Raktažodis: žygis
- Juozapo Montvilos takais
- 2011-08-04 Kraštotyros žygio po Vilnių Juozapo Montvilos takais vaizdai.
- 331. Paveikslai: Praeitis: Paveldas: kapas, kraštotyra, pagerbimas, paminklas, žygis.
- Donatas Januta: Vilniuje dar išlikusi atmintis ir pagarba miesto geradariui.
Gražią rugpjūčio 4 dieną surengėme pažintinį žygį Juozapo Montvilos atminimui ir jo nuopelnams pagerbti. Juozapas Mantvilius (1850-1911), rusiškai Юзеф Монтвиллъ, lenkiškai Józef Montwiłł) pastatė keturis naujus gyvenamuosius kvartalus, Vilniaus senbuvių ligšiol tebevadinamus Montvilos kolonijomis, „Žemės banko“ (dabar „Lietuvos banko“) pastatą Gedimino pr. 6, savo namą (dabar Susisiekimo ministerija) Gedimino pr. 17 ir kitas įžymybes, ypač daug nusipelnė šelpdamas neturtingo jaunimo mokslus, steigdamas švietimosi ir kitokias visuomenines draugijas, tarp kitų sudarė sąlygas reikštis ir būsimajam prezidentui Antanui Smetonai.
- Daumanto tiltas
- 2011-07-27 Fotoreportažas, aplankius tiltą prie Lenkijos ir Rusijos Karaliaučiaus sienos.
- 328. Paveikslai: Praeitis: Partizanai: gynyba, istorija, karas, tauta, tiltas, žygis.
- Donatas Januta: Ties šiuo geležinkelio tiltu kovėsi Daumanto partizanai.
Vakar išvažinėjau beveik visą Karaliaučiaus kraštą. Miestus ir miestelius. Pasikalbėjau Tilžėje su Lietuvos respublikos konsule. Pasisvečiavau pas kleboną, išgėrėme keletą (kas gi skaičiuoja, kiek) „kleboniškų“. Išvažiavau iš viešbučio 08:00 ryto ir grįžau vakare po 11:00. Parodau aplankyto geležinkelio tilto Lenkijos ir Rusijos pasienyje nuotraukas. Tilto, ties kuriuo, kaip rašė Juozas Lukša (Daumantas), jo būrys susikovė su rusų ir lenkų sargybiniais.
- Lietuvos pilys Ukrainoje
- 2010-09-17 Žygio į Volynę ir Podolę aplankyti ir pagerbti lietuvių pilių vaizdai.
- 269. Vaizdo įrašai: Praeitis: Gudai: kraštotyra, lenkinimas, paveldas, pilis, valstybė, žygis.
- Tomas Baranauskas: Aukštos protėvių kultūros ir didžiausios Europoje valstybės paveldo gausu Ukrainoje.
2010 metų vasarą, dar prieš Žalgirio pergalės 600-ąsias metines, „LDK parko“ draugija, Baltuatlantida.lt ir „Init“ televizijos grupė leidosi į šešių tūkstančių kilometrų žygį aplankyti lietuvių pastatytų pilių dabartinėje Ukrainoje, seniau Raudonosios Rusios, Lietuvos Galyčių, Valiūnės ir Podolės žemėse, iki pat Juodosios jūros. Protėvių pagerbimui nuo Lietuvos širdies Gedimino pilies pamatų žygeiviai paėmė rieškučias žemių, išbarstė jas aplankytose pilyse, o ten pasemtų žemių saujas grąžino atgal į Gedimino pilį. Pažintinę televizijos laidą „Aisčių keliai“ filmavo Saulius Novikas ir Ričardas Martišius, rodė „Init TV“ penktadieniais 20:30.
- Širvintų žygdarbis
- 2009-11-09 Savanorio Baltrūno prisiminimai apie karo žygį į Širvintas ir apie politikų žalą.
- 179. Nuorodos: Praeitis: Rzeczpospolita: karas, nepriklausomybė, savanoriai, žygis.
Matydami, kad apsiginti nuo žymiai didesnio priešo negalės, ir sužinoję apie 1920-11-20 numatytą Želigovskio kariuomenės puolimą iš Širvintų Ukmergės link, Lietuvos savanoriai ryžosi patys užpulti anksčiau. Vyr. ltn. T. Balnas sugalvojo ir su savo vadovaujamo bataliono apie 137 vyrais XI.19 paryčiui Širvintos paupio mišku prasiskverbė giliai į priešo užnugarį ir narsiai užpuolė to nesitikėjusios lenkų stovyklos štabą, po to iškart Paširvinčių dvare įsitvirtinusią artilerijos bateriją ir nesustodami viesulu perėjo Širvintas, imdami nelaisvėn priešo karius, žirgus, vežimus, daugybę ginkluotės. Žygis nulėmė pergalę Giedraičių kautynėse ir perlaužė Nepriklausomybės karo eigą, privertė jau okupantus nuolat trauktis. Deja, politikų koketavimas su Tautų sąjunga, stojusia ginti lenkų, sutrukdė savanoriams atsiimti Lietuvos sostinę Vilnių.