Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose:Jotvingių žodynėlyje slypi raktas
Germanų kalbotyroje galiojantis Grimo dėsnis (b→p, d→t, g→k) galbūt kilęs iš baltų, nes šios priebalsių kaitos šaknys matosi seniausiuose baltų kalbų kloduose.
Žymus keltų, sanskrito, senovės graikų kalbų ir kultūrų žinovas Bernaras Seržanas (Bernard Sergent) cituoja Volfgangą Šmidą (Wolfgang P. Schmid) ir patvirtina Šmido teoriją: vienintelė kalba, iš esmės nepakitusi nuo senosios Europos laikų (Alteuropeisch) ir išlaikiusi vientisą nenutrūkstamą raidą (lineal evolution), yra baltų. Gali būti, kad, kai bus įsigilinta į gudų įnašą mūsų eros penktajame amžiuje į ispanų kalbą, Grimo ir Vernerio dėsnius pakeis daugelio pamiršta Šmido teorija (Les Indo-Européens, Bernard Sergent, 1996).
Antai isp. „lenición en fonología“ (angl. lenition) reiškinys ispanų kalbos istorijoje yra iliustruojamas šitaip: lot. vita → isp. vida, būtent t→d. Taigi turime atvirkščią Grimo dėsnį, kuris parodo, kad lotynų kalba ne germaniškai paveikta. Šis poveikis pakeičia ir asmenavimą: lot. habeo cantatum → isp. he cantado.
Pažvelkime dabar į Narevo (jotvingių) žodynėlį: liet. dainuoti — jotv. dainid (jotvingių /d/ žodynėlyje dažniausiai pakeičia lietuvių veiksmažodžio galūnę –ti).
Pereinant iš lotynų į ispanų kalbą, sprogstamųjų priebalsių suskardėjimas — vadinamoji „lenición“ — nutinka šiuose intervokaliniuose priebalsiuose:
p→b, t→d ir k→g.
Antai lot. lupus → isp. lobo; lot. lacus → isp. lago; lot. totus → isp. todo.
Apie baltų t→d aukščiau jau kalbėjome. Kažin, ar ne tas pats yra su intervokaliniais t ir d žodžiuose gotas ir godas, gudas?
Lieka aptarti priebalsius p→b. Baltų kalbose: liet. slėpti, jotv. (Narevo) slibd. Gal iš slypėti, nes ir Kazimieras Būga pažymėjęs keipti — geibti, matyt buvęs intervokalinis keipėti, geibėti.
Apie k-g: vėl pas Kazimierą Būgą randame pažymėtus: kaukaras ir gaugaras; pas Zigmą Zinkevičių, Zietelos tarmėje: tsaikik ir tsaigig.
Pradžioj žodžio darosi dar įdomiau: liet. girdėti, prūsų kirdit, latvių dzirdet ir Narevo hirdet. Visur kirčiuojamas antrasis skiemuo, tik jotvingių (Narevo) kirtis nežinomas. Nebežinome, kaip tas jotvingių h buvo tariamas, Zigmas Zinkevičius jį lygina su baltarusišku g tarimu. O iš kur baltarusiai kilo? Klausimas svarbus, nes gudai Ispanijoje lotynų kalbos žodžių pradžioje buvusius ge nuosekliai paversdavo begarsiu, bet rašytu h: lot. germanus (brolis) → isp. hermano (tariama ermano — h tarimas yra visai dingęs).
Apskritai ispanų kalbos susidarymo metu vykusioje priebalsių kaitoje nėra nei garo, nei kvapo germaniškų th, gomurinių h, gudai Ispanijoje netgi negalėjo ištarti f.