Jūratė de Rosales Knygos pristatymas, jos bibliografinis aprašas, paminėjimai žiniasklaidoje:
Baltų valstybė buvo pirmoji Europoje, dar prieš keturis tūkstančius metų —
, 2009-04-08.

Senasis aisčių giminės metraštis

Prieš dešimt metų parašytos knygos pristatymas jos išleidimo proga

Apie knygą

Studija „Senasis aisčių giminės metraštis“ — tai lietuvių tolimosios praeities tyrinėtojos Jūratės de Rosales veikalas, parengtas dar 1998 metais autorės ispanų kalba Karakase išleistos knygos „Los Godos“ pagrindu. Knyga sukėlė didelį ispaniškai kalbančių šalių skaitytojų susidomėjimą, todėl kitais, 1999 metais Venesueloje buvo išspausdintas pakartotinis jos leidimas. Studija tapo dar populiaresnė, kai Jungtinėse Amerikos Valstijose išėjo anglų kalba „Goths and Balts“ (2004 metais Čikagoje), o vos po kelių mėnesių Europoje pasirodė dvi pakartotinės knygos „Los Godos“ laidos ispanų kalba (abi 2004 m. Barselonoje).

Lietuvoje šio veikalo ypač laukia skaitytojai, kuriuos jau anksčiau sudomino lietuviškai išleistos autorės knygos „Baltų kalbų bruožai Iberų pusiasalyje“ (1985 m. Čikagoje) ir „Didžiosios apgavystės“ (2007 m. Vilniuje). Jūratė de Rosales, remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, kalbos, geografijos tyrinėtojų darbais, senaisiais Lietuvos raštais, archeologijos duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XIII a. Ispanijos kronika ir kitais šaltiniais, drąsiai teigia, kad istorijos analuose minimi gudai, iš Pabaltijo rengę žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, buvo ne germanų, o aisčių — lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.

Autorė tikisi, kad skaitytojai knygoje ras įdomių duomenų ir faktų, skatinančių domėtis mūsų tolima praeitimi, plėsti senosios baltų kultūros pažinimo ribas.

Knygos aprašas

Antraštė: Senasis aisčių giminės metraštis
Autorė: Jūratė Regina Statkutė de Rosales 2000 m. Karakase.
Leidėjas: Česlovo Gedgaudo labdaros fondas 2009 m. Kaune.
Spaustuvė: UAB „Spaudos praktika“ 2009 m. Kaune.
Apimtis: 1000 egz., 280 psl. su bibliografija 2 psl. ir vardų rodykle 9 psl.
Kodai: ISBN 978-9986-966-01-2, UDK 947.45.01, 808.8, St-116.

Knygynai

Lietuvos istorijos ir etnografijos leidinių knygynas
Rumšiškėse, Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Tel. 86 844 94 80, Skype: leopoldask,
El. paštas: knygynas@etnografija.lt.

Humanitas
„Akademinis knygynas“ Kaune, „Akademinė knyga“ Vilniuje ir knygynas internete.
Kaina – 49,50 lito.

Bibliotekos

Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos edukologijos universiteto biblioteka
Lietuvos karo akademijos biblioteka
Vilniaus universiteto biblioteka
Mykolo Romerio universiteto biblioteka
Vytauto Didžiojo universiteto biblioteka
Kauno technologijos universiteto biblioteka
Kauno apskrities viešoji biblioteka
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka
Šiaulių universiteto biblioteka
Anykščių Liudvikos ir Stanislovo Didžiulių viešoji biblioteka
Birštono viešoji biblioteka
Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka
Utenos Anatano ir Motiejaus Miškinių viešoji biblioteka
Oksfordo universiteto biblioteka
Open Library — Interneto archyvo Atviroji biblioteka
Scribd — originalas ispanų kalba (Los Godos) iPaper pavidalu

Paminėjimai

  • Knyga pristatyta 2009-05-28 Kaune, Sporto muziejaus konferencijų salėje.
  • Knyga pristatyta 2009-06-04 Vilniuje, Nacionalinio muziejaus archeologijos salėje.
  • Kultūros artelė pranešė apie abu knygos pristatymus smulkiai, su nuorodom ir nuotraukom.
  • Eičiūnų jaunimo centras 2009-06-04 surengė internetinės televizijos tiltą Karakas — Vilnius tarp skaitytojų ir autorės. Internete “padėjo”:mms://193.219.49.43/KaimoTV/KulturosArteles/BaktuKultura1.wmv, bet neilgam.
  • Milvydas Juškaukas nufilmavo abu nuotolinius susitikimus su skaitytojais ir išsaugojo Jūratės de Rosales paaiškinimų vaizdo įrašą.
  • Lietuva internete 2009-05-09 pranešė apie būsimus knygos pristatymus, o 2009-05-22 aplinkraščiu paskelbė apie įkurtą Jūratės de Rosales svetainę internete.
  • Vilniaus verslininkų darbdavių konfederacija pakvietė į pristatymą Vilniuje, aprašydami autorę ir jos iškeltą hipotezę.
  • LNDP trumpai pakvietė į abu knygos pristatymus.
  • Patriotai.lt pakvietė į pristatymą Vilniuje, aprašydami ir knygos svarbą.
  • Baltai.lt atkartojo Patriotų.lt skelbimą su A. Patacko paneigimu.
  • Romuva.lt trumpai pakvietė į knygyną, be knygos pavadinimo.
  • VLNDS 2009-06-05 aprašė „Metraščio“ pristatymą Vilniuje ir televizijos tiltą su autore.
  • „El Nuevo País“ dienraštis 2009-06-06 pranešė, o 2009-06-09 paskelbė platų pašnekesį su Jūrate Rosales apie „Metraščio“ išleidimą, jo turinį ir reikšmę Europos istorijai.
  • „Literatūros ir meno“ savaitraštis 2009-06-12 paskelbė politinio PR žurnalisto Mindaugo Peleckio plūstamąjį rašinį „Falsifikacija“.
  • Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka Ekspresinformacijoje Nr.3683 apie naujus spaudinius, išėjusius Lietuvoje birželio 1-7 d., pranešė apie „Metraštį“ su jo aprašu ir anotacija.
  • Humanitas pranešė „Metraštį“ antruoju perkamiausių knygų dešimtuke.
  • Venesuelos lietuvių bendruomenė 2009-06-27 atšventė „Metraščio“ krikštynas (krikštatėvis Lietuvos konsulas Venesueloje Borisas Petrusevičius) — jas plačiai paskelbė dienraštis „El Nuevo País“.
  • Virginija Skučaitė rašinyje Pamiršta istorija: mūsų protėviai sugriovė Romą 2009-07-04 dienraščiuose „Vilniaus diena“, „Kauno diena“ ir „Klaipėda“ primena Lietuvos istoriją iki Mindaugo, pristato Jūratės de Rosales tyrinėjimus bei Algirdo Patacko, Rimanto Matulio, Aivaro Citrono, Vykinto Vaitkevičiaus ir Leopoldo Krušinsko vertinimus. Rašinį perskelbė Frankfurto lietuvių bendruomenė.
  • Tomas Baranauskas Istorija.net 2009-07-16 apžvalgoje Šiemet Lietuvoje užderėjo gausus paraistorinės literatūros derlius tarp kitų pristatė „Metraštį“ su glaustu knygos aprašu ir dviem ištraukomis.
Jūratė de Rosales
Santrauka:

Jūratės de Rosales 2000-aisiais metais išversta, bet tik 2009 išleista knyga pagal ispanų kalba paskelbtą jos istorijos tyrimą „Los Godos“, vėliau išleistą ir anglų kalba „Goths and Balts“. Remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, geografijos tyrinėtojų darbais, archeologijos ir kalbotyros duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XIII a. Ispanijos kronika ir gausiais kitais šaltiniais, autorė įrodo, kad istorijos analuose minimi gudai, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, iš Pabaltijo rengę žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų ar slavų, o aisčių — lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.

Teiginys:
Baltų valstybė buvo pirmoji Europoje, dar prieš keturis tūkstančius metų.
Sritis:
: .
Raktažodžiai:
, , , , , , , .
Asmenvardžiai:
Jūratė Rosales, Leopoldas Krušinskas, Česlovas Gedgaudas, Algirdas Patackas, Mindaugas Peleckis.
Vietovardžiai:
JAV, Čikaga, Ispanija, Indija, Vysla, Uralas, Barselona, Roma, Vilnius, Kaunas.
Kiti tikriniai daiktavardžiai:
Ekspresinformacija, Humanitas, LNDP, Spaudos praktika, Romuva, VLNDS.
Pirminis šaltinis:
https://on.lt/senasis-aisciu-gimines-metrastis
Nuosavybė:
Tik ištraukas ir su nuoroda į autorės URL.
Autorius:
, 2009-04-08.