Baltų visuomenė ankstyvųjų Viduramžių pradžioje (V-VI amžiais):Protėvių kultūra prieš feodalizmą
Akad. Eugenijus Jovaiša: Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V-VI a.)
Society of the Balts at the Beginning of the Early Middle Ages (5th – 6th Centuries AD)
Išvados:
- Baltų kunigaikščių kapų apžvalga leidžia nedviprasmiškai teigti, kad baltai bendravo su V-VI a. Vidurio Europa per to laiko prekybinius kelius ir, visai įtikima, kad patys betarpiškai dalyvavo kariniuose žygiuose į Padunojo sritis;
- Didžiosios baltų genčių dalies — prūsų, jotvingių, skalvių, žemaičių, aukštaičių, kuršių, žiemgalių, lietuvių — V a. antros pusės ir VI a. pradžios laidojimo paminklai liudija apie karinio elito sluoksnį visuomenėje;
- Terminas „karinės aristokratijos laikai“ aiškiau apibrėžia vakarinių baltų visuomenių pasirengimą stoti į valstybingumo kelią;
- V a. antros pusės ir VI a. pradžios laidojimo paminklai, ginklų tyrinėjimai ir netiesiogiai rašytiniai šaltiniai leidžia teigti, kad kariauna baltų kraštuose buvo susiformavusi bent jau V a. antroje pusėje;
- Importiniai ginklai ir papuošalai baltų kunigaikščių kapuose negali būti „polietninių“ visuomenių įrodymas baltų žemėse. Šia prasme V. Kulakovo (В. И. Кулаков) primygtiniai germaniškų pradų ieškojimai baltų žemėse yra tendencingi;
- Ieškant bendruomenės etniškumo ar polietniškumo remiantis kapų inventoriumi, nedera pamiršti, kas vienoje ar kitoje bendruomenėje yra būdingas darbo įrankis ar ginklas, kokie būdingi laidosenos pasireiškimai susieti su šiais įrankiais ar ginklais ir pan.;
- Nesusipratimu reikia laikyti tai, kad vienas ar keletas turtingų kapų automatiškai paverčiami „ateivių“ kapais, visai užmirštant kapinyno kontekstą, o vienas ar keletas daiktų tampa gotiškų, keltiškų ar kitokių įtakų rodikliu;
- V. Šimėno surikiuota gyventojų iš Vidurio Europos migracijos schema nesiderina su kita šio laikotarpio archeologijos medžiaga;
- V a. viduryje besikeičianti baltų kultūra pastebima paminkluose. Nėra jokių abejonių, kad tam įtakos turėjo tautų judėjimai IV-V a. Europoje. Jo betarpiški dalyviai ir stebėtojai galėjo būti ir patys baltai. Dalyvaudami kariniuose žygiuose, jie perėmė naujus kultūros elementus;
- Ieškant naujų gyventojų bangos šaltinio, verta prisiminti ir pirmąjį naujosios eros pradžioje. Sunku nesutikti, kad toji banga atėjo iš Vakarų baltų pilkapių kultūros arealo, nes jos tradicijos atsekamos visose senojo geležies amžiaus kultūrose į rytus nuo Šventosios. Antrinė banga, jei ji ir buvo, galėjo ateiti iš Sembos pusiasalio prūsų. O štai tarp prūsų ir aukštaičių, lietuvių bei kitų vakarinių baltų kunigaikščių kapų bendrumų iš tiesų yra nemaža.
Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbai: 2006 m. „Istorija“ (ISSN 1392-0456) 64 nr. 5-16 psl.
History. A Collection of Lithuanian Universities’ Research Papers, issue: 64 / 2006, pages: 5-16.