‡ Sava Lietuva

ISSN 1392-9127

Raktažodis: aneksija

Žodis „aneksija“ yra esminis šiuose pranešimuose:
Ar Vilnius dar mūsų?
2011-11-10 Apie lietuvių padėtį Vidurio Lietuvoje.
355. Pastabos: : : , , , .
: Vienos tautos lygesnės teisės yra Lietuvos įjungimo į Lenkiją politika.

Pirma, Vilnijoje jau keliolika metų įtvirtinta vienos partijos — neištikimos Lietuvai, priešiškos ir kitoms tautoms partijos — Lietuvos lenku rinkimų akcijos (LLRA) valdžia, labiau panaši į diktatūrą. O pačios partijos valdymą užgrobęs šeimyninis klanas. Antra, čia nuolat diskriminuojami visi nelenkai, nelenkiškos įstaigos, mokyklos, organizacijos, pažeidžiamos žmogaus teisės į mokslą (nepakanka lietuviškų mokyklų), į darbą, į teisingą atlyginimą (kur dairosi mūsų akylieji lygių galimybių kontrolieriai?). Trečia, valstybinėse mokyklose vyksta mokymas ir ugdymas nevalstybine kalba, iškreipiama istorija ir geografija, o pilietinio ugdymo turinys skatina patriotizmą svetimai valstybei, savąją pateikiant kaip šių žemių neteisėtą valdytoją. Ketvirta, čia arba nevykdomi, arba pažeidinėjami įstatymai ir kiti teisės aktai, jei jie nepatinka LLRA. Lietuvos valdžios, galima sakyti, čia nėra: čia sava tvarka, savos taisyklės ir savotiškas gyvenimas, kreipiamas viena aiškia vaga — į šio krašto sulenkinimą.

Jewish Karta Kresy.pl
Viešoji paslaptis
2011-10-30 Kas stovi už Lietuvos lenkintojų.
352. Pastabos: : : , , , , , .
: Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose.

Parsidavėliška tėvynės išdavikų politika Lietuvoje būtų neįmanoma be stipraus užnugario. Ne, ne Varšuvoje — gerokai toliau ir stambiau. Tačiau gaila ir kaimynų lenkų — net kurstoma dauguma juk dar nenusiteikusi agresyviai. Lenkija tėra įrankis kurstytojų rankose: atlikusi juodą darbą, jau tikrai pagrįstai bus nuteista ir sutrypta už šovinistinę agresiją, o valdžią perims tolerantiškoji litvakų tarptauta.

1920-1940 Lenkų užgrobtoji Vidurio Lietuva su sostine Vilnium
Vilniaus krašto veiksnys Lietuvos likimui
308. Nuorodos: : : , , , , .

Tautininkams sutramdžius socializmo skverbimąsi Vokietijoje, žydų kosmopolitikai ir kiti inteligentai pasaulyje ėmėsi įnirtingos šmeižto propagandos nuteikinėti visuomenei prieš Hitlerį, o girti Staliną ir komunistinę santvarką Tarybų sąjungoje. Antifašistinės nuotaikos plito ir Lietuvos miestuose, ypač humanitarinių inteligentų, valstybės tarnautojų ir akademiniuose sluoksniuose Kaune. Prezidentas Smetona buvo priverstas įsileisti į vyriausybę daug opozicijos, kurie pasirodė tėvynės išdavikai, vieni parsidavę tarnauti lenkams, kiti bolševikams. Prasidėjus karui, tauta turėjo visas sąlygas įgyvendinti savo ryžtą teisėtai atsiimti užgrobtą Vidurio Lietuvą ir savo sostinę Vilnių. Tautai sutrukdė tiktai Kazys Bizauskas, Eduardas Turauskas, Stasys Lozoraitis, Stasys Raštikis, Juozas Urbšys, Vincas Vitkauskas ir kiti politikai, sudarę Lietuvos vyriausybės daugumą.

Inga-750
Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės
2010-07-06 Kaip prieš 750 metų Almino vadovaujami žemaičiai išvadavo baltus.
252. Garso įrašai: : : , , , , , , .
: Tautos šventė yra Durbės 750-metis, o ne Mindaugo karūnavimo sukaktuvės.

Durbės mūšis, kurio 750 metų jubiliejų minėsime liepos 13 dieną, yra viena svarbiausių pergalių prieš Vokiečių ordiną. Savo reikšme ir mastais jis nusileidžia tik Žalgiriui. Bet kai kuriais atžvilgiais Durbės mūšis įspūdingesnis net ir už jį, nes prie Durbės žemaičiai sutriuškino jungtines ir gerokai gausesnes Livonijos ir Prūsijos kryžiuočių pajėgas, be to, padarė tai bemaž vieni — padedami tik mūšio metu į jų pusę perėjusių kuršių. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad Durbės mūšis pakeitė visą karo eigą — be jo Žalgirio tiesiog nebūtų buvę.

Durbė-750
Durbės mūšio 750-ųjų metinių renginiai
2010-06-10 Apie valdžios priešiškumą tautinei šventei ir savanoriškus Durbės 750-mečio renginius.
250. Nuorodos: : : , , , , , , , , .
: Žemaičių pergalė, išlaisvinusi visus baltus, baigėsi Mindaugo išdavyste.

Nors lenkomaniška Lietuvos valdžia nemėgsta tautinės šventės, stengiasi tylomis preleisti didžiąją 750 metų sukaktį, kai, išdavikui Mindaugui parsidavus okupantui, Durbės mūšyje žemaičiai, narsaus ir sumanaus karvedžio Almino vedami, vieni sutriuškino abu kryžiuočių ir kalavijuočių ordinus ir išlaisvino baltus, žmonės patys rengia gražias paminėjimo ir pagerbimo šventes. Žemaičių sąjunga Kaupų kaime prie buvusios žiemių sostinės Tverų liepos 2 – 4 dienomis organizuoja iškilmes, mūšio inscenizaciją, baltų kovos ratą, riterių galynes, vyriškas varžybas, žaidimus ir koncertus. Liepos 9 – 10 latviai pačioje Durbėje pagerbs didvyrius jiems pastatytu paminklu, paroda, amatų muge ir tautiniais koncertais. Liepos 13 Medžiokalnio ąžuolyne prie Kražių — žemaičių vėliavos atkūrimo iškilmės, dainos, šokiai, jodinėjimas žemaitukais, šaudymas iš lanko. Liepos 13 draugija „Pilis“ Vilniaus įgulos karininkų ramovėje surengs istorijos tyrinėjimo paskaitas, pristatys Ingos Baranauskienės romaną „Durbės mūšis. Nepasidavę lemčiai“ bei dokumentinę tų įvykių apžvalgą „Durbės mūšis: istorija, priežastys, pasekmės“.

Draugas-1920
Revolveriai ir šampanas tarp broliškų tautų
2009-09-25 Apie Lietuvai pražūtingą lenkinimo politiką.
172. Pastabos: : : , , , , , .
: Lenkai nepripažįsta lietuviams padarytų skriaudų.

Lietuvos istoriniai santykiai su lenkais Lietuvai buvo baisiai kenksmingi. Praradome daug savo kultūros, praradome savo sostinę Vilnių, praradome senas Lietuvos gyvenvietes, kai buvome susidėję su lenkais į bendrą Respubliką, lenkams valdant, praradome visą savo valstybę.

Lietuvos polonizacija
2009-07-01 Ar teisinga Lietuvos ir Lenkijos istoriją skaičiuoti tik nuo 1991 metų.
94. Garso įrašai: : : , , , , .
: Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis.

Lenkija nepripažįsta nepriklausomos Lietuvos — lietuviai tėra neteisėtai atsiskyrusių ir sulaukėjusių lenkų užkampis? Neapykanta Rusijai, jos išsižadėjimas ir ištikimybės priesaikos Lenkijai — meilė be atsako? Žinių radijo 2009 birželio 29 dienos klausimas.

Užsienietis Lietuvos nesuprato ar nenorėjo suprasti?
2008-02-20 Timočio Snaiderio knygos „Tautų rekonstrukcija“ recenzija.
245. Pastabos: : : , , , , , .
: Autorius klysta, lietuvių tautos ir valstybės atgimimą vadindamas beprasmišku.