2017-ieji skelbiami Reformacijos metais (1517–2017):Reformacija
Visas civilizuotas Šiaurės Vakarų pasaulis ruošiasi Reformacijos metinėms — didžiojo Vakarų Europos sukrėtimo sukakčiai iškilmingai pagerbti. Lietuvos seimas taip pat paskelbė 2017-uosius Reformacijos metais.
500 metų sukanka nuo įvykio, kai augustinas vienuolis, Biblijos vertėjas, Šventojo rašto aiškinimo profesorius Martynas Liauderis sukalė savo devyniasdešimt penkias tiesas (protestantiškas tezes), bet iš tikrųjų tai reformacija kilo visu šimtmečiu anksčiau.
Kryžiuočių ordino didžiojo magistro Alberto priesaika savo dėdei Lietuvos valdovui Žygimantui 1525-02-10 Europos didikų akivaizdoje, Jano Mateikos 1882 m. paveiksle.
Politiniai istorikai vis pamiršta pamatinius dalykus:
- Jogaila buvo imperatoriaus Algirdo įpėdinis — nepavaldus frankų imperatoriui nei popiežiui;
- husitų reformacijos sąjūdis kilo gerokai anksčiau liuteroniškojo, jam vadovavo Bohemios karaliumi išrinktas Žygimantas Kaributaitis — čekų tautos didvyris;
- Reformacijos pradžia — Lietuvos krikštas ir Žalgirio mūšis. Fanatiškų teroristinių Kryžiaus karų pabaiga. Idėjos taisyti krikščionybės padėčiai kilo Lietuvoje apaštalaujantiems daugiausia čekų vienuoliams susižavėjus gamtamoksle lietuvių tikyba ir santvarka. O po Žalgirio netekus pajamų ir pateisinimo, anuometinei Vakarų Europos sąjungai jau ir gyvybiškai kilo pertvarkos poreikis.
- Pirmoji protestantiška valstybė — Vakarų Lietuva (Aisčiai, Parusia – Borussia – Prussia). Nors jos steigėją ir pirmąjį valdovą (ir paskutinįjį kryžiuočių ordino didįjį magistrą), dėdės Žygimanto I Senojo vasalą (ir Žygimanto II Augusto pusbrolį) Albertą mūsų istorikai atkakliai vadina nelietuviškai Albrechtu, Olbrachtu, bet pats jis pabrėždavo esąs lietuvis, spausdino tautos dainynus, įvedė pamaldas ir švietimą lietuvių kalba, o savo pilies biblioteką pavertė Albertina — pirmuoju Europoje pasaulietiniu Karaliaučiaus universitetu.
Ir kitų šalių pirmieji universitetai Karaliaučiaus pavyzdžiu ėmė vadintis albertinomis, kai kurie iš jų ligšiol nešioja didžiojo lietuvio Alberto — Vakarų civilizacijos Atgimimo ir Apšvietos pradininko — vardą Albertina.
