskirtina Dunojaus baltų kalbų grupei.
- Gudų kilmės vieta
- 2010-11-15 Apie gotų, godų, gudų kilmę.
- 276. Paskaitos: Praeitis: Gudai: godai, gotai, gudai, istorija, kalbotyra.
- Jūratė Rosales: Patys gotai save kildino iš prūsiško Baltijos pajūrio.
Gotų kilmės hipotezių glausta apžvalga, išvardijant svarbiausius gotų germaniškumo argumentus, nurodant tokių teiginių klaidas, jų priežastis, prieštaringumą ir nepagrįstumą. Gudų baltiškos kilmės pagrindimas, remiantis pačių gudų didikų (Tautorikio Didžiojo, Jordanio, Šv. Izidoriaus, arkivyskupo de Rados, karaliaus Alfonso X Išminčiaus ir kitų) raštais, kur jie aiškiai save kildina iš prūsiškojo Baltijos pajūrio. Šį teiginį paremia ir gausūs lyginamosios kalbotyros duomenys, Prūsijos istorikas Praitorius bei visa knygoje nuosekliai suverta tolimosios senovės įvykių raidos grandinė.
- Mūsų praeities beieškant
- 2010-11-08 Init TV laidos apie tolimą praeitį, baltų kultūrą ir lietuvių kilmę.
- 274. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: baltai, istorija, tautosaka.
- Vladas Palubinskas: Baltų civilizacija viena seniausių, itin aukštos kultūros.
Česlovo Gedgaudo labdaros fondo vadovo Leopoldo Krušinsko vedamos televizijos laidos „Mūsų praeities beieškant“ apie senovės baltų civilizaciją, lietuvių kilmę, mūsų protėvių tolimą praeitį. Rodo kabelinė televizija „Vinita“ Vilniuje, „Init“ Kaune, Trakuose, Birštone, „Sugardas“ Visagine ir Druskininkų TV pirmadieniais 20:30 – 21:00. Be to, laidas transliuoja ir „Balticum“ Vilniaus rajone, Pajūryje ir Šiauliuose, „Elekta“ ir „Kateka“ Panevėžyje, „Rygveda“ Vilniuje, Kėdainiuose, Jurbarke ir Biržuose, „S plius“ Šiaulių apskrityje ir Klaipėdoje.
- Lietuviški vietovardžiai Vokietijoje
- 2010-09-25 Tikrinu Česlovo Gedgaudo pramatas apie lietuvių kalbos kilmę.
- 263. Ištraukos: Praeitis: Gudai: kalbotyra, vietovardis.
- Gintaras Valiukevičius: Lietuviai kilę iš kreivių, kroatai iš širvintų, suomiai iš venedų, trakai iš madjarų, turkai iš alanų.
-
Dažni vietovardžiai Kapellen, kaip ir žodžiai „kapela“, „koplyčia“, lotyniškas capella, tikriausiai bus kilęs iš lietuviško žodžio „kapeliai“. Reiktų remtis naujausiais genomo tyrimais ir daugiau dėmesio atkreipti į neindoeuropietiškas Europos kalbas: suomių, vengrų, turkų, nes tai venedų, alanų, trakų palikuonys. Akad. Paulius Slavėnas dar 1978 m. bandė nupaišyti lietuviškų žodžių prasmių žemėlapį. Kažkokio žemėlapio reiktų ir mums. Arba kaip indoeuropiečiai sako atgaminti mūsų prokalbės žmogaus pasaulį. Bet tai jau ne šios dienos darbas.
- Apie galindus
- 2010-09-24
- 268. Nuorodos: Praeitis: Gudai: aisčiai, baltai, galai, galindai, gotai, keltai.
-
Algirdas Patackas, piligriminės kelionės šv. Jokūbo taku į Galisijos (Šiaurės Vakarų Pirėnuose) šventovę Santjago de Kompostela metu nustebęs baltiškų vietovardžių, asmenvardžių, tautinės kultūros pėdsakų gausa, patyrinėjęs žymaus kalbininko baltisto Nikolajaus Toporovo, Ramono Menendo Pidalio, Jūratės de Rosales raštus, „Lietuvos ryte“ skelbia savo samprotavimus apie galindus ir jų kelionę į šį pasaulio kraštą.
- Lietuvos pilys Ukrainoje
- 2010-09-17 Žygio į Volynę ir Podolę aplankyti ir pagerbti lietuvių pilių vaizdai.
- 269. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: kraštotyra, lenkinimas, paveldas, pilis, valstybė, žygis.
- Tomas Baranauskas: Aukštos protėvių kultūros ir didžiausios Europoje valstybės paveldo gausu Ukrainoje.
2010 metų vasarą, dar prieš Žalgirio pergalės 600-ąsias metines, „LDK parko“ draugija, Baltuatlantida.lt ir „Init“ televizijos grupė leidosi į šešių tūkstančių kilometrų žygį aplankyti lietuvių pastatytų pilių dabartinėje Ukrainoje, seniau Raudonosios Rusios, Lietuvos Galyčių, Valiūnės ir Podolės žemėse, iki pat Juodosios jūros. Protėvių pagerbimui nuo Lietuvos širdies Gedimino pilies pamatų žygeiviai paėmė rieškučias žemių, išbarstė jas aplankytose pilyse, o ten pasemtų žemių saujas grąžino atgal į Gedimino pilį. Pažintinę televizijos laidą „Aisčių keliai“ filmavo Saulius Novikas ir Ričardas Martišius, rodė „Init TV“ penktadieniais 20:30.
- Kvietimas į istorijos paskaitą
- 2010-08-18 Apie praeities svarbą ateičiai.
- 257. Numatoma: Praeitis: Gudai: gotai, istorija, sarmata.
- Milvydas Juškauskas: Aivaro Lileikio paskaita įvyks Vilniaus savivaldybėje 2010-08-26 16-18:00.
-
Aivaro Lileikio paskaita apie Sarmatijos, LDK ir dabartinės Lietuvos respublikos sąsajas ir apie Lietuvos svarbą ateities geopolitikai įvyks Vilniaus savivaldybės salėje rugpjūčio 26 dieną 16-18 val.
- Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės
- 2010-07-06 Kaip prieš 750 metų Almino vadovaujami žemaičiai išvadavo baltus.
- 252. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, istorija, karas, metinės, tauta.
- Vladas Palubinskas: Tautos šventė yra Durbės 750-metis, o ne Mindaugo karūnavimo sukaktuvės.
Durbės mūšis, kurio 750 metų jubiliejų minėsime liepos 13 dieną, yra viena svarbiausių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Savo reikšme ir mastais jis nusileidžia tik Žalgiriui. Bet kai kuriais atžvilgiais Durbės mūšis įspūdingesnis net ir už jį, nes prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas, be to, padarė tai bemaž vieni — padedami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad Durbės mūšis pakeitė visą karo eigą — be jo Žalgirio tiesiog nebūtų buvę.
- Aukuro ženklai
- 2010-06-14 Mėginimas paaiškinti ženklus ant senovės apeiginio akmens.
- 242. Pastabos: Praeitis: Gudai: apeigos, aukuras, tikyba.
- Rimantas Matulis: Lazdynų Pelėdos dvare išsaugotas akmeninis aukuras su ženklais.
-
Dešinėje pusėje pavaizduota strėlė simbolizuoja pasaulį (pasaulio medį) nuo žemės iki dangaus: „strėlės“ apačia žymi žemės paviršių, o viršus — dangų. Į kairę nuo strėlės įrašo viršuje pavaizduotas Perkūnas — dangaus įvaizdis. Piešinio viduryje esantis pjautuvas reiškia žmogaus veiklą — žemdirbystę, to meto lietuvių tautos egzistencijos ir veiklos pagrindą.
- Durbės mūšio 750-ųjų metinių renginiai
- 2010-06-10 Apie valdžios priešiškumą tautinei šventei ir savanoriškus Durbės 750-mečio renginius.
- 250. Nuorodos: Praeitis: Gudai: aneksija, baltai, gynyba, istorija, iškilmės, karas, metinės, minėjimas, tauta.
- Vladas Palubinskas: Žemaičių pergalė, išlaisvinusi visus baltus, baigėsi Mindaugo išdavyste.
-
Nors lenkomaniška Lietuvos valdžia nemėgsta tautinės šventės, stengiasi tylomis preleisti didžiąją 750 metų sukaktį, kai, išdavikui Mindaugui parsidavus okupantui, Durbės mūšyje žemaičiai, narsaus ir sumanaus karvedžio Almino vedami, vieni sutriuškino abu kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus ir išlaisvino baltus, žmonės patys rengia gražias paminėjimo ir pagerbimo šventes. Žemaičių sąjunga Kaupų kaime prie buvusios žiemių sostinės Tverų liepos 2 – 4 dienomis organizuoja iškilmes, mūšio inscenizaciją, baltų kovos ratą, riterių galynes, vyriškas varžybas, žaidimus ir koncertus. Liepos 9 – 10 latviai pačioje Durbėje pagerbs didvyrius jiems pastatytu paminklu, paroda, amatų muge ir tautiniais koncertais. Liepos 13 Medžiokalnio ąžuolyne prie Kražių — žemaičių vėliavos atkūrimo iškilmės, dainos, šokiai, jodinėjimas žemaitukais, šaudymas iš lanko. Liepos 13 draugija „Pilis“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengs istorijos tyrinėjimo paskaitas, pristatys Ingos Baranauskienės romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ bei dokumentinę tų įvykių apžvalgą „Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės“.
- Kur išsikraustė dakai?
- 2010-05-10 Klausimas, kur žinomi dakų pabėgėlių pėdsakai 106-aisiais metais.
- 229. Pasiteiravimai: Praeitis: Gudai: baltai, dakai, etnocidas, genocidas, getai, jotvingiai, karas, rumunai.
- Jūratė Rosales: Po romėnų genocido 106 metais dab. Rumunijoje baltų nebeliko.
-
106-aisiais mūsų eros metais Roma nukariavo ir sunaikino dakų valstybę. Senuose raštuose ji buvo suprantama kaip bendresnės didžiulės, bet nesuvienytos valstybės nuo jūrų iki jūrų dalis. Po karo buvusių vietinių gyventojų nebeliko: vieni žuvo, kiti išsikraustė šiauriau, pusę milijono romėnai išvežė į vergiją, o jų vieton atkėlė ir apgyvendino kolonistus. Senbuviai kalbėjo baltiškai, o naujakurių lotyniška kalba ilgainiui virto dabartine rumuniška.
- Pokalbiai pilyje
- 2010-05-01 Init TV apie senovės baltų kultūrą, jos svarbą Lietuvos ir visos Europos ateičiai.
- 221. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: baltai, darna, dora, kalba, santvarka, savivalda, skaisčiai, tauta.
- Vladas Palubinskas: Lietuvių protėvių savivaldi santvarka ir gamtajausmė pasaulėžiūra galėtų būti išsigelbėjimas iš pasaulinės demokratijos krizės.
„Init TV“ 2009 m. rudens ir 2010 m. pavasario savaitinių laidų „Pokalbiai pilyje“ vedėjas Seimo narys (Tautininkų frakcijos pirmininkas) Gintaras Songaila kalbina archeologus, baltų praeities istorikus, protėvių kultūros tyrinėtojus, paveldo puoselėtojus. Demokratijos siautėjimo ir pasaulinės krizės metu bent mintimis verta sugrįžti prie savo šaknų, suvokti protėvių stiprybės pamatus, gamtajausmės kultūros esmę, pažinti didžiulę, savitą, turtingą ir garbingą senovės baltų civilizaciją.
- Baltai nuo Atlanto iki Uralo
- 2010-03-18 Prof. Algirdas Girininkas apie protėvių priešistorę pagal archeologinius duomenis.
- 232. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: archeologija, baltai, istorija.
- Vladas Palubinskas: Senovėje baltai viešpatavo nuo Atlanto iki Uralo.
Prof. Algirdas Girininkas TV.delfi.lt Rolandui Maskoliūnui ir Robertui Narmontui apie „Lietuvos archeologijos“ šešiatomį, įvertintą 2009 metų mokslo premija (su dr. Audrone Bliujiene ir prof. Vladu Žulkumi už pateiktį „Baltai Baltijos jūros erdvėje“).
- Geruliai
- 2010-01-19 Baltų istorija nuo vėlyvųjų antikos laikų iki susidūrimo su krikščionybe.
- 275. Paskaitos: Praeitis: Gudai: baltai, galindai, geruliai, giruliai, gotai, gudai, rugijai, skiriai.
- Rimantas Matulis: Lietuvių kilmės iš romėnų ir iš gerulių teorijos gali neprieštarauti.
- Lietuvos istorijos klubas Čikagoje
- 2009-12-03 Čikagoje įsisteigė Lietuvos istorijos klubas.
- 185. Numatoma: Praeitis: Gudai: istorija, praeitis, tauta.
- Jūratė Rosales: 2009 gruodžio 13 Pranas Jurkus praneš apie naujausius Jūratės de Rosales veikalus.
-
Čikagoje susibūrė Lietuvos istorijos diskusijų klubas. 2009 metų gruodžio 13 dieną, sekmadienį, 11:30 klubas kviečia į vakaronę, kur teisininkas, rašytojas ir praeities tyrinėtojas Pranas Jurkus pristatys garsios žurnalistės ir mokslininkės Jūratės de Rosales veikalus apie gudų žygius ir seniausią Europos valstybę.
- Jotvingių žodynėlyje slypi raktas
- 2009-11-03 Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose.
- 171. Pastabos: Praeitis: Gudai: godai, gotai, gudai, istorija, kalbotyra.
- Jūratė Rosales: Susidarant ispanų kalbai, p→b, t→d, k→g kito baltiškai, be germaniškų f, h, th.
Penktajame mūsų eros amžiuje gudams užvaldžius Pirėnų pusiasalį, pasikeitė ir vietinė lotynų kalba (romansas), virtusi ispanų kalba. Sprogstamųjų priebalsių p→b, t→d, k→g suskardėjimas, šnypščiamųjų ir gomurinių priebalsių f, h, th išnykimas rodo, kad gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).
- Ar mūsų valstybei tik tūkstantis metų?
- 2009-10-01 Init TV apie išbrauktą protėvių praeitį prieš Lietuvos krikštą.
- 152. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: aisčiai, dora, getai, gotai, gudai, skaisčiai, talka, žygiai.
- Jūratė Rosales: Mūsų valstybė seniausia Europoje.
Init TV laidos „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vedėjas Sigitas Valadka kalbina Jūratę de Rosales ir Guillermo Morón iš Karakaso, Dario Fernández-Morera iš Čikagos, Aivarą Lileiką iš Londono, Algirdą Girininką iš Klaipėdos, Romualdą Grigą, Rimantą Matulį ir Vladą Palubinską iš Vilniaus, Algirdą Patacką, Virginiją Skučaitę ir Leopoldą Krušinską iš Kauno apie protėvių senovę prieš Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Čia ne kopija, o tik vaizdas į laidos įrašus, saugomus Init TV sandėly.
- Jūratės de Rosales laidos per televiziją
- 2009-09-28 Pranešimas apie Sigito Valadkos televizijos laidą „Istorija, kurios nežinome“.
- 148. Numatoma: Praeitis: Gudai: gotai, gudai, istorija, protėviai, senovė, tv.
- Vladas Palubinskas: Jūratė de Rosales kalbės per „Init TV“ kas savaitę, pradedant spalio 1.
-
Sigito Valadkos televizijos laida „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vyksta ketvirtadieniais per „Init TV“, vaizdo įrašai čia skiltyje „Raiškiai“, URL http://on.lt/filmai/.
- Klasikos Muzikinis pastišas Jūratės de Rosales gimtadieniui
- 2009-09-09 Karaliaus Alfonso X Išminčiaus nuopelnai klasikinei muzikai ir istorijai.
- 137. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: gotai, gudai, istorija, kalba, kantigos, klasika, muzika, mušetė.
- Jūratė Rosales: Alfonsas X Išminčius liudija aukštą gudų ir senosios Europos kultūrą.
2009-09-09 „Klasikos“ radijo laidos „Muzikinis pastišas“ vedėja Jūratė Vičienė kalbina Gabrielių Gykį, Leopoldą Krušinską ir Jūratę Rosales jos 80-ojo gimtadienio proga. Apie šios darbščios, protingos ir garbingos moters, gyvenančios Venesuelos sostinėje Karakase, nuopelnus Lietuvai. Bei apie Kastilijos ir Leono karaliaus gudų kilmės Alfonso X Išminčiaus nuopelnus klasikinei muzikai, Europos kultūrai ir lietuvių protėvių istoriografijai.
- Protėvių praeities slėpimas ir niekinimas yra nusikaltimas
- 2009-07-13 Pareiškimas Lietuvos prezidentei iškelti bylą dėl duomenų apie Sarmatiją iškraipymo.
- 112. Prakalbos: Praeitis: Gudai: istorija, klasta, nepriklausomybė, saugumas, slaptumas, valstybė.
- Milvydas Juškauskas: Faktų apie protėvių valstybę slėpimas prieštarauja nacionalinio saugumo įstatymui.
-
Sarmatijos ir Lietuvos istorijos esmę privalo žinoti kiekvienas valstybės tarnautojas ir politikas. Būtina patikrinti valstybės įstaigų istorikų veiklą dėl protėvių ir mūsų valstybės istorijos netyrimo ir neviešinimo, dėl Sarmatijos vertinimo klaidų ir duomenų tyčinio klastojimo, dėl aplaidaus pareigų nevykdymo pradėti ikiteisminį tyrimą.
- Lietuvių kilmė
- 2009-06-27 Žinių radijas pristato Rimanto Matulio kraštotyrą.
- 264. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: aisčiai, baltai, dakai, getai, giruliai, trakai.
- Rimantas Matulis: Jei ne karas su kryžiuočiais, lietuviai vadintųsi getais.
Protėvių senovės kultūrą iki krikšto oficialūs istorikai neigia politiniais tikslais, o ne dėl metraščių trūkumo — senovės graikai, romėnai protėvius minėjo plačiai ir smulkiai, žinių yra netgi žydų Biblijoje ir Egipto raštuose. Menamų indoeuropiečių pagrindą sudarė lietuvių protėviai getai. Rimantas Matulis apie lietuvių kilmę 2009-06-27 Žinių radijo laidoje „Avilys“, vedėjas Audrys Antanaitis.
- Įspūdinga knyga apie mūsų protėvius
- 2009-06-19 Jono Laurinavičiaus „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“.
- 71. Pateiktys: Praeitis: Gudai: getai, gudai, istorija, kilmė, knyga, praeitis, protėviai.
- Rimantas Matulis: Minske išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas.
-
Rimantas Matulis: Minske rusų kalba išleista amžiaus knyga apie mūsų tautos ištakas — net 327 psl. Jono Laurinavičiaus akademinė monografija „Senovės Lietuva: valstybė ir civilizacija“ (Древняя Литва: Цивилизация и государство).
- Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją
- 2009-04-23 Protėvių senovės atskleidimas, tyrinėjant istorijos raštus ir kalbos duomenis.
- 29. Paskaitos: Praeitis: Gudai: alanai, getai, gotai, gudai, istorija, kalbotyra, vandalai.
- Jūratė Rosales: Gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai.
Istorinės kalbotyros duomenys patvirtina metraščius, kad vadinamieji gotai buvo ne barbarai germanai, o baltai išeiviai — gudai (godai). Ir kad gudai buvo ryškiai aukštesnės kultūros už tuometinius Europos barbarus. Atsikraustę į Pirėnų pusiasalį, gudai pakeitė lotynų tartį į romansą, iš kurio kilo ispanų kalba.
- Senasis aisčių giminės metraštis
- 2009-04-08 Knygos pristatymas, jos bibliografinis aprašas, paminėjimai žiniasklaidoje.
- 31. Pateiktys: Praeitis: Gudai: aisčiai, analai, baltai, godai, gotai, gudai, kronikos, sanskritas.
- Jūratė Rosales: Baltų valstybė buvo pirmoji Europoje, dar prieš keturis tūkstančius metų.
Jūratės de Rosales 2000-aisiais metais išversta, bet tik 2009 išleista knyga pagal ispanų kalba paskelbtą jos istorijos tyrimą „Los Godos“, vėliau išleistą ir anglų kalba „Goths and Balts“. Remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, geografijos tyrinėtojų darbais, archeologijos ir kalbotyros duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XIII a. Ispanijos kronika ir gausiais kitais šaltiniais, autorė įrodo, kad istorijos analuose minimi gudai, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, iš Pabaltijo rengę žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų ar slavų, o aisčių — lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.
- Kas trukdo spręsti lietuvių kilmės problemas?
- 2008-01-12 Apie Zigmo Zinkevičiaus knygą „Lituanistikos mokslas ir pseudomokslas“.
- 271. Pastabos: Praeitis: Gudai: aisčiai, galai, geruliai, getai, giruliai, gotai, gudai, jotvingiai, lenkai, pamedėnai, polianai, vokiečiai.
- Rimantas Matulis: Oficialusis mokslas apie mūsų tautos kilmę yra visiškai įstrigęs.
- Dingusi senosios Europos kultūra
- 2007-11-03 Apie Jūratės Rosales istorinius tyrinėjimus ir knygą „Didžiosios apgavystės“.
- 138. Garso įrašai: Praeitis: Gudai: aisčiai, getai, gotai, gudai, istorija, kilmė, protėviai, tauta.
- Jūratė Rosales: Europos istorija suklastota visai neseniai, tik Lietuvai apsikrikštijus ir praradus valstybę.
2007-11-03 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“ Audrys Antanaitis kalbina iš tolimosios Venesuelos į Lietuvą atvykusią Jūratę de Rosales jos knygos „Didžiosios apgavystės“ išleidimo proga.
- Lietuvos vardo kilmė ir prasmė
- 2007-07-13 Apie senovės lietuvių visuomenės sanklodą ir santvarką.
- 129. Ištraukos: Praeitis: Gudai: bajoras, kunigaikštis, lieta, pilis, sodžius, valsčius.
- Vladas Palubinskas: Mums toli iki protėvių nuosavybės sampratos.
-
Seno lietuvių kalbos žodžio lieta reikšmė — nauda, pelnas. Išvestinės: tikslas (naudos siekimo prasme, pritaikymas, panaudojimas); įrankis (vėlgi uždarbio, pragyvenimo, pramonės); dalykas, reikalas (verslo prasme); (žmogaus) būdas, gabumas ir galop — valstybė, valdžia, didikai (valdžios žmonės). Lietis — šeimininkas, valdininkas, karininkas, ūkininkas, pramoninkas, bet pirmiausia verslininkas. Lietuva (Lietva, Lietua, Lietuo, o tarmiškai ir Leitva, Litva, Latva) — šių lietuviškų patricijų, arijų šalis, bajorų sąjunga, tautos valstybė. Tik humanitariniu romantizmu persmelkta visuotinė privaloma švietimo sistema mus įtikinusi, kad galia pasiekiama kariniu smurtu (dabar „pinigų valdžia“).
- Protėvių kultūra prieš feodalizmą
- 2006-11-18 Baltų visuomenė ankstyvųjų Viduramžių pradžioje (V-VI amžiais).
- 277. Paskaitos: Praeitis: Gudai: alanai, archeologija, baltai, gintaras, gotai, hunai, istorija, jotvingiai.
- Eugenijus Jovaiša: Prabangios įkapės rodo aukštą protėvių kultūrą ir tolimus jų žygius.
Archeologijos profesorius akad. Eugenijus Jovaiša apibūdina ankstyvųjų viduramžių pradžios baltų visuomenę, apžvelgia kunigaikščių, karo vadų ir kariaunos atsiradimo baltuose laikus, paliečia kunigaikštiškų kapų etniškumo klausimus, gotų, hunų, avarų ir baltų santykius naujojo Europos politinio žemėlapio susidarymo aušroje. Atkreipdamas dėmesį į daugelį prabangių palaidojimų, turtingų ne tik atvežtinių, bet ir vietinės gamybos aukšto meistriškumo itin puošnių įkapių, Eugenijus Jovaiša paneigia visuomenės „polietniškumo“ ir maišymosi su „ateiviais“ hipotezes, baltų sėslumo, tamsumo, skurdumo ir atsilikimo apkalbas.
- Lietuvos piliakalniai
- 2006-04-14 Kaip sovietmečiu žygeiviai gelbėjo lietuvių piliakalnius.
- 262. Pastabos: Paveldas: Gudai: erozija, piliakalniai, talka, žygiai.
- Rimantas Matulis: Stora velėna piliakalnius saugo, o krūmai ir medžiai ardo.
- Lietuviai — getų ir gerulių palikuonys
- 2004-04-23 Pranešimas, skaitytas Mokslų Akademijoje, diskusijoje apie lietuvių kilmę.
- 243. Paskaitos: Praeitis: Gudai: aisčiai, galai, galindai, geruliai, getai, giruliai, istorija, tauta.
- Rimantas Matulis: Menami „indoeuropiečiai“ yra istoriniai getai, kurių palikuonys esame mes, lietuviai.
- Lietuvių tautos kilmė
- 1990-08-27 1990 m. išleista 84 psl. knyga UDK 947.45 apie lietuvių protėvius prieš LDK.
- 246. Paskaitos: Praeitis: Gudai: baltai, geruliai, getai, giruliai, leta, litua, praeitis, tauta.
- Rimantas Matulis: Baltai buvo vadinami getais, geruliais, giruliais, šiliais, aisčiais ir kitaip.
1990 m. knygoje Rimantas Matulis: „Lietuvių tautos kilmė“ surinktos žinios apie gentis, tautas ir įvairius etninius junginius, kurie suformavo lietuvių tautą Rytų Europos plotuose. Aprašomas kiekvieno etninio junginio kelias nuo pirmųjų paminėjimų istoriniuose šaltiniuose iki išnykimo ir įsiliejimo į lietuvių tautą bei jai giminingas tautas.